Kūdikių tuštinimasis: dažnis, konsistencija, viduriavimas, užkietėjimas ir skausmingas tuštinimasis

Kūdikių ir mažų vaikų tuštinimasis - tai tema, kuri tėvams dažnai kelia daug klausimų ir nerimo. Kūdikio virškinimo sistema dar tik vystosi, todėl jų išmatų konsistencija ir dažnumas gali labai skirtis, priklausomai nuo amžiaus, mitybos tipo (motinos pieno ar mišinio) ir individualių organizmo ypatybių. Rytų medicinoje gydytojams daugiausia informacijos suteikia tai, ką pašalina žmogaus kūnas - išmatos, šlapimas ir prakaitas. Tai puikiai supranta vaikų gydytojai - sauskelnių ar puoduko turinys kartais pasako daugiau nei išsamūs laboratoriniai tyrimai. Jei norime, kad vaikas augtų žvalus ir sveikas, nepakanka jį šiltai aprengti ir gerai pamaitinti; reikia pasidomėti, ar vaikas, koks jis savarankiškas bebūtų, laiku ir tinkamai šlapinasi ir tuštinasi. Tačiau svarbu atskirti įprastus virškinimo pokyčius nuo tikrojo viduriavimo ar užkietėjimo, kurie gali rodyti sveikatos sutrikimus.

Normalus kūdikio tuštinimasis: Ką tėvams reikia žinoti?

Daugelis naujagimių pirmą kartą pasituština per pirmąsias 24-48 gyvenimo valandas. Šios išmatos, vadinamos mekonijumi, būna tirštos, lipnios, panašios į degutą. Mekonijus susidaro, kai dar būdamas gimdoje vaisius nuryja vaisiaus vandenų. Jo aptinkama pirmosiose keliose naujagimio sauskelnėse ir jis tęsiasi tol, kol virškinimo sistema visiškai išsivalo.

Po mekonijaus naujagimiai 2-4 paras tuštinasi pereinamosiomis išmatomis. Tai skystokos, nehomogeniškos (nevientisos, o rupokos konsistencijos) išmatos, kuriose gali būti gleivių, balkšvų ar žalsvų gumulėlių. Šiuo laikotarpiu naujagimis tuštinasi 6-7 kartus per parą.

Pasibaigus pereinamųjų išmatų periodui, išmatos pasidaro homogeniškos (vientisos), geltonos spalvos, košės konsistencijos, kartais gana vandeningos - jos vadinamos „pieno išmatomis“. Pirma kartą naujagimis turėtų pasišlapinti per 48 valandas. Pirmosiomis dienomis šlapinasi retai, šlapimas gali būti rausvas (dėl šlapimo rūgšties kristalų).

Žindomų kūdikių tuštinimasis

Žindomo kūdikio išmatos paprastai būna ganėtinai minkštos (tyrelės ar skystos košės konsistencijos), tuštinamasi nuo 1 iki 3-4 kartų per parą. Daugelis krūtimi maitinamų naujagimių tuštinasi po kiekvieno ar beveik kiekvieno maitinimo. Normalu, jei po vieno maitinimo naujagimis pasituština ir daugiau negu vieną kartą. Pirmąsias 6 gyvenimo savaites naujagimis gali tuštintis šešis ar daugiau kartų per parą.

Kita vertus, kai kurie žindomi naujagimiai tuštinasi tik kartą per kelias dienas ar net savaitę (ypač sulaukę dviejų savaičių ir vėliau). Žindomų mažylių išmatos yra minkštos, grūdėtos, garstyčių spalvos. Jei kūdikis tuštinasi retai, kartą per kelias paras, tačiau jo išmatos išlieka normalios (košės konsistencijos), vadinasi, viduriai jam nekietėja ir gydyti tikrai nereikia. Jei kūdikis (vyresnis nei 1 mėn.) visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų.

Retas tuštinimasis gali rodyti, kad kūdikis pasisavina visą suvalgytą mamos pieną. Motinos pieno sudėtis yra unikali, todėl jame esančios maisto medžiagos kūdikio žarnyne įsisavinamos beveik 100 proc. Su išmatomis pasišalina tik nesuvirškinti likučiai, žarnų epitelio ląstelės ir bakterijos. Jei išmatos minkštos, kūdikis tuštinasi lengvai, be didelių pastangų, jei jis guvus ir gerai jaučiasi - vadinasi, toks retesnis tuštinimasis jam yra normalus.

Jei mama per dažnai pakeis žindamą krūtį, kūdikis gaus tik pradinio lieso pieno, kuriame gausu laktozės, ir negaus užtektinai galinio riebesnio pieno, todėl viduriai gali tapti per skysti. Štai kodėl rekomenduojama žindant leisti kūdikiui visiškai ištuštinti vieną krūtį ir tik tada pereiti prie kitos.

Pirmos savaitės pabaigoje, maždaug 5-6 parą, naujagimis pradeda tuštintis motinos pieno išmatomis (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos). Taip pat apie 10-14 gyvenimo parą prasideda fiziologinis kataras (kitaip dar vadinamas fiziologiniu viduriavimu), kuomet naujagimis ima tuštintis skystomis išmatomis kelis kartus per parą. Išmatose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tai nepavojinga, tačiau dirgina kūdikio odą, todėl reikia dažniau keisti sauskelnes, ilgiau leisti pabūti be sauskelnių, tepti apsauginiais kremais pagal poreikį. Kataras prasideda dėl to, kad motinos pienas tampa brandus.

Mišiniais maitinamų kūdikių tuštinimasis

Mišinukais maitinamų kūdikių išmatos dažniau būna kietesnės konsistencijos nei motinos pienu maitinamų kūdikių išmatos. Tėvai gali tikėtis, kad pieno mišiniais maitinami naujagimiai tuštinsis nuo vieno iki keturių kartų per parą. Tačiau svarbu žinoti, kad pieno mišiniu maitinamas kūdikis kasdien gali tuštintis ir mažiau nei 1-4 kartus. Jos būna nuo geltonos iki rusvos spalvos, yra tvirtesnės, kietesnės nei žindomo kūdikio. Išmatos būna ir stambesnės, kitokio kvapo, lyginant su žindomų kūdikių.

Nesvarbu, kokiu būdu maitinate kūdikį, visiškai normalu ir tikėtina, kad mažyliui sulaukus 6-8 savaičių tuštinimosi dažnis gerokai sulėtės. Kai kūdikį pradėsite primaitinti kietu maistu, jo išmatos vėlgi pakis: taps kietesnės ir intensyvesnio kvapo, kur kas panašesnės į suaugusiųjų. Normalu, jeigu prasidėjus primaitinimui kūdikio išmatose pamatysite nesuvirškinto maisto likučių.

Dažniausi kūdikių tuštinimosi sutrikimai

Daugelis mamų nerimauja, ar kūdikio tuštinimosi dažnumas yra normalus, ir kada reikėtų kreiptis į gydytoją. „Sauskelnes tyrinėti tikrai verta, o jei kyla įtarimų - konsultuokitės su medikais. Kadangi kūdikiai negali pasakyti, kaip jie jaučiasi, ar ką skauda, sauskelnių turinys medikams yra vienas geriausių būdų įvertinti jo sveikatą.“

Kūdikių viduriavimas

Viduriavimas kūdikiams pasižymi vandeningomis, dažnomis išmatomis ir gali rodyti infekciją ar kitą sveikatos sutrikimą. Viduriuojant kūdikis gali pradėti tuštintis ženkliai dažniau nei įprasta. Pavyzdžiui, jei anksčiau jis tuštindavosi 1-2 kartus per dieną, viduriuojant gali būti, kad tuštinsis net iki 8-10 kartų per dieną. Be to, viduriavimo metu išmatos gali turėti aštrų ir nemalonų kvapą, kuris yra žymiai stipresnis nei įprastai. Tai gali būti susiję su žarnyno infekcijomis arba kitomis sveikatos problemomis. Taip pat galite pastebėti išmatų spalvos pokyčius - viduriuojant, išmatos gali tapti šviesesnės nei įprastai. Be viso to, viduriavimas dažnai lydimas ir kitų simptomų, tokių kaip pilvo skausmas, dirglumas, prastas apetitas, nuovargis ar vėmimas.

Kūdikių viduriavimo priežastys

• Infekcijos. Dažniausiai jas sukelia virusai (rotavirusas, norovirusas), bakterijos (salmonelės, E. coli, Campylobacter) ar parazitai. Virusiniai susirgimai yra labai paplitę, o rotavirusas sukelia ypač ūmų viduriavimą su vėmimu, karščiavimu ir pilvo skausmu. Bakterinės infekcijos gali būti sunkesnės, lydimos kraujo išmatose, stipraus pilvo skausmo bei karščiavimo. Parazitinės infekcijos yra retesnės, bet gali sukelti ilgalaikį viduriavimą.
• Mitybos pokyčiai. Staigūs pokyčiai kūdikio mityboje, pavyzdžiui, pradedant maitinti kietu maistu, gali sukelti laikiną virškinimo sistemos disbalansą. Kai kurie vaisiai, daržovės ar pieno produktai gali sukelti viduriavimą. Jei mama per dažnai pakeis žindamą krūtį, kūdikis gaus tik pradinio lieso pieno, kuriame gausu laktozės, ir negaus užtektinai galinio riebesnio pieno, todėl viduriai gali tapti per skysti.
• Antibiotikų vartojimas. Antibiotikai gali paveikti kūdikio žarnyno mikroflorą, sukeldami disbalansą ir viduriavimą. Dažnai šio tipo viduriavimas praeina pasibaigus gydymo kursui.
• Alergijos ir netoleravimai. Kūdikiai gali būti alergiški karvės pieno baltymams arba netoleruoti laktozės. Alerginė reakcija gali sukelti viduriavimą, kartu su bėrimu, vėmimu ar pilvo pūtimu.

Kūdikių vidurių užkietėjimas ir skausmingas tuštinimasis

Vienas iš dažniausių sutrikimų - vidurių užkietėjimas - būna 10 proc. vaikų, o iki vienų metų pasireiškia net 17-40 proc. atvejų. Šiam sutrikimui būdingas retas ir/ar skausmingas tuštinimasis, išmatų nelaikymas, pilvo skausmas. Laiku nepašalinus priežasties ar netinkamai gydant, užkietėjimas gali tapti lėtiniu. Sutrinka virškinimo organų funkcija, žarnyne ima kauptis nuodingosios medžiagos ir jomis apnuodijami kiti organai, prasideda mažakraujystė, vaikas lėčiau auga. Jei vidurių užkietėjimas užsitęsia, vaiką gali varginti pasikartojantys pilvo skausmai, išmatų nelaikymas, skausmas tuštinantis. Nuolatinė baimė, kad tuštinantis skaudės, pažeidžia vaiko psichiką.

Kūdikių vidurių užkietėjimo priežastys

• Mitybos ir skysčių trūkumas. Viduriai gali kietėti, kai kūdikis nepradedamas laiku papildomai maitinti (nuo 6 mėn.) ar kai papildomai maitinamas netinkamai, pavyzdžiui, gaunama per mažai skaidulinio maisto ar skysčių.
• Neteisingi tuštinimosi įgūdžiai ir psichologiniai faktoriai. Jei vaiką pradėsite pratinti prie puoduko per anksti, kol jis valingai nekontroliuoja tuštinimosi, tai gali sukelti jam stresą ir prievartos jausmą. Vaikas tuštinimąsi susies su prievarta ir stengsis jį slopinti. Pasikeitusi aplinka (darželis, mokykla), nejaukūs tualetai, gėdijimasis, griežtas tuštinimuisi skirtas laikas sukelia nemalonius pojūčius, ir vaikas stengiasi kentėti. Kiekvienas uždelstas išsituštinimas tampa nemaloniu ir skatina vaiką dar atkakliau sulaikyti išmatas. Valingai sulaikydamas išmatas, vaikas sukelia sau lėtinį vidurių užkietėjimą, patenka į „uždarą ratą“.
• Lėtinės ligos ir organinės priežastys. Tuštinimasis gali sutrikti dėl įgimtų ar įgytų virškinimo sistemos, endokrininės sistemos, nervų sistemos organų ligų, psichikos sutrikimų. Pavyzdžiui, esant Spina bifida/MMC patologijai, tuštinimosi ir šlapinimosi procesus reguliuojantys refleksiniai centrai, išsidėstę nugaros smegenų juosmens ir kryžmens srityje, būna pažeisti. Nervų pažeidimai sutrikdo storosios žarnos raumenų veiklą, sumažina ar panaikina tuštinimosi pojūtį tiesiojoje žarnoje.
• Analinės srities problemos. Skausmingas tuštinimasis dėl išangės įplėšų, hemorojaus ar perianalinio dermatito gali paskatinti vaiko vengimą tuštintis.

Funkciniai virškinamojo trakto sutrikimai

Kartais kūdikio virškinimo problemos nėra susijusios su organiniais pokyčiais ir yra klasifikuojamos kaip funkciniai virškinamojo trakto sutrikimai (FVTS). FVTS - tai virškinimo sutrikimai, kurių metu patologinių pokyčių virškinamajame trakte nerandama. Pagrindinė jų priežastis yra padidėjęs virškinamojo trakto jautrumas, atsirandantis dėl streso, emocinių išgyvenimų.

• Kūdikių pilvo diegliai, būdingi kūdikiams iki 5-6 mėnesių, pasireiškia staiga atsirandančiu dirglumu, kūno įsitempimu, nenumaldomu verksmu, klykimu. Tai gali būti vienas iš alergijos maistui ar meteorizmo (pilvo pūtimo) simptomų.
• Funkcinis viduriavimas būdingas kūdikiams nuo 6 mėn. iki 3-4 metų. Tai daugiau kaip 4 savaites trunkantis kasdieninis tuštinimasis 3-10 kartų per dieną gausiomis nesuformuotomis išmatomis. Nors vaikas viduriuoja, tai nėra infekcinis viduriavimas, ir atlikus tyrimus infekcijos požymių neaptinkama. Vaiko ūgio ir svorio raida dėl šio pobūdžio viduriavimo neatsilieka. Vaikas tuštinasi neskausmingai, gausiai, ne miego metu, dažniausiai ryte. Išmatose gali būti gleivių, nesuvirškinto maisto.
• Kūdikių dischezija būdinga kūdikiams iki 6 mėnesių, nes jie dėl savo nervinės ir virškinamojo trakto sistemos nebrandumo dar nemoka gerai atpalaiduoti išangės rauko.
• Funkcinis vidurių užkietėjimas yra viena vaikų vidurių užkietėjimo priežasčių, kurią apibūdina ROMA IV kriterijai. Jis diagnozuojamas, kai nėra nustatytos organinės vidurių užkietėjimo priežasties.

ROMA IV kriterijai funkcinio vidurių užkietėjimo diagnostikai

Funkcinio vidurių užkietėjimo diagnostika remiasi tinkamu anamnezės surinkimu bei organinių priežasčių, tokių kaip celiakijos, hipotirozės, cukrinio diabeto, Hirschsprungo ligos, vitamino D perdozavimo, vaistų ar kitų priežasčių sukelto vidurių užkietėjimo, atmetimu. Pagal ESPGHAN ir NASPGHAN rekomendacijas, funkcinio vidurių užkietėjimo diagnozei patvirtinti nėra rekomenduojamas digitalinis tiesiosios žarnos tyrimas ar įvairūs radiologiniai žarnyno tyrimai. Žemiau pateikiami ROMA IV kriterijai.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors viduriavimas kūdikiams dažnai praeina savaime ir nėra pavojingas, tam tikrais atvejais gali kilti rimtesnių komplikacijų. Kada būtina konsultuotis su gydytoju?

• Dehidratacijos požymiai: kūdikis rečiau šlapinasi, sauskelnės ilgai lieka sausos, burna atrodo sausa, verksmas be ašarų, vangumas, neramumas ar suirzimas. Dehidratacija kūdikiams yra itin pavojinga.
• Kraujas išmatose: gali reikšti rimtesnę infekciją, žarnyno uždegimą ar alerginę reakciją į maistą. Tamsios, juodos išmatos (melena) arba raudonos, žele pavidalo išmatos taip pat reikalauja skubaus gydytojo dėmesio.
• Užsitęsęs viduriavimas: trunka ilgiau nei 1-2 dienas, o kūdikio būklė blogėja.
• Karščiavimas: jei viduriavimą lydi karščiavimas (aukštesnis nei 38°C).
• Dažnas vėmimas: gali reikšti rimtesnį virškinimo sistemos sutrikimą, pavyzdžiui, rotavirusinę infekciją.
• Stiprus pilvo skausmas ir pūtimas: kūdikis labai neramus, riečia kojas ar stipriai verkia.
• Atsisakymas valgyti ar gerti: ilgą laiką.
• Šviesios, beveik baltos išmatos: tai reiškia, kad kepenys išskiria per mažai tulžies.
• Retas tuštinimasis naujagimiui: jei naujagimis visą dieną nesituštino, gali būti, kad jam trūksta pieno. Tai dažnai susiję su neefektyviu žindymu.
• Išmatų nelaikymas vyresniems vaikams: jei vaikas ilgai neįpranta tuštintis į puoduką ar tualetą, tepa išmatomis apatinius drabužius, ypač po 4 metų amžiaus, vertėtų pasitarti su gydytoju.

Kaip padėti kūdikiui namuose?

Kai kūdikis viduriuoja ar jam užkietėja viduriai, tėvams svarbu žinoti, kaip tinkamai juo pasirūpinti. Daugelis viduriavimo ar užkietėjimo atvejų gali būti valdomi namuose, ypač jei nėra rimtų požymių, reikalaujančių gydytojo pagalbos.

Pagalba viduriuojant

• Užtikrinkite pakankamą skysčių kiekį. Tai yra svarbiausia užduotis, kad būtų išvengta dehidratacijos. Jei kūdikis serga žarnyno infekcija, būtinai žindykite toliau ir net dažniau nei įprastai, nes motinos piene yra biologiškai aktyvių medžiagų, kurios padeda kovoti su infekcijos sukėlėjais.
• Mitybos pakeitimai. Venkite vaisių sulčių, kuriose yra daug cukraus, riebaus maisto ir produktų, turinčių daug skaidulų. Verčiau rinkitės lengvai virškinamą maistą, virtą garuose ar troškintą. Funkcinio viduriavimo atveju rekomenduojama riboti saldžius gėrimus, taip pat gėrimus, kurių sudėtyje yra laktozės, fruktozės, sorbito, ksilito, medaus. Vietoje sulčių ir saldžių gaiviųjų gėrimų duokite gerti vandens. Vaikas turėtų būti girdomas ne iš mėgstamo buteliuko, o iš puodelio - tai irgi padeda sumažinti išgeriamų saldžiųjų gėrimų kiekį.
• Tinkama higiena. Po kiekvieno sauskelnių keitimo kruopščiai nusiplaukite rankas. Dažniau keiskite sauskelnes, kad būtų išvengta odos sudirgimo. Naudokite apsauginius kremus. Reguliariai sterilizuokite maitinimo buteliukus ir žindukus.

Pagalba užkietėjus viduriams ir skausmingam tuštinimuisi

• Mityba ir skysčiai. Maiste turi būti daugiau skaidulinio maisto, šviežių vaisių (su luobelėmis) ir daržovių, rupaus malimo duonos ir neperdirbtų grūdų. Riebalai turi sudaryti bent 35 proc. raciono. Užtikrinkite pakankamą skysčių kiekį.
• Psichologinis palaikymas. Labai svarbu, kad nekaltintumėte vaiko ir nesistengtumėte jam sukelti graužaties. Stenkitės išlikti ramūs ir kantrūs. Pasistenkite, kad tuštinimosi sutrikimai liktų tik paties vaiko rūpesčiu, Jūs į tai nesikištumėte: nei bartumėte, nei girtumėte, geriausia - kad atsitrauktumėte.
• Reguliarūs tualeto įpročiai. Pasiūlykite vaikui sėstis ant klozeto tuštintis 3 kartus per dieną, pavalgius - po valgymo tuštinimosi refleksai yra aktyviausi. Vaikas turėtų pasėdėti ant klozeto 5-10 minučių (galima naudoti smėlio laikroduką ar žadintuvą), tačiau jeigu per šį laiką nepasituštins ir nepasišlapins - nieko tokio. Pasirūpinkite, kad vaikas sėdėtų atsipalaidavęs: kojos turėtų būti atremtos į grindis, arba naudokite „laiptelį“ kojoms. Šis „tualeto laikas“ turėtų būti pozityvus, todėl galima leisti vartyti knygeles, piešti, žaisti telefonu ir panašiai.
• Motyvacija. Naudinga būtų kalendoriuje pažymėti kiekvieną „pasėdėjimą“, užfiksuojant, ar pavyko pasituštinti ar pasišlapinti. Kad vaikas būtų labiau motyvuotas - galima jį pagirti ir paskatinti mažais apdovanojimais.

Analinės srities ligos ir jų valdymas

Vaikų išangės patologiniai pokyčiai dažniausiai atspindi storojoje žarnoje vykstančius procesus, tačiau neretai išangės ligos tampa lėtinio vidurių užkietėjimo pirmine priežastimi.

• Išangės įplėša: Dažniausiai pasitaikanti vaikų, ypač mažamečių (4 mėnesių - 4 metų), išangės liga. Tai išilginis išangės kanalo gleivinės įtrūkimas, sukeliantis stiprų skausmą tuštinimosi metu, kartais trunkantį ir po jo. Gali būti kraujo priemaiša išmatose ar ant tualetinio popieriaus. Dėl skausmo, raumenų spazmų ir infekcijos įplėšos savaime sugyja retai.
• Hemorojus: Vaikų amžiuje dažnesnis yra išorinis hemorojus, kurio priežastimi dažniausiai yra stipri stanga tuštinantis dėl vidurių užkietėjimo, viduriavimo ar tuštinimosi įgūdžių patologijos. Dažniausiai tėvai atsitiktinai pastebi melsvus mazgelius šalia išangės. Ūmios mazgo trombozės atveju vaikas pajunta stiprų skausmą.
• Apie išangę esančios odos uždegimas (perianalinis dermatitas): Vaikas skundžiasi skausmu, deginimu, niežuliu išangės srityje. Skausmas sustiprėja tuštinimosi metu, todėl maži vaikai atsisako sėstis ant puoduko. Vystosi vidurių užkietėjimas. Gali būti kraujo priemaiša išmatose, o kelnytės gali būti suteptos kraujingu-pūlingu sekretu.

Funkcinio vidurių užkietėjimo gydymas

Nemedikamentinis gydymas

Funkciniam vidurių užkietėjimui gydyti gali būti pasitelktos tiek farmakologinės, tiek nemedikamentinės priemonės, tokios kaip pakankamas skysčių ir skaidulų vartojimas, mankštos bei reguliaraus tuštinimosi įpročių ugdymas. Tačiau pagal ESPGHAN ir NASPGHAN rekomendacijas, nėra įrodytas perteklinio skysčių, skaidulų, probiotikų ir prebiotikų vartojimo bei didesnio fizinio aktyvumo veiksmingumas gydant funkcinį vidurių užkietėjimą, palyginti su medikamentiniu gydymu. Tuštinimosi įpročių ugdymas gali turėti teigiamą poveikį, tačiau speciali elgesio terapija nėra rekomenduojama.

Medikamentinis gydymas

Jei išbandžius nemedikamentinius vidurių užkietėjimo gydymo metodus efektas nepakankamas, reikalingas papildomas medikamentinis gydymas. Vaikų vidurių užkietėjimui gydyti rekomenduojami osmosiniai laisvinamieji, kurie padidina skysčių kiekį žarnyne, išmatos suminkštėja ir palengvėja tuštinimasis. Osmosiniams laisvinamiesiems priskiriami makrogoliai (dar vadinami polietilenglikoliais) ir blogai absorbuojami disacharidai (pvz., laktuliozė). Pirmojo pasirinkimo osmosiniai laisvinamieji yra makrogoliai.

Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad gydant lėtinį vidurių užkietėjimą makrogolis 4 000 yra efektyvesnis nei laktuliozė. Makrogolį 4 000 vartojusiems tiriamiesiems registruotas dažnesnis tuštinimasis, geresnė išmatų konsistencija, sumažėję pilvo skausmai ir mažesnis papildomų laisvinamųjų vartojimo poreikis.

Ligos simptomų prognozė

Funkcinio vidurių užkietėjimo prognozė priklauso nuo įvairių veiksnių. Apie 50 proc. vaikų pasveiks (tuštinimasis ≥3 kartus per savaitę be išmatų susilaikymo) ir nebevartos laisvinamųjų vaistų po 6-12 mėnesių gydymo. Maždaug 10 proc. vaikų jausis gerai tik vartodami laisvinamuosius, o 40 proc. skųsis vidurių užkietėjimo simptomais nepaisant medikamentų vartojimo. Kuo vėliau nuo simptomų pradžios pradedamas medikamentinis gydymas (>3 mėnesiai nuo simptomų pradžios), tuo vidurių užkietėjimui būdingi simptomai trunka ilgiau.

tags: #kudikiui #uzsilaiko #ir #skausmingas #tustinimasis

• Kaip skystai virti kiaušiniai veikia virškinimą?
• Esminiai mitybos principai vaikams
• Visas triušių dauginimosi procesas
• Klasikiniai pieno ir kiaušinių desertai
• receptai sveikiems desertams vaikams