Turbūt nėra tokio vaiko, kuris užaugtų nepajutęs gerklės skausmo ar nepatyręs skreplių pojūčio gerklėje. Tai dažnas simptomas, ypač peršalimo ligų sezono metu. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja otorinolaringologė (LOR) Inga Tamošaitienė sako, kad per metus vaikui skaudėti gerklę gali ir keliolika kartų, tačiau tėvams visuomet būtina išlikti budriems, nes, rodos, paprastas simptomas gali komplikuotis į pavojingą būklę.
Kūdikį ar vaiką ištikus peršalimo ligoms, susidaro gleivės ar skrepliai gerklėje. Šios išskyros iš nosies arba sinusų, nutekančios galine gerklės sienele, yra normalus organizmo atsakas į dirgiklius ar infekcijas. Nors skreplių susidarymas yra įprasta organizmo gynybos mechanizmo dalis, dažnas arba nuolatinis skreplių kosulys gali rodyti pagrindinę būklę, dėl kurios gali prireikti medicininės pagalbos.

Nosies, sinusų ir ryklės epitelis nuolat gamina ploną, hidratuotą gleivių sluoksnį, kuris drėkina orą, sulaiko daleles ir yra pernešamas koordinuotu ciliarinio plakimo judesiu link stemplės. Skrepliai yra tirštesnės rūšies gleivės, kurias išskiria plaučiai, bronchai ir viršutinė kvėpavimo sistema, paprastai reaguojant į infekciją ar dirginimą.
Nors kūnas paprastai gamina gleives, kad apsaugotų ir suteptų kvėpavimo takus, dėl įvairių veiksnių, tokių kaip infekcijos, alergijos ar lėtinės ligos, gali susidaryti per daug arba stora skreplių. Skreplių atkosėjimas, dar žinomas kaip produktyvus kosulys, yra dažnas simptomas, atsirandantis, kai organizmas iš kvėpavimo takų pašalina gleivių ar skreplių perteklių.
Deguonis yra gyvybiškai svarbi medžiaga, būtina audinių ląstelėms gyvuoti. Deguonis patenka į organizmą iš išorės, ląstelėse vyksta oksidacijos procesai ir išsiskiria organizmui reikalinga energija. Tuomet susidaro anglies dvideginis, kuris šalinamas lauk. Tai - kvėpavimas, kurį atlieka kvėpavimo organų sistema.
Kvėpavimo takais oras patenka į plaučius ir iškvepiamas. Kvėpavimo takai skirstomi į viršutinius ir apatinius. Viršutinius kvėpavimo takus sudaro nosies ertmė, prienosiniai ančiai, nosiaryklė ir gerklos. Apatiniai kvėpavimo takai prasideda nuo trachėjos.

Skreplių kosulys gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, iš kurių kai kurios yra dažnesnės nei kitos.
Alergijos atveju imuninė sistema reaguoja į žiedadulkes, dulkes ar gyvūnų pleiskanas, išskirdama chemines medžiagas, kurios sukelia nosies gleivinės patinimą ir stimuliuoja gleivių liaukas. Dėl to susidaro padidėjęs kiekis skaidrių, vandeningų išskyrų - skreplių, kurie teka į gerklės gilumą. Alergijos, refliuksas ir dirginantys veiksniai gali sukelti tirštas išskyras.

Kai mažos sinusų angos yra užkimštos, gleivės negali tinkamai ištekėti. Jos lieka sinusų viduje, tampa tirštesnės, nes praranda vandenį, ir gali tapti bakterijų ar biologinių plėvelių šaltiniu. Laikui bėgant tai sukelia nuolatinį skreplių gerklėje pojūtį, sumažėjusį uoslės jautrumą ir veido spaudimą.
Lėtinis išskyrų nutekėjimo galine gerklės sienele sindromas (PNDS) - tai būklė, kai gleivės iš sinusų nuteka gerklės gale, sukeldamos skreplių atkosėjimą ir užkimimą bei krenkštimą. Lėtinis sinusitas dažniausiai atsiranda dėl netinkamai gydomo ūminio virusinio uždegimo, taip pat dėl nepastebėtos alergijos, anatominių defektų (nosies pertvaros iškrypimas), dantų ligų.
Laringofaringinis refliuksas yra susirgimas, kai skrandžio turinys, pvz., rūgštis ir virškinimo fermentai, pakyla į gerklę. Tai dirgina jautrią gleivinę, kuri reaguoja gaminant papildomą gleivių kiekį ir patinimą. Skirtingai nuo tipinio refliukso, rėmens gali ir negraužti. GERL gali sukelti rūgšties tekėjimą atgal į stemplę, dirgindama gerklę ir plaučius.
Laringofaringinis refliuksas dažnai sukelia tuos pačius simptomus - kosulį, užkimimą, gerklės užgulimą.
Astmos atveju kvėpavimo takų uždegimas stimuliuoja gleivinę gaminti daugiau gleivių, kurios kartais sudaro kamščius, kurie pakyla į gerklę. Astma gali sukelti gleivių susidarymą kvėpavimo takuose, kurios gali būti atkosimos paūmėjimo metu. Bronchinė astma - tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti pasikartojančiais dusulio bei kosulio priepuoliais. Ši liga dažniausiai prasideda vaikystėje, pusė atvejų išryškėja iki 10 metų.
Bronchinei astmai būdingas dusulys, apsunkintas kvėpavimas, kosulys, sunkumo (veržimo) jutimas krūtinėje, švokštimas (švilpimas), rečiau skrepliavimas. Ankstyvieji astmos priepuolio požymiai (trunka tik kelias minutes ar valandas), tačiau gali kartotis keletą kartų per parą. Dažnai dusulio ir/ar kosulio priepuoliai pasireiškia naktį arba ankstyvą rytą.

LOPL, įskaitant emfizemą ir lėtinį bronchitą, yra progresuojanti plaučių liga, sukelianti lėtinį kosulį ir gleivių gamybą. Lėtinio obstrukcinio bronchito atveju, ilgalaikis uždegimas padidina gleivių liaukas ir sukelia kasdienį skreplių susidarymą gerklėje. Lėtinio bronchito eiga daugelį metų būna stabili, bet gali progresuoti iki plaučių fibrozės ir emfizemos.
Peršalimo sezono metu gerklės skausmu vaikas gali skųstis kaskart peršalus. Normalu, kad mažamečiai vaikai peršalimo ligomis serga kur kas dažniau nei vyresni. Taip yra todėl, kad vaikų iki 5 metų imuninė sistema dar nėra visavertė. Per metus gerklės skausmu vaikas gali skųstis ir iki 20 kartų, tai normalu. Laikui bėgant, gerklės skausmai turėtų retėti ir mažąjį pacientą varginti vis mažiau.
Dažnai bet kokį gerklės skausmą vadiname angina, tačiau tai nėra tikslu. Svarbu atskirti dažniausiai pasitaikančias gerklės ligas:
Dažniausia gerklės skausmo priežastis būna faringitas - ryklės uždegimas, sukeltas virusų. Faringito atveju gerklę labiausiai skauda pirmoje dienos pusėje, skausmas sustiprėja ryjant, gali kamuoti sausas kosulys, pakyla nedidelė kūno temperatūra, paprastai iki 37,5 laipsnių pagal Celcijų.
Angina - tai gomurinių tonzilių uždegimas, kurį gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos, o šios ligos eiga sunkesnė nei faringito. Susirgus angina dažnai atsiranda ir didesnis karščiavimas (38 laipsniai), kamuoja galvos ir ryklės skausmas, stiprėjantis antroje dienos pusėje, taip pat jaučiamas bendras silpnumas, vangumas. Anginai būdingas tonzilių paraudimas ir paburkimas, neretai ant jų stebimas pūlingas (geltonas arba baltas) apnašas. Gydytoja sako, kad pūlinga angina gali būti ir atskira liga arba bet kokio virusinio susirgimo komplikacija, jei vaiko imunitetas su ligos sukėlėjais nesusitvarko laiku.
Angina gali būti tiek virusinės, tiek bakterinės kilmės, todėl anginos (tonzilito) gydymui ne visuomet prireikia antibiotikų. Tonzilito metu vaikas gali skųstis gerklės ir / ar pilvo skausmu, vargina dingęs apetitas, gali būti seilėtekis, vaikas atsisako gerti, pasidaro irzlus, nustoja žaisti, gali būti karščiavimas ir gali padidėti kaklo limfmazgiai.

Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti faringito ir anginos simptomus vaikams:
| Simptomas | Faringitas (Virusinis ryklės uždegimas) | Angina (Tonzilitas) |
|---|---|---|
| Priežastis | Dažniausiai virusai | Virusai arba bakterijos (Streptococcus pyogenes) |
| Gerklės skausmas | Labiausiai skauda pirmoje dienos pusėje, stiprėja ryjant | Stiprėja antroje dienos pusėje, kamuoja galvos skausmas |
| Temperatūra | Nedidelė (iki 37,5°C) | Aukšta (nuo 38°C ir daugiau) |
| Kosulys | Gali kamuoti sausas kosulys | Gali būti, bet ne dominuojantis |
| Tonzilės | Gali būti paraudusios, be apnašų | Paraudusios, paburkusios, gali būti pūlingas (geltonas/baltas) apnašas |
| Bendri simptomai | Bendra savijauta geresnė | Silpnumas, vangumas, dingęs apetitas, seilėtekis, padidėję limfmazgiai kakle |
Diagnozavus bakterinį tonzilitą, reikia vaikui nedelsiant paskirti tinkamą antibakterinį gydymą, kad liga nesikomplikuotų kur kas sveikatai pavojingesnėmis būklėmis. Negydant bakterijų sukeltos infekcijos, angina gali komplikuotis ryklės pūliniu, kurį neretai tenka operuoti skubos tvarka. Dehidratacija - kita rimta anginos komplikacija, kuri gali būti pavojinga vaiko gyvybei, kadangi sergant angina, kartu dažnai pasireiškia ir karščiavimas, dėl kurio prakaituojama, iš organizmo pasišalina daugiau skysčių.
Jeigu gerklės skausmai būna itin dažni ir užsitęsia, peršalimai komplikuojasi bakterinėmis infekcijomis, vaikui tenka kas 2 mėnesius arba dažniau vartoti antibiotikus, būtina pasikonsultuoti su LOR gydytoju. Tonzilių pašalinimas, skirtingai nei anksčiau, dabar nėra dažniausiai atliekama vaikų LOR operacija. Dabar stengiamasi išsaugoti gomurines tonziles, kaip vietinį vaiko imunitetą. Pasikartojančių ligų priežastis ne visuomet slypi tonzilėse. Svarbu įvertinti, ar tonzilės dar atlieka apsauginę funkciją, ar jos jau tapo infekcijos židiniu, kurį reikia šalinti operaciniu būdu. Tik po detalesnio ištyrimo LOR gydytojas galutinai apsisprendžia dėl tonzilių pašalinimo.

Nors skreplių atkosėjimas gali būti įprastas atsakas į infekciją ar dirginimą, svarbu kreiptis į gydytoją, jei simptomai yra sunkūs, nuolatiniai arba lydi kitų susijusių požymių.
Kai gleivės arba skrepliai gerklėje nepasišalina, gydytojas ieško dėsningumų ir galimų priežasčių. Diagnozei nustatyti gali būti atliekami šie tyrimai:
Skreplių kosulio gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties. Negydomas skreplių atkosėjimas gali sukelti komplikacijų, ypač jei pagrindinė priežastis yra rimta būklė, pvz., pneumonija arba lėtinė plaučių liga.
Nepriklausomai nuo priežasties, nosies, gerklės ir burnos švaros palaikymas gali sumažinti simptomus.
Gydymas priklauso nuo to, ar tonzilitas yra bakterinis, ar virusinis, ar skreplius sukėlė kita liga.
Renkantis naminius skreplių išskaidymo būdus lemiamą vaidmenį vaidina negalavimo priežastis.
