In vitro apvaisinimas (IVF): sėkmės veiksniai ir procedūros eiga

Susidūrimas su sunkumais norint susilaukti vaiko yra jautri ir neretai skaudi patirtis daugeliui porų. Pasaulyje statistiškai su vaisingumo problemomis susiduria reikšminga dalis porų, kartais nurodoma, kad maždaug viena iš šešių ar septynių. Svarbu suprasti, kad nevaisingumas yra poros, o ne vien moters ar vyro problema, o šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti įvairių pagalbos būdų. Vienas iš jų - in vitro apvaisinimas, plačiau žinomas kaip IVF.

IVF (angl. In Vitro Fertilization) yra pagalbinio apvaisinimo metodas, naudojamas poroms, kurioms diagnozuotas nevaisingumas, susilaukti vaikų. Tai procesas, kai sperma ir kiaušialąstė sujungiami už žmogaus kūno ribų, t. y. laboratorinėje aplinkoje. Šie embrionai perkeliami į būsimos motinos gimdą, kai jų vystymasis stebimas laboratorijoje. IVF procedūra pirmą kartą sėkmingai atlikta 1978 m.

Kada kreiptis pagalbos ir nuo ko pradėti?

Pagal medicininį apibrėžimą, pora laikoma nevaisinga, jeigu gyvendama reguliarų lytinį gyvenimą ir nenaudodama kontracepcijos priemonių, nepastoja per vienerius metus. Jeigu moteris yra vyresnė nei 35 metų arba yra žinomų rizikos veiksnių (pvz., nereguliarios mėnesinės, buvusios ginekologinės operacijos ar uždegimai, taikytas onkologinis gydymas), į gydytojus rekomenduojama kreiptis nelaukiant vienerių metų, o maždaug po 6 mėnesių nesėkmingų bandymų pastoti. Šiandien vis dažniau svarstomas pagalbinis apvaisinimas nėra spontaniškas sprendimas; jį paprastai lydi ilgas bandymų, tyrimų ir neatsakytų klausimų laikotarpis.

Vizitas pas gydytoją ir tyrimai

Pirmasis žingsnis - preliminarus susitikimas su vaisingumo specialistu (akušeriu ginekologu, urologu ar reprodukcinės medicinos gydytoju). Išklausoma jūsų ligos istorija ir peržiūrimi ankstesnio gydymo bei tyrimų rezultatai, jei tokių buvo. Šis etapas yra pats svarbiausias teisingo gydymo proceso planavimo etapas, kurio metu renkama išsami informacija apie abiejų partnerių bendrą sveikatos būklę, persirgtas ligas, atliktas operacijas, menstruacinio ciklo ypatumus, lytinio gyvenimo dažnumą, vartojamus vaistus, žalingus įpročius bei šeiminę anamnezę.

Tyrimai paprastai apima: vyro spermos tyrimą (spermogramą), moters ovuliacijos įvertinimą (hormonų tyrimai, ultragarsas), kiaušintakių pratekamumo patikrinimą, gimdos būklės įvertinimą, tyrimus dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų ir kt. Būsimoji mama ateina apžiūrai antrą ar trečią mėnesinių dieną. Gydytojas apžiūri besilaukiančią mamą, siekdamas gauti informacijos apie jos kiaušidžių talpą ir gimdą. Reikalingas AMH tyrimas, parodantis kiaušinėlių rezervo būklę. Kai manoma, kad būtina, gali būti paprašyta atlikti gimdos plėvelę (HSG) arba histeroskopiją. Prieš pradedant IVF ciklą, paprastai reikia atlikti nemažai tyrimų abiem partneriams, įskaitant kraujo grupės ir Rh faktoriaus, hormonų (FSH, LH, E2, prolaktino, AMH, skydliaukės hormonų), tyrimus dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų (Chlamydia, Mycoplasma, Ureaplasma), ŽIV, sifilio, hepatitų B ir C, raudonukės antikūnų, gimdos kaklelio citologinio tyrimo (PAP) ir kt.

Nevaisingumo priežastys

Nevaisingumo priežastys yra labai įvairios ir dažnai kompleksinės:

• Moters veiksniai (apie 30-40% atvejų): ovuliacijos sutrikimai, kiaušintakių patologija, gimdos problemos, endometriozė, amžius (vaisingumas natūraliai mažėja, ypač virš 35 m.).
• Vyro veiksniai (apie 30-40% atvejų): prasta spermos kokybė, spermatozoidų transportavimo sutrikimai, hormonų sutrikimai, genetinės problemos.
• Abiejų partnerių veiksniai (apie 10-20% atvejų): nustatomi sutrikimai abiem partneriams.
• Neaiškios kilmės nevaisingumas (apie 10-15% atvejų): nepavyksta nustatyti aiškios priežasties net atlikus visus būtinus tyrimus.

IVF procedūros etapai

In vitro apvaisinimas yra gana sudėtingas procesas, susidedantis iš daugelio skirtingų etapų. Vidutiniškai vienas IVF ciklas tęsiasi nuo 4-6 savaičių. Gydymo procesas reikalauja komandos darnos - gydytojai, embriologai, genetikai, slaugytojai, trumpai tariant, kiekvienas gydantis turi būti savo srities ekspertas, o darni darbo sistema yra vienas iš svarbių sėkmės veiksnių.

1. Kiaušidžių stimuliacija ir stebėjimas: Moteriai skiriami hormoniniai vaistai, kad kiaušidėse subręstų ne vienas (kaip natūraliame cikle), o keliolika folikulų su kiaušialąstėmis. Stimuliacijos eiga stebima ultragarsu ir hormonų tyrimais. Maždaug 8-14 dienų pradedama vartoti hormoninius vaistus. Būsimoji mama reguliariai atlieka injekcijas ir lankosi pas gydytoją intervalais, nustatytais pagal kiaušinėlių vystymąsi.
2. Kiaušialąsčių paėmimas (punkcija): Kai folikulai pasiekia reikiamą dydį, suleidžiamas galutinio kiaušialąsčių subrendimo vaistas (HCG injekcija, žinoma kaip trūkinėjanti adata), o po maždaug 34-36 valandų atliekama trumpa procedūra (dažniausiai taikant intraveninę nejautrą), kurios metu per makštį specialia adata išpunktuojami folikulai ir išsiurbiamas jų turinys su kiaušialąstėmis. Maždaug 10 minučių trunkanti procedūra atliekama taikant anesteziją.
3. Spermos paėmimas: Tą pačią dieną pacientas vyras duoda spermos mėginį, masturbuodamasis spermos kambaryje. Paimta sperma siunčiama į laboratoriją, kur, atlikus reikiamas procedūras, prasideda apvaisinimo procesas.
4. Apvaisinimas laboratorijoje: Surastos kiaušialąstės laboratorijoje sujungiamos su specialiai paruošta vyro ar donoro sperma. Gali būti taikomas klasikinis IVF (sperma tiesiog įlašinama prie kiaušialąsčių) arba ICSI metodas (vienas spermatozoidas specialia mikroadata įšvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę - ypač esant prastiems spermos rodikliams). Neretai atliekama kiek sudėtingesnė procedūra - intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI), kuomet spermatozoidas sušvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę.
5. Embrionų auginimas ir atranka: Apvaisintos kiaušialąstės (zigotos, vėliau - embrionai) kelias dienas (dažniausiai 3-5) auginamos specialiomis sąlygomis inkubatoriuje. Kasdien stebimas embrionų vystymasis ir atrenkami aukščiausios kokybės embrionai, kurie greičiausiai prikibs prie gimdos. Naudojant prietaisus, taip pat žinomus kaip embrioskopai, galima stebėti gyvus embrionus 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, netrikdant jų aplinkos, kad jie vystytųsi be streso. Taip galima tiksliau ir saugiau atrinkti didžiausią potencialą turinčius embrionus.
6. Embrionų perkėlimas: Vienas ar keli (priklausomai nuo moters amžiaus, embrionų kokybės ir teisinio reglamentavimo) geriausios kokybės embrionai plonu kateteriu perkeliami į moters gimdą. Trumpiausias, bet svarbiausias in vitro apvaisinimo gydymo etapas yra embriono perkėlimo etapas. Nes nesugebėjimas perkelti išsivysčiusio embriono į gimdą tinkamomis sąlygomis viso gydymo metu gali kelti pavojų viso gydymo sėkmei. Šaldytų embrionų perkėlimas - dažnesnė praktika, nes jie į gimdą gali būti perkeliami net ir po metų ar vėliau.
7. Nėštumo testas: Po 10-14 dienų atliekamas kraujo ar šlapimo nėštumo testas. Po perkėlimo rekomenduojama atlikti nėštumo testą su Beta HCG 12 dieną šviežių ciklų ir 15 dieną šaldytų ciklų.

IVF sėkmės rodiklis ir jį lemiantys veiksniai

IVF sėkmės rodikliai yra labai individualūs ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Svarbiausias iš jų - moters amžius ir nevaisingumo priežastis. Vidutinė sėkmės tikimybė (gyvo naujagimio gimimas po vieno embriono perkėlimo) gali svyruoti nuo 30-40% jaunesnėms moterims iki kelių procentų ar nulio vyresnėms nei 42-43 metų moterims. Kad ir kiek tyrimų daroma šioje srityje, visi vidurkiai rodo, kad gyvų gimimų skaičiai vienam PAB ciklui yra ~30%. Taigi, kiekvieną kartą pradedant IVF ciklą yra 30% tikimybė, kad jis pasiseks.

Svarbiausias veiksnys, lemiantis sėkmę, yra pakankamas kiaušinėlių skaičius ir kokybė. Kitaip tariant, kiaušialąstės rezervo būklė tiesiogiai veikia gydymo sėkmę. Moterų kiaušinėlių skaičius mažėja su amžiumi. Ypač sulaukus 30-ies pradeda ženkliai mažėti kiaušinėlių atsargos. Be skaičiaus mažėjimo, po šio amžiaus išryškėja ir kokybės mažėjimas. Todėl kuo jaunesnė būsimoji mama, tuo didesnis kiaušinėlių skaičius ir kiaušinių kokybė. Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinti tyrimų duomenys apie IVF sėkmės rodiklius, atsižvelgiant į moters amžių ir kiaušialąsčių šaltinį:

Laboratorijos kokybė ir inovacijos

Vienas iš svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos apvaisinimo mėgintuvėlyje sėkmei, yra embriologijos laboratorijos kokybė ir embriologų patirtis. Po kiaušinėlių paėmimo visi embriono vystymosi procesai vyksta embriologijos laboratorijoje. Sėkminga laboratorija - tai laboratorija, aprūpinta naujausia technologine infrastruktūra, naudojanti aukštos kokybės medžiagas ir įrangą, galinti pagaminti ir atrinkti geriausios kokybės embrionus su kuo mažesniais nuostoliais iš paimtų kiaušialąsčių ir spermatozoidų.

Šiuolaikinės technologijos, tokios kaip išmanusis spermatozoidų pasirinkimas su dirbtiniu intelektu, gali žymiai padidinti apvaisinimo in vitro sėkmės rodiklį. Dirbtinio intelekto technologija palygina spermatozoidų judesius, kurių net žmogaus akis nepajėgia aptikti, su milijonais duomenų bazėje įrašytų spermatozoidų ir akimirksniu pažymi aukščiausios kokybės spermą bei praneša apie tai embriologui. Be to, „Time-lapse“ technologija leidžia stebėti embriono vystymąsi 24 valandas per parą kompiuterio ekrane, o tai padeda embriologams tiksliau įvertinti embrionų potencialą. Taip pat, itin svarbi yra oro kokybė pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje, kuri gali turėti įtakos audinių ir ląstelių užteršimo rizikai. Bakterijos, virusai, kiti mikroorganizmai gali sąlygoti embrionų žūtį, todėl laboratorijos patalpose taikomi aukšti patalpų švaros reikalavimai, o oras filtruojamas Hepa filtrais.

Paciento įsipareigojimai ir gyvenimo būdas

Poros taip pat turi tam tikrų įsipareigojimų, kad padidintų sėkmingo gydymo tikimybę. Poroms rekomenduojama laikytis sveiko gyvenimo būdo likus maždaug 3 mėnesiams iki gydymo pradžios. Šio proceso metu streso valdymas, sveika mityba ir reguliari mankšta taip pat turi teigiamą poveikį gydymo rezultatams. Kad ir kuriame etape ar cikle būtumėte, tikėkite savimi ir nepraraskite vilties.

Galimos komplikacijos ir rizikos

Nėštumas po IVF apskritai nėra laikomas rizikingesniu, lyginant su įprastu. Tačiau pagalbinis apvaisinimas nėra visiškai rizikos neturinti procedūra. Hormoninė stimuliacija, taikoma siekiant subrandinti daugiau kiaušialąsčių, gali sukelti šalutinių poveikių - nuotaikų svyravimus, pilvo pūtimą, galvos skausmus ar bendrą organizmo diskomfortą.

Dažniausia IVF komplikacija yra kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas (KHSS). Dėl stimuliuojančių vaistų poveikio kiaušidės gali per daug padidėti, pilvo ertmėje pradėti kauptis skystis. Lengvos formos pasitaiko dažniau, sunkesnės - rečiau (keli procentai ciklų). Simptomai - pilvo pūtimas, skausmas, pykinimas, sunkesniais atvejais - dusulys, didelis pilvo apimties padidėjimas. Sunkus KHSS reikalauja gydymo ligoninėje. Šiuolaikiniai stimuliacijos protokolai ir atidus stebėjimas leidžia sumažinti šio sindromo riziką.

Kitos galimos rizikos apima: priešlaikinio gimdymo riziką, daugiavaisį nėštumą (jei perkeliama daugiau nei vienas embrionas), negimdinį nėštumą, persileidimą. Komplikacijos kiaušialąsčių paėmimo metu gali būti kraujavimas, infekcija, šlapimo pūslės, žarnyno ar reprodukcinių organų pažeidimas.

IVF kaina ir kompensavimas Lietuvoje

Vien tik pati IVF procedūra mokant iš savo lėšų vidutiniškai kainuoja ~2 500 eurų. Finansiniai klausimai dažnai tampa svarbia sprendimo dėl pagalbinio apvaisinimo dalimi. Lietuvoje ši paslauga gali būti kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, tačiau tik tuo atveju, jei pora atitinka nustatytus kriterijus. Pagal galiojančią tvarką, pagalbinis apvaisinimas kompensuojamas poroms, kurios yra susituokusios arba gyvena partnerystėje ir kurioms diagnozuotas mediciniškai pagrįstas nevaisingumas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad net ir esant kompensavimui, ne visos procedūros dalys dengiamos valstybės lėšomis. Kai kurie vaistai, papildomi tyrimai, embrionų šaldymas ar jų saugojimas gali būti apmokami tik iš dalies arba visai nekompensuojami. Todėl prieš pradedant gydymą rekomenduojama detaliai išsiaiškinti, kokios išlaidos bus padengiamos, o kurios liks paciento atsakomybe.

Emociniai aspektai

Ne mažiau reikšmingi yra emociniai šio proceso aspektai. Laukimas, dideli lūkesčiai ir nusivylimas po nesėkmingų bandymų gali sukelti stiprų emocinį krūvį. Dažnai pasitaiko kaltės jausmas, nerimas ar įtampa poros santykiuose, ypač kai sprendimai dėl tolimesnių bandymų tampa sudėtingi. Nevaisingumas gali būti sunkus išbandymas porai, tačiau svarbu nenuleisti rankų. Šiuolaikinė medicina siūlo daug diagnostikos ir gydymo galimybių. Svarbiausia - laiku kreiptis pagalbos į specialistus, atlikti reikiamus tyrimus, atvirai aptarti galimus gydymo būdus ir priimti informuotą sprendimą.

tags: #kelintas #ivf #sekmingas

• kaip sudominti vaikus istorija per kiną
• kaip išsirinkti būrelį vaikui
• Išsamiau apie Nijolės Oželytės veiklą ir indėlį
• Sapnuoti gimimo liudijimą: ką tai reiškia?
• Nemalonus kūdikio šlapimo kvapas: pagrindinės priežastys