Gimus kūdikiui šeimoje kyla begalės naujų iššūkių, kaip išlaikyti ramybę ir gerą emocinę būklę? Kūdikių plukdymas yra ne tik smagi pramoga, bet ir puiki galimybė stiprinti mažylio sveikatą bei skatinti harmoningą vystymąsi.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Reabilitacijos centro kineziterapeutė Brigita Rušinienė konsultuoja, kodėl svarbu skirti daug dėmesio ankstyvajai kūdikių raidai ir ugdymui. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad per pirmuosius 12 mėnesių žmogus auga ir vystosi bene sparčiausiai per visą savo gyvenimą.
Kūdikių plukdymas vandenyje turi teigiamą poveikį vaikų fizinei bei emocinei raidai. „Northway“ reabilitacijos ir sveikatingumo centro kineziterapeutės Džiugintos Švedienės teigimu, kūdikio plukdymo nauda žinoma jau seniai - plaukimas skatina mažylius greičiau augti ir vystytis.
Kūdikiai gimsta jau turėdami plaukimo refleksus, kurie netreniruojami vėliau išnyksta. Galima sakyti, kad mes visi nuo gimimo mokame plaukti, tik augdami pamirštame, kaip tai daroma. Kūdikis vandenyje jaučiasi labai patogiai, ši aplinka jam primena gyvenimą motinos įsčiose. Kūdikių plaukymo trenerė Irina Girman Šlimienė teigia, kad kūdikių plukdymas yra ne tik smagi pramoga, bet ir puiki galimybė stiprinti mažylio sveikatą bei skatinti harmoningą vystymąsi.

Kūdikių plukdymas vandenyje teikia daugybę privalumų tiek fizinei, tiek emocinei kūdikio raidai. Itin daug naudos stebima vandens užsiėmimų metu.

Kineziterapeutė Dž. Švedienė teigia, kad geriausia pradėti nuo vieno iki dviejų-trijų mėnesių. Iki dviejų mėnesių kūdikiai dar nebūna praradę reflekso plaukti. Būtent todėl rekomenduojamas ankstyvas kūdikio plukdymas. Užsiėmimus vandenyje naudinga pradėti kūdikiui sulaukus 2-3 mėnesių amžiaus ir juos atlikti reguliariai - kartą per savaitę, o jei yra galimybė - ir dukart.
Kineziterapija ypač svarbi kūdikiams tarp 2 ir 4 mėnesių, kai sparčiai vystosi jų motorika. Kuo anksčiau tėveliai pradės skatinti kūdikio motorinę raidą, tuo labiau rūpinsis savo vaiko sveikatinimu.
Kiekvieno kūdikio raida yra labai individuali, bet atitinka tam tikrus kriterijus. Mažesniems nei 12 savaičių kūdikiams baseine rekomenduojama praleisti 10-20 minutes, vyresniems - 30-35 minutes.
Prieš pradedant plukdyti kūdikį, rekomenduojama apsilankyti pas kūdikį prižiūrintį gydytoją ir gauti jo leidimą. Gydytojas įspės, jei kūdikis plaukioti negali.
Mamoms, kurių kūdikių raumenų tonusas padidėjęs arba sumažėjęs, pasitarus su gydytoju, rekomenduojama atlikti mankštas baseine. Dažnai masažas kūdikiams rekomenduojamas esant aukštam ar žemam raumenų tonusui. Masažo metu kūdikių raumenų tonusas normalizuojasi, gerinama kraujotaka, limfotaka, o taip pat - ir peristaltika.
Efektyviausia - kai ir specialistas yra vandenyje. Kūdikių plukdymo užsiėmimai Lietuvoje nėra naujiena, tačiau vis dar maža vietų, kur šie užsiėmimai būtų vedami remiantis naujausiomis mokslininkų rekomendacijomis, kai specialistas su mažyliu ir vienu iš jo tėvelių dirba tiesiogiai vandenyje, ne tik veda užsiėmimą nuo kranto.
Būdamas šalia, specialistas suteikia pasitikėjimo ir pagalbą, ypač jei sunku pratimus atlikti savarankiškai. Kartu gali pamokyti, kaip taisyklingai laikyti kūdikį vandenyje, kaip taisyklingai atlikti įvairius plukdymo pratimus. Kartu su vaiku vandenyje visada turi būti suaugęs žmogus, tačiau svarbiausia, kad jis nebijotų vandens ir baseine jaustųsi komfortiškai, nes baimė, nepatogumas persiduos vaikui. Jeigu baseinas per gilus, suaugęs žmogus jausis nemaloniai.
| Parametras | Rekomenduojama vertė |
|---|---|
| Baseino patalpos temperatūra | 26-28 ºC šilumos |
| Baseino vandens temperatūra | Priklauso nuo vaiko amžiaus |
Svarbu atkreipti dėmesį, kad nerekomenduojama lankyti baseino, jei kūdikis serga atopiniu dermatitu, yra alergiškas baseino vandeniui, esant slogai, viduriavimui, vėmimui ir kitoms ūmioms ligoms. Taip pat užsiėmimai baseine nerekomenduojami, jeigu yra odos pažeidimų, kūdikis serga dermatitu, žvyneline ir kitomis ligomis.
Kretingos sporto centre sekmadieniais 11 val. vyksta 4-12 mėnesių kūdikiams skirti užsiėmimai, kurių metu mažyliai ne tik smagiai praleidžia laiką, bet ir stiprina raumenis, gerina koordinaciją bei lavina emocinį intelektą.
Visi užsiėmimai turi vykti žaidimo forma - tai geras būdas atsipalaiduoti ir užmegzti artimesnį ryšį su kūdikiu. Labai svarbu, kad jūs būtumėte atsipalaidavę ir vaikas nejaustų jokios įtampos. Mankštą pradėkite nuo pratinimosi prie vandens. Paimkite kūdikį ant rankų ir prisiglaudę prie savęs, vaiką laikydami vertikalioje padėtyje, po truputėlį nardinkite į vandenį iki pažastų. Stebėkite vaiko reakciją, neleiskite išsigąsti.
Po kelių treniruočių baseine kūdikiai pradedami mokyti nardyti. Paprastai mamos tai daro pamažu - iš pradžių ne vieną kartą galvytė apliejama vandeniu, kad atsirastų refleksas užmerkti akis ir užčiaupti burną. Taip pat galima papūsti į veidą. Kai vaikas išmoksta užsimerkti ir sulaikyti kvėpavimą, galite pradėti mokyti nerti. Laikydami vaiką už liemens, suskaičiuokite iki trijų arba papūskite į veidą ir labai trumpam panardinkite į vandenį. Stebėkite, kaip kūdikis į tai reaguoja.
Jei kūdikį jau galima sodinti (vadinasi, jam yra ne mažiau kaip 5,5 mėnesio), galite mokyti nerti nuo baseino krašto. Pasisodinkite, suskaičiuokite iki trijų ir švelniai kartu šokite į vandenį, bet nenerkite. Jei matote, kad vaikui šis veiksmas patinka, galite šokdami nuo krašto akimirką panardinti vaiką po vandeniu.
Jeigu vaikas pradeda spardytis, bandykite vandenyje perduoti jį kitam suaugusiajam. Tačiau yra vaikų, kurie paniškai bijo vandens. Tokių kūdikių nereikėtų kankinti ir prievarta stengtis plukdyti. Jei kalbėtume apie maudynes namuose, teigiama, kad 2 mėnesių kūdikis atsimena vieną dieną, 3 mėnesių - vieną savaitę, 6 mėnesių - dvi savaites. Tad jeigu kūdikis kažko nemėgsta ar bijo, bandykite po tam tikro laiko, kada jis nemalonią patirtį jau būna pamiršęs. Tačiau į viską žiūrėkite kūrybiškai.

Visi mes gimstame skirtingi, taip ir mūsų mažyliai - vieni mėgsta vandenį, kitiems jis kelia siaubą. Taigi ir vienos nuomonės klausimu, ar vanduo reikalingas kūdikio raidai, negali būti.
Skirtingų specialistų nuomonės apie kūdikių mankštą vandenyje, plukdymą bei nardymą skiriasi. Vieni teigia, kad mankšta vandenyje gerina kūdikio fizines ir psichines ypatybes, taip pat didina pasitikėjimą savimi. Kiti autoriai tvirtina, kad kūdikį pratinti prie vandens būtina, nes tokiu būdu jis jausis saugiau vandenyje ir išmoks plaukti. Nors nėra įrodyta, kad kūdikių plukdymas būtų susijęs su mažiau skendimo atvejų vėlesniuose amžiaus tarpsniuose.
Teigiama, kad vaikas nėra pasiruošęs išmokti plaukti iki ketverių metų, tad iki tol mankšta vandenyje turėtų būti skirta žaisti, smagiai praleisti laiką. Kita vertus, vis dar maža mokslinių tyrimų, kurie patvirtintų, kad kūdikių mankšta vandenyje gerina vaiko judesius, aktyvina vartymąsi, šliaužiojimą, ropojimą, sėdėjimą, atsisėdimą ir vaikščiojimą. Visus šiuos motorinius etapus lavina tikslinė kineziterapija sausumoje. Tad vis daugiau gilinantis į klausimą, ar būtina kūdikį plukdyti, mokyti nardyti ir plaukti, norisi pasakyti, kad tai labiau madinga, nei naudinga. Tačiau jei jūsų mažylis džiaugiasi vandeniu, suteikite jam šį malonumą.
Mokslininkai įrodė, kad nėrimo metu sumažėja širdies susitraukimų dažnis ir sulėtėja kvėpavimas, o maždaug po 10 sek. kvėpavimas susinormalizuoja, tačiau širdies susitraukimų dažnis padidėja. Įrodyta, jog kuo mažesnis yra kūdikis, tuo šie skirtumai yra didesni, kuo vyresnis - tuo mažesni, tačiau tai priklauso ir nuo to, kokia yra vaiko buvimo vandenyje patirtis (mėnuo, du ar daugiau). Pulso sulėtėjimas ir pagreitėjimas yra apsauginė organizmo reakcija. Kyla klausimas, ar šiuos širdies susitraukimų dažnio pokyčius galima laikyti treniruojamaisiais. Vieni specialistai teigia, kad taip stiprinama širdies ir kraujagyslių sistema ir dėl to vyresnio amžiaus vaikai būna stipresni, ištvermingesni. Tačiau yra ir kita nuomonė, todėl išties tik laikas gali parodyti, ar tokios procedūros stiprina organizmą.
Egzistuoja nuomonė, kad kūdikių iki metų organizmas turi būti ramioje, nejaudrinimo būsenoje, negalima daryti jokių staigių judesių, jo mėtyti, niekaip trikdyti organizmo sistemų.
Geriausia kūdikius plukdyti savo vonioje, kur vanduo yra nuolat keičiamas, neužsistovi, nėra papildomų vandens dezinfekavimo priemonių.
Maudantis viešajame paplūdimyje, užkrato tikimybė visada yra. Ji didėja esant užterštai aplinkai, kylant aplinkos temperatūrai ar esant odos pažeidimų. Maudynių metu pasigauta infekcija gali pažeisti odą - ji pasireiškia uždegimu, paraudimu, pūlinukais, niežuliu. Toks pažeidimas išryškėja po maudynių praėjus parai ar kiek daugiau.
Beje, bakteriją galima ir praryti, tuomet virškinimo sutrikimai - viduriavimas, vėmimas, pilvo skausmai - pasireikštų po kelių ar keliolikos valandų. Infekcija gali patekti ir į šlapimo sistemą, ypač jei šlapinamasi vandenyje, - tai pasireikštų šlapimo pūslės ar inkstų uždegimu. Todėl nuo mažens mokykite vaikus nesišlapinti į vandenį.
Saugiau maudytis yra sūriame jūros vandenyje, nes jame blogesnės sąlygos bakterijoms veistis. Tekantis upės vanduo visada saugesnis už stovintį, o vėsus šaltiniuotas ežero vanduo - už šilto tvenkinio. Maudantis reikėtų atsižvelgti, ar į vandens telkinį nepatenka nuotekų, ar nėra cheminės taršos.
Dar vienas didelis baseinų minusas, kuris gali lemti ir sveikatos problemų - E. coli rūšies bakterijos, sukeliančios žarnyno infekcinę ligą - ešerichiozę. Šios bakterijos patenka į vandenį su žmogaus ar gyvūnų išmatomis.
