Pagrindiniai vaikų tuštinimosi sutrikimai, pasak medikų, yra vidurių užkietėjimas ir išmatų nelaikymas. Nors daugeliui tėvų atrodo, kad kūdikio tuštinimasis yra paprastas procesas, kartais tai tampa rimtu iššūkiu, keliančiu nerimą visai šeimai. Suprasti, kas yra normalu, o kada būtina kreiptis į gydytojus - pirmas žingsnis link vaiko gerovės.

Vidurių užkietėjimas sudaro apie ketvirtadalį visų vaikų gastroenterologų konsultacijų. Deja, dažniausiai tėvai kreipiasi į medikus, kai pastebi vaiko vidurių užkietėjimo sukeltas komplikacijas: pilvo skausmus, pablogėjusį apetitą, išmatų ar šlapimo nelaikymą, kraują tuštinantis, iškrentančią tiesiąją žarną tuštinimosi metu ar pasikartojančias šlapimo takų infekcijas.
Dažniausia (90-95 proc.) vaikų vidurių užkietėjimo priežastis - funkcinis vidurių užkietėjimas. Jis dažniausiai yra sąlygotas skausmingo tuštinimosi, dėl ko vaikas pradeda vengti tuštinimosi. Toks išmatų sulaikymas sukelia išmatų susikaupimą storojoje žarnoje, kurioje iš išmatų rezorbuojamas vanduo, tad, kaupiantis išmatoms, jos vis labiau kietėja ir sekančio pasituštinimo metu vaikas vėl gali jausti skausmą. Taip palaipsniui formuojasi uždaras ratas, kurio centre - vaiko baimė tuštintis.
Nėra griežtų normų, kaip dažnai turėtų pasituštinti sveikas vaikas, tačiau tuštinimosi sutrikimus reikėtų įtarti, jei:
| Amžiaus grupė | Vidutinis laikas maistui nukeliauti žarnynu |
|---|---|
| 1-3 mėn. | 8,5 val. |
| 4-24 mėn. | 16 val. |
| Nuo 3 metų | apie 24 val. |
Norint išvengti tuštinimosi sutrikimų, pirmiausia svarbu ugdyti gerus vaiko tuštinimosi įgūdžius ir užtikrinti ramią aplinką. Rekomenduojama laikytis šių principų:

Svarbu neignoruoti signalų, ypač jei vaikas tampa vangus, vemia, viduriuoja arba išmatose pastebite kraujo (ypač jei jos raudonos, žele pavidalo, arba tamsios, juodos). Tokiais atvejais, o taip pat jei pasireiškia stiprus, nenuraminamas verksmas (kolikos), nedelskite ir kreipkitės į kvalifikuotą specialistą. Prisiminkite, kad sauskelnių turinys medikams yra vienas geriausių būdų įvertinti vaiko sveikatą, todėl kilus bent menkiausiai abejonei - konsultuokitės su gydytoju.