Serhijus Nazarovyčius Bubka (ukr. Сергі́й Наза́рович Бу́бка, rus. Серге́й Наза́рович Бу́бка, g. 1963 m. gruodžio 4 d. Luhanske) - Tarybų Sąjungos ir Ukrainos nacionalinių lengvosios atletikos rinktinių narys, kuris specializavosi šuolio su kartimi sektoriuje. Bubka gimė Luhanske, Ukrainos TSR.
Ukrainietis Sergejus Bubka šuolių su kartimi planetos rekordą gerino 35 kartus. Jis pirmas peržengė 6 metrų ribą. Net baigęs sportininko karjerą jis sugebėjo pasiekti aukštumas, apie kurias daugelis gali tik pasvajoti.

Vaikystėje S. Bubką kvietė į kelių sporto šakų - sportinės gimnastikos, plaukimo ir lengvosios atletikos - treniruotes. Būsimąjį čempioną tuo metu mažai domino sporto karalienė, o juo labiau tokia mįslinga ir sudėtinga rungtis kaip šuoliai su kartimi. Išbandyti savo jėgas šioje rungtyje S. Bubką paskatino kaimynų berniukas. Įtikinti 10-metį vaiką buvo nesunku, tačiau jo galimybėmis turėjo patikėti ir treneris.
S. Bubka bėgo 30 metrų, padarė 15 prisitraukimų ir keletą kitų pratimų. V. Petrovas greitai pastebėjo auklėtinio talentą, bet nesiekė greitų pergalių. Į rekordus jis vedė žingsnis po žingsnio. Treneris nuolat kėlė auklėtiniui kartelę tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Kiekvienoje treniruotėje iš S. Bubkos buvo reikalaujama šokti aukščiau nei vakar. Tai buvo sunkus fizinis ir psichologinis išbandymas. V. Petrovas sakė, kad taip moko sportininką nuolat įveikti save. Svarbų vaidmenį suvaidino ir konkurencija.

Tačiau 1977 m., kai S. Bubka žengė tik pirmuosius žingsnius, gimtojo Lugansko sporto funkcionieriai nieko nematė. Geros bazės ir materialinio palaikymo šuolininkai su kartimi neturėjo. Vykti kartu treneris pakvietė tik kelis savo auklėtinius, tarp jų S. Bubką ir jo brolį Vasilijų. Sergejui tada buvo 15 metų. Per vieną dieną reikėjo pasirinkti - normalus gyvenimas ar sportas.
Sergejaus mama Valentina nemiegojo visą naktį, kai išgirdo apie pasiūlymą vykti į Donecką. Reikėjo rinktis - atimti iš sūnaus šansą ir pasilikti jį šalia savęs ar išleisti į nepažįstamą miestą. Donecke S. Bubkai teko kovoti ne tik su skausmu, traumomis ir sunkiomis treniruotėmis, bet ir su buitiniais sunkumais. Per trumpą laiką reikėjo pačiam išmokti skalbti, gaminti valgyti ir tvarkyti namus. Sergejus gyveno mažame darbininkų bendrabučio kambarėlyje su broliu, tačiau be moteriškų rankų buvo nelengva. Sunkiausia buvo ruošti pamokas. Laiko trūko, bet S. Bubka pažadėjo mamai, kad mokymosi neapleis.
„Žinoma, norėjosi pasilinksminti iki ryto, nueiti į diskoteką, bet siekiant aukščiausių laimėjimų sporte taip nebūna, - teigė S. Bubka. - Visada tenka rinktis.“
V. Petrovas buvo įsitikinęs, kad aukštų rezultatų galima pasiekti tik harmoningai derinant jėgą, greitį ir techniką. Treneris saugojo auklėtinį nuo traumų ir nereikalingų minčių. V. Petrovas manė, kad aukštą lygį S. Bubka pasieks tik 20-ies, tačiau jau 19-os jis tapo pasaulio čempionu Helsinkyje.
Savo tarptautinę karjerą pradėjo 1981 m. sudalyvavęs Europos jaunimo čempionate, kuriame liko 7 vietoje. 1983 m. būdamas dar nežinomas tarptautinei bendruomenei Bubka laimėjo pasaulio čempionatą Helsinkyje, Suomijoje. Jau po metų šuolininkas septynis kartus pagerino pasaulio rekordą.
Pirmasis Bubkos pasaulio rekordas užfiksuotas 1984 m. sausio 15 d. Lietuvos TSR sostinėje Vilniuje. Kiekvieną lengvaatletį, bent kartą pagerinusį pasaulio rekordą, galima vadinti išskirtiniu sportininku. Ukrainietis Sergejus Bubka šuolių su kartimi planetos rekordą gerino 35 kartus. Sportininkas tapo pirmuoju žmogumi įveikusiu 6 metrus.
6 metrų riba buvo tik pirmasis tikslas, nors tuo metu specialistai manė, kad ši riba XX amžiuje yra nepasiekiama. „Svarbiausia yra tai, kas tavo viduje, jūsų vidinis pasaulis. Man motyvaciją suteikė konkurencija. Ji neleido sustoti ir nusiraminti.“ 6 metrų ribą jis įveikė praėjus vos metams nuo pirmojo rekordo. Paskui Sergejus vis gerino rekordą, keldamas kartelę vienu centimetru aukščiau.
Kai buvo peržengta 6 metrų riba, tapo aišku, jog vienintelis S. Bubkos varžovas yra jis pats. Pasaulio rekordą jis gerino 35 kartus. Tai taip pat yra rekordas, įtrauktas į Gineso rekordų knygą. S. Bubkos 1993 m. pasiektas pasaulio rekordas 6,15 cm išsilaikė iki 2014 m. - „Pole Vault Stars“ turnyre Donecke vienu centimetru jį pagerino Reno Lavilenis.
Jo geriausi pasiekti rezultatai - 6,15 m uždarose patalpose (1993; pasaulio rekordu buvo iki 2014, prancūzas Renaud Lavillenie pagerino 1 cm) ir 6,14 m stadione (1994; pasaulio rekordu buvo iki 2020, rekordą pagerino švedas Armandas Duplantis).
| Aukštis (m) | Data | Pastabos |
|---|---|---|
| 5.85 | 1984 m. sausio 15 d. | Pirmasis pasaulio rekordas (Vilniuje) |
| 6.00 | 1985 m. | Pirmasis sportininkas įveikęs 6 metrus |
| 6.14 | 1994 m. | Pasaulio rekordas lauko stadione |
| 6.15 | 1993 m. | Pasaulio rekordas uždarose patalpose |
Per savo karjerą sportininkas iškovojo net šešis pasaulio čempiono vardus, olimpinį aukso medalį, Europos uždarų patalpų čempiono titulą, keturiskart pasaulio uždarų patalpų čempionas. Jis yra 6 kartus (1983, 1987, 1991, 1993, 1995, 1997) pasaulio, 4 kartus (1985, 1987, 1991, 1995) uždarų patalpų pasaulio, 1988 m. olimpinių žaidynių šuolio su kartimi čempionas.
Sportininkui tik sykį pavyko iškovoti olimpinio čempiono vardą. 1984 m. vasaros olimpines žaidynes Tarybų Sąjunga boikotavo, todėl lengvaatletis jose dalyvauti negalėjo. 1988 m. Seulo olimpiadoje Bubka įveikęs 5,90 m aukštį pelnė auksą.
1992 m. žaidynėse sportininkui nepavyko švariai įveikti pirmų trijų bandymų ir liko neužfiksavęs rezultato. Pasak paties S. Bubkos, tiesiog nepasisekė. 1996 m. jį sustabdė trauma. Garsiajam sportininkui trūko pėdos sausgyslė. S. Bubkai buvo atlikta operacija, kai iki 1997 m. pasaulio čempionato liko tik pusantro mėnesio. Niekas nelaukė jo pergalės. Sekėsi iš tiesų prastai, tik antraisiais bandymais pavyko įveikti 5,70 m ir 5,91 m aukščius. Varžybų lyderis rusas Maksimas Tarasovas pirmuoju bandymu peršoko 5,96 m ir ramiai nusiavė batelius.
Tuomet kameros parodė Sergejaus veidą stambiu planu. Jis ruošėsi įsibėgėjimui ir kumštyje spaudė ne tik kartį, bet ir savo valią. S. Bubka riaumojo kaip liūtas narve, žengdavo žingsnį tai pirmyn, tai atgal. Sergejus peršoko 6,01 m. Šis aukso medalis buvo paskutinis aukščiausio lygio varžybose. S. Bubka dar kartą parodė, koks turi būti čempionas. 2000 m. Sidnėjaus žaidynėse Bubka atsisakė šokti ties žemesniais aukščiais ir į bandymų sektorių išėjo tik kartelei pasiekus 5,70 m aukštį.

Net baigęs sportininko karjerą jis sugebėjo pasiekti aukštumas, apie kurias daugelis gali tik pasvajoti. Palikęs šuolių sektorių, S. Bubka anaiptol neatsisveikino su lengvąja atletika. Dar sportuodamas jis Donecke suorganizavo tarptautinį turnyrą „Karties žvaigždės“. Be to, S. Bubka pasižymėjo politikoje, tapo Ukrainos Parlamento nariu, dirbo Jaunimo, sporto ir turizmo reikalų komitete. Jis buvo People's Deputy of Ukraine nuo 2002 m. iki 2006 m.
Nuo 2005 m. jis yra Ukrainos nacionalinio olimpinio komiteto prezidentas. Nuo 2000 m. jis yra Tarptautinio olimpinio komiteto vykdomojo komiteto narys. Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Chuanas Antonijus Samarančas (Juan Antonio Samaranch) pavadino S. Bubką didžiausiu šių laikų sportininku. Visgi jo pasiekimai politikoje niekada neprilygs sportiniams laimėjimams. Juk būtent dėl jų buvo pastatyta rekordininko skulptūra Donecke. 2014 m. jis įtrauktas į Tarptautinės lengvosios atletikos federacijų asociacijos Šlovės muziejų.
