Periferinis Vazospazmas ir Nėštumas: simptomai, priežastys ir pagalba

Nėštumas yra didelis iššūkis moters organizmui. Visi kalba apie motinystės stebuklą ir „švytėjimą“ nėštumo metu, tačiau nedaug kas - apie vidurių užkietėjimą, nesibaigiančius skausmus, nerangumą, tinimą ir nemigą. Nėštumui artėjant į pabaigą, dažną moterį vargina įvairūs skausmai, atrodo, kad maudžia visą kūną.

Moters kūnas sutvertas gimdymo išbandymui, tačiau tai nėra patogi patirtis. Net sveikos moterys nėštumo metu gali patirti problemų, nebūtinai turėjusios sveikatos bėdų. Tiesa, nors dauguma nėštumo problemų yra dažnos ir jas itin dažnai patiria būsimos mamos, apie vykstančius sveikatos pokyčius geriausia visada informuoti savo gydytoją. Šiame straipsnyje aptarsime specifinį negalavimą - periferinį vazospazmą, ypač susijusį su žindymu, ir kitus dažnus nėštumo metu kylančius iššūkius bei patarimus, kaip juos palengvinti.

Periferinis vazospazmas (Reino sindromas) ir žindymas

Skausmas žindymo metu - ne toks ir retas reiškinys. Viena iš galimų priežasčių yra periferinis vazospazmas, kitaip tariant, kraujagyslių spazmas. Tai būklė, kai baigus žindyti pabąla spenelio galiukas, juntamas skausmas, spenelį niežti.

Vazospazmas atsiranda dėl sutrikdytos kraujotakos, kai žįsdamas kūdikis spenelį suspaudžia tarp liežuvio ir gomurio. Jei anksčiau buvo sutrikusi kraujotaka ar kamavo migrena, o skausmas intensyvesnis tapdavo peršalus, tikėtina, kad ir žindymo metu galėjo pasireikšti Reino sindromas.

Skausmo galite išvengti, jei kūdikį maitinsite tik šiltose patalpose ir po maitinimo dėdamos šiltus kompresus. Kai skauda arba iškart po žindymo uždėkite šiltą sausą kompresą, tai atpalaiduos suspazmavusias kraujagysles. Jeigu susinormalizavus pieno gamybai, išbandžius skirtingas žindymo pozas ir kūdikio glaudimo prie krūties technikas skausmas nesumažėja, reikėtų kreiptis pagalbos į žindymo konsultantę.

Vazospazmo pažeistas spenelis

Kiti krūtų ir spenelių skausmai žindymo metu

Nors periferinis vazospazmas yra viena iš skausmo priežasčių, žindymo metu gali kilti ir kitų problemų, susijusių su krūtimis bei speneliais:

  • Netinkama kūdikio padėtis ir priglaudimas. Krūtų ir spenelių skausmas dažniausia yra susijęs su netinkama kūdikio padėtimi glaudžiant jį prie krūties, netinkamu apžiojimu, dėl kurio žalojami speneliai. Jei speneliai pažeisti, naudokite specialų spenelių kremą arba kompresus. Net jei ir speneliai yra pažeisti, juos skauda, žindymą galite tęsti, tik labai svarbu stebėti, ar kūdikis glaudžiamas tinkamai, kad būtų išvengta tolesnių pažeidimų. Tiesa, jei žindymo konsultantė padėjo jums pakoreguoti padėtį ir pamokė tinkamai priglausti kūdikį prie krūties, o jūs vis dar jaučiate skausmą ir speneliai yra pažeisti, tikėtina, kad gali būti ir kitų problemų (pavyzdžiui, trumpas liežuvio pasaitėlis), galinčių apsunkinti žindymą.
  • Krūtų perpildymas ir laktostazė. Jei krūtys yra skausmingai kietos, pilnos, o po maitinimo ar ištraukus pieną nemalonūs pojūčiai praeina, veikiausiai kaltas ir bus perpildymas. Įprastai krūtys persipildo žindymo pradžioje, kuomet pieno gamyba dar nėra susinormalizavusi. Pieno sąstovis (laktostazė) juntamas kaip skausmingas gumbelis, sukietėjimas krūtyje. Laktostazės priežastimi gali būti užsikimšęs pieno latakėlis (ant spenelio galite pastebėti tarsi inkštirą), reti ir trumpi žindymai, žindymas ne pagal poreikį ir kt. Svarbu išsiaiškinti tikslias laktostazės priežastis ir jas pašalinti. Žindymą svarbu tęsti ir esant laktostazei ar mastitui.
  • Mastitas. Užsitęsusi laktostazė gali lemti mastitą. Jei ant krūties yra skausminga, gumbuota vieta, ji tapo raudona, karšta, gali būti, kad prasidėjo mastitas (krūties uždegimas). Jo simptomai - panašūs į gripo. Abscesas yra reta mastito komplikacija. Mastitas gali neišnykti net ir po dažno, produktyvaus žindymo, antibiotikų kurso. Pagrindinis simptomas - krūties oda atrodo tarsi apelsino žievelės. Abscesui diagnozuoti gali prireikti ultragarsinio tyrimo, o gydyti - antibiotikų.
  • Pienligė. Pienligė gali varginti ir žindančias mamas. Pienligės simptomai - staigus abiejų krūtų ir (arba) spenelių skausmas. Jis yra stiprus, po kiekvieno žindymo seanso gali trukti apie valandą. Tyrimui imamas tepinėlis, o jeigu pienligės diagnozė patvirtinama, būtina gydymą taikyti ir mamai, ir kūdikiui. Įprastai mamos jaučiamas skausmas sumažės po 2-3 dienų nuo gydymo pradžios.
  • Alergija. Jei spenelius niežti (niežulį gali sukelti šiluma) arba pakito jų spalva, bet nejaučiate aštraus skausmo, tikėtina, kad tiesiog galite būti alergiška. Alergiją gali sukelti spenelių kremas, įklotai, skirti žindančioms mamoms, ir kt.
  • Žindymo aversija. Tai didžiulis nenoras, vengimas žindyti, bjaurėjimasis žindymo procesu.

Regbio laikymas žindymo metu: geriausios pozicijos, kad būtų pasiektas gilus apčiuopimas, ir kaip išvengti skausmo žindymo metu

Bendrieji nėštumo simptomai ir su jais susiję negalavimai

Nėštumas - tai laikas, kai moters organizme įvyksta dideli hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, sukeliantys įvairius simptomus. Nors kiekviena moteris nėštumą patiria skirtingai, yra keletas pagrindinių požymių, kurie pasireiškia daugumai nėščiųjų:

  • Vienas iš pirmųjų ir dažniausių ženklų - mėnesinių vėlavimas. Jei menstruacijų ciklas anksčiau buvo reguliarus, tačiau šįkart jos neprasideda laiku, tai gali reikšti, kad pastojote. Kai kurioms moterims gali pasireikšti implantacinis kraujavimas - silpnas, trumpalaikis kraujavimas, atsirandantis, kai apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina gimdos gleivinėje.
  • Kitas labai dažnas simptomas - krūtų jautrumas ir padidėjimas. Dėl hormonų pokyčių krūtys gali tapti skausmingos ar pastebimai didesnės, o speneliai - tamsesni ir jautresni.
  • Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinami „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu. Pykinimą dažniausiai sukelia padidėjęs nėštumo hormono hCG lygis ir padidėjęs jautrumas kvapams.
  • Kitas dažnas požymis - staigus nuovargis. Organizmas pradeda gaminti daugiau progesterono, kuris atpalaiduoja raumenis ir paruošia kūną nėštumui, todėl nėščiosios dažnai jaučiasi pavargusios net po pakankamai ilgo miego.
  • Be to, nėščiosioms gali pasireikšti dažnesnis šlapinimasis, nes auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę, o organizmas gamina daugiau skysčių.
  • Daugelis moterų taip pat pastebi skonio ir kvapų pokyčius. Staiga gali pradėti erzinti anksčiau mėgti maisto produktai, atsirasti stiprus potraukis tam tikram maistui arba, atvirkščiai, nepaaiškinamas pasibjaurėjimas tam tikrais kvapais.
  • Hormonai taip pat veikia emocinę būseną - kai kurios nėščiosios jaučia emocinius pokyčius, nuo džiaugsmo iki staigaus liūdesio ar nerimo.
  • Be šių pagrindinių simptomų, kai kurios moterys patiria galvos skausmus, galvos svaigimą, vidurių užkietėjimą ar net odos pokyčius, tokius kaip spuogų atsiradimas, ar atvirkščiai, oda ima švytėti.

Nors šie simptomai gali rodyti nėštumą, jie ne visada reiškia, kad moteris tikrai laukiasi, nes panašius pojūčius gali sukelti stresas, hormoniniai svyravimai ar kitos sveikatos būklės.

Kiti dažnai pasitaikantys negalavimai

  • Nugaros skausmas. Dauguma nėščiųjų antrojo ir trečiojo nėštumo trimestro metu skundžiasi nugaros skausmais. Nėštumo metu atsiradus papildomam svoriui ir pasikeitus svorio centrui, raumenys turi intensyviau dirbti, o sąnariai patiria didesnį spaudimą. O tai sukelia nugaros skausmus.
  • Pilvo skausmas ir maudimas. Normalu, jei pirmais mėnesiais moteriai kiek maudžia pilvo apačią. Jeigu tempia, skauda pilvą, nes kaupiasi dujos, reikėtų pareguliuoti mitybą, valgyti nedidelėmis porcijomis.
  • Kojų skausmai ir mėšlungis. Kojas nėštumo metu gali skaudėti, mausti, deginti, niežėti dėl nuovargio, venų varikozės, mėšlungio, neramių kojų sindromo ir kt. Nėra tyrimų, įrodančių, kas tiksliai lemia kojų mėšlungį. Manoma, kad nėštumo metu jis atsiranda dėl papildomo svorio. Tačiau yra ir kitų teorijų, pavyzdžiui, jį sukelia kojų kraujagyslių suspaudimas. Kojų tempimo pratimai yra puikus būdas „susilpninti“ mėšlungį. Nors tai įmanoma padaryti ir lovoje, atsistojus greičiau palengvės. Jei skausmas nepraeina ir tam tikra vieta pradeda rausti ir patinsta, kreipkitės į gydytoją. Taip gali nutikti dėl krešulio arterijoje.
  • Riešų, rankų skausmai. Hormoniniai pokyčiai gali sukelti šiuos negalavimus, kurie paprastai praeina po gimdymo.
  • Dantenų jautrumas ir kraujavimas. Veikiant hormonams moters kūne padaugėja kraujo, taip pat ir burnos audiniuose. Geriausias ir pirmas dalykas, kurį reikia padaryti, kraujuojant dantenoms nėštumo metu, - kreiptis į odontologą (būtina informuoti, kad esate nėščia). Pagerinkite savo mitybos įpročius: valgykite daugiau daržovių, ir kiek įmanoma mažiau - saldumynų. Atlikite tyrimus, kad įsitikintumėte, ar pakankamas kalcio kiekis organizme. Kruopščiai valykite dantis du kartus per dieną. Nors normalu patirti tam tikrą dantenų maudimą, tačiau apžiūrėkite jas: ryškiai raudona spalva gali prognozuoti uždegimą.
  • Vidurių užkietėjimas ir rėmuo. Daugumai nėščių moterų viduriai užkietėja dėl hormoninių pokyčių, mat sulėtėja virškinimas. Jei per pirmąjį nėštumo trimestrą akivaizdesnių virškinimo sutrikimų nepastebėsite, juos neišvengiamai patirsite per antrąjį ar trečiąjį trimestrą. Tai vėlgi lemia hormoniniai pokyčiai ir kūdikio svoris: jam augant, daugiau svorio tenka žarnoms, jos imamos spausti. Į savo racioną įtraukite daugiau vaisių, neskaldytų grūdų, daržovių ir kitų maisto produktų, kuriuose gausu skaidulų. Gerkite daug vandens. Valgykite iki miego likus kelioms valandoms, o „vienu prisėdimu“ rinkitės suvalgyti mažesnę porciją. Neskubėkite, valgykite lėtai. Miegokite atsirėmusi, o ne išsitiesusi viena linija horizontaliai.
  • Dusulys. Hormoniniai pokyčiai, ypač progesteronas, tiesiogiai veikia plaučius. Fizinio aktyvumo metu nespauskite savęs per stipriai. Pasistenkite viską daryti lėčiau. Gulėdama lovoje naudokitės pagalvėmis, kad susidarytumėte atramą, o ne gulėtumėte išsitiesusi.
  • Odos niežėjimas ir strijos. Nėštumo metu silpnas niežėjimas yra visiškai normalu. Dėl tempimo ir hormoninių pokyčių tai patiria mažiausiai 20 proc. Jei niežėjimas labai įkyrus ir vargina, naudokite šaltus kompresus: šiek tiek palengvės. Kartkartėmis pagulėkite avižų vonioje drungname vandenyje. Po dušo būtinai naudokite drėkinamąjį kūno losjoną be kvapiklių, neutralaus kvapo, kad nuramintumėte odą. Strijų atsiranda dėl elastingo atraminio audinio, esančio tiesiai po oda, pokyčių. Nėra akivaizdžių būdų, kaip sustabdyti jų atsiradimą. Geriausias būdas apsisaugoti nuo strijų - per kiekvieną nėštumo trimestrą nepriaugti daugiau svorio nei rekomenduojama. Po gimdymo strijos pastebimai pabluks.
  • Tinimai (edema). Įvairūs patinimai nėštumo metu vadinami edema. Kūnas tinsta dėl skysčių pertekliaus organizme (audiniuose pradeda kauptis vanduo). Kadangi nėštumo metu kūne kaupiasi daugiau vandens, įvairūs patinimai gana dažni. Auganti gimda spaudžia tuščiąją veną, todėl kraujas atgal į kojas prateka lėtai. Atsigulkite ant šono, kad šiek tiek sumažintumėte spaudimą venoms. Kuo dažniau, kai įmanoma, laikykite kojas pakeltas, o atsisėsdama jų nekryžiuokite.
  • Šlapimo nelaikymas. Šlapimo nelaikymą dažniausiai sukelia padidėjęs šlapimo pūslės spaudimas vaikeliui augant. Tačiau tam įtakos turi ir hormonai ar didesnis skysčių poreikis. Normalu, kad kosėdama ar čiaudėdama, juokdamasi truputį pasišlapinsite. Venkite kavos, arbatos ar gėrimų su kofeinu, kurie lemia dažną šlapinimąsi. Visiškai pakaks vandens.
  • Hemorojus. Esant hemorojui patinsta tiesiosios žarnos kraujagyslės ir susidaro hemoroidai. Venkite sėdėti ilgiau nei jums reikia, kad tiesioji žarna nebūtų papildomai spaudžiama. Reguliariai darykite Kėgelio pratimus, be to, ilgai nesėdėkite ir nestovėkite. Jei jau turite hemorojų, pabandykite įsidėti hamamelių nuovire pamirkytą medvilninį įklotą.
  • Odos pokyčiai (bėrimai, pigmentinės dėmės). Neretai hormoniniai pokyčiai nėštumo metu sukelia odos bėrimus, patamsina odą, atsiranda pigmentinių dėmių. Užuot vartojusi nereceptinius vaistus, galimai kenksmingus kūdikiui, pasitarkite su savo gydytoju.
  • Nuovargis ir nemiga. Hormoniniai pokyčiai nėštumo metu sukelia daug nereikalingų problemų. Geriausias būdas kovoti su nuovargiu - gerai maitintis, daug ilsėtis ir gerti daug vandens. Nuolat varginant pilvo pūtimui, kojų mėšlungiui ir nuolatiniam poreikiui šlapintis, nenuostabu, kad nėščiai moteriai sunku miegoti, sutrinka miego režimas. Nemiga nekenkia nei jums, nei jūsų kūdikiui, tačiau tinkamai pailsėti - svarbu.
  • Keisti sapnai. Sapnuoti keistus sapnus yra įprasta ir normalu. Jei tokie sapnai labai vargina, pabandykite pasikalbėti su savo partneriu ar artimu draugu.
Nėščiosios kūno pokyčiai

Dažniausi nėštumo negalavimai ir patarimai

Negalavimas Dažnumas (apytikslis) Priežastis (dažniausia) Palengvinimas / patarimai
Tinimai (edemos) Iki 70% nėščiųjų Skysčių kaupimasis, gimdos spaudimas venoms Kojų pakėlimas, gulėjimas ant šono, pakankamas vandens gėrimas
Nugaros skausmas Daugumai nėščiųjų Papildomas svoris, pasikeitęs svorio centras Laikysenos korekcija, judėjimas, poilsis, pagalvės
Pykinimas, vėmimas Labai dažnas Hormoniniai pokyčiai (hCG), padidėjęs jautrumas kvapams Dažnas, mažų porcijų valgymas, vanduo, poilsis
Vidurių užkietėjimas Dažnas Hormoniniai pokyčiai, sulėtėjęs virškinimas, gimdos spaudimas žarnoms Skaidulos, vanduo, judėjimas, mažos porcijos
Spenelių skausmas Gana dažnas Vazospazmas, netinkamas priglaudimas, laktostazė Šilti kompresai, žindymo technikos korekcija, konsultantės pagalba

Svarbūs patarimai nėštumo metu

Nėštumo metu svarbu rūpintis savimi, kad palengvintumėte įvairius negalavimus ir jaustumėtės geriau:

  • Judėkite. Daugelį nėštumo metu kylančių negalavimų padeda išspręsti judėjimas. Bet nepersistenkite. Fizinio aktyvumo metu nespauskite savęs per stipriai. Pasistenkite viską daryti lėčiau.
  • Poilsis. Svarbu klausyti kūno siunčiamų signalų ir leisti sau pailsėti, prigulti bent kelioms minutėms. Nepriklausomai nuo to, ką skauda - nugarą, pilvą ar kelius, niekas nepadeda geriau nei trumpas poilsis gulint ant kairiojo šono, pakišus po pilvu megztinį, rankšluostį ar pagalvėlę. Jei jaučiatės pavargusi, pailsėkite. Jei galite, nusnauskite dieną. Jei neįmanoma, pasistenkite atsigulti anksčiau nei įprastai.
  • Kaitaliokite pozas. Kaitaliokite sėdėjimo ir gulėjimo pozas. Nėštumui einant į pabaigą pajusite, kad ilgesnis buvimas toje pačioje padėtyje labai vargina, kelia skausmą.
  • Naudokite pagalves atramai. Pagalves panaudokite kūrybiškiau: ne tik lovoje, bet ir sėdėdama ant sofos, automobilyje ir net darbo kėdėje. Gulėdama lovoje naudokitės pagalvėmis, kad susidarytumėte atramą, o ne gulėtumėte išsitiesusi.
  • Imkitės malonios veiklos. Jums mieli hobiai ar kiti laiko leidimo būdai prablaško, atitolina mintis nuo negalavimų, pagerina psichologinę būklę.
  • Mityba ir hidratacija. Subalansuoto valgio valgymas padarys stebuklus jūsų energijos lygiui, todėl būkite labai budrūs, ką valgote. Venkite maisto, kuris trikdo skrandžio veiklą, ir valgykite mažiau, bet dažniau, nepamiršdama gerti daug vandens tarp valgymų. Gerkite daug vandens.
Nėščiųjų mankšta

Kada kreiptis į gydytoją?

Nėštumo metu moteris pas ginekologą lankosi reguliariai. Per pirmąjį susitikimą ginekologas turi papasakoti apie visas būkles, simptomus, negalavimus, kurie gali atsirasti nėštumo metu, kad moteris žinotų, kada kreiptis jau nebelaukiant skirto kito vizito laiko. Jeigu nėštumas yra mažos rizikos, užtenka apsilankyti pas ginekologą 6-7 kartus per visą nėštumą, kaip numatyta antenatalinės priežiūros protokole.

Pirmasis vizitas pas gydytoją

Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu:

  • Patvirtinamas nėštumas ultragarsu.
  • Atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai.
  • Nustatoma numatoma gimdymo data.
  • Įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo.

Pavojingi nėštumo simptomai, reikalaujantys neatidėliotinos medicininės pagalbos

Žinoma, skausmas, ypač jeigu jis labai aštrus, stiprėjantis ir lydimas kitų simptomų (pavyzdžiui, kraujavimo, tepliojimo, kraujingų išskyrų iš makšties, pakilusios temperatūros, pykinimo, vėmimo, viduriavimo, mirgėjimo akyse ir kt.) gali būti grėsmingas simptomas. Štai kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją:

  • Kraujavimas. Jei nėštumo pradžioje (iki 14 nėštumo savaitės) atsiranda kraujingų išskyrų, nelaukiant skirto vizito laiko reikia eiti pas gydytoją ir išsiaiškinti, ar nėštumas vystosi normaliai. Jei kraujavimas nėra gausus, ne gausesnis nei per mėnesines, jei išskyros rudos ir tepančios, galima laukti kitos dienos ir nueiti pas savo ginekologą. Tačiau bet kokios kraujingos išskyros antrą-trečią nėštumo trimestrą (nuo 14 savaičių) yra priežastis nedelsiant vykti į gydymo stacionarą nelaukiant ryto ar kitos dienos.
  • Padidėjęs kraujospūdis ir preeklampsija. Moteris turi žinoti, kad nėštumo metu jai gali pradėti kilti kraujospūdis. Nėštumo metu pati pavojingiausia būsena yra preeklampsija, kuri gali prasidėti jau nuo 20 nėštumo savaitės. Ši būklė kartais labai greitai progresuoja. Taigi, jei skauda galvą, nėščia moteris turi pasimatuoti spaudimą. Preeklampsijos požymis yra ir tinimai, pabrinkimai (edemos), ypač jei kojų tinimai iš vakaro būna akivaizdžiai pastebimi ir nepraeina ryte, jei pradėjo tinti rankos, veidas. Preeklampsiją lydi ir skausmas duobutės, skrandžio srityje, po dešiniuoju šonkaulių lanku (kepenų srityje), pykinimas, kartais net vėmimas. Anksčiau preeklampsija buvo vadinama vėlyvąja toksikoze ar nėščiųjų gestoze. Jei svoris greitai padidėja dėl susikaupusių organizme skysčių - situacija pavojinga.
  • Inkstų uždegimas. Kartais visiškai sveikai, iki tol neturėjusiai jokių inkstų ligų moteriai gali prasidėti inkstų uždegimas, nes augant gimdai pablogėja šlapimo nutekėjimas iš inkstų, ir susidaro sąlygos atsirasti uždegiminėms komplikacijoms. Jeigu moteriai skauda dešinio inksto vietoje (nugaros dešinėje pusėje), strėnose, vėliau atsiranda karščiavimas, tai rimtas požymis ir reikia nedelsiant kreiptis į medikus.
  • Nėščiųjų cholestazė. Atsiradęs niežulys rankų, pilvo, padų srityje moterims asocijuojasi su alergija, nėštumo dermatoze, bet negalima užmiršti ir labai rimtos būklės - nėščiųjų cholestazės, kai sutrinka tulžies nutekėjimas, pažeidžiama kepenų funkcija, didėja kepenų fermentų kiekis kraujyje. Požymis - jau minėtas niežulys. Naktį vykti į ligoninę nebūtina, bet skubos tvarka kreiptis į savo ginekologą reikia.
  • Sumažėję vaisiaus judesiai. Moterims rekomenduojame stebėti vaisiaus judesius, tačiau ne anksčiau kaip nuo 34-36 nėštumo savaičių. Iki tol pakanka tiesiog savistabos. Moteris gana greitai pajunta vaisiaus aktyvumo etapus ir tada gali pastebėti, jei judesių gerokai sumažėja arba jei jie pasidaro itin silpni. Apie vaisiaus elgesio pokyčius moteris turėtų pasakyti ginekologui, tada šis atliks vaisiaus kardiotokogramą. Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.
Būtini tyrimai nėštumo metu

Maisto papildai nėštumo metu

Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Net ir laikantis subalansuotos mitybos, kartais gali būti sunku gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų, todėl gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti tam tikrus papildus.

  • Vienas svarbiausių - folio rūgštis (vitaminas B9), kuri būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Rekomenduojama folio rūgšties dozė nėštumo metu yra 400-800 mg per dieną, o geriausia pradėti ją vartoti dar planuojant nėštumą.
  • Kitas itin svarbus papildas - geležis, kurios poreikis nėštumo metu išauga dėl padidėjusio kraujo tūrio organizme. Geležis padeda išvengti anemijos, nuovargio ir palaiko tinkamą deguonies tiekimą tiek motinos, tiek kūdikio audiniams. Apie tai, kad organizmui trūksta geležies, gali signalizuoti dažnas širdies plakimas.
  • Be geležies, svarbus ir kalcis, nes jis būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimuisi, taip pat padeda išvengti motinos kaulų tankio sumažėjimo.
  • Dar vienas svarbus papildas - omega-3 riebalų rūgštys, ypač DHR (dokozaheksaeno rūgštis), kuri būtina vaisiaus smegenų ir akių vystymuisi. Omega-3 rūgščių galima gauti iš riebios žuvies (pavyzdžiui, lašišos, skumbrės), tačiau, jei jų suvartojama nepakankamai, verta vartoti žuvų taukus arba specialius papildus.
  • Taip pat labai svarbus vitaminas D, kuris padeda organizmui pasisavinti kalcį ir palaiko sveiką imuninę sistemą.
  • Kiti naudingi papildai - magnis (labai svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi), cinkas (stiprina imuninę sistemą ir dalyvauja audinių regeneracijoje) bei jodas, kuris būtinas tiek mamos skydliaukės veiklai, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi.

Tačiau svarbu prisiminti, kad nėštumo metu papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį tiek mamai, tiek kūdikiui. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus multivitaminų kompleksus, kuriuose visi elementai subalansuoti pagal nėštumo poreikius.

Nėščiosioms skirti multivitaminai

tags: #periferinis #vazospazmas #ir #nestumas



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems