Kūdikių alergija maistui yra rimta sveikatos problema, kuri gali sukelti įvairių simptomų ir sutrikdyti vaiko raidą. Svarbu suprasti skirtumą tarp maisto netoleravimo ir tikros alergijos, nes tai lemia tinkamą diagnostiką ir gydymą. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip atpažinti alergijos simptomus, kokie tyrimai yra atliekami ir kaip gydoma alergija pienui.
Nuo pilvo dieglių iki vėmimo ir viduriavimo - pieno netoleravimo ir alergijos pienui simptomai labai panašūs. Be to, šių sutrikimų pavadinimai dažnai vartojami kaip sinonimai ir ne visada teisingai. Kūdikiai gali būti alergiški pienui arba jo netoleruoti. Alergija pienui pasireiškia imunine organizmo reakcija į piene esantį vieną ar daugiau baltymų, o netoleravimo atveju imuninė sistema nedalyvauja. Netoleravimą sąlygoja organizmo negebėjimas susidoroti su tam tikromis piene esančiomis medžiagomis, tokiomis kaip laktozė. Vienas pavyzdys, apie kurį dažnai kalbama, yra laktozės netoleravimas. Šios ligos metu žarnynas visiškai negamina arba gamina nepakankamai laktazės fermento, kuris skaido laktozę.
Jeigu jūsų kūdikis alergiškas pienui, jis reaguos į mišinį karvės pieno pagrindu ir kartais, bet labai retai, į žindančios mamos pieną su jos suvalgytu maistu patekusius karvės pieno baltymus. Simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, yra pilvo diegliai, vėmimas, viduriavimas, bėrimas, dilgėlinė, egzema ir apsunkintas kvėpavimas. Paprastai karvės pieno baltymui alergiški kūdikiai, alerginėmis reakcijomis reaguoja ir į ožkos arba avies pieną dėl juose yra panašių baltymų.
Kūdikiui, kuris netoleruoja laktozės, paprastai pasireiškia ne tokios stiprios reakcijos lyginant su tais, kuriems nustatyta alergija karvės pieno baltymui. Kaip ir alergijos pienui atveju, laktozės netoleravimo simptomai gali būti viduriavimas, vėmimas ir pilvo diegliai, tačiau paprastai nebūna dilgėlinės arba apsunkinto kvėpavimo. Laktozės netoleravimo diagnozės nepatvirtins ir kraujo arba odos lopo mėginys. Yra du pagrindiniai laktozės netoleravimo tipai. Pirmasis yra pirminis laktozės netoleravimas ir jį sukelia laktazės fermentų trūkumas. Antrinį laktozės netoleravimą paprastai sukelia virškinimo trakto pažeidimai, pavyzdžiui, po sunkios skrandžio infekcijos. Tačiau ši sutrikimo forma paprastai yra laikina, ji tęsiasi tol, kol virškinimo traktas išgyja.

Deja, nėra vieno diagnostinio testo nustatyti alergiją karvės pienui ir dažnai reikia testų derinio arba kelių maisto produktų eliminavimo iš kūdikio mitybos, pakartotinai juos įtraukiant ir stebint nepageidaujamas reakcijas. Pateikdami jūsų kūdikio sveikata besirūpinančiam gydytojui kuo daugiau informacijos apie savo kūdikio simptomus, galite paspartinti diagnozės nustatymą. Užsirašydami simptomus, taip pat ir laiką, kada jie atsirado ir kiek tęsiasi, galite padėti gydytojui patvirtinti arba atmesti alergijos karvės pienui diagnozę. Bet kokių odos reakcijų, tokių kaip bėrimas, nufotografavimas, taip pat gali būti labai naudingas.
Alergijos tyrimai dažniausiai atliekami, kai ilgiau nei kelias savaites vargina alergijai būdingi simptomai: odos niežulys, paraudimas, bėrimas, priepuolinis, įkyrus čiaudulys, kosulys, akių ašarojimas ir paraudimas, apsunkintas kvėpavimas, viduriavimas, pilvo raižymas. Tačiau šiais ar panašiais simptomais gali pasireikšti ir kitos ligos, todėl alergenų tyrimas padės išsiaiškinti tikrąsias priežastis.
Atliekant alergijos tyrimus visiškai sveikam žmogui, gali būti tokia situacija, kad nustatomas įsijautrinimas tam tikriems alergenams, nors žmogus nejaučia jokių alergijos simptomų. Vadinasi, organizmas kol kas puikiai toleruoja konkrečius alergenus ir į juos audringai nereaguoja. Tačiau tai reiškia, kad toks žmogus turi didelę riziką kažkada susirgti viena iš alerginių ligų, todėl svarbu žinoti, jog žmogui visuomet privalu pažinti savo alergijas, jas nuolat stebėti ir atsižvelgiant į pasireiškiančius klinikinius simptomus, jų vystymąsi bei tyrimų rezultatus koreguoti gyvenimo būdą, prireikus parinkti konkrečiam žmogui tinkamiausius gydymo būdus.
Dažniausiai nustatoma alergija maistui (karvės pienui, kiaušiniams, žuviai, riešutams, kviečiams ir kt.) ir alergija įkvepiamiems alergenams (dulkių erkutėms, žiedadulkėms, pelėsiniam grybui, naminiams gyvūnams). Dažniausiai alergiją žmonėms sukelia maistas, dulkių erkutės, pelėsių sporos, augalų žiedadulkės, gyvūnų kailis ir pleiskanos.
Alergijai diagnozuoti yra atliekami alergenų tyrimai. Jų sukelta reakcija ir parodo, jog jūsų organizmas yra alergiškas tai medžiagai, dirgikliui ar aplinkos poveikiui. Yra keletas pagrindinių alergijos tyrimų tipų:

Alergijos tyrimas ALEX - tai pats išsamiausias ir inovatyviausias alergijų tyrimas iš kraujo. Jo metu, unikalių nanotechnologijų deka, iš itin mažo kraujo kiekio nustatomas paciento įsijautrinimas net 295 specifiniams alergenams: tiek alergenų ekstraktams, tiek ir molekuliniams alergenams, bei bendras IgE. Tai dengia net 99% visų šiuo metu kliniškai reikšmingais pripažintų alergenų. Šiam tyrimui specialaus pasiruošimo nereikia, kraujas tyrimui gali būti paimtas bet kuriuo paros metu, pavalgius ir nepavalgius. Mėginiui tinkamas kapiliarinis kraujas iš piršto ar veninis iš venos, todėl tyrimas yra draugiškas ir vaikams, ir suaugusiems.
Alergijos tyrimai ilgą laiką gebėjo nustatyti mūsų įsijautrinimą tik įprastiems alergenams, dar kitaip vadinamiems alergenų ekstraktais (pvz. beržo žiedadulkės, lazdyno riešutai, pienas, obuolys ir kt.). Vieni pienui alergiški vaikai gali saugiai valgyti keptus ar virtus iš pieno produktų pagamintus patiekalus, o kitiems tie patys patiekalai pasibaigia kelione į ligoninę. Kilo klausimas - kodėl? Atsakymą mokslininkai rado molekulinėje alergologijoje. Paaiškėjo, kad kiekvieną „įprastą“ alergeną sudaro daug skirtingų baltymų molekulių, pasižyminčių skirtingomis savybėmis. Kiekvienas iš mūsų galime būti alergiškas vienai, arba kelioms to paties įprasto alergeno molekulėms. Tai supratus, paaiškėjo, kad įprastiniai alergijos tyrimai iš kraujo nėra pajėgūs atsakyti į kiekvienam alergiškam žmogui svarbius klausimus apie jo ligą ir pradėta ieškoti sprendimo. 2018-ais metais ALEX tapo išskirtiniu šios problemos sprendimu.
Molekulinio lygio (alergenų komponentų) tyrimai leidžia tiksliai diagnozuoti alergijų priežastį, paskirti reikalingą gydymą, tinkamai sudaryti gyvensenos ir mitybos planą, padėti išvengti nereikalingų dietų.
Alerginės ligos yra pasaulinio masto visuomenės sveikatos problema. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis apie 150 milijonų gyventojų kenčia nuo alergijos ir šis skaičius nuolat auga, ypač vaikų tarpe. Europos Alergologų ir Klinikinių Imunologų Akademija prognozuoja, kad per artimiausius kelis dešimtmečius alergijomis sirgs daugiau nei pusė Europos gyventojų.
Pasaulio mokslininkai ir visuomenės sveikatos specialistai išskiria pagrindines alerginių susirgimų daugėjimo priežastis:
Verta paminėti, kad alergijos priežastys yra susijusios su paveldimumu. Mokslinių studijų metu apskaičiuota, jog šeimoje, kurioje vienas iš tėvų serga alergine liga, tikimybė, kad alergiškas bus ir gimęs vaikas, yra triskart didesnė nei nealergiškų tėvų šeimoje, o jei šeimoje alerginėmis ligomis serga abu tėvai - ši tikimybė išauga net 5 kartus.
Be genetinių veiksnių, manoma, kad įtakos turi ir pakitusi mūsų gyvenamoji aplinka - perdėtas sterilumas, perdirbtas maistas, užterštas oras ir daugybė kitų, kurie nebūtinai patys savaime yra alergijos sukėlėjai, bet gali būti veiksniai, paaštrinantys alergijos eigą.
Padidėjęs streso lygis taip pat gali paveikti imuninę sistemą ir padidinti įsijautrinimą alergenams ir / ar galimybę alergijai vystytis.

Alergijos karvės pienui valdymas, tai bet kokio karvės pieno išėmimas iš kūdikio mitybos, todėl būtina atidžiai skaityti maisto etiketes ir sudėtį, nes pieno baltymai gali slypėti pačiose netikėčiausiose vietose.
Jeigu jūsų kūdikis maitinamas mišiniu ir jam nustatyta alergija karvės pienui, jūsų gydytojas gali paskirti labai hidrolizuotą mišinį. Sojos mišiniai nerekomenduojami iki 6 mėnesių, kadangi juose yra fitoestrogenų (augalinių junginių, turinčių estrogenų savybių), o kūdikiai, kurie reaguoja į karvės pieno mišinius, dažnai taip pat reaguoja ir į sojos mišinius. Ožkos pieno mišiniai taip pat nerekomenduojami alergijos karvės pieno gydymui, nes ožkos pieno baltymai turi tokias pačias stiprias alergizuojančias savybes, kaip ir esantys karvės piene.
Retais atvejais jūsų kūdikis gali reaguoti į pieno baltymus, patenkančius iš jūsų maisto į pieną, kuriuo maitinate kūdikį. Tik apie 2 - 7,5 proc. kūdikių iki vienerių metų yra alergiški karvės pienui. Iki trejų metų daugumai vaikų alergijos pienui simptomai išnyksta, tačiau daliai ji gali tęstis iki kol jiems sukaks 6 - 8 metai.
Specifinė alergenų imunoterapija - efektyvus alerginės slogos, astmos gydymo būdas. Metodo esmė - pacientui mažais kiekiais duodama alergeno, kol organizmas prie jo pripranta ir imuninė sistema nebereaguoja į alergeną. Imunoterapija atkuria imuninės sistemos balansą - sumažina imunoglobulino E gamybą. Nors tai ilgas kelias - gydymas užtrunka nuo 3 iki 5 metų, šiuo metu yra vienintelis, galintis sustiprinti organizmo imuninį atsaką į alergenus. Kuo anksčiau bus pradėtas gydymas, tuo geresnio efekto sulaukiama. Gydant šiuo metodu pasiekiama ilgalaikės ligos remisijos ar net pasveikstama.