Inkstų skausmas ir kiti negalavimai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas

Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių, kurie gali paveikti įvairias organų sistemas, įskaitant inkstus. Inkstai yra gyvybiškai svarbūs organai, atliekantys filtravimo funkciją organizme - jie šalina toksinus, reguliuoja skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą, padeda palaikyti normalų kraujospūdį bei užtikrina tinkamą medžiagų apykaitą. Nors ne visi pokyčiai yra malonūs, svarbu žinoti, kada reikėtų kreiptis pagalbos.

Išsiplėtę inkstai nėštumo metu ir po jo

Išsiplėtę inkstai yra plati sąvoka, nes išsiplėtimo vieta gali būti labai įvairi. Nuo inkstų taurelių, geldelių iki pat šlapimtakių. Taip pat galimos ir skirtingos išsiplėtimo priežastys. Dažniausia jų - tai kliūtis šlapimui nutekėti - bet kurioje iš anksčiau minėtų inkstų kolektorinės sistemos vietų. Dažniausiai tai būna sąlygota inkstų akmenligės. Galimos ir kitos įgytos priežastys, tokios kaip ginekologinė patologija, dėl kurios iš išorės yra spaudžiama šlapimo pūslė ar inkstų kolektorinė sistema, ir dėl to sutrinka šlapimo nutekėjimas.

Tokia fiziologinė būklė kaip nėštumas, kurio metu ne tiek dėl vaisiaus spaudimo, bet dėl išskiriamų hormonų mažėja šlapimtakių raumenų tonusas, o tai sąlygoja šlapimo nutekėjimo sutrikimą ir inkstų išsiplėtimą. Kai nėštumo metu būna padidėję (išsiplėtę) inkstai, galimai dėl vaisiaus spaudimo, o po gimdymo turėtų atsistatyti, bet echoskopija vis tiek rodo, kad išsiplėtę inkstai, būtina pasikonsultuoti su specialistu. Kadangi inkstų išsiplėtimas išlieka ir po nėštumo praėjus netrumpam laiko tarpui, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kad jis nusiųstų urologo konsultacijai.

Patarimai esant inkstų skausmui nėštumo metu

Jei nėštumo metu jaučiamas didelis skausmas inksto srityje, ypač jei šlapinantis skauda ir šlapinamasi su krauju, būtina nedelsiant kreiptis į ligoninę. Tai gali būti padidėjęs inkstas ir pasišalinantys akmenys arba inkstų uždegimas. Jeigu nustatomas inkstų uždegimas, tai gresia rimtos komplikacijos.

Jeigu nėra jokio diskomforto šlapinantis, jokių uždegimo požymių, o tik jaučiamas maudimas dešinės pusės inkste, gydytojai gali rekomenduoti gerti daug vandens ir prasidėjus skausmui pabūti "šuniuko poza" ~20 minučių. Svarbu visada kreiptis į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją dėl įvertinimo ir galimų tyrimų.

Inkstų ligos ir nėštumas: abipusė įtaka

Kalbant apie nėščiąsias ir inkstų ligas, šį klausimą reikėtų panagrinėti dviem aspektais: pirma, kaip nėštumas paveiks inkstų ligą, ir antra, kokią įtaką nėštumo eigai turės inkstų liga. Kauno medicinos universiteto klinikų Nefrologijos klinikos vadovas profesorius Vytautas Kuzminskis pabrėžia, kad idealiu atveju, kada pastoti nusprendusi moteris kreipiasi į nefrologą. Tuomet, apžiūrėję ir papildomai ištyrę, galima prognozuoti nėštumo baigtis bei užtikrinti nefrologo stebėjimą jo metu.

Nėštumo įtaka inkstų ligai

Inkstų apkrova nėštumo metu labai padidėja. Net esant sveikiems inkstams nėštumo metu papildomai sukaupiama iki 900 mmol natrio ir 6-8 l vandens.

• Proteinurija ir arterinė hipertenzija: pusei moterų, sergančių lėtine inkstų liga, padidės proteinurija, ketvirtadaliui - paryškės arterinė hipertenzija.
• Inkstų funkcijos pokyčiai: jeigu iki nėštumo inkstų funkcija buvo normali, tai tik 10 proc. nėščiųjų, sergančių inkstų liga, ši funkcija pablogės, bet pagimdžius - vėl sugrįš į buvusį lygį.
• Esant sutrikusiai inkstų funkcijai prieš nėštumą: jeigu pastojant inkstų funkcija jau buvo sutrikusi (kreatinino kiekis kraujo serume daugiau kaip 180μmol/l), tokiu atveju beveik pusei moterų inkstų funkcija dar labiau blogės. Jeigu nėštumo metu sunkiai kontroliuojama arterinė hipertenzija, pusei šių moterų inkstų funkcija pablogės visam laikui.

Inkstų ligos, galinčios paūmėti nėštumo metu:

• Kai kurios lėtinio glomerulonefrito formos (IgA nefropatija, membranoproliferacinis glomerulonefritas, židininė-segmentinė glomerulų sklerozė).
• Refliuks-nefropatija.
• Lėtinis pielonefritas.
• Diabetinės nefropatijos atveju dažnesnės šlapimo infekcijos, preeklampsija.

Lėtinės inkstų ligos įtaka nėštumo eigai

Esant lėtinei inkstų ligai, nėštumo eiga ir baigtis daugiausia priklauso nuo to, ar vystysis ir kokio laipsnio bus arterinė hipertenzija ir inkstų nepakankamumas. Jeigu arterinis kraujo spaudimas normalus arba gerai koreguojamas, jeigu inkstų funkcija gera - nėštumas turėtų baigtis sėkmingai.

Galimos komplikacijos:

• Pavojus vaisiui: jeigu nustatytas padidėjęs ir gerai negydomas arterinis kraujo spaudimas - gresia pavojus vaisiui.
• Priešlaikiniai gimdymai: jeigu nėščiosios kreatinino kiekis serume yra daugiau kaip 124 μmol/l - priešlaikinių gimdymų pasitaiko 6 kartus daugiau.
• Preeklampsija: sergančiosioms lėtinėmis inkstų ligomis daug dažniau nustatoma preeklampsija. Be to, ją sunkiau diagnozuoti, kadangi dėl inkstų ligos jau yra proteinurija ir arterinė hipertenzija. Preeklampsiją reikėtų įtarti, jeigu proteinurija padvigubėja ir didėja kraujo spaudimas.
• Nėštumo diagnozavimo sunkumai: jeigu yra ryškus lėtinis inkstų nepakankamumas, net nėštumą diagnozuoti yra sunkiau, nes tuo atveju ir ne nėščioms būna padidėjęs β chorioninio gonadotropino kiekis. Tokiu atveju padės ultragarsinis tyrimas.

Medikamentinis gydymas ir stebėjimas

Jeigu pastoja moteris, serganti lėtine inkstų liga, jai taikoma speciali priežiūra:

• Ji turi lankytis pas gydytoją kas 2 savaites, o trečią trimestrą - kas savaitę.
• Reikia tirti, ar nėra bakteriurijos, ją nustačius, - gydyti.
• Kas mėnesį tirti moters inkstų funkciją.
• Stebėti dėl galimo preeklampsijos vystymosi (šlapimo tyrimas, AKS matavimas, svėrimas).
• Stebėti vaisiaus būklę.
• Jeigu nustatyta arterinė hipertenzija, - ją gydyti.
• Nepražiopsoti momento, kada būtina gimdymą sukelti anksčiau (blogėjant inkstų funkcijai, vystantis preeklampsijai).

Negalima skirti medikamentų, galinčių pažeisti vaisių. Todėl vaisingo amžiaus moterys, kurios inkstų ligoms gydyti vartoja vaistų, galinčių pakenkti vaisiui (citostatikus, AKF inhibitorius ar angiotenzino receptorių blokatorius ir kt.), turi naudoti kontraceptines priemones, kad nepastotų ir nepakenkti vaisiui, kol nėštumas dar nediagnozuotas. Prieš pastojimą šiuos vaistus reikia nutraukti, o pastojus - skirti tinkamų nėščiosioms vaistų atsižvelgiant į nuorodas, rekomendacijas ir anotacijas!

Šlapimo takų infekcijos (ŠTI) nėštumo metu

Šlapimo takų infekcijos (ŠTI) yra dažnos nėštumo metu ir gali kelti didelę grėsmę tiek motinos, tiek besivystančio vaisiaus sveikatai. Nėščiosioms labai svarbu suprasti ŠTI, jų priežastis, simptomus, diagnozę, gydymo galimybes ir prevencijos strategijas. Šlapimo takų infekcija (ŠTI) yra infekcija, galinti pasireikšti bet kurioje šlapimo sistemos dalyje, įskaitant inkstus, šlapimtakius, šlapimo pūslę ir šlaplę. Nėštumo metu hormoniniai pokyčiai ir fiziniai šlapimo takų pakitimai gali padidinti ŠTI išsivystymo riziką.

ŠTI priežastys ir rizikos veiksniai

• Bakterijos: šlapimo takų infekcijas daugiausia sukelia bakterijos, Escherichia coli (E. coli) yra dažniausias kaltininkas. Kitos bakterijos, tokios kaip Klebsiella, Proteus ir Enterococcus, taip pat gali sukelti infekcijas. Nėštumo metu šlapimo takuose vyksta pokyčiai, dėl kurių bakterijoms gali būti lengviau patekti ir daugintis.
• Genetinis polinkis: kai kurios moterys gali turėti genetinį polinkį į pasikartojančias ŠTI.
• Autoimuninės ligos: tam tikros autoimuninės ligos taip pat gali paveikti šlapimo takus, todėl jie tampa jautresni infekcijoms.
• Gyvenimo būdas ir mityba: tokie veiksniai kaip dehidratacija, prasta higiena ir mažai vaisių bei daržovių turinti mityba gali turėti įtakos šlapimo takų sveikatai.

ŠTI simptomai nėštumo metu

Simptomai yra dažnas šlapinimasis, deginimo pojūtis šlapinantis, drumstas arba nemalonaus kvapo šlapimas, dubens skausmas ir nuovargis.

Diagnozė ir gydymas

ŠTI diagnozė nėštumo metu prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai surinks išsamią pacientės anamnezę, įskaitant simptomus, ligos istoriją ir visus ankstesnius ŠTI atvejus. Pagrindinis šlapimo takų infekcijų (ŠTI) gydymas nėštumo metu apima antibiotikus. Laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą, nėštumo metu pasireiškiančių šlapimo takų infekcijų prognozė paprastai yra gera. Ankstyva diagnozė, gydymo laikymasis ir gyvenimo būdo pokyčiai gali reikšmingai paveikti bendrą prognozę.

Prevencija

Kaip išvengti šlapimo takų infekcijų nėštumo metu? Atkreipti dėmesį į pakankamą skysčių vartojimą, tinkamą higieną ir mitybą, kuri palaiko šlapimo takų sveikatą. Šlapimo takų infekcijos nėštumo metu yra dažna problema, kuri gali turėti rimtų pasekmių, jei nebus nedelsiant gydoma. Nėščiosioms labai svarbu suprasti priežastis, simptomus, diagnozę, gydymo galimybes ir prevencijos strategijas.

Kada nėštumo metu turėčiau kreiptis medicininės pagalbos dėl šlapimo takų infekcijos? Kreipkitės į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei įtariate ŠTI. Svarbu nevartoti vaistų savo nuožiūra.

Inkstų uždegimas: priežastys ir simptomai

Inkstų uždegimas - tai infekcinės arba neinfekcinės kilmės liga, pažeidžianti inkstus ir sutrikdanti jų funkcijas. Jis gali išsivystyti dėl bakterinių infekcijų, autoimuninių reakcijų ar toksinių medžiagų poveikio. Skirtingos inkstų uždegimo formos pasireiškia skirtingais simptomais.

Simptomai, diagnozė ir gydymas

Inkstų uždegimo simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos tipo ir sunkumo. Inkstų uždegimo tyrimai padeda tiksliai nustatyti ligą ir jos priežastį. Gydymas priklauso nuo ligos tipo, sunkumo ir priežasties. Sergant inkstų uždegimu, mityba turi būti subalansuota ir palanki inkstų veiklai.

Inkstų uždegimo trukmė priklauso nuo jo tipo ir gydymo efektyvumo:

• Ūminis pielonefritas dažniausiai trunka nuo kelių dienų iki dviejų savaičių, jei laiku pradedamas gydymas antibiotikais.
• Lėtinis inkstų uždegimas gali vystytis mėnesius ar net metus, sukelti ilgalaikius inkstų funkcijos sutrikimus.
• Glomerulonefritas gali būti ūminis, trunkantis kelias savaites ar mėnesius, arba lėtinis, progresuojantis ilgus metus.
• Intersticinis nefritas taip pat gali būti ūminis (trunkantis kelias savaites) arba lėtinis, vystantis palaipsniui.

Bendrieji nėštumo metu pasireiškiantys pokyčiai ir diskomfortas

Nėštumo metu dėl augančio vaisiaus įvyksta daug pokyčių moters organizme. Ne visi pokyčiai yra malonūs, bet guodžia tai, kad jie neamžini. Apie 70 proc. nėščiųjų patiria įvairius nemalonius požymius. Šie nėštumo sukeliami nepatogumai yra dažniausiai pasireiškiantys, bet nebūtinai pasireikš visi iš karto.

Rėmuo

Didėjanti gimda kelia skrandį, todėl maistas ilgiau būna skrandyje. Išsiskiria daugiau skrandžio sulčių, kurios dėl sumažėjusio stemplės tonuso patenka į stemplę ir dirgina jautrią gleivinę.

Patarimas: Svarbu valgyti reguliariai, laikantis sveikos mitybos piramidės principų. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet dažnai ir lėtai. Per dieną išgerti pakankamai skysčių, daugiau vaikščioti. Vartoti daugiau augalinės ląstelienos, kad neužkietėtų viduriai. Vengti labai karšto ir šalto maisto, aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą. Stengtis daug nesilankstyti, nekilnoti sunkių daiktų, nenešioti varžančių rūbų. Vakarienę valgyti anksčiau ir neiti gulti iškart pavalgius (1-2 val. po valgio), pasikelti galvūgalį (aukštesnė pagalvė). Nevartoti vaistų savo nuožiūra.

Pykinimas ir vėmimas

Pykina beveik iki 90 proc. nėščiųjų, o vemia apie 60 proc. Labiausiai šis diskomfortas kankina 4-12-tą nėštumo savaitėmis, dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių. Taip pat, gali pradėti erzinti kvapai, kurie anksčiau nesukeldavo jokios reakcijos. Apie 14-16-tą nėštumo savaitę pykinti nustoja, o nėštumo pabaigoje gali vėl pykinti dėl to, kad gimda spaudžia skrandį.

Patarimas: Esant jautrumui kvapams svarbu vėdinti patalpas, maisto gaminimą perduoti partneriui. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet lėtai ir dažnai (kas 2-3 val.). Vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos. Svarbu gerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą). Namuose ir rankinėje visada turėkite užkandžių (džiūvėsiai, javainiai, jogurtas, vaisiai, daržovės ar riešutai). Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego), dažniau gulėti ant dešiniojo šono. Stengtis nekilnoti sunkių daiktų. Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį ir keltis lėtai be staigių judesių. Daugiau būti gryname ore ir išsivėdinti kambarį prieš miegą. Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą. Jeigu krenta svoris, vemiama išgėrus skysčių, vemiama 3-4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios, būtina kreiptis į gydytoją.

Nugaros skausmas

Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų. Šis diskomfortas aplanko maždaug tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras nėštumo metu apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Nėštumo metu dėl augančio pilvo atsiranda netaisyklinga laikysena: moteris vaikšto atsilošusi, kad išlaikytų pusiausvyrą, todėl yra apkraunama apatinė stuburo dalis.

Patarimas: Nekilnoti sunkių daiktų, avėti ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne. Sėdint paremti nugarą pagalve. Esant skausmui, nugarą ir strėnas galite šildyti ar masažuoti. Svarbu reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga. Nugaros skausmui sumažinti gali būti efektyvūs Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra.

Tinimai ir venų varikozė

Nėštumo metu dėl hormonų veiklos venos atsipalaiduoja, tampa elastingesnės. Be to, kraujui tekėti sunku dėl didėjančios gimdos spaudimo, todėl jis užsilaiko kojų venose. Dažniausiai tinsta pėdos. Jos gali tapti ilgesnės (padidėti puse ar net vienu batų dydžiu), platesnės. Kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Paskui tinimas gali keliauti aukštyn: tinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti pilvas, veidas ir rankos. Taip nutinka, nes nėštumo metu organizmas dėl hormonų pokyčių kaupia skysčius.

Patarimas: Svarbu judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją kojose. Atkreipti dėmesį, kad avalynė turi būti patogi. Atsigulus palaikyti kojas pakėlus aukščiau. Vengti ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų. Stengtis nesėdėti užsikėlus koją ant kojos. Prieš einant miegoti pasidaryti kojoms vonelę, pamasažuoti kojas (pėdas, blauzdas ir šlaunis) per visą ilgį. Truputį koreguoti mitybą: valgyti daugiau vaisių, daržovių (ypač agurkus), gerti arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinktis vandenį, vengti sūraus maisto. Lengvas fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas. Vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, dažnai ją keisti, pagulėti ant kairio šono pakėlus kojūgalį.

Hemorojus

Nėštumo metu auganti gimda užspaudžia venines kraujagysles, todėl dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos bei atsirasti mažesnių ar didesnių mazgų. Hemorojaus atsiradimą skatina dažnas vidurių užkietėjimas, pastovus stanginimasis tuštinimosi metu, sėdimas darbas.

Patarimas: Vaistažolių (ramunėlių ar medetkų) vonios po tuštinimosi. Dieta turi būti tokia, kad kuo mažiau kietėtų viduriai (pakankamai vandens, sėklos, sėlenos, košės, kiviai, slyvos ir kt.). Norint tuštintis nekentėti. Po tuštinimosi apsiplauti vandeniu arba naudoti drėgnas vaikiškas servetėles. Vengti kieto ar kvepiančio tualetinio popieriaus. Dieną pagulinėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį. Vengti kietų kėdžių.

Dantenų kraujavimas

Dantenos nėštumo metu dėl hormonų pokyčių pasidaro jautresnės, paburksta, todėl dažniau kraujuoja.

Patarimas: Burnos higiena vis tiek reikia rūpintis ir valyti dantis švelniu šepetėliu bei naudoti dantų pastas, kurios skirtos kraujuojančioms dantenoms. Mokytis taisyklingų dantų valymo judesių, vengti maisto, kuriame yra cukraus. Kamuojant vėmimui nevalyti dantų iškart po vėmimo, o praskalauti burną vandeniu. Taip dantys bus mažiau pažeisti.

Odos pokyčiai

Maždaug 12-tą nėštumo savaitę labiausiai keičiasi oda, nes placenta pati ima gaminti hormonus ir organizme susidaro hormonų perteklius. Dažniau beria tas moteris, kurias berdavo prieš mėnesines. Pigmentacijos pokyčiai būdingi apie 90 proc. nėščiųjų. Jie dažnesni tamsesnio gymio moterims, brunetėms. Padidėjusi hormonų koncentracija nėščiosios organizme lemia didesnį pigmentų aktyvumą ir pokyčius odoje. Gali susiformuoti antrinė areolė (areolė aplink spenelį tamsėja ir platėja) ir patamsėti pažastų, šlaunų vidinės pusės, tarpvietės ir išorinių lytinių organų oda. Kartais moterims patamsėja apgamai, strazdanos, turėtos pigmentinės dėmės ir vidurinė pilvo linija. Gali atsirasti ir naujų strazdanų, apgamų ir pigmentinių dėmių. Apie 50-70 proc. moterų atsiranda „nėštumo kaukė“ (vadinama melasma ar chloazma), kai ant veido simetriškai kaktos, skruostų ir smakro srityje pasireiškia įvairaus tamsumo rudos dėmės. Strijas dar vadina nėščiųjų drūžėmis. Tai yra odos patempimai, kurie gali būti ryškiai rausvos, rausvai-melsvos, vėliau pablyškusios ar net permatomos spalvos. Pasireiškia jos apie 90 proc. baltųjų moterų. Manoma, kad strijų atsiradimas yra paveldimas. Tačiau pagrindinė atsiradimo priežastis yra hormoninė organizmo veikla. Taip pat, įtakos turi ir svorio pokyčiai vykstantys nėštumo metu. Dažniausi strijų būna ant pilvo šonų, sėdmenų, krūtų, žastų, šlaunų ir kirkšnių srityse. Nėštumo metu oda jautriau reaguoja į šaltį, karštį, kosmetiką ir įvairių medžiagų kontaktą. Gali paūmėti lėtinės ligos (seborėjinis dermatitas, žvynelinė ir kt.).

Patarimas: Svarbu spuogų nespaudyti ir nekrapštyti, o dezinfekuoti. Krapštant spuogus pūliai išnešiojami po sveiką odą ir taip sukeliami nauji uždegimai. Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus, masažą. Priemones naudoti po prausimosi (1-2 k. per parą) įtrinant gnaibomaisiais judesiais tose vietose, kuriose yra strijų. Odai reikia daugiau priežiūros: po prausimosi netrinkite rankšluosčiu odos, o sausinkite paspaudžiant jį prie odos. Visada po vandens procedūrų pasitepkite odą kremu, emulsija ar pieneliu.

Mėšlungis

Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdą, šlaunį ir pėdą, bet jis gali sutraukti ir ranką, kaklą, pilvo presą ar pasireikšti akies trūkčiojimu. Skausmas trunka neilgai ir praeina savaime. Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų kiekis. Ypač mažėja kalio, natrio, magnio ir kalcio atsargos.

Patarimas: Užklupus kojų mėšlungiui reikia stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį: suimti kojos pirštus ir patraukti aukštyn. Dar galima pabandyti staigiai atsistoti ir pažingsniuoti. Taip pat, galima skaudamą vietą pagnaibyti, pamasažuoti. Užklupus mėšlungiui nakties metu nepatingėti atsikelti ir truputį pasivaikščioti. Dirbant sėdimą darbą daryti lengvo fizinio aktyvumo pertraukas, pavyzdžiui, trumpam išeiti pasivaikščioti.

Padažnėjęs šlapinimasis

Nėščiosioms pakinta šlapimo takų anatomija: šlapimtakiai išsiplečia ir jų raumenys atsipalaiduoja, inkstai didėja, šlapimo pūslės tonusas susilpnėja. Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis.

Patarimas: Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai, pilvo šokiai).

Vidurių užkietėjimas

Apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Kai viduriai užkietėję moteris tuštinasi mažiau nei 3 kartus per savaitę. Tuštinimosi sutrikimą pirmoje nėštumo pusėje lemia hormoniniai pokyčiai, o antrojoje - gimdos spaudimas į storąją žarną.

Patarimas: Esant vidurių užkietėjimui labai svarbi yra dieta: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys), gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus), mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai). Vidurius laisvina vaisiai, žalios daržovės, slyvos, uogos, abrikosai, figos, datulės.

Nuovargis

Dažnai nuovargis pasireiškia kaip vienas pirmųjų nėštumo požymių. Nėščiosios organizmas ruošiasi gimdymui ir laktacijai, o tai yra didelis fizinis krūvis ir energijos sąnaudos.

Patarimas: Pamėginti eiti anksčiau miegoti. Jeigu pavyksta, numigti dienos metu. Nereikia valgyti „už du“, nes nėščios moters energijos poreikiai padidėja nedaug ir viršija nenėščios moters poreikius apie 15 proc. Didesnio energijos kiekio reikia mažesnio svorio nėščiajai, paauglei ar esant daugiavaisiam nėštumui. Taip pat, nešiojant berniuką energijos poreikis būna šiek tiek didesnis nei nešiojant mergaitę.

Nuotaikų kaita

Nuotaikų kaita yra besikeičiančių hormonų įtaka. Stipriau pasireiškianti toms, kurios turėjo išreikštą PMS.

Patarimas: Stenkitės nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau. Jeigu jaučiate, kad nesuvaldysite savo emocijų išeikite pasivaikščioti arba į kitą kambarį ir giliai pakvėpuokite, galite atsidaryti langą, kad įeitų gryno oro.

Kiti pokyčiai

Nėštumo metu padidėja kūno plaukuotumas, plaukai tampa storesni ir tamsesni bei ima dygti neįprastose vietose (ant veido), gali greičiau augti nagai. Pasitaiko, kad ant nagų prasčiau laikosi nagų lakas. Nėštumo pabaigoje suintensyvėja kvėpavimas, gali varginti dusulys. Krūtys brinksta ir tampa jautrios, nes hormonai keičia krūtų audinį ir ruošia kūdikio maitinimui. Krūtinė gali padidėti keliais dydžiais. Dėl hormonų poveikio pasikeičia makšties terpė.

Patarimas: Svarbu patogi liemenėlė, kuri nespaustų krūtinės. Rinkitės natūralų audinį, kuris leistų odai kvėpuoti ir būtų be lankelių. Stenkitės nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius. Intymiai higienai naudokite specialius prausiklius (pH 3,5-5,5). Jeigu dėl išskyrų reikia nešioti įklotus, tai dažnai juos keiskite. Nesiprauskite pernelyg dažnai, nes tai taip pat turi įtakos makšties sveikatai.

Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC)

Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) - tai išskirtinai nėštumui būdinga būklė, kai dėl nėščiosios kūne atsiradusių pokyčių sutrinka jos kepenų veikla - tulžies rūgščių apykaita. Pakitus kepenų veiklai sutrinka tulžies nutekėjimas, tulžies kapiliarai išsiplečia, juose padidėja spaudimas ir tulžies sudedamosios dalys patenka į limfinius kapiliarus ir per limfą pasiekia kraują, su kuriuo yra išnešiojamos po visą organizmą, taip per placentą pasiekdamos ir vaisių. Sergant intrahepatine nėščiųjų cholestaze tulžies druskos kaupiasi organizme ir sukelia niežulį. Tai dažniausias šios ligos simptomas, kuris praeina po gimdymo.

Ligos kilmė ir pokyčiai

Tikslios priežastys, kodėl atsiranda nėščiųjų intrahepatinė cholestazė, nėra žinomos. Manoma, kad ligos išsivystymui įtakos gali turėti hormonų poveikis, paveldimumas ar aplinkos veiksniai. Padidėjęs nėštumo hormonų kiekis gali pakeisti kepenyse vykstančius procesus, kurių metu perdirbamos įvairios medžiagos, įskaitant tulžies druskas. Dėl didesnio hormonų fono, intrahepatinė cholestazė dažniau pasitaiko moterims besilaukiančioms dvynių ar trynių. Ši liga turi šeiminį polinkį, be to, didelė pasikartojimo rizika ir kito nėštumo metu. Moterims, kurių mamos ar seserys turėjo cholestazę, rizika atsirasti šiam sutrikimui nėštumo metu taip pat didesnė. Nėščiųjų cholestaze dažniau serga moterys iš Šiaurės Amerikos ir Skandinavijos.

Sutrikus kepenų funkcijai, moters kraujyje padaugėja tulžies rūgščių, kurios praeina placentos barjerą ir patenka į vaisiaus organizmą, amniono skystį. Patekusios į vaisiaus kraują, tulžies rūgštys gali nukeliauti į kitus audinius ir ten kauptis. Manoma, kad susikaupusios tulžies rūgštys gali sukelti staigią vaisiaus žūtį. Vaisiaus žūties rizika didėja augant tulžies rūgščių kiekiui motinos kraujyje, ypač kai TR yra ≥100 µmol/l bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Padidėjęs tulžies rūgščių kiekis moters kraujyje gali sukelti padidėjusią oksitocino receptorių gamybą gimdos raumenyse, todėl intrahepatinė cholestazė gali sukelti ir priešlaikinį gimdymą.

Ligos požymiai

Pagrindinis intrahepatinės nėščiųjų cholestazės požymis - niežulys. Tipiniu atveju (80 proc.) jis pasireiškia antrąjį ir trečiąjį trimestrą (dažniausiai po 28-osios nėštumo savaitės), retesniais atvejais (20 proc.) - pirmąjį trimestrą. Bėrimai odoje nėra būdingi, ant odos galima stebėti tik nusikasymo žymes. Niežulio intensyvumas gali būti įvairus - nuo nežymaus iki labai intensyvaus ir net varginančio. Dažniausiai niežti padų ir delnų srityse, nors kartais pasitaiko ir viso kūno niežulio atvejų. Niežulys gali varginti nuolatos. Kai kurioms moterims niežulys sustiprėja naktį, dėl to gali sutrikti miegas, pablogėti nuotaika, suprastėti dėmesio koncentracija. Niežulys gali atsirasti ankščiau nei kraujo laboratorinių tyrimų pakitimai.

Gelta - tai pageltusi oda ir akių odenos. Gelta pasireiškia ganėtinai retai, apie 10-20 proc. atvejų. Ji pasireiškia kraujyje padidėjus kepenyse gaminamo bilirubino kiekiui, kai rodikliai viršija 34 μmol/l. Gelta gali pasireikšti tik akių odenos (akių baltosios dalies) pageltimu. Itin retai gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, apetito stoka, skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, šlapimo ir išmatų pokyčiai (šlapimas patamsėja, o išmatos pašviesėja). Išskirtinis ir labai dažnas intrahepatinės nėščiųjų cholestazės požymis - staigi simptomų baigtis po gimdymo. Visgi, retais atvejais simptomai gali tęstis ir pagimdžius.

INC nustatymas ir gydymas

INC nustatoma remiantis pacientės skundais bei atlikus kraujo tyrimus. Pagrindinis pacientės skundas, kai skiriami kraujo tyrimai - niežulys. Nors dažniausiai niežulys vargina rankų, padų ir pilvo odos sritis, jis taip pat gali būti ir labai nežymus, pasireiškiantis kitose kūno vietose. Kiti (retesni) požymiai, kuomet galima įtarti ir diagnozuoti INC: gelta, nuovargis, pykinimas, vėmimas, tamsus šlapimas, balkšvos išmatos.

Pasireiškus skundams, iškart atliekami kraujo tyrimai (atliekami ryte - nevalgius ir negėrus skysčių):

1. Tulžies rūgštys (pagrindinis kraujo tyrimas)
2. Kepenų fermentai (AST, ALT, LDH)

Šie tyrimai kartojami periodiškai, siekiant stebėti ir vertinti skiriamo gydymo efektyvumą, ligos eigą.

Pagrindinis INC gydymo tikslas - sumažinti simptomus ir nėštumo komplikacijų riziką. Pirmiausia, pacientėms akcentuojama mitybos korekcijos svarba. Sveika ir subalansuota mityba mažina išskiriamą tulžies rūgščių kiekį, todėl tai, iš esmės, yra vienas iš gydymo metodų. Pagrindinis ir labai svarbus vaistas, skiriamas INC gydymui - ursodeoksicholio rūgštis. Tai preparatas, kuris mažina kepenų fermentų kiekį, gerina tulžies tekėjimą kepenyse, mažina niežulį. Svarbu tai, kad naudojant šį vaistą mažėja perinatalinės nėštumo baigties tikimybė, t.y., mažėja vaisiaus pažeidimo, mirties rizikos bei didėja šansas, kad nėštumas bus sėkmingas, vaisius išnešiotas. Šio vaisto dozavimą koreguoja gydytojas, atsižvelgiant į pacientės skundus, simptomų pasireiškimo laiką (pvz., vakaras, naktis), tulžies rūgščių kiekį kraujyje. Remiantis įvairiais tyrimų duomenimis nustatyta, kad laikantis mitybos rekomendacijų ir vartojant skirtą gydymą, niežulys sumažėja iki 60-85 %, o visiškai išnyksta iki 41% pacienčių. Svarbu: ursodeoksicholio rūgštis yra saugi, kadangi neturi žalingo poveikio vaisiui ir naujagimiui.

tags: #skaudantys #inkstai #nestumo #metu

• Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo tobulinimas: informacija pareiškėjams
• sužinokite daugiau apie lopšelį-darželį „Buratinas“
• Kaip paruošti vaiką darželiui
• Negimdinis nėštumas: simptomai ir atpažinimas
• Artėjančio gimdymo ženklai ir pasiruošimo patarimai