Rolandas Mackevičius: Tėvystė, prisiminimai ir šeimos vertybės
Rolandas Mackevičius - žinomas Lietuvos televizijos ir radijo laidų vedėjas, didžėjus, mėgstamas dėl savo humoro jausmo ir gebėjimo užmegzti ryšį su publika. Tačiau už šmaikštaus vedėjo įvaizdžio slypi rūpestingas tėvas ir mylintis vyras. Šiame straipsnyje panagrinėsime Rolando Mackevičiaus asmeninį gyvenimą, jo šeimą, vaikus ir įsimintiniausias biografijos akimirkas.
Šeima ir vaikai
Rolandas Mackevičius yra vedęs Ievą Mackevičienę, buvusią merginų grupės „Pinup Girls“ narę ir tinklalaidės „Dar tos čia“ vedėją. Pora kartu augina du vaikus - sūnų Motiejų ir dukrą Meilę Mariją. Rolandas ne kartą yra minėjęs, kad šeima jam yra didžiausias prioritetas gyvenime.
Du vaikus su žmona Ieva auginantis tėtis sako, kad prieš rugsėjį sūnus ir dukra turi praeiti savotišką „techninį aptarnavimą“. „Reikia dantukus apžiūrėti, sveikatėlę sužiūrėti. Uniformytės, batukai, penaliukai - stovime ir baltus marškinėlius džiaustome prieš saulę, kad greičiau pradžiūtų“, - juokauja Rolandas. Mackevičių šeimoje, anot tėčio, pasiruošimas mokslo metams vyksta sklandžiai. „Mes viską darome komandiškai. Viską aptariame, niekam nėra paliepimų ar nurodymų. Sutariame, kad reikia ruoštis, visi noriai tai daro“, - pasakojo R. Mackevičius.
Projekto „Lietuvos balsas“ vedėjas juokauja, kad su žmona Ieva per vasarą pavargo nuo vaikų, tad dabar mėgausis laiku sau. „Prie mokyklos neplanuoju stabtelėti, pradarysiu duris, juos išbersiu ir nuvažiuosiu kuo greičiau. Važiuosiu pas žmoną, nes žinau, kad ji gulės ant kilimo, žiūrės teliką. Valgysim traškučius, gersim šampaną ir tiesiog nelauksime vaikų, grįžtančių iš mokyklos“, - kvatojo Rolandas. Surimtėjęs vyras sakė, kad šiemet širdyje kiek neramiau, nei kitais metais - jaunesnioji dukra eis į pirmą klasę. „Mano mažoji bus pirmokė, dėl to nerimauju labiausiai - gal bus kokių naujokų, sujungtos klasės ir panašiai. Norisi, kad gerai jaustųsi. O dičkis... Viskas su juo bus gerai!“ - sakė tėtis.
Anot jo, sunkiausia per mokslo metus yra įsibėgėti, kol pavyksta atsistoti į rutinos vėžes. „Kai gausime rutiną, visi žinos, kurią dieną kokie būreliai, manau viskas eisis kaip iš pypkės. O paskui, žiūrėk, ir Kalėdos!“ - šypsojosi R. Mackevičius.
Rolandas Mackevičius atvirai kalba apie tėvystės džiaugsmus ir rūpesčius. Jis prisipažįsta, kad būna sunkių momentų, kai norisi „sau nusikąsti ranką“ iš streso, tačiau padeda tinkamas nusiteikimas, kad visą savo dėmesį ir gyvenimą turi dovanoti kitam žmogui, kurį privalai užauginti bei išleisti į visuomenę kaip normalų, dorą, protingą pilietį.
Svarbiausia - tinkamas požiūris į vaiką. Rolandas sako, kad šiame gyvenimo etape jam svarbiausia - vaikai. „Kad ir ką aš daryčiau, ar telefonu kalbėčiau, ar labai svarbų laišką rašyčiau, ar kokie kiti svarbūs žmonės būtų aplink, jei mano vaikas man užduos klausimą, aš visuomet viską mesiu ir susikoncentruosiu būtent į vaiką, į jo reikalą. Kvailų klausimų arba nesvarbių vaikiškų reikalų nėra. Jei šiandien nerasite laiko vaikui ir jo klausimams ar problemoms, situacija netruks apsiversti aukštyn kojomis ir po kelerių metų jūsų paauglys jau siųs jus pačius labai toli arba taip pat neras jums laiko, pamatysit“, - tikina R. Mackevičius.
Nusprendus turėti vaikų, būtina žinoti, jog visą dėmesį turėsi atiduoti jiems. Tada ir tėvystė nebūna sunki. „Tačiau jei požiūris toks, kad esi užsiėmęs savo reikalais ir čia dar kažkoks vaikas pašonėj maišosi, tai aišku, vaikas tau trukdys bet kokioje situacijoje ir bet kokiu atveju. Čia yra nusiteikimo ir požiūrio reikalas“, - savo svarbiais tėvystės atradimais dalijasi Rolandas.
Žinomo vyro nuomone, tik silpni žmonės muša vaikus ar ant jų šaukia. Jo giliu įsitikinimu, vaikas niekad nėra dėl nieko kaltas. „Jei vaikas kažko nepadarys ar kažką ne taip supras, tai yra tėvų kaltė, kad jie vaikui to nesugebėjo išaiškinti. Pavyzdžiui, jeigu vaikui iškrito iš rankų puodelis, tai reiškia, kad tėvas arba mama nepasakė, kad suspaustų stipriau, kad neštų atsargiau, nes puodukas šlapias ir slidus“. „Tėvams patarčiau nesitikėti, kad vaikas pats užaugs, visuomet pats žais, pats išmoks būti atidesnis, švaresnis, pats išmoks vaikščioti, nenukris ir pan. Reikia suprasti, kad vaikui reikia labai daug tėvų dėmesio. Ką vaikas gali suprasti apie gyvenimą, jei tu jam nieko nerodai, jei su juo nesikalbi, jei grįžti iš darbo ir įlendi į televizorių ar žurnalą? Tėvai vaikams turi būti pavyzdžiu, nes vaikai yra tėvų sugertukai - jie daro viską taip, kaip daro jų tėvai. Jei jūs norite, kad jūsų vaikai būtų fainesni už jus, tai pirmiausia turite būti vaikams pavyzdys“, - pokalbį apibendrina dviejų vaikų tėvas Rolandas Mackevičius.
Ieva ir Rolandas augina 2014-ųjų kovą gimusį sūnų Motiejų. Meilė Marija - antrasis Mackevičių vaikas. „Vardą sugalvojome dar tada, kai buvau maždaug trečią mėnesį nėščia, tačiau laikėme paslaptyje“, - 15min sakė Ieva Mackevičienė. Taigi dukrą garsi pora nusprendė pavadinti Meile Marija. „Vaikai patys pasirenka, kada jiems laikas ateiti, tai dar kartą mums įrodė dukra“, - žurnalui „Įkvepiančiai motinystei“ sakė dvejus metus antro vaiko susilaukti bandžiusi I. Mackevičienė. Ji tikino nuo pat pradžių jautusi, kad laukiasi mergaitės, nors tai gydytojai patvirtino tik 35-ąją nėštumo savaitę. „Pamenu tą naktį, kai ją laikiau ant rankų, užliejo tokia šiluma ir jausmas, kad mudvi jau seniai esame kartu. Motiejus taip pat be proto myli sesę, ją vadina princese“, - „Įkvepiančiai motinystei“ kalbėjo I. Mackevičienė.
Du vaikus su R. Mackevičiumi auginanti moteris sako besidžiaugianti, kad jiedu - jauni tėvai. „Mums netrūksta parako keliauti, žaisti su vaikais. Būna dienų, kai Motiejus nenori eiti į lauką, nes jam labai smagu su mumis namie. Vaikams be galo svarbu turėti kūrybingus tėvus. Manau, mes tokie ir esame, turime tam daug jėgų ir noro“, - žurnalui pasakojo I. Mackevičienė.
Vaikystės prisiminimai
Rolandas Mackevičius dažnai su šypsena prisimena savo vaikystę. Jis pasakoja, kad dar būdamas vaikas išmoko džiaugtis viskuo, ką turi, o ne skųstis ir lyginti save su kitais, turėjusiais sotesnę vaikystę. Todėl gyvenimas nedideliame komunaliniame butelyje ne itin prestižiniame Naujininkų mikrorajone iki šiol jam kelia tik malonius ir jaukius prisiminimus.
„Gyvenome trise su tėvais Vilniuje, mažame dvidešimties kvadratinių metrų komunaliniame butelyje, kurį tėtis - pareigūnas - buvo gavęs anais laikais. Vienas kambarys, virtuvė ir tualetas su vonia. Ir man tai atrodė taip faina. Jėga, visi krūvoj“, - pasakoja Rolandas. Tik kai berniukas pradėjo eiti į ketvirtą ar penktą klasę, tėvams gavus trijų kambarių butą, prieš išsikraustant, Rolandas prisimena mamos žodius: „Tu įsivaizduoji, turėsi savo kambarį, savo spintą, lovą, stalą, net kilimą pats galėsi išsirinkti, kokį nori“. „Nors buvau pakankamai didelis, nesuvokiau, kaip taip gali būti, mano ir tėvų gyvenimas iki tol juk tilpo viename kambaryje! Kai atsikrausčius leido išsirinkti, kokių norėjau daiktų, ir mano kambarys tapo mano karalyste, tada prasidėjo tikras gyvenimas“, - vienu iš įsimintiniausių vaikystės momentų dalijasi R. Mackevičius.
Kitas labai svarbus Rolando vaikystės epizodas - nemėgstamas vizitas pas dantų gydytoją, o po jo - apsilankymas dešrelių restorane prie poliklinikos. „Gedimino prospekte, Vilniuje, būdavo tokia kavinė, mano vadinamas dešrelių restoranas. Ir ten, ant griliaus, kaip dabar degalinėse būna, ponios kepdavo šviežias dešreles iš faršo su labai skania bandele, - pasakoja Rolandas. - Kaip dabar akyse stovi vaizdas: grįžtame iš dantistės ir man tėtis nuperka tą dešrainį. Aš su tokiu ilgu, užtikrintu ir ištemptu malonumu jį valgau, o tėtis sėdi ir žiūri, nes dviem dešrainiams pinigų neužtekdavo“.
Rolandas Mackevičius sako, kad jo sūnus yra toks pats, kaip ir jis vaikystėje. „Aš kartais žiūriu į savo sūnų ir galvoju: o Dieve, vargšas Motiejukas, visai kaip aš, - šmaikštauja žymus vyras. - Nuo pat mažens labai mėgau ir dabar mėgstu žmonėms kelti geras emocijas. Žiūriu į savo sūnų ir aš prisimenu pats save. Kartais aš ramus, ramiai sau skaičiuoju automobilius pro troleibuso langą ar užsisvajojęs važinėju dviračiu. O jei tik aplinkoje atsiranda žmogus, kurs man patinka, arba esu tokios nuotaikos, kad noriu kažką pralinksminti, atsiranda tarsi „darbinis“ režimas - lakstau, bėgioju, paprakaituoju, būnu tarsi kvailelio vietoje, griuvinėju“.
R. Nuostabi vaikystė 25 kvadratinių metrų bute, bėgimas į troleibusą, kol neprisikabino gatvės chuliganai ir didėjantis kramtomų gumų pasirinkimas - tokią savo vaikystę prisimena TV laidų ir renginių vedėjas Rolandas Mackevičius. Šiandien jis dviejų vaikų, Motiejaus ir Meilės Marijos, tėtis.
„Aš ir pats juk nebuvau tėvams „dovanėlė“: ir rūkiau, ir nesimokiau, ir už tai diržo gaudavau“, - pasakoja.
Iš vaikystės Rolandas Mackevičius į savo paties sukurtą šeimą atsinešė ir keletą mielų tradicijų. Pavyzdžiui, „tėčio arbatos“ tradiciją. Tai yra tokia paprasta arbata su labai daug citrinos. „Tėčio arbata“ yra tokia, kurią mano mamai darydavo jos tėtis, ji - man, o aš - savo sūnui. Tai yra tokia paprasta arbata su labai daug citrinos. Jei kartą per dieną neišgeriu tos arbatos puodelio su savo šeimos nariais, jaučiu, kad kažko dienoje trūksta - atsiradęs toks ritualas, emocinis ryšys. Kai pagalvoju, tai tokia gyvenimo smulkmena, tačiau man ji be galo svarbi“, - atviras R. Mackevičius.
Labai gerai prisimena, kai su tėvais pirmą kartą lankėmės Operos ir baleto teatre, žiūrėjome baletą „Snieguolė ir septyni nykštukai“. Netrukus žiūrėti šio baleto eisime kartu su žmona ir mūsų dviem vaikais“, - artimiausiais gyvenimo planais dalijasi žinomas vyras.
Gyvenimą keičianti patirtis
Rolando gyvenimą pakeitė įvykis, kai jam būnant 15 metų, mamai pažįstama patarė išsiųsti sūnų į tarptautinę vasaros stovyklą mokytis anglų kalbos. „Visada buvau aktyvus, viską norintis žmogus, man labai patiko naujovės. Kai mama vieną dieną paklausė, ar noriu pats vienas vykti į mažą Anglijos miestelį tobulinti anglų kalbos įgūdžių, iš karto pasakiau taip, net nepagalvojau, kad šis dalykas turės tokios didelės įtakos mano asmenybei, - pasakoja Rolandas. - Juk mes tada net Europos Sąjungoje nebuvome! O reikėjo važiuoti vienam, be tėvų, susitikti su daug nepažįstamų ir lietuvių kalba nekalbančių žmonių. Oi daug stereotipų man per tą vasarą sugriuvo!“
„Prisimenu, mano tuometiniame anglų kalbos vadovėlyje buvo toks personažas „ispanakalbis vaikinas“ su sombrero. Kai atvykęs į kursus ir susipažinęs su ispanais ėmiau klausinėti, o kur jų sombrero, tikriausiai atrodžiau mažų mažiausiai keistai. Kursų metu labai daug supratau apie bendravimą, apie tai, kai užmegzti ryšius, kaip susikalbėti ne žodžiais, o emocijų kalba, kaip „skaityti“ žmones. Kai grįžus manęs visi klausinėjo, ar patiko, vienintelis dalykas, kurį galėjau atsakyti - tai buvo mano geriausia gyvenimo patirtis, kurią iki to laiko buvau kada nors turėjęs. Ši stovykla, į kurią tėvai leido vykti net kelias vasaras iš eilės, buvo pagrindinis dalykas, kuris man gyvenime suteikė žinių apie bendravimą. Žinoma, ir anglų kalbą puikiai išmokau, rusų kalbos žinias patobulinau, tačiau čia jau buvo šalutiniai dalykai“, - juokiasi Rolandas.
Mokyklos prisiminimai
Vienintelis neigiamas dalykas iš R. Mackevičiaus vaikystės yra mokyklos prisiminimai. „Matyt daugelis mano kartos vaikų, augusių devyniasdešimtaisiais, užaugo švietimo sistemoje, kai būti mokytoju reiškė turėti aukščiausią valdžios lygį. Ne paslaptis būdavo ir skirtingas moksleivių vertinimas, o tokios replikos, kaip „Mackevičiau, tu išvis nuleisk tą ranką, aš vis tiek tavęs prie egzamino neprileisiu“ iki dabar skamba ausyse ir tą nemalonų jausmą, kai tekdavo išgyventi tokią ar panašią situaciją, prisimenu. Labai aukštas patyčių lygis, aiškios hierarchijos buvo visur: ir mokykloje, ir kieme“, - pasakoja Rolandas. Tačiau čia pat priduria, kad kas žmogaus nenužudo, padaro jį stipresniu. Žinomas vyras pripažįsta, jog tikriausiai dėl to nuo mokyklos laikų nemėgsta žmonių, kurie demonstratyviai rodo savo valdžią. „Iš karto tokio žmogaus atžvilgiu imu jausti priešiškumą“, - sako Rolandas.
Karjeros kelias ir vertybės
Rolandas Mackevičius niekada neturėjo nė menkiausios svajonės dirbti radijo ar televizijos vedėju ar valdyti minias stovint prie didžėjaus pulto. Viskas prasidėjo nuo beatbox‘inimo. Atradęs širdžiai mielą veiklą - muzikavimą lūpomis - R. Mackevičius buvo pastebėtas ir gavo pasiūlymą vesti jaunimui skirtą laidą, kalbinti žinomus atlikėjus. Kai televizija atsisakė minėto projekto, R. Mackevičius be darbo ilgai nesėdėjo ir su bičiuliu Jonu pradėjo vesti radijo laidą, kuri tapo beprotiškai populiari. Tuomet ir atlyginimas ėmė viršyti bet kokius lūkesčius. Atrodė, išsipildė visos net nesvajotos svajonės.
Rolando karjerą aptemdė netikėta tėčio mirtis. Vyras prisipažįsta: nors po tragiško įvykio praėjo beveik trylika metų, skausmas nuo to nesumažėjo. Iki netekties R. Mackevičius galvodavo, kad dar spės skirti tėvams laiko. Manydavo, kurį laiką pagyvenęs sau, vėliau dažniau bendraus su tėčiu bei mama. Rolandas Mackevičius neslepia, kad kartais nerimauja dėl savo šeimos ateities. Puikiai žinoma tiesa - darbas televizijoje turi itin trumpą garantinį laiką, todėl su bičiuliais vyras nuolatos generuoja naujus projektus. Jis prisipažįsta, kad yra buvę mėnesių, kai nežinojo, ką reikės daryti ir už ką sumokėti už vaiko darželį.
Rolandas Mackevičius atsivėrė apie šeimą. Jis papasakojo, kaip jam pavyksta būti ir tėčiu, ir skandalingos laidos veidu. „Į tai žiūriu kaip į darbą. Mano vaikai su iš laidos parsineštais daiktais nežaidžia. Manau, kad erotinių žaislų kartelė apskritai pasiekė naują lygį, tai - tam tikra edukacija. Su vaikais nešneku apie tuos dalykus. Ateis laikas, mes pakalbėsime. Manau, kad jie bus dar drąsesni už mane, Reikia nepatikėti savo vaiko auklėti youtuberiams, ar dar kitiems. Auklėkite juos patys“, - pasakojo R. Mackevičius ir pridūrė, kad savo vaikams labiau nori būti draugas, o ne tik autoritetas.
Vyras prisipažino, kad tapus dukters Meilės tėčiu, jo požiūris į moteris, jų grožį visiškai pasikeitė. „Žinoma, ir būdamas santykiuose su Ieva supratau tą jautriąją moters pusę. Tačiau dabar suprantu, koks platus yra moters jausmų diapazonas. Moteris su tuo gimsta, tai galima tik puoselėti. Taip pat suprantu, kad esu pirmasis Meilės vaikinas, jos meilė, noriu tą kartelę jai užkelti labai aukštai“, - sakė R. Mackevičius.
tags: #rolandas #mackevicius #vaikai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
