Kodėl kūdikis daužo galvą ir ką daryti? Išsamus vadovas tėvams

Ritmingas galvos trankymas į sieną (ar kokį kitą kietą objektą) yra vienas labiausiai tėvus neraminančių vaikų įpročių. Suprantama, kad kyla klausimas - ar tai normalu? Nejaugi neskauda? Dažniausiai nerimas nėra pagrįstas, nes tai gali būti ir visiškai normalus sveiko kūdikio elgesys.

Literatūros duomenimis, galvos daužymas būdingas 15-20 proc. kūdikių ir mažų vaikų. Berniukai galvą daužo 3 kartus dažniau nei mergaitės. Šie įkyrūs, nemalonūs, ritmiškai išreikšti judesiai prasideda apie 6-8 gyvenimo mėnesį ir gali užtrukti iki 3-4 metų. Pikas pasiekiamas 18-24 gyvenimo mėnesį. Galvos daužymo epizodai gali užtrukti nuo keliolikos minučių iki 1 valandos.

Dažniausiai galvos daužymas nėra pavojingas vaikui. Sveiki mažyliai nesužaloja savęs. Skausmas apsaugo juos nuo ypač stiprių smūgių. Vaikai iki 3 metų amžiaus tiesiog neturi pakankamai jėgos, kad sukeltų sau galvos traumą su smegenų pažeidimu. Labiausiai nuo šio įpročio nukenčia kakta ar šoninės galvos sritys.

Kodėl kūdikiai daužo galvą? Pagrindinės priežastys

Galvos daužymas, kaip ir kiti nemalonūs įpročiai, pvz., piršto čiulpimas, nagų kramtymas, galvos trynimas į bet kokį aplinkos daiktą, nuolatinis ausų griebimas, jų tampymas, liežuvio kaišiojimas ir pan., neatsiranda be priežasties. Vaikai gali naudoti bet kokias priemones, kad tik atkreiptų į save dėmesį. Štai dažniausiai pasitaikančios priežastys:

1. Saviraminimas ir atsipalaidavimas. Manoma, kad ritmiški galvos judesiai kai kuriems vaikams suteikia nusiraminimą, panašiai kaip pirštuko ar antklodės kraštelio čiulpimas. Ritmingas galvos trankymas (o kartais sykiu ir kūno lingavimas į priekį ir atgal) kai kuriems kūdikiams padeda atsipalaiduoti, nusiraminti ir užmigti: manoma, kad tai - savotiškas supimo ar čiūčiavimo pakaitalas.
2. Malonumo ieškojimas (savistimuliacija). Kai kuriems vaikams galvos judinimas yra tiesiog malonus užsiėmimas. Moksliškai tai vadinama savistimuliacija siekiant malonumo arba pasitenkinimas dėl judesio. Vaikas pratinasi prie supimo jau mamos pilvelyje, vėliau patiria tą malonumą supamas ant rankų.
3. Skausmo malšinimas. Nors ir atrodo neįtikėtina, bet ritmiški galvos judesiai gali padėti numalšinti skausmą, jei, pavyzdžiui, mažyliui dygsta dantukai ar skauda ausytę. Galvos daužymo priežastis - noras palengvinti skausmą, pavyzdžiui, sukeliamą dantukų dygimo ar ausų infekcijos. Jeigu mažylis tranko galvą tik persirgęs sloga, būtų neblogai patikrinti ausytes.
4. Emocijų išliejimas. Galvos daužymas pykčio priepuolio metu (net sukeliant sau skausmą) padeda išlieti stiprias emocijas. Pastebėta, kad nemalonūs įpročiai atsiranda, kartojasi tada, kai vaikas nori nusiraminti, išlieti pyktį. Vaikas yra suirzęs, nusiminęs, pervargęs ar piktas.
5. Dėmesio poreikis. Tai gali būti bandymas atkreipti tėvų dėmesį neįprastu būdu. Dažniausia nemalonių įpročių atsiradimo priežastis yra artimųjų dėmesio stoka ir negalėjimas išlieti susikaupusias emocijas. Siekis atkreipti tėvų dėmesį bet kokiais būdais vaikams yra visiškai natūralus.
6. Nuobodulio mažinimas. Vaikas ieško papildomų dirgiklių. Galvą taip pat dažniau krato vaikai, kuriems trūksta aplinkos dirgiklių (nematantys, negirdintys kūdikiai, taip pat tie, kurie jaučiasi vieniši) - taip jie kompensuoja dirgiklių stygių.
7. Priežasties ir pasekmės supratimas. Apytikriai 8 mėn. amžiaus kūdikiai ima suvokti priežasties ir pasekmės sąsają bei vis siekia ją patikrinti.

Kada sunerimti ir kaip tinkamai reaguoti?

Nors galvos trankymas būdingas ir visiškai sveikiems vaikams, kartais galvos judesiai išties gali būti tam tikrų ligų simptomas ar vystymosi sutrikimo komponentas. Tokiu atveju, be galvos judesių, dar stebėsime ir daug kitų simptomų, patvirtinančių ligos diagnozę. Vien tik galvos judesiai, be kitų požymių, paprastai nereiškia ligos.

Pagrindas sunerimti yra tik tada, kai yra kitų nenormalaus elgesio požymių, tokių kaip rankų kratymas, įkyriai kartojami veiksmai, meilumo stoka. Autizmą galima įtarti, jei 14 mėn. kūdikis nerodo į daiktus pirštu, jei neseka suaugusių žingsnio ir nežaidžia su įsivaizduojamais objektais. Taip pat tai gali būti galvos skausmo išraiška, kurį galbūt sukelia sutrikusi galvos skysčio cirkuliacija - tai gali patvirtinti arba paneigti atlikta galvos smegenų echoskopija ar akių dugno tyrimas. Taip pat gali būti ir kitos neurologinės problemos ar klausos sutrikimas dėl serozinio otito.

Patarimai tėvams: ką daryti ir ko nedaryti?

Svarbiausia rasti nuovokos ir jėgų suprasti, atpažinti, ko vaikas nori daužydamas galvą ar kitaip negerai elgdamasis, ir ką gauna taip elgdamasis. Jeigu po negerų veiksmų padarymo vaikas gaus daugiau dėmesio ar to, kas buvo draudžiama, - toks vaiko elgesys kartosis.

1. Skirkite daugiau pozityvaus dėmesio. Skirkite daugiau pozityvaus dėmesio vaikui tada, kai viskas gerai: kartu žaiskite, eikite pasivaikščioti, kalbėkitės, skaitykite pasakas ir pan. Tai mažins jo netinkamo elgesio pasireiškimo tikimybę ateityje ir stiprins judviejų ryšį. Visų vaiko artimiesiems nuo jo gimimo dera vaikui skirti dėmesio nelaukus, kol jis pradės verkti ar kažką kitą išdarinėti. Kitaip tariant, vaiko ėmimas ant rankų, žaidimas su juo, jo poreikių supratimas, kurie augant keičiasi, vaiko neišlepina.
2. Reaguokite ramiai ir nuosekliai. Vaikas, ritmiškai trankantis galvą, mėgsta ritmą. Jeigu galvos daužymas sustiprėja, kai mama ar tėtis atsirado šalia, dera audringai nereaguoti ir išeiti į kitą kambarį. Galvos daužymo epizodas užtrunka tuomet, jei neapsikentę tokio elgesio puolate prie vaiko. Galvos daužymo metu vaikas yra apimtas pykčio, jis negirdi ir net nesupranta, ko iš jo nori suaugęs žmogus. Todėl su juo pasikalbėkite, pasiklauskite, kodėl jis daužo galvą, tuomet, kai emocijos atslūgsta.
3. Nebarkite ir nebauskite. Už galvos daužymą ar kitus nederamo elgesio priepuolius vaiko nebarkite ir nebauskite, nes jis per mažas suprasti, ką daro blogai. Akivaizdus nepritarimas gali tik pabloginti situaciją. Visų artimųjų elgesys su vaiku turi būti vienodas. Tai padeda mažajam greičiau suprasti, kad jo elgesys artimųjų nejaudina.
4. Pasiūlykite alternatyvų. Ritmingai galvytę trankančius vaikus ramina kitos ritmingos veiklos ar garsai, pavyzdžiui, sūpavimas ant rankų, supimas ant kamuolio, pasikartojančios melodijos ar metronomo garsas, šiugždančio žaisliuko gniaužymas, barškučio barškinimas. Galima pabandyti padėti vaikui patenkinti šį pomėgį kitais būdais, pvz., šokant, žygiuojant, mušant būgną ar plojant klausantis muzikos. Padeda supimas ant sūpynių.
5. Sukurkite ramią miego rutiną. Jei šis įprotis pasireiškia prieš miegą, išbandykite raminančią miego rutiną. Kartais šilta vonia, supimas ant rankų, rami muzika, pasakėlė ar dainelė prieš miegą padeda vaikui nurimti. Venkite eiti miegoti per anksti.
6. Pasirūpinkite fizine gerove. Įsitikinkite, kad vaikas nejaučia skausmo. Pagrindiniai galvos trankymo „kaltininkai“ yra dygstančių dantukų arba ausies uždegimo sukeliamas skausmas. Jei vaikui pradėjo dygti naujas dantukas, skausmo malšinimui naudokite specialius dantų skausmą mažinančius tepalus, duokite vaikui šaltą kramtuką, vėsių užkandžių. Stenkitės, kad vaikas nepervargtų. Nuovargis, o taip pat ir perteklinė stimuliacija, alkis bei kiti nepatenkinti fiziologiniai poreikiai gali lemti destruktyvų vaiko elgesį.
7. Saugumo priemonės. Gerai patikrinkite visus vaiko lovelės varžtelius ir sraigtelius, kad nebūtų jokių išsikišimų, galinčių sužaloti. Ant vaiko lovos kojų galite uždėti gumines apsaugas, o lovos kraštus uždengti audiniu ar antklode. Tai reikalingiau tam, kad sumažintume triukšmą ir apsaugotume sienas bei grindis, nes turėjusieji (ar tebeturintys) vaiką su šiuo įpročiu žino, kokį triukšmą jis sukelia. Tėvai, siekdami apsaugoti kūdikį nuo traumų, į lovelę prideda pagalvių, pliušinių žaislų, minkštų apsaugėlių, pakloja labai minkštą čiužinį. Pertekliniai (o ypač minkšti ir „palaidi“, nepritvirtinti) daiktai vaiko lovelėje ir labai minkštas čiužinys yra vieni iš staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) rizikos faktorių. Prisiminkite, kad kūdikis ar mažas vaikas neturi pakankamai jėgos, kad susitrenktų išties stipriai. Be to, jį stabdo skausmo baimė.

Kada kreiptis į specialistus?

Su specialistais vertėtų pasitarti, jeigu šis įprotis ima reikštis anksti, t.y. anksčiau nei 6 mėn., arba trunka ilgiau nei iki antro-trečio gimtadienio. Kartais galvos daužymas gali būti vienas iš vaiko raidos sutrikimo simptomų. Šiuo atveju dažniausiai pastebimi ir kiti neurologinės būsenos požymiai. Todėl dera su vaiko gydytojo siuntimu kreiptis į vaikų nervų ligų gydytoją. Taip pat derėtų kreiptis ir į vaikų psichologą, su kuriuo aptartumėte savo elgesio su vaiku ypatumus. Jei vaikas turi vystymosi sutrikimą ir galvos judesius atlieka taip intensyviai, kad gali save sužaloti, jam gali reikėti vartoti vaistus ir dėvėti apsauginį šalmą.

Sveiki vaikai paprastai tai išauga iki 3-iojo gimtadienio. Vienoje studijoje, atliktoje su šį įprotį turinčiais vaikais, buvo stebima jų motorinė (judesių) raida. Įrodyta, kad šie mažyliai pradėjo laikyti galvą ir vaikščioti anksčiau nei jų bendraamžiai. Taigi, šis gąsdinantis elgesys gali būti ir šio to pozityvaus simptomas.

Kiti galvos deformacijos ir neurologiniai sutrikimai

Be galvos daužymo, tėvams svarbu atkreipti dėmesį ir į kitas galvos problemas, kurios gali signalizuoti apie sveikatos sutrikimus.

Plagiocefalija (Plokščios galvos sindromas)

Plokščios galvos sindromas - šis terminas apibūdina kūdikių sveikatos būklę, kuri gali būti įtakota įvairių priežasčių ir turėti skirtingą įtaką vaiko galvos formavimuisi. Plagiocefalija yra labiausiai paplitusi kaukolės deformacijos forma. Pastaraisiais metais plagiocefalija buvo labai dažnai diagnozuota. Daugelis tai sieja su migdymo tik ant nugaros kompanija. Nors šios kompanijos tikslas yra visuotinai pripažįstamas naudingu mažinant SIDS (staigaus kūdikio mirties sindromą), tačiau kartu pastebėtas šalutinis poveikis: 40% padidėjęs pozicinės plagiocefalijos atvejų skaičius. Kita plagiocefalijos priežastis yra tortikolis (kaklo raumenų disbalansas), kuris diagnozuojamas 85% kūdikių su plagiocefalija. Kūdikiai, turintys tortikolį, turi silpnesnius vienos pusės kaklo raumenis, todėl jiems sunku perkelti galvytę į kitą pusę. Dėl to jie labiau linkę miegoti tik vienoje padėtyje: jų galva pasukta į vieną pusę. Plagiocefalijos atveju, kai pažvelgiate į vaiko galą iš viršaus, jos forma primena rombą. Tokiai kūdikio galvytės deformacijai būdingas suplokštėjimas iš abiejų šonų, todėl galvytė atrodo siauresnė ir ilgesnė.

Kraniosinostozė

Kraniosinostozė yra labai rimta liga, kuri pasireiškia dėl per ankstyvo vienos ar kelių kaukolės siūlų sukaulėjimo. Tai kaukolės deformacija, atsirandanti dėl ankstyvo siūlių sukaulėjimo. Kaukolė negali normaliai augti ir deformuojasi. Ši patologija gali išsivystyti dėl mamos nėštumo metu persirgtos infekcijos. Dėl per ankstyvo siūlių sukaulėjimo sutrinka kaukolės ir smegenų augimas, kaukolė deformuojasi, o deformacijas lemia tai, kurios konkrečiai siūlės sukaulėja. Kaukolės sinostozės gali nulemti ne tik galvos ir veido deformaciją. Šios ligos padariniai taip pat yra: padidėjęs intrakranijinis slėgis, padidėjęs akispūdis ir spaudimas į regos nervą. Kraniosinostozę galima diagnozuoti naudojant kaukolės rentgeną arba kompiuterinę tomografiją. Jei kraniosinostozė yra lengvos formos, vaiko raida ir intelektas nepaveikiami. Visai nesvarbu, ar spaudimas veikia miegantį ar būdraujantį kūdikį. Spaudimas gali veikti netgi dar negimusį kūdikį mamos gimdoje ar naujagimį. Daugumoje atvejų, nugulėta galvytė yra kombinacija keletos veiksnių.

Mikrocefalija

Mikrocefalija yra reta liga / neurologinė būklė, kai kūdikio galva yra daug mažesnė nei kitų to paties amžiaus ir lyties kūdikių, dėl to gali sutrikti ir smegenų vystymasis. Kartais mikrocefalija diagnozuojama iškart po gimimo: ją vaisiui augant nulemia smegenų vystymosi sutrikimai. Mikrocefaliją gali sukelti įvairūs aplinkos ir genetiniai veiksniai, o šia liga sergantys kūdikiai ir vaikai dažnai turi įvairių raidos sutrikimų.

Mikrocefaliją gali sukelti: genetiniai veiksniai ir pakitimai, sumažėjęs deguonies kiekis vaisiaus smegenyse (smegenų anoksija), nėštumo metu vaisiui perduodamos infekcijos, narkotikų, alkoholio, vaistų ar tam tikrų kitų toksinių cheminių medžiagų poveikis besivystančiam vaisiui, mitybos nepakankamumas, fenilketonurija (autosominiu recesyviniu būdu paveldima medžiagų apykaitos liga, sukelianti silpnaprotystę).

Siekiant nustatyti, ar galva yra normalaus dydžio, matuojama kūdikio ar vaiko pakaušio apimtis. Tačiau diagnozė dažniausiai patvirtinama per 24 val. Ši būklė diagnozuojama, kai galvos apimtis yra 3 procentilėje - tai reiškia, kad 3 proc. visų kūdikių galva bus mažesnė, o 97 proc. bus didesnė. Kai kurių kūdikių ir vaikų galvos tiesiog yra mažesnės nei to paties amžiaus ir lyties vaikų. Tačiau tai tikrai ne visada reiškia mikrocefaliją. Nors mikrocefalija nėra pagydoma, tačiau ligos simptomus galima suvaldyti, t.y. dedant pastangas pagerinti vaiko sveikatos būklę ir raidą. Tam prireiks nuoseklaus gydytojų pediatrų, neurologų ir terapeutų darbo ir pastangų. Šie specialistai patars, kaip suvaldyti mikrocefaliją, edukuos tėvus, duos patarimų, kaip užtikrinti optimalią vaiko sveikatą ir gerovę.

Asimetrinės galvos ir kaklo padėties reikšmė

Jau nuo naujagimystės periodo yra stebima, ar mažylio judesiai yra simetriški, nes tai yra normalios raidos parametras. Kartais nuo tam tikros ilgalaikės padėties gimdoje, dėl mažo judėjimo joje, paties gimdymo proceso, neurologinių priežasčių gali būti matoma asimetrija, t.y. kai kūdikis nuo pat gimimo jau turi "mielesnę" pusę. Dažniausiai tai matyti judant kaklui bei galvai (įgimta kreivakaklystė).

Kitas atvejis (įgyta), kai naujagimio galvos judesiai buvo simetriški, bet pamažu jis pasirinko vieną pusę ir joje ilgiau užsibūna, greitai pasuka, tyrinėja, o į kitą pusę aktyviai atliekamas nepilnas/trumpalaikis judesys, dažniausiai provokuojant kalbinant, žaidinant, o ne pačiam mažyliui inicijuojant. Taigi, tai nėra norma. Nesvarbu ar tai įgimta, ar įgyta asimetrija/kreivakaklystė, reiktų ieškoti priežasties ir spręsti. Anksti pastebėjus ir pradėjus pratimus, daug didesnė tikimybė greičiau pasiekti efektą.

Patarimai tėvams asimetrijos atveju:

• Pažiūrėkite mažylio nešiojimo, migdymo, maitinimo, žaidimų padėtis, keiskite jas kuo dažniau, atraskite gulėjimą ant pilvo.
• Atkreipkite dėmesį, ar kambaryje nėra dirgiklio, į kurį kūdikis dažnai sukasi ir stebi (šviesos šaltinis, TV, šeimos kambarys, kur vyksta veiksmas). Dažnai tokie nereikšmingi dalykai ilgainiui suformuoja "mėgstamesnę" galvos sukimo kryptį.
• Kalbinkite, žaidinkite mažylį iš jam nepatogios pusės, skatinkite pasukti galvą, jei reikia, padėkite švelniai prilaikydami savo ranka. Aktyvinkite vidurio liniją.
• Stebėkite galvos, kaklo poziciją vaikų įrenginiuose (automobilinėje kėdutėje, gultuke, maitinimo kėdėje, lovytėje ir t.t.), koreguokite, ribokite sukimą į "mėgiamą" pusę, stenkitės laikyti tiesiai, vidurio linijoje.
• Rekomenduoju ir tempimo pratimus, jie nėra sudėtingi, bet kineziterapeuto apmokymas ir įvertinimas būtų rekomenduotinas, kad rasti priežastis ir sėkmingai siekti simetriškų judesių.

Kūdikio galvos trauma: ką žinoti?

Vaikui, patyrusiam galvos traumą, kartais gali vystytis sunkios pasekmės, bet dažniausiai nedideli sumušimai sukelia tik nubrozdinimus ir nedidelį skausmą. Net ir nedideli sutrenkimai gali sukelti gana dideles mėlynes ar paburkimą. Vaiko smegenys taip pat gali būti sukrėstos po vaiko supurtymo.

Patyręs lengvą galvos traumą vaikas būna sąmoningas, bet gali būti mieguistas, nusivemti kelis kartus, skųstis galvos skausmu. Kalba, akių, rankų, kojų judesiai turi būti nesutrikę. Traumos požymiai paprastai praeina per 12-24 valandas, patinimas atslūgsta per 1-2 dienas.

Pirmomis dienomis nepalikite vaiko vieno, per pirmas 12 val. įvertinkite vaiką kas 2 valandas. Ar jis įprastai reaguoja, kai jūs jį atsargiai pažadinate? Bent vieną mėnesį vengti veiklos, kurios metu galima pakartotina trauma.

tags: #kudikis #specialiai #dauzo #galva

• Priėmimo į darželius tvarka Lietuvoje
• Sužinokite daugiau apie 26 nėštumo savaitę
• Anat: Vaisingumo, karo ir medžioklės deivė
• Tautosakos lobiai vaikų kalbos ugdyme
• kaip išsirinkti saugią automobilinę kėdutę