Kuo skiriasi laisvai, ant kraiko ir narvuose laikomų vištų kiaušiniai: išsamus gidas

Kiaušiniai - viena dažniausių prekių pirkėjų krepšeliuose, todėl šių produktų asortimentą planuojame itin atsakingai. Rinkdamiesi kiaušinius dažniausiai iš visos gausybės išsirenkame tuos, kurie mums atrodo sveikiausi, arba pasirinkimą lemia etinės vertybės. Žinoma, kiekvienoje pasirinkimo lygtyje vertiname ir kainą. Prekybos tinklų teigimu, vištų laikymo sąlygos yra vis svarbesnis veiksnys pirkėjų pasirinkimui. Savo ruožtu maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai akcentuoja, jog visi parduotuvėse atsirandantys kiaušiniai yra kokybiški, tačiau priklausomai nuo vištų laikymo sąlygų ir pašarų, kinta ir kiaušinių maistingumas.

Kiaušinių ženklinimas: ką reiškia skaičiai ant pakuotės ir kiaušinio?

Atskirti, kaip laikomos kiaušinius padėjusios vištos, galima pagal žymėjimą ant kiaušinių ir pakuotės. Visi į Lietuvos parduotuves pristatomi kiaušiniai privalo būti paženklinti. Vadovaujantis ES galiojančiais teisės aktais ant kiaušinio yra dedamas žymuo, kuris susidaro iš skaičių ir raidžių sekos.

Kiekvienas kiaušinis turės po antspaudą su jam reikalinga informacija, o dažnai ir kiaušinių dėžutės viduje toks pat antspaudas bus įspaustas. Pirmas skaičius (nuo 0 iki 3) nurodo, kaip laikoma tą kiaušinį padėjusi višta:

• 0 - Ekologiškieji kiaušiniai. Juos dedančios vištos yra laikomos ekologiškame ūkyje - pačios renkasi, kada laisvai vaikščioja atvirame lauke, o gaunamas lesalas taip pat yra auginamas ekologiškai (naudojant tik natūralius ir kokybiškus priedus). Vištoms taikomi ekologinio ūkininkavimo reikalavimai.
• 1 - Laisvai laikomų vištų kiaušiniai. Tai reiškia, kad kiaušinius deda laisvai laikomos vištelės. Jei oras geras, vištos išleidžiamos ir į lauką, kur vaikšto aptvaruose po atviru dangumi. Turi būti užtikrinta, kad kiekvienai vištai tektų 4 kv. metrai erdvės lauke.
• 2 - Ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai. Paukštynuose ar vištų ūkiuose ant kraiko laikomų vištų kiaušinių dėžutės yra žymimos skaičiumi 2. Šis skaičius reiškia, kad gyvūnas turi pakankamai erdvės judėti, tačiau yra laikomas uždaroje patalpoje.
• 3 - Narvuose laikomų vištų kiaušiniai. Šis skaičius ant kiaušinių pakuotės reiškia, kad juos dedančios vištos yra laikomos narvuose.

Vidurinioji kodo dalis indikuoja valstybę, kurioje vištelė gyvena - LT nurodo Lietuvą, LV nurodo Latviją, PL nurodo Lenkiją. Trečioji žymens dalis nurodo vištų dedeklių laikymo vietos veterinarinio patvirtinimo numerį.

Vištų laikymo sąlygos ir gyvūnų gerovė

Laisvai laikomų vištų apibrėžimas ir skirtingi būdai

Terminas "laisvai laikomos vištos" apibrėžia auginimo sistemą, kurioje vištos turi galimybę laisvai judėti, vaikščioti lauke ir elgtis natūraliai. Tai reiškia, kad vištos nėra laikomos ankštuose narvuose, kaip pramoniniuose ūkiuose. Jos turi prieigą prie atviro oro, saulės šviesos, gali kapstytis žemėje, lesioti vabzdžius ir žolę, bei bendrauti su kitomis vištomis.

Nors visos laisvai laikomos vištos turi galimybę išeiti į lauką, laisvės laipsnis gali skirtis. Kai kurie ūkiai leidžia vištoms laisvai vaikščioti didelėse pievose, o kiti suteikia tik nedidelį aptvarą šalia paukštidės. Svarbu paminėti, kad "laisvai laikomų vištų" terminas nėra griežtai reglamentuotas visose šalyse.

Gyvūnų gerovės aspektai

Daugeliui vartotojų svarbu, kaip auginami gyvūnai, iš kurių gaunami maisto produktai. Laisvai laikomų vištų auginimo sistemos dažnai laikomos etiškai priimtinesnėmis, nes vištos turi galimybę elgtis natūraliai, judėti ir bendrauti su kitomis vištomis. Tai, prekybininkų teigimu, sumažina stresą ir gerina jų gerovę. „Pagrindinis skirtumas tarp ne narvuose ir narvuose gyvenančių vištų - jų laikymo sąlygos. Augdami ne narvuose, o ant kraiko, paukščiai turi didesnį laisvą plotą, gali vaikščioti, jie ištiesia sparnus ar net paskraido. Sąlygos šiuo atveju humaniškesnės, todėl paukščiai patiria mažiau streso ir diskomforto.“

Diskusijos apie narvuose laikomų vištų kiaušinius dažnai sukelia daug emocijų ir yra apipintos įvairiais mitais. Tačiau nuo 2012 m. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, galioja griežtos paukščių gerovės direktyvos, kurios reglamentuoja vištų laikymo sąlygas narvuose. Šie modernizuoti narveliai suteikia vištoms daugiau erdvės, užtikrina tinkamą apšvietimą ir papildomus priedus, tokius kaip nagų kapstyklės ir smėlio dėžutės, siekiant gerinti vištų gyvenimo kokybę.

Bristolio universiteto mokslininkai tyrinėjo vištų laikymo sąlygas ir atskleidė, kad pagerintuose narvuose vištelės jaučiasi saugesnės, gyvena patogiau ir turi nuolatinę prieigą prie maisto ir vandens. ES reguliavimas gana griežtas ir būtina laikant narvuose kokybiškai užtikrinti vištelių fiziologinius poreikius ir geras laikymo sąlygas. Tai reiškia, kad toli gražu ne visi laisvėje vištas auginantys ūkininkai sugeba jomis tinkamai pasirūpinti.

Prekybos tinklų įsipareigojimai dėl narvuose laikomų vištų kiaušinių

Pastaraisiais metais keičiantys vartotojų įpročiai ir augantis sąmoningumas veda prie to, kad greitu metu didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse atsiras ir laisvai laikomų vištų kiaušiniai. Tikėtina, kad ilgainiui narvuose laikomų vištų kiaušiniai sudarys mažesnę dalį rinkos. Siekiant prisidėti prie gyvūnų gerovės užtikrinimo, kai kurie prekybos tinklai imasi konkrečių veiksmų:

Jau dabar didelę dalį nuolatinio „Lidl Lietuva“ šviežių kiaušinių asortimento sudaro ne narvuose laikomų vištų kiaušiniai. Iki 2025-ųjų, kol iš asortimento bus išimti narvuose laikomų vištų kiaušiniai, šios dalys bus palaipsniui didinamos.

Kiaušinių maistinė vertė ir kokybė

Ar skiriasi kiaušinių maistinė vertė priklausomai nuo vištų laikymo sąlygų?

Tai, kaip yra laikomos vištos, dedančios jūsų įsigytus kiaušinius, iš principo neturi jokios įtakos to kiaušinio maistinei vertei. Laisvėje laikomų vištų kiaušiniai savaime nėra sveikesni už narvuose laikomų vištų. Jei klausiate, tai kasgi vienus kiaušinius daro vertingesnius už kitus, atsakymas - lesalas. Kiaušinio maistinė vertė tiesiogiai priklauso nuo pašarų sudėties, kuriais yra lesinamos vištos.

Pavyzdžiui, jei laisvai laikomos vištos tą laisvę gauna mažiau kontroliuojamoje aplinkoje, t.y. šalia įprasto lesalo „susimedžioja“ visokių vikščiukų, vabaliukų ir peliukų, tuomet taip, maistinė vertė skirsis nuo uždarai laikomų vištų. Laisvai laikomų vištų kiaušiniai kai kuriais atvejais gali būti gerokai prastesni už laikomų ant kraiko arba narvuose, nes jei vištų ūkis ne ekologinis, o paprastas, tuomet dedėklės lakstydamos lauke gali sėkmingai prisilesti įvairiausių trąšų ir cheminių medžiagų: nuo tų, kuriomis žemė turtinama, iki tų, kuriomis naikinami visokie parazitai - tos medžiagos taip pat patenka į kiaušinius. Nes „laisvai laikomų“ indikuoja jų gyvenamąją erdvę, plotą, tačiau ne kitus dalykus. Tad prieš išdidžiai pirkdami laisvai laikomų vištų kiaušinius, ir darydami iš jų manomai sveiką ir etišką pusrytį, pirmiausia turėtumėm pasidomėti ne tik skaičiumi „1“ ant pakuotės, bet ir to ūkio specifika. Sveikesnio kiaušinio garantija bus tik tada, jei rinksimės ekologiškų laisvai laikomų vištų ūkių kiaušinius.

Biologiškai aktyvių medžiagų, ypač karotinoidų laisvai laikomų vištų, kurios pačios gali rinktis lesalą, kiaušiniuose yra šiek tiek daugiau. Laisvai laikomų vištų kiaušiniuose gali būti daugiau vitamino D, nes vištos gauna daugiau saulės šviesos, kuri skatina vitamino D sintezę. Taip pat laisvai laikomų vištų kiaušiniuose gali būti didesnis omega-3 riebalų rūgščių kiekis, ypač jei vištos lesinamos omega-3 riebalų rūgštimis praturtintu lesalu. Kai kurie tyrimai rodo, kad laisvai laikomų vištų kiaušiniuose gali būti šiek tiek daugiau vitamino E, o kai kurie tyrimai rodo, kad laisvai ganomų vištų kiaušiniuose gali būti šiek tiek mažiau cholesterolio, tačiau šis skirtumas nėra didelis.

Kiaušiniuose randame visas devynias nepakeičiamąsias aminorūgštis, antioksidantų, cholino ir B12, seleno. Kiaušinių baltymai yra vertingiausi iš visų maisto produktų baltymų. Jų organizmas įsisavina net 98 proc. Suvalgęs vieną kiaušinį suaugęs žmogus gauna apie 30-40 proc. reikiamos paros normos (RPN) vitamino B12, apie 15-20 proc. RPN fosforo, iki 10-20 proc. RPN cinko, seleno ir vitamino B2 bei patenkina apie 40-65 proc. RPN.

Štai keletas maistinių medžiagų, kurių kiekis gali skirtis priklausomai nuo vištų raciono ir auginimo sąlygų:

Skonis, trynio ir lukšto spalva

Lygiai kaip ir kitos kiaušinio savybės, trynio spalva priklauso ne nuo to, kaip višta auginama, o nuo gaunamo lesalo. Jei į lesalą dedama kokių nors karoteno, burokėlių ar kitokių priedų, trynys natūraliai bus ryškesnis. Kiaušinio lukšto spalva, beje, taip pat neindikuoja jokių kiaušinio sveikumo parametrų ir yra priklausoma nuo vištos veislės.

Kai kurie žmonės teigia, kad laisvai laikomų vištų kiaušiniai skanesni ir kokybiškesni už narvuose laikomų vištų kiaušinius. Jie teigia, kad kiaušiniai turi ryškesnį skonį, sodresnę trynio spalvą ir tvirtesnę baltymo struktūrą. Tai gali būti susiję su vištų racionu ir auginimo sąlygomis. Tačiau skonio ir kokybės suvokimas yra subjektyvus ir gali skirtis priklausomai nuo individualių preferencijų.

Kiaušinių klasifikacija ir sandara

Po rūšiavimo kiaušiniai pagal savo kokybę yra skirstomi į A klasę ir B klasę. Pagal reikalavimus, parduotuvėse gali būti parduodami tik A klasės kiaušiniai. Aukščiausios klasės kiaušiniai dar skirstomi į 4 svorio kategorijas:

• S - maži (iki 53 g)
• M - vidutiniai (nuo 53 g iki 63 g)
• L - dideli (nuo 63 g iki 73 g)
• XL - labai dideli (didesni nei 73 g)

Svorio kategorijos turi būti pažymėtos ant kiaušinių pakuočių.

Kiaušinio sandarą sudaro kelios dalys: lukštas (kevalas), baltymas ir trynys.

• Lukštas (kevalas) sudarytas iš kalcio ir magnio karbonatų bei organinių medžiagų, jo svoris sudaro maždaug 13 proc. viso kiaušinio svorio. Kiaušinio lukšte yra mikroskopinių porų, ypač jo bukajame gale. Lukšto storis ir stiprumas priklauso nuo vištų veislės bei pašarų, kuriais lesinamos vištos.
• Baltymas užima 57 proc. kiaušinio masės. Kiaušiniui senstant, tiršto baltymo sluoksnis skystėja, ir trynys pasidaro judrus.
• Trynys yra labai maistingas ir sudaro apie 30 proc. kiaušinio masės. Šviežio kiaušinio trynys yra apvalus, geltonas arba oranžinės spalvos, padengtas plona elastinga blizgančia plėvele.

Vištų kiaušiniai turi apvalkalą aplink lukštą, natūraliai apsaugantį kiaušinį nuo mikrobų patekimo į vidų.

Kiaušinių galiojimo terminas ir šviežumo patikrinimas

Mistikos su kiaušiniais daug nėra, jų galiojimo terminas iš tiesų yra gana ilgas. Perkant kiaušinius, reikėtų atkreipti dėmesį į galiojimo datą (kiaušinių galiojimo terminas - 28 dienos).

Jei kiaušiniai laikomi tinkamai (ne aukštesnėje nei 7 °C temperatūroje), jie gali tinkami valgyti būti mažiausiai 3, o kartais net ir 5 savaites po ant pakuotės nurodytos galiojimo datos pabaigos. Rekomenduojama kiaušinius laikyti uždaroje talpoje, +5 °C - +18 °C temperatūroje. Maistinių savybių prasme pats naudingiausias kiaušinis bus 3-7 dienų šviežumo. ES A klasės kiaušiniai dar gali būti ženklinami ir kaip „ekstra švieži“, jei jie parduodami iki devintos dienos nuo kiaušinio išperėjimo dienos.

Norėdami įsitikinti, ar ilgėliau šaldytuve laikomas kiaušinukas vis dar yra tinkamas valgyti, galite įmerkti jį į šaltą vandenį. Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę:

• Jeigu kiaušinis plūduriuos, tokio valgyti jau nebereikėtų. Taip yra dėl oro kišenės kiaušinyje - kuo ji didesnė, tuo kiaušinis senesnis.
• Jeigu į vandenį įmerktas kiaušinis nugrimzta ir atsigula ant šono - kiaušinis yra visiškai šviežias.
• Na, o jei kiaušinis nugrimzta, bet atsistoja vertikaliai, toks kiaušinis yra vidutinio šviežumo (2-3 savaičių), tačiau tikrai vis dar tinkamas valgyti.

Kiaušinių saugumas ir paruošimas

Maistui patariama vartoti tik šviežius, nesuskilusius ir kruopščiai nuplautus kiaušinius. Geriausia - virtus ar keptus. Virtas arba keptas kiaušinis geriau įsisavinamas, negu žalias. Virtų kiaušinių galiojimo terminas priklauso nuo lukšto tipo, kiaušinio paruošimo bei laikymo. Virti kiaušiniai sugenda greičiau, jei jų lukštai yra pažeisti ir mikrobai gali greičiau patekti į kiaušinio vidų. Po sąlyčio su žaliais kiaušiniais, būtina kruopščiai plauti rankas ir virtuvės įrankius.

Tyrimai rodo, kad mikrobiologinė ir grybelių tarša dažniau pasitaiko laisvai laikomų vištų kiaušiniuose. Be to, KTU biomedicinos mokslų daktaras Romas Gružauskas pabrėžia, kad laisvai laikomų vištų kiaušiniuose dažniau aptinkama Salmonella ir Campylobacter spp. bakterijų. Taigi, narvuose laikomų vištų kiaušiniai nėra pavojingesni sveikatai.

Kiaušinių mitai ir faktai

Narvuose laikomų vištų kiaušinius gaubia daugybė mitų, kurie dažnai neatitinka realybės. Nors laisvai laikomos vištos turi daugiau galimybių išreikšti natūralų elgesį, jos susiduria su didesniais iššūkiais dėl sveikatos, parazitų, mitybos, mikrobiologinės bei grybelių taršos rizikos. Be to, toks laikymo būdas reikalauja didesnių resursų, gali turėti didesnį poveikį aplinkai ir, be abejo, lemia didesnes išlaidas vartotojui. Toliau aptarsime 10 didžiausių mitų apie narvuose laikomų vištų kiaušinius ir pateiksime faktus, kurie padės geriau suprasti šią temą.

Mitas Nr. 1: „Narvuose laikomos vištos yra žiauriai kankinamos.“

Faktas: Nuo 2012 m. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, galioja griežtos paukščių gerovės direktyvos, kurios reglamentuoja vištų laikymo sąlygas narvuose. Šie modernizuoti narveliai suteikia vištoms daugiau erdvės, užtikrina tinkamą apšvietimą ir papildomus priedus, tokius kaip nagų kapstyklės ir smėlio dėžutės, siekiant gerinti vištų gyvenimo kokybę.

Mitas Nr. 2: „Valgant narvuose laikomų vištų kiaušinius, yra didesnė tikimybė užsikrėsti ligomis.“

Faktas: Tyrimai rodo, kad mikrobiologinė ir grybelių tarša dažniau pasitaiko laisvai laikomų vištų kiaušiniuose. Be to, KTU biomedicinos mokslų daktaras Romas Gružauskas pabrėžia, kad laisvai laikomų vištų kiaušiniuose dažniau aptinkama Salmonella ir Campylobacter spp. bakterijų. Taigi, narvuose laikomų vištų kiaušiniai nėra pavojingesni sveikatai.

Mitas Nr. 3: „Laisvai laikomų vištų kiaušinių maistinė vertė yra didesnė.“

Faktas: Kiaušinių maistinė vertė labiau priklauso nuo vištų mitybos, o ne nuo jų laikymo būdo. Tyrimai, atlikti Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitete, parodė, kad vištų pašaro sudėtis turi didžiausią įtaką kiaušinių sudėčiai ir kokybei, nesvarbu, ar vištos laikomos narvuose, ar laisvai.

Mitas Nr. 4: „Narvuose laikomos vištos niekada nemato dienos šviesos.“

Faktas: ES teisės aktai reikalauja, kad narvuose laikomos vištos turėtų prieigą prie tinkamo apšvietimo. Dirbtinis apšvietimas naudojamas taip, kad būtų imituojamas natūralus paros ritmas, užtikrinant vištų gerovę.

Mitas Nr. 5: „Narvuose laikomos vištos dažniau serga.“

Faktas: Nors narvuose laikomų vištų judėjimas yra labiau apribotas, šis laikymo būdas leidžia geriau kontroliuoti jų aplinką, sumažinant kontaktą su išoriniais patogenais, parazitais ir kitomis sergančiomis vištomis. Tokiu būdu lengviau užtikrinamas atskirų paukščių stebėjimas ir veterinarinis gydymas.

Mitas Nr. 6: „Narvuose laikomų vištų kiaušiniai yra mažiau švieži ir skanūs.“

Faktas: Kiaušinių šviežumas priklauso nuo to, kaip greitai jie patenka į vartotojų rankas po surinkimo. Narvuose laikomų vištų kiaušiniai dažnai surenkami greičiau ir efektyviau, todėl gali būti šviežesni nei laisvai laikomų vištų kiaušiniai. Taip pat kiaušinių skonis labiau priklauso nuo vištų mitybos, šviežumo ir laikymo sąlygų po surinkimo, nei nuo jų laikymo būdo.

Mitas Nr. 7: „Narvuose laikomos vištos patiria didelį stresą.“

Faktas: Šiuolaikiniai narvai yra suprojektuoti taip, kad sumažintų vištų patiriamą stresą. Nors narvuose laikomos vištos turi mažiau laisvės, ES reguliavimai užtikrina, kad jų gyvenimo sąlygos būtų optimalios, o streso lygis - minimalus. Palyginimui, laisvai laikomos vištos gali patirti didesnį stresą dėl natūralios jų socialinės hierarchijos ypač didesnėse grupėse. Pavyzdžiui, kiekvieną kartą, kai hierarchija yra iš naujo nustatoma, vištos patiria stresą dėl konkurencijos ir agresijos, bandydamos išsikovoti ar išlaikyti savo poziciją. Agresija tarp vištų gali peraugti į rimtesnius konfliktus, kurie neretai baigiasi užkapojimu, sužeidimais ar net mirtimi.

Mitas Nr. 8: „Narvuose laikomų vištų kiaušiniuose yra daugiau antibiotikų ir kitų cheminių medžiagų.“

Faktas: Antibiotikų naudojimas vištų auginime yra griežtai reglamentuojamas tiek narvuose, tiek laisvai laikomoms vištoms. Kiaušiniai, kuriuose yra antibiotikų likučių, negali būti parduodami vartotojams. Todėl nėra skirtumo tarp narvuose ir laisvai laikomų vištų kiaušinių saugumo šiuo atžvilgiu.

Mitas Nr. 9: „Narvuose laikomų vištų kiaušinių auginimas yra mažiau tvarus.“

Faktas: Narvuose laikomų vištų auginimas yra efektyvesnis išteklių naudojimas, nes reikalauja mažiau žemės, energijos, vandens ir pašarų, todėl toks auginimo būdas turi mažesnį poveikį aplinkai.

Mitas Nr. 10: „Paukštynuose narvuose laikomos vištos visą gyvenimą priverstos kentėti nuo parazitų, neturėdamos galimybių jų atsikratyti.“

Faktas: Ant laisvai laikomų vištų dažniau aptinkami išoriniai parazitai: erkės, blusos ar utelės. Kaip ir ligų atveju, tai susiję su gyvenamos aplinkos kontrole - narvuose parazitus lengviau sunaikinti, bei taikyti prevencines priemones. Narvai yra reguliariai valomi, o išmatos pašalinamos dažniau, vandens ir pašaro sistemos yra labiau apsaugotos nuo užteršimo, todėl sumažėja parazitų plitimo rizika.

Kiek kiaušinių galima suvalgyti per dieną?

Pora klausimų buvo susijusių su kiaušinių „perdozavimu“. Tad iš principo galima sakyti, kad kiaušinių skaičiaus per dieną ribojimas galėtų remtis numatytu kalorijų ir angliavandenių skaičiumi, ir, žinoma, papildomai atsižvelgiant į jūsų bendrą savijautą vartojant kiaušinius. Jei turite įtarimų, kad galite turėti netoleranciją kiaušiniams, pabandykite juos iš raciono eliminuoti šimtu procentų bent dviems savaitėms. Stebėkite save eliminavimo procese - ar jaučiatės be kiaušinių geriau?

Dėl „sveika“ dalies mano atsakymas būtų kaip ir su visais kitais produktais: čia svarbiausią vaidmenį vaidina kokybė. Kiaušinis sveikas ir pilnavertis maistas bus tik tuomet, jei bus iš tinkamai augintos ir lesintos vištelės kilęs. Tad drąsiai vartokite kiaušinius tiek, kiek jums patinka ir skanu, džiaukitės kiaušinių teikiamais sveikatos ir energijos privalumais, o prieš pirkdami tiesiog pasiskaitykite, kas rašoma ant pakuotės.

Putpelių kiaušiniai laikomi dar vertingesniais už vištų, mat jų trynio ir baltymo santykis yra geresnis, t.y. putpelės kiaušinio trynys (su visomis to trynio vertėmis!) yra santykinai didesnis nei vištos. Tad putpelių kiaušinių riebalų-baltymų santykis yra tinkamesnis ir ketozei palaikyti.

Kaip atpažinti laisvai laikomų vištų kiaušinius?

Norint įsitikinti, kad perkate tikrai laisvai laikomų vištų kiaušinius, svarbu atkreipti dėmesį į etiketes ir sertifikatus. Ieškokite etikečių, kuriose nurodyta "laisvai laikomos vištos", "ekologiški kiaušiniai" arba panašūs teiginiai. Patikrinkite, ar kiaušiniai turi sertifikatus, išduotus nepriklausomų organizacijų, kurios tikrina ūkius ir užtikrina, kad jie atitinka laisvai laikymo standartus. Pavyzdžiui, "Ekologinis ženklinimas".

Kiaušinio kode pirmas skaičius nurodo auginimo būdą: "0" reiškia ekologišką auginimą, "1" - laisvai laikomų vištų auginimą, "2" - ant kraiko laikomų vištų auginimą, o "3" - narvuose laikomų vištų auginimą. Apžiūrėkite pakuotės aprašymą. Ar nurodyta, kad vištos turėjo galimybę laisvai vaikščioti lauke?

Ekologiški kiaušiniai gaunami iš vištų, kurios auginamos pagal ekologinio žemės ūkio principus. Tai reiškia, kad vištos lesinamos ekologišku lesalu, turi prieigą prie lauko ir nėra gydomos antibiotikais ar kitais sintetiniais vaistais. Ekologiški kiaušiniai dažnai laikomi aukščiausios kokybės, tačiau jie taip pat kainuoja brangiausiai. Jei turite galimybę, galite įsigyti kiaušinių tiesiai iš vietinio ūkininko. Tai gali būti puikus būdas užtikrinti, kad perkate šviežius, kokybiškus kiaušinius, kurie gaunami iš etiškai auginamų vištų.

tags: #kuo #skiriasi #laisvai #laikomu #vistu #kiausiniai

• Kaip išsirinkti tinkamus batus vaikui
• Kiaušintakių užakimo simptomai
• Institucinės globos pokyčiai
• Išsamiau apie 17 dantukų 20mm priekinę žvaigždutę
• Ugdymas ir pramogos per pasakas