Leonardo da Vinčis: Renesanso genijus, pralenkęs savo laikmetį
Leonardo da Vinčis - tai vardas, kuris šimtmečius asocijuojasi su aukščiausiu meniniu meistriškumu, neblėstančiu intelektualiniu smalsumu ir novatorišku mąstymu. Šis italų renesanso genijus, gimęs 1452 m. balandžio 15 d. netoli Florencijos esančiame Vinčio miestelyje, paliko neištrinamą pėdsaką ne tik dailėje, bet ir moksle, inžinerijoje bei filosofijoje. Jo gyvenimas ir kūryba iki šiol žavi, stebina ir įkvepia, o daugelis jo idėjų ir išradimų aplenkė savo epochos supratimą.
Leonardo da Vinci, kurio vardas iš tiesų reiškė „Leonardas iš Vinčio“, buvo nesantuokinis vaikas. Tais laikais tokia kilmė jaunajam berniukui suteikė ne pačias geriausias perspektyvas - jis negalėjo mokytis universitete. Pirmuosius metus praleidęs su motina valstiete, vėliau persikėlė pas savo tėvą, pasiturintį notarą. Tėvas greitai pastebėjo sūnaus išskirtinumą ir talentą. Sulaukęs keturiolikos, Leonardo buvo nusiųstas mokytis pas garsų Florencijos menininką Andrea del Verrocchio.
Verrocchio dirbtuvėse jaunuolis ne tik perprato tapybos ir skulptūros paslapčių, bet ir susipažino su naujausiomis renesanso mokslo ir pasaulėžiūros idėjomis. Jis greitai tapo mokytojo numylėtiniu ir drauge sukūrė ne vieną darbą. Tačiau netrukus mokinys ėmė pranokti mokytoją, o jo protą vis labiau užvaldė mintys apie pasaulio sandarą ir jo paslaptis. 1472 m., būdamas dvidešimties, Leonardas tapo Florencijos Šv. Luko tapytojų gildijos nariu ir pradėjo savarankišką menininko kelią, pamažu nutoldamas nuo Verrocchio.
Kūrybinė veikla ir naujovės
Vaizduojamajame mene Leonardo da Vinčis sukėlė tikrą perversmą. Jo paveiksluose atsiveria neįtikėtina erdvė, kurią šiandien galėtume pavadinti 3D formatu. Menininkas eksperimentavo su įvairiomis dažų technikomis, nors ne visada sėkmingai. Jo dailės darbai pasižymi ne tik techniniu tobulumu, bet ir gilumu, subtiliu psichologizmu, gebėjimu perteikti personažų vidinius išgyvenimus.
Vienas garsiausių jo kūrinių - „Mona Liza“ (arba „Džokonda“) - iki šiol traukia lankytojų minias Luvro muziejuje Paryžiuje. Šio paveikslo populiarumas neblėsta, o apie jį sklando daugybė mitų ir legendų. Paslaptinga šypsena ir mįslingas žvilgsnis atveria daugiasluoksnį moters charakterį, o fone besidriekiantis peizažas dar labiau išryškina jos grožį. Kitas monumentalaus masto šedevras - freska „Paskutinė vakarienė“, nutapyta Milane esančio Santa Maria delle Grazie vienuolyno valgomajame. Šiame kūrinyje meistriškai perteikta apaštalų psichologinė būsena, jų vidiniai išgyvenimai, judesių įvairovė. Kiekvienas personažas yra unikalus, jo veide atsispindi meilė, išgąstis, graužatis.
Žymiausi kūriniai
- „Mona Liza“ (Džokonda): Manoma, kad tai vienas gražiausių portretų pasaulio meno istorijoje, nutapytas apie 1503-1506 m.
- „Paskutinė vakarienė“: Monumentali freska (1495-1498 m.), pasižyminti simetriška kompozicija ir subtiliu psichologizmu.
- „Dama su šermuonėliu“: Portretas, nutapytas apie 1491 m.
- „Madona grotoje“: Biblinės tematikos paveikslas (1494 m.), kuriame darniai susietos žmonių figūros su peizažo fonu.
- „Madona Benua“ (dar vadinama Madona su gėle): Nutapyta apie 1478 m.
- „Madona Lita“: Sukurta apie 1490-1491 m.
- „Švč. Mergelė Marija su Kūdikėliu Jėzumi ir šv. Ona“: Paveikslas, datuojamas apie 1510 m.
- „Šv. Jonas Krikštytojas“: Nutapytas apie 1516 m.
Mokslininkas ir išradėjas
Menas toli gražu nebuvo vienintelė sritis, kuri domino L. da Vinci. Jis buvo ne tik dailininkas, bet ir biologas, anatomikas, inžinierius, filosofas. Jo smalsumas ir noras pažinti pasaulį skatino jį nuolat tyrinėti ir eksperimentuoti. Leonardo priklauso daugybė išradimų, kurie aplenkė savo laikmetį.
Jis sukonstravo ventiliatorių, monetų kaldinimo mašiną, įvairius skraidančius mechanizmus, tokius kaip oro baliono, parašiuto ir sraigtasparnio prototipai. Bene labiausiai jį masino anatomija. Nepaisant to, kad tais laikais skrodimai buvo laikomi baisiu nusižengimu, menininkas juos atliko, kruopščiai tyrinėdamas ir fiksuodamas žmogaus kūno sandarą. Jo anatominiai tyrimai buvo itin išsamūs, jis tyrinėjo kaulus, raumenis, organus, netgi atvertas kaukolės dalis. Tarp kitko, širdies dešiniojo skilvelio vožtuvėlis ir dabar vadinamas jo vardu.
Leonardo da Vinci suprojektavo oro balioną, parašiutą, sraigtasparnį, tanką, povandeninį laivą. Jo užrašai, kuriuos jis rašė veidrodiniu principu, yra gausiai iliustruoti piešiniais ir sudaro apie 5000 lapelių. Juose aprašyti jo tyrimai ir projektai optikos, anatomijos, geologijos, botanikos, hidraulikos ir kitose srityse. Daugelis jo išradimų liko tik brėžiniuose, tačiau jų idėjos buvo pradėtos įgyvendinti tik po šimtų metų.
Asmeninis gyvenimas ir palikimas
Apie Leonardo da Vinci asmeninį gyvenimą išlikę ne tiek daug duomenų. Žinoma, kad jis buvo vegetaras ir ypač žavėjosi paukščiais, dažnai juos pirkdavo iš narvų ir paleisdavo į laisvę. Pasakojama, kad jis miegodavo labai mažai, vos kelias valandas per parą. Amžininkai jį apibūdindavo kaip patrauklų, stotingą vyrą, tačiau beveik nėra žinių apie jo romanus su moterimis. Jis niekada nesukūrė šeimos, o jo „šeima“ buvo mokiniai.
Gyvenimo saulėlydį, paskutinius trejus metus, L. da Vinci praleido Prancūzijoje, Karaliaus Pranciškaus I kvietimu. Monarchas padovanojo jam prašmatnią pilį Clos Lucé. 1519 m. balandžio 23 d. Leonardas da Vinčis parašė savo testamentą, kuriame visus savo turtus, įskaitant meno kūrinius, rankraščius ir knygas, paliko ištikimam mokiniui Francesco Melzi. Didysis genijus mirė 1519 m. gegužės 2 d. Ambuazo mieste, Prancūzijoje.
Leonardo da Vinci vaikams | Sužinokite viską apie vieną garsiausių visų laikų menininkų
Leonardo da Vinci laikomas archetipiniu „renesanso žmogumi“, vienu iškiliausių epochos humanistų ir polimatu. Jo gebėjimas sujungti meninę intuiciją su moksliniu analitiškumu ir kruopštumu leido jam sukurti darbus, kurie nepraranda savo vertės ir aktualumo iki šių dienų. Jo palikimas - tai ne tik nepakartojami meno kūriniai, bet ir neišsemiamas žinių šaltinis, įkvepiantis ieškoti, kurti ir tobulėti.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
