Apvaisinimas mėgintuvėlyje (angl. In vitro fertilization, IVF) yra pagalbinio apvaisinimo technologija, kai sperma ir kiaušialąstė sujungiami už žmogaus kūno ribų, t. y. mėgintuvėlyje. Tai gana sudėtingas procesas, susidedantis iš daugelio skirtingų etapų, kurio metu medikai padeda poroms įveikti nevaisingumo problemas.

IVF ciklas vidutiniškai tęsiasi nuo 4 iki 6 savaičių. Procesą sudaro šie pagrindiniai žingsniai:
Svarbiausias lemiamas faktorius - poros, ypač moters, amžius ir sveikatos būklė. Vidutinė sėkmės tikimybė (gyvo naujagimio gimimas po vieno embriono perkėlimo) gali svyruoti nuo 30-40 proc. jaunesnėms moterims iki kelių procentų vyresnėms nei 42-43 metų moterims.
Nors nėštumas po IVF nėra laikomas rizikingesniu lyginant su įprastu, galimos tam tikros komplikacijos:
| Komplikacija | Aprašymas |
|---|---|
| Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas (KHSS) | Dėl vaistų kiaušidės per daug padidėja, pilvo ertmėje kaupiasi skystis. |
| Procedūros komplikacijos | Kraujavimas, infekcija, šlapimo pūslės ar reprodukcinių organų pažeidimas punkcijos metu. |
Sprendžiant embriono moralinio statuso problemą susiduriama su prieštaraujančiomis nuomonėmis. Viena grupė, įskaitant Katalikų bažnyčią, mano, jog pilnavertė būtybė užsimezga ką tik įvykus apvaisinimui, todėl embrionas turi teisę į gyvybės apsaugą. Lietuvoje nuo 2017 m. galioja Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kuris reglamentuoja lytinių ląstelių ir embrionų donorystę bei šaldymą.

tags: #dirbtinis #apvaisinimas #ppt