Sveika kūdikių ir vaikų mityba: išsamus gidas tėvams

Vienas iš didžiausių rūpesčių auginant vaiką - jo mityba. Vaikų mityba yra vienas svarbiausių tėvų rūpesčių. Kaip turi atrodyti sveiko vaiko valgiaraštis? Kaip atžalą įtikinti valgyti daržoves, grūdines košes ar kitus sveikus patiekalus? Juk jis daug mieliau renkasi traškučius, saldainius ir kitus jam kvepiančius, tačiau dažnai nesveikus produktus.

Kodėl subalansuota mityba yra gyvybiškai svarbi?

Kaip teigia vaikų gastroenterologas ir Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. „Iki 18 metų vaiko virškinimo sistema auga ir vystosi. Augimo metu vaiko mityba turi būti subalansuota - kitaip gali nukentėti kasos funkcija.“ Svarbu vaikus mokyti valgyti taisyklingai, kad organizmas įsisavintų visas reikiamas medžiagas. Tėvai turėtų vadovautis šiomis taisyklėmis, o ne skaityti internete įvairias legendas, kaip kažkoks žaliavalgis valgė tik žolę ir išgijo, ar atvirkščiai - numirė per anksti. Čia yra tik žmonių pamąstymai. Nukrypimai nuo klasikinės mitybos gali duoti neigiamas pasekmes. Reikėtų vadovaujantis sveiku protu, regione įprastos mitybos ir tradicijų, bendrais primaitinimo ir sveikos mitybos principais bei stebėti savo vaiką.

Pagrindiniai subalansuotos mitybos principai

„Vaikai turi vartoti ir gyvulinės kilmės, ir augalinės kilmės produktų. Gyvulinės kilmės produktai - tai ne tik mėsa. Gali būti žuvis, pienas, varškė ir t. t. Jie visi reikalingi. Tačiau jeigu tėvai dėl labai didelių įsitikinimų nenori duoti mėsos, tai gali neduoti, tačiau būtina išlaikyti proporcijas vartojant kitus gyvulinius maisto produktus. Viskas labai paprasta - trečdalis maisto turi būti gyvulinės ir bent du trečdaliai - augalinės kilmės. Suderinę tai pradedame skaičiuoti riebalus, angliavandenius ir baltymus. Pritaikus šias dvi taisykles - sureguliuojama normali, klasikinė mityba, - teigia vaikų gastroenterologas. Svarbu, kad kiekvienas valgis būtų sudarytas iš įvairių maisto medžiagų, tokių kaip baltymai, riebalai ir angliavandeniai.

Mitybos režimo svarba

Čia kalbama apie mitybos režimą ir valgymą kasdien tuo pačiu metu. Kiekvieno valgymo metu vyksta tokios organizmo reakcijos, kaip seilių, skrandžio sulčių, kasos sulčių ir tulžies išsiskyrimas, todėl organizmas jau iš anksto ruošiasi priimti maistą. Nerekomenduojame vaikams valgyti rečiau nei tris kartus per dieną, idealu, jei vaikui sudaromos galimybės valgyti 5-6 kartus per parą. Reguliarumas turi išlikti, nepaisant ar tai vasara, ar žiema, ar atostogos. Vaikams rekomenduojami 3 pagrindiniai valgymai ir, priklausomai nuo amžiaus, 2 arba 3 užkandžiai. Nepastovus apetitas, vis skirtingi maisto pasirinkimai - visa tai yra absoliučiai normalu ir įprasta tokio amžiaus vaikams.

Jei jūsų vaikas šiandien nesuvalgė visos jam paruoštos maisto porcijos - labai neišsigąskite. Tiesiog laikykitės savo įprasto režimo, siūlykite vaikui kuo įvairesnio maisto, atkreipkite dėmesį ir į valgymo aplinką.

Pirmieji žingsniai: kūdikių primaitinimas

Kūdikio pažintis su maistu - nepaprasta patirtis tiek jam, tiek tėvams. Pradėjus primaitinimą, gali pasikeisti kūdikio išmatų konsistencija ir tuštinimosi dažnis.

Kada pradėti primaitinimą?

Dar svarbu paminėti, kad žindant primaitinimą rekomenduojama pradėti vaikui sulaukus 6 mėn. amžiaus, tačiau ši gairė - apytikslė. Kūdikio primaitinimas nuo 4 mėn.: ar tikrai verta? Įprastai kūdikius primaitinti kietu maistu patariama nuo 6 mėn. Tačiau kartais gydytojai gali rekomenduoti primaitinti jau 4 mėn. Primaitinimas nuo 4 ar nuo 6 mėnesių? Naujausios rekomendacijos! Ar kūdikį reikia primaitinti nuo 4 mėn.? O gal palaukti iki 6 mėn.?

Kada ir kokius produktus įvesti į kūdikių mitybą? Kūdikiai, sulaukę 12 mėnesių ima vis aktyviau tyrinėti juos supantį pasaulį. Tokio amžiaus vaikas dažniausiai jau būna susipažinęs su visais maisto produktais, būdingais tėvų maitinimusi, neretai yra nutraukiamas ir maitinimas motinos pienu ar mišinuku.

Kokie maisto produktai tinka primaitinimui?

Dažniausiai kaip pirmosios primaitinimo daržovės Lietuvoje imami šakniavaisiai (bulvės, morkos, pastarnokai), nuo primaitinimo pradžios taip pat tinka sviestinis moliūgas ir šparaginės pupelės. Nors vaikai vaisius dažnai labai mėgsta dėl juose esančio cukraus ir iš esmės juos toleruoja gerai, vaisius rekomenduojama įvesti po daržovių ir labai ribotais kiekiais, nes kitaip vaiką bus sunku įkalbėti valgyti daržoves. Pradėti reiktų nuo švelnaus skonio vaisių, turinčių palyginti nedaug cukraus. Paskiausiai reiktų įvesti daug rūgšties turinčias ir linkusias alergizuoti uogas ir vaisius.

Praktiškai visas grūdines kultūras kūdikiams galima įvesti pirmaisiais primaitinimo mėnesiais. Gliuteno turinčias grūdines kultūras ir iš jų gaminamas kruopas bei makaronus, galima įvesti bet kada nuo 4 iki 12 mėn.

Nuo kokio amžiaus vaikui rekomenduotina mėsa, kokia ir kaip paruošta... Nors mėsa Vakarų šalyse nėra rekomenduojamas kaip pirmas pasirinkimas primaitinimui, mėsos rekomenduojama pradėti duoti jau 6-8 mėn. kūdikiui. Kalakutiena yra vienas iš geriausių pasirinkimų, supažindinant kūdikį su mėsa.

Dėl žuvies nuomonių ir teorijų yra įvairių, tačiau šalių, kuriose žuvies vartojama gausiai, praktika rodo, kad žuvis yra tinkamas maistas kūdikiams. Nėra jokių duomenų, kad reikėtų atidėti kiaušinių įvedimą į kūdikio mitybą (išskyrus atvejus, kai pasireiškia alergija kiaušiniui), tiesiog reiktų pasirinkti tinkamą kiaušinio konsistenciją: 6 mėn.

Apibendrinant, žemiau pateikiama rekomenduojamų produktų įvedimo į kūdikio mitybą suvestinė:

Ko vengti kūdikių mityboje?

Lietuvoje kūdikių tyrelės įprastai nėra gardinamos druska, cukrumi ir prieskoniais.

• Druska. Iki vienerių metų kūdikis gauna pakankamai druskos su motinos pienu ar mišinuku, primaitinimui skirtas maistas neturėtų būti papildomai sūdomas, nes kūdikio inkstukai negali efektyviai iš organizmo pašalinti druskos pertekliaus.
• Cukrus. Dauguma vaikų labai mėgsta cukrų ir jo paragavę visada nori saldumo. Tai nėra vertingas maisto produktas, todėl jį į vaiko mitybą reiktų įvesti kuo vėliau. Norint leisti vaikui pasmaližiauti, geriau rinktis nedidelius kiekius vaisių ar uogų (taip pat ir termiškai apdorotų).
• Medus. Kodėl kūdikiams negalima duoti medaus? Problema yra ne pats medus - jis nėra nesveikas.

Riebalai, prieskoniai ir skonių įvairovė

Riebalai. Aliejus, sviestas. Riebalai yra būtini vaiko vystymuisi (ypač smegenų), jie suteikia sotumo jausmą ir padeda įsisavinti svarbius vitaminus. Be to, iš tiesų pagardina maistą!

Kai kalbame apie prieskonius, daugeliui jie asocijuojasi su Rytų virtuve, deginančiais, aštriais ir intensyviais skoniais. Tačiau prieskoniuose slypi visi 5 skoniai ir galybė poskonių. Juos sumaišius - paletė begalinė. Todėl negalima įvardinti prieskonio, kuris tiks visiems vaikams, kadangi visų vaikų skoniai skirtingi. Prieskoniai turi kvepėti švelniai, silpnai. Pats prieskonių pakelis negali kvepėti įvairiais kvapais. Prieskoniai gali kvepėti tik tada, kai turi sąlytį su maistu, karštu vandeniu arba smulkinamas, kai išskleidžia savo eterinius aliejus. Natūralūs prieskoniai negali kvepėti per pakelį ar per dėžutę, kaip prekybos centruose parduodamos sintetinės arbatos, kurių saldžiarūgštis kvapas riečia nosį. Taip pat sintetiniai kvapikliai įprastai savo kvapą praranda vos tik pradėjus juos virti - jie žūsta, dingsta.

Kaip įtraukti prieskonius į vaiko racioną?

Prieskoninės žolelės. Kaip ir aliejus, sviestas, prieskoninės žolelės net ir labai paprastiems patiekalams suteikia daugiau skonio. Pavyzdžiui, smulkiai pjaustytos petražolės puikiai pakeičia druską. Kiti prieskoniai. Vaikai retai kada mėgsta ryškius, pikantiškus prieskonius, pavyzdžiui, pipirus, aitriuosius pipirus ar kario prieskonius, tad tėvai retai kada juos įtraukia į kūdikių mitybą.

Štai keletas idėjų, kaip pagardinti vaiko patiekalus:

• Jeigu vaikas nevalgo ryžių - įdėkite ciberžolės. Tuomet jie tampa aukso spalvos, įgauna naują skonį ir kvapą. Vaiką traukia ne tik kvapas, bet ir spalva.
• Jei vaikas nenoriai valgo grūdų košės - pagardinkite ją švelniu prieskonių mišiniu „Panč masala“, kurį sudaro pankolis, gvazdikėliai, kuminas, juodgrūdė, juodosios garstyčios, ožragė. Pakaitinus ant aliejaus ir įmaišius šaukštą šių prieskonių į košę, ji vaikui taps kur kas patrauklesnė.
• Vištienos krūtinėlę, kaip ir įvairias košes, galima pagardinti cinamonu - jis ne tik patinka vaikams, bet ir turi įvairių naudingų savybių.
• Jeigu vaikas nemėgsta salotų, mišrainės, pagardinkite ją pakaitintomis ir sutrintomis pankolio bei krapų sėklomis - taip salotoms, mišrainėms suteiksite puikų aromatą. Pankolių sėklų naudą vaikams atspindi tai, kad seniau, kai mama neturėdavo pieno naujagimiui, jam buvo duodamas pankolio sėklų nuoviras.
• Vaikams, kurie ryte nemėgsta valgyti kiaušinienės, kuri praturtinta naudingais gyvulinės kilmės baltymais, ją galima paruošti su kvapniojo kario prieskonių mišiniu (jį sudaro ciberžolė, kalendra, imbieras, ožragė, saldžioji paprika, gvazdikėliai, juodieji pipirai, cinamonas). Kiaušinienė ne tik įgaus aromatą, bet ir taps vaikų mėgstamos, skaisčiai geltonos spalvos.

Saldumynai ir cukrus vaikų mityboje: drausti ar leisti?

Vaikas nori vien saldumynų: kodėl ir ką daryti? Vaikai iš prigimties mėgsta įvairius saldumynus, o mokslininkai teigia, kad tai natūralu. Saldumynai vaikams: duoti ar ne? Cukrus ir augimo šuoliai. Vaikas gali labiau norėti saldumynų paauglystėje.

„Kalbant apie saldumynus, tėvai turėtų suprasti, kad angliavandeniai vaikystėje labai reikalingi, ypač 12-36 mėnesių vaikams. Nors kūnas nebeauga tokiais tempais, kaip kūdikystėje, bet vyksta milžiniški vidiniai statybos darbai, vystosi smegenys, reikia daug greitos energijos, kurią greičiausiai vaikas gauna iš angliavandenių, gliukozės. Vaiko organizmas tiesiog reikalauja tų greitų angliavandenių, o tėvai tuo tarpu juos uždraudžia.“

Dietologė Lina Barauskienė tragedijos nemato: „Ledai yra puikus užkandis, o žiemą jų nesinori, nes ir taip lauke šalta. Jeigu vaikas ledus valgys visus metus, jam vasarą nesinorės jų atsivalgyti, o tai reiškia - persivalgyti. Įrodyta, kad to maisto, kuris ribojamas, anksčiau ar vėliau bus persivalgyta.“

Lina Barauskienė rekomenduoja: „Neslėpkite nuo vaiko saldumynų, tegul namie jų būna, kad vaikas galėtų bet kada pasiimti. Tada saldumynai nebebus uždraustas vaisius, ir vaikas jų suvalgys gerokai mažiau negu tas, kuriam saldumynai kasdienybėje uždrausti.“

Įsiterpti reikia tik tada, jeigu ledai (ar kiti saldumynai) pradeda konkuruoti su maistu. Jeigu vaikas sako - nevalgysiu pietų, tačiau duokite man ledų, reikėtų įvesti taisykles. Teoriją, kad uždraustas vaisius saldžiausias, įrodo šeimų atostogos viešbučiuose su maitinimo sistema „viskas įskaičiuota“. Tie vaikai, kuriems namie uždraustos picos, skrudintos bulvytės, ledai ir kitas, mūsų akimis, nevertingas maistas, šturmuoja būtent to maisto padėklus. Kalbėti su dietologe Lina Barauskiene tikra atgaiva, nes ji pasisako prieš ribojimus, draudimus, normavimus. Tai ne šiaip „dėl geros širdies“ - visame pasaulyje nuolatos atliekami tyrimai, stebimi turiamieji, ir dietologijoje daug kas kinta. Visi pašnekovės teiginiai yra grįsti naujausiais tyrimais.

Vaisiai, uogos ir daržovės: skaidulų, vitaminų ir prebiotikų šaltinis

Vaisiuose, uogose ir daržovėse yra ne tik vitaminų ir mineralų, bet ir maistinių skaidulų, kurių rekomenduojamas kiekis per dieną yra ne mažiau 25 g. Prebiotikai yra skaidulų rūšis, kuri yra gerųjų žarnyno bakterijų maistas. Kai gerosios bakterijos turi maisto, jos atlieka stebuklus mūsų organizme - reguliuoja kalcio gamybą, medžiagų apykaitą, imunitetą. Tad valgydami vaisius, uogas ir daržoves mes gauname dvigubą naudą - aprūpiname organizmą reikalingomis medžiagomis ir pamaitiname savo gerąsias bakterijas. Kuo naudingos skirtingų spalvų daržovės?

Atminkite, kad „į priekį“ prisivalgyti neįmanoma, todėl patogiausia laikytis vaivorykštės taisyklės - kasdien pasiūlyti vaikui visų spalvų daržovių, vaisių, uogų, nes kiekviena spalva turi savo išskirtinių naudingų medžiagų. Vaisiai, uogos ir daržovės yra geras užkandis, tik reikėtų juos derinti su dar vienos grupės produktais, pavyzdžiui, jogurtą, varškę ar ledus su uogomis, kur derės ir baldymai, ir riebalai, ir angliavandeniai.

Ką daryti, jei vaikas nemėgsta daržovių?

Vaikai nemėgsta daržovių, nes tai - evoliucijos nulemtas raidos etapas. Vaikas nevalgo daržovių ir vaisių? Kartais ši nemaloni bėda aplanko net ir dantukų neturinčius kūdikius. Ką daryti, kad vaikas suvalgytų daugiau daržovių? Vasara yra puikus laikas, kai galima vaiką pažindinti su naujais skoniais. Tai rekomenduojama ne veltui. Vaikai dažniausiai mėgsta valgyti vieną ir tą patį maistą, taip gerokai apriboja galimybę gauti visų reikalingų medžiagų. Kuo daugiau skonių vaikas pažins ir pamėgs, tuo sveikesnė bus jo mityba. Geriausias laikas pratinti prie skonių - papildomo maitinimo laikotarpis. Kuo vaikai mažesni, tuo svarbesnė maisto pateikimo estetika.

„Labiau svarbu ne kiekis, o iš kur ta uoga, iš kur tas ridikėlis. Jeigu jis iš savo daržo, tai tiesiog gėrių gėris, galima net neplauti, pakaks nuvalyti. Juk jau žinoma, kad vaikas, valgydamas nesterilų maistą, grūdina ir stiprina savo mikrobiotą, o tuo pačiu imunitetą. Tai ir puiki alergijų prevencija. Jeigu vaikutis mažas, jo žarnynas, žinoma, jautresnis, tuomet nereikėtų pirmojo derliaus gėrybių duoti šturmu - daug ir iš karto. Pirmą kartą duokite saujelę uogų, o pilną dubenį galėsite duoti rytoj.“ Pats organizmas pasakys stop, ir vaikas tikrai nesuvalgys tokio kiekio, nuo kurio susirgtų.

Sezoninė mityba ir vasaros meniu ypatumai

Vasarą vaikų dietoje mažai tvarkos, tačiau daug naudos. Net labiausiai taisyklių besilaikančioje šeimoje vasarą mitybos režimas keičiasi. Ilgiau būname aktyvūs, nusivėlina vakarienės metas, pagrindiniai valgymai tampa lengvesni - karštas sriubas keičia šaltos, nebenorime sunkių troškinių ir košių, išgeriame gerokai daugiau skysčių, o apie uogų, vaisių, daržovių kiekius nėra ką ir kalbėti - jie padvigubėja. Kaip subalansuoti vaiko vasarinį meniu?

Pagrindinių valgymų patiekalai vasarą keičiasi, tai savaime suprantama. Kai karšta - norime vėsesnio ir lengvesnio maisto, kai šalta - atvirkščiai. „Keičiantis sezonams racionas turi keistis, pats organizmas to prašo. Tai net pageidautina, nes sezoninė mityba yra sveikatai naudinga - galime valgyti tai, kas auga mūsų krašte ir būtent tuo metu, taip gauname daugiausiai reikalingų medžiagų. Tad šviežio derliaus laiku ir turime valgyti šviežią derlių. Savaime susiklosto, kad per karščius gausesnis valgymas nusikelia į antrą dienos dalį - tai irgi normalu. Svarbiausia, kad vaikas gautų visų maisto medžiagų ir grupių patiekalų, tad jeigu vasarą nesinori mėsos, ją reikėtų pakeisti kitais baltymais - žuvimi, pieno produktais ar augaliniais baltymais, pavyzdžiui, šviežiomis pupelėmis ar žirniais.

Saldžiausias metas? Vasarą vaikai gauna gana daug cukraus iš saldžių uogų ir vaisių, o labiausiai - ledų. Žiemą jų vaikams beveik neduodame, o vasarą leidžiame suvalgyti kritinį kiekį, už visus metus. Laukti lietuviškojo derliaus, ar duoti vaikui šviežius vaisius, uogas ir daržoves ištisus metus?

„Jeigu ne sezono metu atsisakytume visko, „kas ne mūsų“, racionas taptų labai skurdus. Manau, reikia įjungti racionalų protą. Per sezoną valgyti neribotai, bet su protu, o kai sezonas baigiasi - saikingai. Jeigu pirksime šilauoges sausio mėnesį papuošti pyragui, tikrai nieko blogo neatsitiks, bet jei kasdien pirksime vaikui po kibiriuką šilauogių žiemą, tikėtina, kad jis gaus ir visai nereikalingų medžiagų.“

Bendrieji patarimai ir sprendimai kylančioms problemoms

Kaip ugdyti vaiko sveikos mitybos įpročius? Kiek vandens reikia vaikui? Atrūginimas: ar reikia atrūginti kūdikį?

• Mėsos atsisakymas. Vaikas nevalgo mėsos: ar reikėtų sunerimti?
• Alergijos ir netoleravimas. Maistui alergiško kūdikio žindymas: ką turi žinoti mama? Vis dar maitinate krūtimi ir sužinote, kad jūsų kūdikis alergiškas tam tikram maistui? Kūdikis ar vaikas netoleruoja laktozės: kokie simptomai tą parodo?
• Kariesas. Kariesogeninė mityba. Koks maistas sukelia kariesą?
• Augaliniai gėrimai. Augaliniai gėrimai vaikams: ar jie gali visiškai atstoti įprastą pieną? Pasaulyje vegetarizmas labai plačiai paplitęs. Kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Indijoje) net 30-40 proc.
• Užkandžiai. Sveiki užkandžiai darželinukams ir mokykliniams: ką rinktis ir kaip skaityti etiketes?
• Valgymo sutrikimai. Vaikų valgymo sutrikimai: kas tai ir kaip pastebėti?
• Naktinis maitinimas. Kūdikis alkanas ar nori nusiraminti: ką iš tiesų reiškia naktinis maitinimas? Ar išties vaikui reikia maisto naktį? Ar kaskart, kai jis jo prašo, yra alkanas?

Reikėtų vadovaujantis sveiku protu, regione įprastos mitybos ir tradicijų, bendrais primaitinimo ir sveikos mitybos principais bei stebėti savo vaiką. Pasak Linos Barauskienės, yra vienintelis niuansas, kurio tėvai turi paisyti - konkretaus vaiko sveikata. Jeigu vaikas serga cukriniu diabetu, jam tikrai reikės kontrolės dėl saldžių vaisių ir uogų, tarkime, vynuogių, arbūzo. Jeigu vaikas serga virškinamojo trakto ligomis, jam nereikia duoti krienų, ridikų ar svogūnų laiškų į tuščią skrandį. Jeigu vaikas alergiškas, o juolabiau, ištirta kam, nereikėtų jam duoti iškart suvalgyti kibiriuko braškių. Tačiau kalbant apie sveiką vaiką - jis vaisių, daržovių ir uogų gali valgyti kiek tik nori.

Kokios didžiausios vaikų mitybos klaidos? Naujiena rinkoje - „Rūdolfs“ - aukščiausios kokybės tyrelės stiklainiukuose iš geriausių ingredientų. Kūdikio maitintuvas: ar jo iš tiesų reikia? Maitintuvas - smulkus prietaisas, skirtas kūdikio mitybai paįvairinti. Vaikiška gertuvė: kada metas įsigyti ir kaip išsirinkti? Gertuvės prisireikia auginant bet kokio amžiaus vaiką.

tags: #kudikiu #ir #vaiku #mityba

• Plačiau apie Ramūną Vyšniauską ir jo giminę
• Kaip apskaičiuojama motinystės išmoka Lietuvoje
• Viskas apie vaiko priežiūros atostogas Lietuvoje
• Apie enterovirusų simptomus ir gydymą
• Patarimai tėvams dėl kūdikio miego