Vytautas Kernagis - iškilus Lietuvos dainuojamosios poezijos pradininkas, aktorius, režisierius ir televizijos laidų vedėjas - gimė 1951 m. gegužės 19 d. Vilniuje. Jis pasaulį išvydo teatralų Gražinos Blynaitės-Kernagienės ir Aleksandro Kernagio šeimoje.
Pirmieji būsimo maestro gyvenimo metai prabėgo istoriškai reikšmingoje Vilniaus vietoje. Vytautas Kernagis gimė ir iki 1956 metų gyveno Kudirkos gatvės 5-uoju numeriu pažymėtame name, esančiame pačiame miesto centre, ant Tauro kalno. Tai buvo dviejų aukštų medinis pastatas su veranda, kuriame šeima nuomojosi du kambarius antrame aukšte.

Pats Vytautas Kernagis iš tų ankstyvųjų vaikystės metų beveik nieko neatsiminė. Visgi išliko šviesūs prisiminimai apie aplinką: „Kudirkos gatvė rėmėsi į Čiurlionio gatvę, ten buvo kiemai. Aš tais kiemais eidavau į darželį, bet atsimenu ne darželį, o saulėgrąžų lukštų kvapą to didelio stalininio namo kieme. Namas buvo kūrenamas saulėgrąžų lukštais.“
Tuometiniame Vilniuje, ypač aplink Basanavičiaus ir Kudirkos gatves, gyveno nemažai artistų, kadangi netoliese veikė teatras. Prieš 70 metų vaizdas čia buvo visiškai kitoks: ramios akmenimis grįstos gatvės, keliaaukščiai namai bei jų kiemai puikiai derėjo su mažais privačiais namukais ir šalia plytinčiais sodais.
Vytauto Kernagio kilmė neabejotinai prisidėjo prie jo asmenybės formavimosi. Jo senelis iš mamos pusės, Dominikas Jonas Blynas, buvo vienas šviesiausių prieškario Lietuvos inteligentų, finansininkas ir spaudos darbuotojas. Ši intelektualinė aplinka bei mamos pusės giminių patirtys - dramatiškas pokario likimas ir stiprios moralinės vertybės - formavo stiprų šeimos pamatą.
Svarbią vietą Vytauto vaikystėje užėmė prosenelė Elena Blynienė, šeimos švelniai vadinta Bobulyte. Ji buvo tikras ramybės ir gerumo įsikūnijimas. Kaip teigė pats Vytautas: „Jeigu aš dėkingas kam nors už savo toleranciją, - jos nedaug, bet ji vis dėlto egzistuoja kažkur labai giliai - už tai dėkingas Bobulytei.“
| Gyvenimo etapas | Vieta | Laikotarpis |
|---|---|---|
| Vaikystės namai | Kudirkos g. 5, Vilnius | 1951-1956 m. |
| Paauglystė ir jaunystė | Kaštonų g. 2, Vilnius | 1956-1980 m. |
| Kūrybos pradžia | Vilniaus „Brodas“ (Gedimino pr.) | 1965-1980 m. |
Po gyvenimo Kudirkos gatvėje, šeima persikėlė į Kaštonų gatvę. Būtent ten, netoli Lukiškių aikštės, prabėgo ryškiausi Vytauto Kernagio jaunystės metai: kūrybos pradžia, pirmieji vaidinimai, studijos ir šeimos kūrimas. Didžioji jo paauglystės dalis buvo neatsiejama nuo vadinamojo „Brodo“ - tuometinio Lenino prospekto, kur laisvalaikį leisdavo kūrybingas jaunimas.

Svarbiausia „chebros“ susitikimų vieta buvo ant suoliukų šalia tuometinės Lenino aikštės. Knygos apie Kernagį autorė Rūta Oginskaitė retoriškai klausė: „Įdomu, tasai suoliukas - ar ne pirmoji scena Vytauto Kernagio dainoms išbandyti?“ Tai buvo vieta, kur muzikinis iššūkis ir rokenrolo dvasia tapo kitokio gyvenimo galimybe.