Eilėraščiai vaikams - ne tik gražūs eiliuoti tekstai. Tai puikus būdas ugdyti vaikų kūrybiškumą, gerinti atmintį, turtinti vaiko žodyną. Poezija atskleidžia kalbos žodį ir turtingumą. Ketureiliai dažnai sukelia įvairių emocijų, sužadina tiek vaikų, tiek suaugusiųjų vaizduotę.
Eilėraštis - galinga emocinės išraiškos priemonė. Poezijoje slypi tiek jausmų ir išgyvenimų, suteikiančių vaikams galimybę geriau suvokti savo patiriamus jausmus, juos įvardinti, geriau suvokti aplinkinių žodžiais neišreikštas emocijas. Eilėraščių įsiminimas ir jų deklamavimas naudingi vaiko atminčiai ir pažinimo funkcijoms lavinti.
Daugelyje eilėraščių slypi kur kas daugiau nei tik eiliuotas, skambus tekstas. Juose atskleidžiamas tam tikras kultūrinis ar istorinis kontekstas.
Eilėraščių įtraukimas į vaiko literatūrinį pažinimą - neįkainojama dovana vaikui. Vaikystėje išmokti eilėraščiai mus lydi visą gyvenimą - atraskite savo mėgstamiausią!
Lietuvių poezijoje gausu įdomių, pralinksminančių, priverčiančių susimąstyti, originalaus kalbos st style, labai turiningų eilėraščių. Anzelmas Matutis, Justinas Marcinkevičius, Janina Degutytė, Violeta Palčinskaitė, Vytė Nemunėlis, Sigitas Geda, Martynas Vainilaitis, Kostas Kubilinskas ir kiti poetai sukūrė daug ypač gražių eilėraščių.

Eilėraščiai vaikams - ne tik gražūs eiliuoti tekstai. Tai puikus būdas ugdyti vaikų kūrybiškumą, gerinti atmintį, turtinti vaiko žodyną. Poezija atskleidžia kalbos žodį ir turtingumą. Ketureiliai dažnai sukelia įvairių emocijų, sužadina tiek vaikų, tiek suaugusiųjų vaizduotę. Eilėraštis - galinga emocinės išraiškos priemonė. Poezijoje slypi tiek jausmų ir išgyvenimų, suteikiančių vaikams galimybę geriau suvokti savo patiriamus jausmus, juos įvardinti, geriau suvokti aplinkinių žodžiais neišreikštas emocijas. Eilėraščių įsiminimas ir jų deklamavimas naudingi vaiko atminčiai ir pažinimo funkcijoms lavinti.
Daugelyje eilėraščių slypi kur kas daugiau nei tik eiliuotas, skambus tekstas. Juose atskleidžiamas tam tikras kultūrinis ar istorinis kontekstas.
Yes For Skills lavinamosios knygos su daugkartiniais lipdukais - vaiko smulkiajai motorikai, akies-rankos koordinacijai, pažinimo funkcijoms lavinti. Mėgstate klausytis deklamuojamų eilėraščių? Išmokus ilgą eilėraštį mintinai, atsipalaiduokite žaisdami! Mėgstate minti mįsles? Tai, kaip ir eilėraščių mokymasis, gali būti labai naudinga veikla. Mėgstate žiūrėti filmus? Jie gali būti išties naudingi. Rūpinatės visapusišku vaiko lavinimu?
Štai keletas eilėraščių rinkinių vaikams:
Visuomenės susipriešinimas dėl fizinių bausmių draudimo atskleidė, kad šalyje, kur beržine koše penimos užaugo kartų kartos, perauklėti suaugusius yra nepalyginti sunkiau nei auklėti vaikus. Paradoksalu, bet mūsų visuomenei, kur vis galioja nerašyta stipresniojo teisė, supratimas apie vaikų auklėjimą be diržo gali būti įdiegtas taip pat tik prievarta - įstatymo raide. Tačiau pataisos, mūsų vaikų laimei, pagaliau priimtos, tik ar jiems nuo to saugiau? Kažin. Vaikų teisų apsaugos skyriai ir pati Vaiko teisių Kontrolieriaus įstaiga dėl šių permainų pasijuto lyg drugio krečiami. Paaiškėjo, kad atimti vaikus iš smurtaujančių tėvų neužtruks, tik kur tuos atimtus vaikus saugiai padėti? Valdiški globos namai uždaromi, o vadinamuosius budinčius globėjus gali ant pirštų suskaičiuoti - daugiau kalbėta apie jų ruošimą nei paruošta! O jei ir vėl pasitaikys vaikas su negalia, nekalbantis - kaip jį prakalbinti, kuo tikėti - tėvais ar kaimynais? Ką ir kur tokiu atveju vežt? Stogas pačiam VTA skyriui gali nuvažiuoti! Paaiškėjo, kad įstatymo raide drausti mušti vaikus yra pigu ir paprasta, o štai pasirūpinti jais, laiku ir nuolat teikti tėvams pagalbą, kad šeima su vaikais nenusiristų į skurdą, socialinę riziką ir atskirtį - brangu, sunku, nuobodu.
Todėl konferencija Seime, kurią surengė Vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga, atrodė švelniai tariant keistai, o jos pavadinimas „Ko reikia, kad vaikų teisės būtų užtikrintos?“ - lyg iš medžio iškritus. Šis klausimas liko retorinis, o pati konferencija - proginių pasisėdėjimas po skandalingų įvykių ir vaikų žūčių. Pirma ieškota kaltų, paskui ieškota psichologų, lyg paskutinio šiaudo vaikams ir jų teisėms... Pulta skaičiuoti juos lyg viščiukus pavasarį, konstatuota, kad tų psichologų lyg ir atsirastų, tačiau be kompetencijų, o jei ir su, taigi etatų jiems vis tiek nėra! Konferencijos „vinis“ buvo policijos generalinio komisaro pasirodymas tribūnoje su filmuku apie policijos kasdienybę gelbstint vaikus nuo smurto. Tačiau, geriau pagalvojus, ar tai nėra visiško valdžios susimovimo vaikų teisių srityje liudijimas? Šioje valstybėje be gerojo dėdės policininko vaikučių niekas neapgins! Seime Vaikų teisių kontrolierė E. Žiobienė kalbėjo apie kažkokį „stovėjimą kryžkelėj“, tačiau kiti pranešėjai drėbė tiesiai: duobėj esame su visomis vaiko teisėmis! Pačiam dugne.
Padėtis daugiau nei absurdiška. Ar žinote, kad Lietuvoje turime virš 40 puikiai įrengtų vaikų apklausos kambarių prie teismų, kuriose dirba... 2,5 teismo psichologo? Tiesa, vaikų su raidos sutrikimais apklausti, pasirodo, negebėtų ir tie 2,5 specialisto! Apie silpniausių, labiausiai pažeidžiamų vaikų - vaikų su negalia - teises apskritai nekalbama. O juk Vaiko teisių konvencijoje, kurios Lietuva įsipareigojo paisyti, vaikams su negalia išskirtas specialus straipsnis, kur pabrėžiama, kad „neįgaliam vaikui būtina suteikti pasitikėjimą savimi ugdančias gyvenimo sąlygas ir skatinti būti aktyviu visuomenės nariu. Jam turi būti užtikrinta ,,ypatinga globa ir parama“, ,,speciali priežiūra“, kuri būtų prieinama. O Neįgaliųjų Teisių Konvencijos, ratifikuotos mūsų valstybėje, 23 straipsnis kalba būtent apie pagalbą šeimai, auginančiai vaiką su negalia. Tačiau net 70 proc. visų pastabų dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos nesilaikymo Lietuva gavo... būtent dėl vaikų su negalia!
Tai priminė Aušra Stančikienė, labdaros ir paramos fondo „Algojimas“, kuris rūpinasi vaikais su negalia ir jų šeimomis, vadovė. „Suaugę neįgalieji patys gali kovoti už savo teises ir išsikovoja, tuo tarpu vaikai su negalia - bejėgiai, jų šeimos - smarkiai sužeistos, nustumtos į atskirtį, - sakė A.Stančikienė. - Taip, kai kurios mamos nesudeda rankų, tačiau vienos stengiasi tiktai dėl savo vaiko, o kitos susiburia po tam tikros negalios pobūdžio ar diagnozės vėliava. Gaila, bet jų kovos dėl vieningumo stokos, nesutarimų ir diagnozės pervertinimo neatneša laukiamų permainų visiems mūsų vaikams.“
Iš 2016 m. gautų 607 skundų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai 80 buvo apie patirtą diskriminaciją dėl negalios. Dažniausiai ji lietė psichikos negalią turinčius asmenis. Spėkit - o ar tėvai kreipiasi į valdžios institucijas dėl savo neįgalių vaikų diskriminacijos? Tėvai tyli, nes nebesitiki valstybės pagalbos ir užtarimo, nes negauna to nuo nepriklausomybės atgavimo. Lemtis auginti vaiką su negalia nesirenka šeimos. Kiekvienai tai sunkus išbandymas, juolab kad ir vaiko teisių užtikrinimą valstybė palieka tėvams, vienišai mamai, neva taip išreikšdama pasitikėjimą jais. Tačiau būkite ramūs, mylintys mamytės ir tėveliai: vos gavę signalą apie galimą neįgalaus vaiko drausminimą fizine bausme, VTAS darbuotojai kaip mat jus aplankys - nors apie kasdienes jūsų bėdas neturi žalio supratimo!
Socialinių tinklų uždaruose tėvų, auginančių vaikus su negalia, forumuose dalinamasi baimėmis ir skaudžia patirtim apie šoką keliančius netikėtus VTAS atstovų vizitus. Neįgalus vaikas, įkalintas namuose, nelankomas jokio psichologo ar socialinio darbuotojo, staiga parūpsta valstybei! Tuo tarpu tokių vaikų šeimoms neteikiama jokia pagalba! Tėvai norėtų auginti vaiką be prievartos, tačiau nenumano, kaip sudrausminti nekalbantį, kalbos nesuprantantį kitokios raidos paauglį jo nebaudžiant. To griebiamasi iš nevilties, o kurie tėvai ima ramintis mintimi, kad vaikas kitaip nesupras, jam neskauda - ir net įtiki tuo.
„Tokiu atveju kantriai aiškiname tėvams, kad jie labai klysta, - sako A. Stančikienė. - Bet jeigu skubėtume pranešti VTAS apie kiekvieną įtarimą dėl mušimo - ar vaikams dėl to būtų geriau? Jau atsikandom: kartą vis dėlto ryžomės pranešti apie grubiai pažeistas vaiko teises - tam, kad mūsų sukviesti institucijų specialistai sutartų dėl pagalbos besikankinančiai šeimai - tačiau neįgalus vaikinas kaip mat atsidūrė psichiatrinėje... Nieko geriau nesugalvota! Tad mes pasirenkame patys dirbti su tėvais, įtraukti ir mokyti specialistus, teikti paslaugas vaikui ir jo šeimai“ - sakė fondo vadovė.
Pozityvios tėvystės paskaitėlėmis čia neišsiversi. Iškilus JAV psichoterapeutas Karlas Wittackeris rašė, kad tėvams reikalingos ne tik žinios: šios nuteka lyg nuo žąsies vanduo nepaliesdamos jau susiformavusios žmogaus pasaulėžiūros. Įstatymai ir informacija jo neprivers augti ir keistis. Netinkamą tėvų elgesį su vaikais keičia tiktai nuolatinė, sisteminga žmogiška pagalba padedant įgyti kitokios bendravimo su vaiku patirties.
Anot A. Stančikienės, fondo „Algojimas“ vystomojo projekto „Pojūčių klinika“ specialistai žino, kad net ir mylint ypatingos raidos vaiką, gerai jį pažįstant ir mokant jį nuraminti, jo agresijos ar saviagresijos priepuolių išvengti ne visada pavyksta. Bet jeigu tėvai negauna specialistų paslaugų - retas išsiverčia be prievartos. „Tačiau regionuose tokios paslaugos nei vaikams, nei šeimoms neteikiamos net privačiai, jau nekalbant apie valstybės ar savivaldos paslaugas. Ar tai nėra institucinis smurtas, kai valstybė, spjauna į savo pareigą užtikrinti vaikų su negalia teises, o tėvams tenka prisiimti atsakomybę už padarinius?“ - klausė fondo vadovė.
Užtat mūsų valstybė vaikams su sunkia negalia leidžia merdėti namuose, ant išsekusios motinos rankų - nesulaukus eilės į įstaigą su medikų priežiūra, mat šios skirtos tik suaugusiems. Arba klok, motin, 900 eurų per mėnesį už privačią! Tokią baisią neviltį neseniai patyrė dukrelę namuose viena pati slaugiusi jonavietė. Ar protu suvokiama, kai tai vyksta ES valstybėje - vos gyvam vaikui tenka laukti ilgoje eilėje į pensionatą? Ak, nesulaukė? Ką gi, į kapus Lietuvoje jis bus praleistas be eilės...

Pasaulyje, kuriame dažnai sprendžiama pagal išvaizdą, labai svarbu atpažinti ir suprasti nematomų negalių egzistavimą. Nematoma negalia - tai sutrikimai ar būsenos, kurios nėra iš karto akivaizdžios kitiems, tačiau gali kelti iššūkių bendraujant su kitais žmonėmis, lankantis viešose vietose, o ypač keliaujant. „Nematomos negalios saulėgrąžos“ juostelę turintis žmogus, siunčia žinutę apie savo turimą ypatumą. Neretai tokia informacija gali padėti išgelbėti gyvybę.
Nematoma negalia gali būti pati įvairiausia - kalbos, klausos, regėjimo, psichikos sveikatos sutrikimų, autizmas, netgi įvairios ligos, tokios kaip astma, diabetas ar inkstų nepakankamumas. „Nematomos negalios saulėgrąžos“ ženklas ne tik siunčia žinutę aplinkiniams, kad šiam žmogui gali prireikti pagalbos, tačiau ir skatina įtrauktį, pagarbą, lygias galimybes visiems asmenims, nepaisant jų paslėptų negalių.
„Viena iš priežasčių, kodėl reikia informuoti apie nematomas negalias, yra ugdyti empatiją ir supratimą. Keliaujant, lankantis viešose vietose susiduriame su įvairiausiais žmonėmis. Gali būti, kad kai kurie jų turi nematomą negalią, nors niekuo neišsiskiria išvaizda, tačiau gali pasižymėti neįprastu elgesiu, gestikuliavimu, keista reakcija ar pan. Tokiais atvejais nematomos negalios simbolis leidžia aplinkiniams suprasti situaciją, nekritikuoti, nekomentuoti, o esant reikalui ir pasiūlyti pagalbą“, - sako Kristina Košel-Patil, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė.
Pasak K. Košel-Patil, skleisdami informaciją apie nematomas negalias, žengiame žingsnį link visuomenės, kuri vertina įvairovę ir pripažįsta kiekvieno asmens vertę bei indėlį, kūrimą. Tai jau ne tik fizinis priėmimas, tai emocinė parama, supratimas ir vienodas požiūris į visus. Pripažindami nematomų negalių egzistavimą ir poveikį, galime sukurti labiau užjaučiančią ir supratingesnę visuomenę.
Kelionės gali sukelti įvairių fizinių ir psichinių iššūkių asmenims su paslėpta negalia. „Lietaus vaikai“ bendruomenės nariams, kurie keliavo su autistiškais vaikais ir naudojo „Nematomos negalios saulėgrąžos“ juosteles, teko susidurti su visokia patirtimi. Pavyzdžiui, Turkijos oro uoste šios juostelės neatpažino, tačiau pagalba buvo suteikta iš anksto pranešus kelionių agentūrų darbuotojams. O Lenkijos oro uoste juostelės neturėjo. Lietuvos oro uostuose jau keletą metų dedamos pastangos, kad asmenims su nematoma negalia būtų užtikrintos kuo sklandesnės kelionės patirtys ir juostelę atpažintų tiek darbuotojai, tiek kiti keleiviai.
Bendruomenės patirtis yra teigiama: darbuotojai leido eiti per patikrą be eilės, įlaipinimo metu pasiūlė pirmiems eiti į lėktuvą - tokie veiksmai tikrai padeda šeimos kelionės metu patirti mažiau streso ir nerimo. Pasak Rasos Petraitienės, Lietuvos oro uostų Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovės, Lietuvos oro uostai buvo pirmieji Baltijos šalyse, kurie išreiškė norą prisijungti prie tarptautinės „Nematomos negalios saulėgrąžos“ iniciatyvos. Šiuo metu Lietuvos oro uostose periodiškai vyksta mokymai skirti įmonės ar partnerių darbuotojams apie specialiųjų poreikių turinčių keleivių aptarnavimą. Be gyvų mokymų, kurių metu primenama ir apie šią iniciatyvą, taip pat sukurta ir e-mokymų platforma. Kol kas per 2023 m. tokius mokymus išklausė jau apie 300 darbuotojų ir šiuo metu įgautas teorines žinias gali pritaikyti praktikoje. Pastebima, kad „saulėgrąžos“ juostelės yra paklausios ir naudojamos.
Kad ši iniciatyva pasiteisina ir padeda tiek keleiviams, tiek kelionių palydovams bendradarbiauti ir keliauti taip, kaip reikia kiekvienam keleiviui, pritaria ir „LTG Link“ vadovas Linas Baužys: „Nuolat ieškome sprendimų, kaip galėtume kasdien vis geriau užtikrinti tvarias ir patogias keliones visiems žmonėms. Mūsų kelionių palydovai ir stotyse dirbantys kolegos yra apmokyti, kaip suteikti reikiamą pagalbą ir paslaugas visiems, o nuo 2021 m., kai prisijungėme prie pasaulinės „Nematomos negalios saulėgrąžos“ iniciatyvos, dar aktyviau dirbame šioje srityje. Bilietų pardavimo kasose dirbantys specialistai gali nemokamai suteikti saulėgrąžos ženklu puoštas juosteles.“
Tais atvejais, kai nutinka ekstremalios situacijos ar netikėti įvykiai, „Nematomos negalios saulėgrąžos“ ženklas tampa ypač vertingas. Greitosios pagalbos personalas ir pirmieji gelbėtojai, išmokyti atpažinti simbolį, gali greitai atpažinti asmenis, kuriems gali prireikti papildomos ar specialios pagalbos. Šios žinios leidžia veiksmingiau ir efektyviau reaguoti, užtikrinant žmonių, turinčių paslėptą negalią, saugumą ir gerovę sudėtingomis aplinkybėmis.
Skirtingos nematomos negalios kelia skirtingus iššūkius. Pavyzdžiui, klausos negalia yra nematoma negalia, kuri gali turėti įtakos vaikų bendravimui ir kalbos suvokimui. Pasak, Rimos Sitavičienės, Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrijos PAGAVA pirmininkės, kurti ir neprigirdintys vaikai gali patirti sunkumų suprasti ir išreikšti save kalbiniu būdu, o to gali labai reikėti keliaujant. Šie vaikai taip pat gali jaustis nesaugūs arba neramūs naujoje aplinkoje, todėl yra svarbu, kad aplinkiniai žmonės padėtų jiems, kai reikia.

tags: #eilerastis #apie #vaikus #neigalius