Plaukų slinkimas dažniausiai siejamas su suaugusiais, tačiau vis dažniau tėvai pastebi, kad ir jų vaikams plaukai ima retėti ar kuokštais kristi. Tai gali kelti nerimą, tačiau ne visada reiškia rimtą sveikatos problemą. Kūdikystės laikotarpiu plaukų slinkimas gali būti visiškai natūralus procesas. Kartais tėvai pastebi, kad mažyliui labiau nei įprastai ima slinkti plaukai. Iki pusės metų kūdikiui tai įprastas reiškinys. Vaikų plaukų slinkimas gali būti laikinas, susijęs su mityba, stresu ar netikėtais organizmo pokyčiais.
Pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis jo plaukai stipriai kinta. Kai kurie tėvai nustemba ant čiužinuko pastebėję smulkių plaukelių. Normalu, kad tiek gimusiems su plonais pūkeliais, tiek su vešliais plaukais kūdikiams dalis plaukų neišvengiamai išslenka. Tai reiškia, kad vaikas prisitaiko gyventi už mamos įsčių ribų - organizmui reikia palaikyti begalę kitų gyvybinių funkcijų, o plaukų auginimas tikrai nėra pati svarbiausia jų. Kūdikiui gimus, jo organizme vyksta dideli hormoniniai pokyčiai, tad visi plaukai gali atsidurti „poilsio fazėje“, t. y. Įprastai plaukai pradeda slinkti 8-12 sav. Tik maždaug 2 m. amžiaus vaiko plaukų būklė nusistovi ir plaukai stabilizuojasi. Kūdikiams iki šešių mėnesių gali iškristi dalis plaukų - tai fiziologinis reiškinys, kai seni plaukai pakeičiami naujais.
Gana dažnai pasitaiko, kad kelių mėn. kūdikių pakaušis yra nuplikęs. Tai natūralus fiziologinis reiškinys, mat kūdikiai trina pakaušį į pagalvę ar čiužinuką. Plaukai gali slinkti, jei jie mechaniškai pažeidžiami. Visi esame girdėję apie būklę, kai itin smarkiai slenka plaukai. Plaukų slinkimas, arba alopecija - tai plaukų netekimas, kuris dažniausiai paveikia galvos plaukuotumą. Įprasta manyti, kad tokia būklė pasireiškia suaugusiems vyrams ir moterims, tačiau plaukai gali nuslinkti ir vaikams.
Daugelis mamų dalinasi savo patirtimi, kai jų mažyliams nuplikęs pakaušiukas. Štai keletas iš jų:
Šios istorijos rodo, kad pakaušio nuplikimas nuo trynimo yra labai dažnas ir normalus reiškinys. Kai kurie kūdikiai gimsta su tamsiais ir tankiais plaukais, kitiems jie užauga pamažu. Šiuo atveju daug naudingiau atsižvelgti į genetinius polinkius, t. y. į tėvų plaukus. Genai atsakingi ir už plaukų svogūnėlių skaičių, taigi jų kiekis nekinta nei reguliariai šukuojant, nei plaukus nuskutant, nei atliekant kitas procedūras. Yra mitas, kad nuskutus galvą mažyliui vietoje pūkelių greičiau užaugs įprasti plaukai ir jie bus tankesni. Tiesą sakant - ne.

Tiesa, kartais pakaušio nuplikimas siejamas su vitamino D trūkumu, todėl reikėtų atlikti tyrimus, ar kūdikiui netrūksta šio vitamino. Nusitrynę pakaušio plaukeliai yra vienas akivaizdesnių vitamino D stygiaus simptomų. Visada reikia žiūrėti, ar jo organizmui netrūksta vitamino D. Šis vitaminas tiesiogiai neturi įtakos plaukui, tačiau sutrikdo visą organizmo medžiagų apykaitą. Stipriai prakaituoja miegodamas, ima pakaušiuką kasytis, trinti į pagalvę ir jis gali nuplikti. Vaikui būtina duoti vitamino D papildomai, vien saulės neužtenka net vasarą. „Labai dažnai nuplikęs pakaušis gali būti dėl vitamino D trūkumo, t.y., reikia pasikonsultuoti su vaiko gydytoju, ar nereikėtų padidinti profilaktinės vit.D dozės.“
Jei laiku nepašalinamas pleiskanų luobelis, tai irgi gali būti plaukų slinkimo priežastis. Tai dažniausia kūdikių bėda, kuri pasireiškia pirmais mėnesiais dėl padidėjusios riebalinių liaukų veiklos. Jei pleiskanų luobelis ilgai nešalinamas, gali trukdyti augti vaiko plaukams ir tose vietose išretėti plaukučiai.
Dar viena dažna vaikų plaukų slinkimo priežastis - galvos odos infekcijos ar grybelinės ligos. Ypač dažna yra tinea capitis - galvos odos grybelis, sukeliantis pleiskanojimą, niežėjimą, paraudimą ir apvalius nuplikimo plotelius. Ši liga užkrečiama, todėl svarbu pradėti gydymą kuo anksčiau. Grybelinis užkratas pasitaiko 3-10 m. vaikams. Grybelis pažeidžia stiebą, plaukas nulūžta prie pat odos. Tada matoma išplikimo zona, o joje - juodi taškeliai. Tai nulūžusių plaukų liekanos. Dėl grybelinės ligos galvos plaukuotoje dalyje gali išsivystyti odos uždegimas. Oda parausta, pleiskanoja, gali būti spuogelių ir t. t. Grybelinės ligos užkrečiamosios. Grybelis plinta naudojant bendras šukas, pagalves. Todėl ypač darželinukas turėtų turėti savo šukas, miegoti savo lovelėje.
Galvos plaukuotoje dalyje iš pradžių atsiranda vienas išplikimo židinys, vėliau jų gali būti daugiau, gali susilieti tarpusavyje. Ši būklė dažnai siejama su emociniu stresu, kai vaikas patiria blogų išgyvenimų, serga tam tikromis ligomis (skydliaukės ir pan.), apsinuodijęs metalais. Kartais priežastis nėra nustatoma, kodėl taip nutiko.

Vaiko plaukų būklė glaudžiai susijusi su mityba. Jei maiste trūksta svarbių maistinių medžiagų, plaukai tampa silpni, sausi ir ima kristi.
Norint išvengti mitybos trūkumų, vaiko valgiaraštyje turėtų būti liesos mėsos, žuvies, kiaušinių, daržovių, vaisių, riešutų ir viso grūdo produktų.
| Maistinė medžiaga | Svarba plaukams | Maisto šaltiniai |
|---|---|---|
| Geležis | Svarbi deguonies pernešimui į folikulus | Liesa mėsa, žuvis, kiaušiniai, špinatai, lęšiai |
| Cinkas | Dalyvauja plaukų augime ir atstatyme | Jūros gėrybės, mėsa, sėklos, riešutai |
| Baltymai | Pagrindinė plauko statybinė medžiaga | Mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai, ankštinės daržovės |
| B grupės vitaminai | Svarbūs plaukų augimui ir stiprybei | Viso grūdo produktai, mėsa, žuvis, lapinės daržovės |
| Biotinas | Padeda stiprinti plaukus ir nagus | Kiaušiniai, riešutai, avokadai, saldžiosios bulvės |
Vaikai, kaip ir suaugusieji, reaguoja į stresą. Persikėlimas, nauja mokykla, konfliktai ar net ilgas nerimo laikotarpis gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą ir paveikti plaukų augimą. Po stipraus karščiavimo, infekcijos ar emocinio šoko plaukai gali imti slinkti dėl vadinamojo telogeno effluvium - laikino plaukų augimo ciklo sutrikimo. Hormonai atlieka svarbų vaidmenį plaukų augimo cikle. Paauglystėje dėl hormonų svyravimų gali laikinai padidėti plaukų slinkimas. Kai kuriais atvejais tai gali būti susiję ir su skydliaukės veiklos sutrikimais - tiek per dideliu, tiek per mažu hormonų kiekiu.
Retesniais atvejais plaukų slinkimą gali sukelti alopecija areata - autoimuninė liga, kai imuninė sistema klaidingai atakuoja plaukų folikulus. Ji pasireiškia staigiu, aiškiai apribotu plikimu vienoje ar keliose vietose. Židininė alopecija - tai autoimuninė būklė, sukelianti plaukų slinkimą ir pasireiškianti lokalizuotu plaukų netekimu skalpo dalyje. Židininė alopecija pasireiškia lokaliu išplikimu, paliekant apvalius odos lopus, dažniausiai galvos srityje. Tačiau būna pažeidžiami ir antakiai, blakstienos, barzda, plaukai kitose kūno srityse. Vaikų alopecija - sudėtinga būklė, ypač psichologiškai. Nors liga dažnai suvaldoma, su ja susigyventi nėra lengva.
Kai kurie vaikai netyčia patys sukelia plaukų slinkimą - tai vadinama trichotilomanija, kai vaikas įpročiu ar streso būsenoje traukia plaukus. Tokiu atveju plikimo vietos dažniausiai būna netaisyklingos formos. Ši būklė, kai vaikas turi įprotį rautis plaukus, ji priskiriama prie nervinių tikų. Vaikas, esant ramybės būsenai (žiūrėdamas televizorių, ruošdamas pamokas arba gulėdamas lovoje, prieš miegą) trina plaukus tarp pirštų, suka juos sau ant piršto ir rauna. Dažnai plaukai išplinka ties smilkiniais, kaktos srityje, pagal plaukų augimo liniją galvos šonuose. Vaikas taip elgiasi patyręs nervinę įtampą, emocinių išgyvenimų, dėl vidinės savigraužos. Ši būklė būdinga vaikams nuo 3-4 m. iki paauglystės. Tėveliai turėtų kuo daugiau bendrauti su vaiku, stengtis nukreipti jo dėmesį įvairia veikla.
Taip pat plaukų slinkimą gali lemti pernelyg stipriai surišti plaukai, dažnas plaukų tempimas, karštas džiovinimas ar agresyvios šukavimo priemonės.
Jei plaukų slinkimas trunka ilgiau nei kelias savaites, matosi pleiskanojimas, odos paraudimas, randeliai ar plikimo plotai - būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar vaikų dermatologą. Simptomai priklauso nuo ligos atsiradimo priežasties. Bendrai reikėtų stebėti, ar ant galvos neatsirado išplikusių plotų, ar nepasireiškia skalpo niežulys ir paraudimas, plaukų plonėjimas, išretėjimas, ypač jei plaukai iškrenta mažais židinukais. Specialistas gali paskirti tyrimus, nustatyti priežastį ir pritaikyti tinkamą gydymą. Tėveliai patiria įtampą, nes nežino, kodėl slenka plaukai ir ar jie ataugs. Patariama kreiptis į gydytojus. Dermatologas gali išrašyti vaistų, kurie gali paskatinti sparčiau ataugti išslinkusius plaukus. Paprastai per 12 mėn. plaukai vaikams atauga patys. Daugeliu atvejų, kai organizmas gauna pakankamai maistinių medžiagų, o vaikas patiria mažiau streso, plaukai vėl pradeda augti. Vaikų plaukų slinkimas reikalauja ne tik medicininio, bet ir emocinio dėmesio. Svarbiausia - nepanikuoti ir neatidėlioti gydytojo konsultacijos.

Vaikams geriau rinktis švelnius, be sulfatų ir kvapiųjų medžiagų šampūnus. Efektyvus gali būti ir galvos masažas. Masažuodami suaktyviname skalpo kraujotaką, plaukai gauna daugiau jiems reikalingų medžiagų, tai paskatina augimą, o plaukai auga stipresni ir sveikesni. Masažui galima naudoti ir papildomą priemonę, pavyzdžiui, Hårkontroll plaukų augimą skatinantį serumą. Sudėtyje esantis RootPrepTM tai - kliniškai patvirtintas RedensylTM ir CapilmaxTM kompleksų derinys, kurį sudaro maumedžio, žaliosios arbatos, 11 aminorūgščių, mėlynžiedės liucernos, geltonžiedžio barkūno, rozmarino bei apynių ekstraktai. Šį serumą galima naudoti kasdien, tinka ir vaikams. Jei plaukų folikulai nėra sunaikinami, plaukai neretu atveju atauga.
Plokščios galvos sindromas - šis terminas apibūdina kūdikių sveikatos būklę, kuri gali būti įtakota įvairių priežasčių ir turėti skirtingą įtaką vaiko galvos formavimuisi. Plagiocefalija yra labiausiai paplitusi kaukolės deformacijos forma. Pastaraisiais metais plagiocefalija buvo labai dažnai diagnozuota. Daugelis tai sieja su migdymo tik ant nugaros kompanija. Nors šios kompanijos tikslas yra visuotinai pripažįstamas naudingu mažinant SIDS (staigaus kūdikio mirties sindromą), tačiau kartu pastebėtas šalutinis poveikis: 40% padidėjęs pozicinės plagiocefalijos atvejų skaičius. Kita plagiocefalijos priežastis yra tortikolis (kaklo raumenų disbalansas), kuris diagnozuojamas 85% kūdikių su plagiocefalija. Kūdikiai, turintys tortikolį, turi silpnesnius vienos pusės kaklo raumenis, todėl jiems sunku perkelti galvytę į kitą pusę. Dėl to jie labiau linkę miegoti tik vienoje padėtyje: jų galva pasukta į vieną pusę. Plagiocefalijos atveju, kai pažvelgiate į vaiko galą iš viršaus, jos forma primena rombą. Svarbu! Tokiai kūdikio galvytės deformacijai būdingas suplokštėjimas iš abiejų šonų, todėl galvytė atrodo siauresnė ir ilgesnė. Spaudimas gali veikti netgi dar negimusį kūdikį mamos gimdoje ar naujagimį. Daugumoje atvejų, nugulėta galvytė yra kombinacija keletos veiksnių.