Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus gimimo vieta ir gyvenimo kelias, susiejęs su Lietuva

Motiejus Kazimieras Sarbievijus (lot. Matthias Casimirus Sarbievius, lenk. Maciej Kazimierz Sarbiewski; 1595 m. vasario 24 d. - 1640 m. balandžio 2 d.) - vienas žymiausių lotyniškai rašiusių XVII a. Europos poetų. Jis buvo Abiejų Tautų Respublikos valdovo Vladislovo IV Vazos dvaro pamokslininkas ir laikomas vienu iškiliausių Lietuvos baroko epochos poetų. Nors populiarus XVII a. Europoje, Sarbievijus gimė ne Lietuvoje ir nebuvo lietuvis - jis buvo mozūrų kilmės, gimęs Lenkijoje, Sarbievo kaime.

Gimimo vieta ir kilmė

M. K. Sarbievijus gimė 1595 m. vasario 24 d. Sarbieve, tuometinėje Lenkijos karalystėje, Plocko vaivadijoje. Jis gimė mozūrų bajorų šeimoje Sarbievo kaime, Lenkijoje. Nepaisant to, jo gyvenimas ir kūryba glaudžiai susijusi su Lietuva, kurioje praleido nemažą gyvenimo dalį ir poezijoje apdainavo jos gamtos grožį.

Ankstyvasis gyvenimas ir mokslai

Iš pradžių Motiejus Kazimieras Sarbievijus mokėsi Pultusko jėzuitų kolegijoje. Būdamas septyniolikos metų, 1612 m. liepos 25 d., jis įstojo į jėzuitų naujokyną Vilniuje prie Šv. Ignoto bažnyčios. Trejus metus studijavo filosofiją Braunsbergo kolegijoje Varmėje. 1617-1619 m. dėstė sintaksę ir poetiką Kražių kolegijoje, būdamas vienas pirmųjų 1616 m. atidarytos kolegijos mokytojų. Vėliau, 1617-1620 m., dėstė poetiką ir Polocko kolegijoje.

M. K. Sarbievijus, į Vilnių atvykęs 1612 m., įstojo į jėzuitų naujokyną, kur priimdavo jaunuolius, apsisprendusius tapti vienuoliais jėzuitais. Jėzuitų kolegijose ir akademijose studijos trukdavo ilgai; studentai ne tik mokėsi, bet ir dėstė.

Vilnius ir Roma: kūrybinio kelio pradžia

1620-1622 m. M. K. Sarbievijus Vilniaus akademijoje (dabar universitetas) studijavo teologiją. Tuometinis universiteto rektorius, lietuvis jėzuitas Jonas Gruževskis (apie 1578-1646) planavo praplėsti universitetą, parengti naujų profesorių. Iš čia, kaip perspektyvus studentas, 1622 m. spalio mėnesį, M. K. Sarbievijus buvo išsiųstas gilinti žinias į Romos jėzuitų kolegiją (Collegium Romanum). Metai, praleisti Romoje (1622-1625), jo kūrybiniame kelyje buvo itin reikšmingi. Čia jis studijavo teologiją, daug laiko skyrė Romos praeities tyrimams, rinko medžiagą apie romėnų mitologiją, archeologiją. Tuo laikotarpiu jis susipažino su antikos kultūra ir italų literatūra, teatru bei muzika. Plėsdamas antikinės literatūros žinias, skaitė autorius, kurių nebuvo mokyklinėje programoje. Romoje atsiskleidė ir suklestėjo Sarbievijaus poetinis talentas: čia jis viešai skaitė savo poeziją, poetikos teorijos paskaitas.

Tuo laikotarpiu jis savo idealu ir dvasiniu autoritetu pasirinko poetą Horacijų, parašė daug kūrinių. Romoje parašyti eilėraščiai buvo įtraukti į pirmąjį M. K. Sarbievijaus poezijos rinkinį „Trys lyrikos knygos“ (lot. Lyricorum libri tres), kuris pirmą kartą išleistas 1625 m. Kelne. Pripažinimo sulaukė jo poezijos rinkinys, kuris vėlesniais metais Vilniuje, Romoje, Vroclave, Londone ir daugelyje kitų Europos miestų buvo išspausdinti jo papildyti leidimai (XVII a. jų buvo apie 50).

M. K. Sarbievijaus „Romos laikotarpis“ - labiausiai „legendomis apaugęs“ jo gyvenimo tarpsnis. Kalbėta (ir iki šiol tikima), kad Romoje popiežius jam uždėjo laurų vainiką, - taip kitados buvę vainikuoti Dantė ir Petrarka.

Sugrįžimas į Lietuvą ir Vilniaus universitetas

Atlikęs privalomą praktiką Nesvyžiuje ir Polocke, nuo 1627 m. M. K. Sarbievijus dirbo Vilniaus universitete. Tolesni jo gyvenimo metai (nuo 1627-ųjų) susiję su Vilniaus universitetu: čia jis 1627-1628 m. dėstė retoriką. Vėliau, 1631 m., pradėjo skaityti poetines teologines paskaitas Vilniaus akademijoje. Sarbievijus dėstė retoriką, filosofiją, teologiją, buvo Akademijos rektoriaus patarėjas, Marijos kongregacijos vadovas, Teologijos ir Filosofijos fakultetų dekanas, Šv. Jono bažnyčios pamokslininkas. Čia jis subrendo kaip rašytojas ir asmenybė. Poezijos paskaitų metu jis dažnai cituodavo savo kūrybą, aiškindavo Lietuvoje savo sukurtą literatūrinę teoriją apie aštrų ir šmaikštų stilių.

M. K. Sarbievijui dirbant Vilniaus universitete, čia pradėjo veikti talentingus jaunuosius poetus vienijęs literatūrinis humanistų būrelis. M. K. Sarbievijus buvo vienas iš to būrelio pagrindinių organizatorių. Jis, kaip geras antikinės literatūros žinovas, daugeliui būrelio narių buvo didelis autoritetas ir patarėjas. Per Sarbievijaus organizuojamus susibūrimus jaunieji poetai skaitydavo savo eilėraščius. Laikui einant, veikiant M. K. Sarbievijui, Vilniaus universitete susiformavo tam tikra poetinė mokykla, kuri išugdė nemažai poetų. Tarp žymiausių M. K. Sarbievijaus mokinių buvo M. Kmicičius, T. Požeckis, A.

1617-1630 m. parašė didelį poveikį baroko literatūros teorijai bei estetikai padariusį 5 dalių poetikos veikalą „Apie tobulą poeziją“ („Poetika“). Joje yra aptarti pagrindiniai poezijos žanrai: epigrama, elegija, lyrika, epas. XVII a. žymiausia ir populiariausia buvo pirmoji šios knygos dalis - „Apie aštrų ir šmaikštų stilių“ (De acuto et arguto). Pasak prof. Eugenijos Ulčinaitės, joje „pateikta barokinio stiliaus samprata, išreikštas siekis jungti įvairių stilių, žanrų, kalbų rūšis, derinti skirtingas meno šakas, įvairias tikybines nuostatas, estetinius principus.“

Veikla Varšuvoje ir paskutiniai metai

1635 m. rudenį M. K. Sarbievijus, pakviestas karaliaus Vladislovo Vazos, išvyko gyventi į Varšuvą ir tapo karaliaus rūmų pamokslininku bei teologu. Eidamas šias pareigas daug laiko skirdavo pamokslų rengimui, sakymui, turėdavo lydėti karalių jo išvykų ir medžioklių metu, tad kūrybai laiko likdavo nedaug, tačiau jos neužmiršo. Lietuva M. K. Sarbievijui visada buvo svarbi. Tuo laikotarpiu jis karaliaus rūmų teatrui parašė nuotaikingą kūrinėlį „Miškų žaidimai“ (Silviludia, išleista 1757 m., lietuvių kalba 1958 m.), kuriame daug Lietuvos paminėjimų (Birštono, Merkinės, Šalčininkų ir kt.), gamtos vaizdų.

1636 m. M. K. Sarbievijus kartu su karaliumi V. Vaza buvo atvykęs į Vilnių, čia liepos 5 d. jam buvo suteiktas teologijos daktaro laipsnis. Jis tų pačių metų rugpjūčio 14 d. dalyvavo Vilniuje vykusiose šv. M. K. Sarbievijus visą gyvenimą buvo silpnos sveikatos. 1638 m. jis kartu su karaliumi V. Vaza buvo išvykęs gydytis į Badeno kurortą. Ir po ten gauto gydymo jį vis dar vargino negalavimai. Sveikatai kenkė ir karaliaus rūmų intrigos, todėl jis paprašė karaliaus, kad jį leistų grįžti į Vilnių. To padaryti nespėjo, nes paskutinį kartą sakydamas pamokslą Varšuvoje, pajutęs didelį galvos skausmą, apalpo ir po kelių dienų - 1640 m. balandžio 2-ąją mirė.

M. K. Sarbievijaus gyvenimo datos

Štai svarbiausi Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus gyvenimo įvykiai ir datos:

Sarbievijaus palikimas ir įamžinimas

M. K. Sarbievijus iškilo ir kaip Lietuvos, Abiejų Tautų Respublikos patriotas bei krikščioniškosios Europos pilietis. Jo kūryba ilgai išliko populiari Europoje. M. K. Sarbievijui gyvam esant, pradedant 1625 m., buvo išspausdinti 5 pagrindiniai jo lyrikos rinkiniai kartu su viena epodžių ir viena epigramų knyga. Garsiausias 1632 m. „Lyrikos“ leidimas, kuriam titulinį lapą sukūrė Peteris Paulius Rubensas. Po jo mirties (iki XVIII a. pabaigos) šie leidimai buvo pakartoti apie 60 kartų. Jo eilėraščiai buvo išversti į anglų, prancūzų, italų, vokiečių, lenkų, čekų, lietuvių kalbas. Net Oksforde ją skaitė ir studijavo vietoje Horacijaus eilėraščių. Rinktinė buvo populiari ne tik katalikiškuose, bet ir anglikoniškame Oksfordo universitete. Daugeliu atvejų jis rėmėsi antikinės Romos poeto Horacijaus kūryba, dėl to pelnė Krikščionių Horacijaus, Sarmatų Horacijaus, o Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje - Lietuvos Horacijaus vardą.

Šiandien M. K. Sarbievijaus atminimas įamžintas įvairiose vietose. Kražių kultūros centras pavadintas Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus vardu (jame vykdoma edukacinė programa „Motiejus Kazimieras Sarbievijus ir Kražiai“). M. K. Sarbievijaus gatvė yra Kražiuose. M. K. Sarbievijaus garbei pavadintas vienas iš Vilniaus universiteto kiemų; čia rasime jo paminklinę lentą ir paveikslus, kuriuose jis įamžintas dailininkų. M. K. Sarbievijaus portretas Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje (dailininkė S. Veiverytė), atminimo lenta M. K. Sarbievijui Vilniaus universitete, scraffito paveikslas Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (dailininkas R. Gibavičius).

2025 m. Lietuvoje oficialiai paskelbti Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metais. Mokslininkės susirinkusiuosius nustebino ir teiginiu, kad šiais laikais bene pagrindiniu kūrėjo bruožu laikomas originalumas baroko kūryboje nebuvo toks svarbus. Būtent tai, kad daugeliu atvejų jis rėmėsi antikinės Romos poeto Horacijaus kūryba, pelnė jam Krikščionių Horacijaus, Sarmatų Horacijaus, o Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje - Lietuvos Horacijaus vardą.

Akademinę bendruomenę pradžiugino ir viešnios iš Kauno „Ąžuolyno“ bibliotekos planuojančios renginį Sarbievijaus atminimui siekiant kuo plačiau šviesti visuomenę apie jo kūrybą ir ypatingą jos vietą lietuvių literatūroje. Būtent „Ąžuolyno“ bibliotekoje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) mokslininkė, viena svarbiausių Sarbievijaus kūrybos dabartinėje Lietuvoje tyrėjų doc. dr. Ona Dilytė-Čiurinskienė atrado, ko gero, vienintelį pasaulyje dar nežinotą 1639 m. Sarbievijaus „Odės palaimintajam Stanislovui Kostkai“ leidimą. Atradimas tarsi patvirtina poeto žodžius: „Tik darbais žmogus atminty išlieka, amžius gyvena“. Akivaizdu, kad jo kūryboje išsakytos mintys etinėmis, bendražmogiškomis temomis aktualios ir šiandien.

tags: #kurioje #valstybeje #gime #sarbievijus

• Ar reikia tėvų sutikimo keliaujant su vaiku?
• Priežastys ir pasekmės atviro sąkandžio 3 metų vaikui
• Apie „Gluosnio“ pedagogų darbą
• būtiniausios priemonės po gimdymo
• kaip gydyti peršalimą nėštumo metu