Skrepliai gerklėje vaikui: priežastys, diagnostika ir gydymas

Turbūt nėra tokio vaiko, kuris užaugtų nepajutęs gerklės skausmo ar nepatyręs skreplių pojūčio gerklėje. Tai dažnas simptomas, ypač peršalimo ligų sezono metu. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja otorinolaringologė (LOR) Inga Tamošaitienė sako, kad per metus vaikui skaudėti gerklę gali ir keliolika kartų, tačiau tėvams visuomet būtina išlikti budriems, nes, rodos, paprastas simptomas gali komplikuotis į pavojingą būklę.

Kūdikį ar vaiką ištikus peršalimo ligoms, susidaro gleivės ar skrepliai gerklėje. Šios išskyros iš nosies arba sinusų, nutekančios galine gerklės sienele, yra normalus organizmo atsakas į dirgiklius ar infekcijas. Nors skreplių susidarymas yra įprasta organizmo gynybos mechanizmo dalis, dažnas arba nuolatinis skreplių kosulys gali rodyti pagrindinę būklę, dėl kurios gali prireikti medicininės pagalbos.

Kas yra skrepliai ir gleivės?

Nosies, sinusų ir ryklės epitelis nuolat gamina ploną, hidratuotą gleivių sluoksnį, kuris drėkina orą, sulaiko daleles ir yra pernešamas koordinuotu ciliarinio plakimo judesiu link stemplės. Skrepliai yra tirštesnės rūšies gleivės, kurias išskiria plaučiai, bronchai ir viršutinė kvėpavimo sistema, paprastai reaguojant į infekciją ar dirginimą.

Nors kūnas paprastai gamina gleives, kad apsaugotų ir suteptų kvėpavimo takus, dėl įvairių veiksnių, tokių kaip infekcijos, alergijos ar lėtinės ligos, gali susidaryti per daug arba stora skreplių. Skreplių atkosėjimas, dar žinomas kaip produktyvus kosulys, yra dažnas simptomas, atsirandantis, kai organizmas iš kvėpavimo takų pašalina gleivių ar skreplių perteklių.

Kvėpavimo sistema ir jos svarba

Deguonis yra gyvybiškai svarbi medžiaga, būtina audinių ląstelėms gyvuoti. Deguonis patenka į organizmą iš išorės, ląstelėse vyksta oksidacijos procesai ir išsiskiria organizmui reikalinga energija. Tuomet susidaro anglies dvideginis, kuris šalinamas lauk. Tai - kvėpavimas, kurį atlieka kvėpavimo organų sistema.

Kvėpavimo takais oras patenka į plaučius ir iškvepiamas. Kvėpavimo takai skirstomi į viršutinius ir apatinius. Viršutinius kvėpavimo takus sudaro nosies ertmė, prienosiniai ančiai, nosiaryklė ir gerklos. Apatiniai kvėpavimo takai prasideda nuo trachėjos.

Pagrindinės skreplių atsiradimo gerklėje priežastys

Skreplių kosulys gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, iš kurių kai kurios yra dažnesnės nei kitos.

1. Infekcijos: peršalimas, gripas ir bronchitas

• Peršalimas ir gripas: Šios infekcijos sukelia nosies ir gerklės uždegimą, dėl kurio gleivinės ląstelės išskiria daug daugiau gleivių nei įprastai. Išskyros tampa tirštesnės, nes jose yra baltymų ir negyvų ląstelių, susidariusių dėl imuninės reakcijos.
• Bronchitas: Ūminis arba lėtinis bronchitas apima bronchų uždegimą, dėl kurio gali susidaryti tiršta gleivė. Ūminio bronchito metu, kosulys pirmosiomis dienomis būna sausas, vėliau ligonis iškosti gleivingų ar gleivingai pūlingų skreplių.

2. Alergijos

Alergijos atveju imuninė sistema reaguoja į žiedadulkes, dulkes ar gyvūnų pleiskanas, išskirdama chemines medžiagas, kurios sukelia nosies gleivinės patinimą ir stimuliuoja gleivių liaukas. Dėl to susidaro padidėjęs kiekis skaidrių, vandeningų išskyrų - skreplių, kurie teka į gerklės gilumą. Alergijos, refliuksas ir dirginantys veiksniai gali sukelti tirštas išskyras.

3. Lėtinis sinusitas ir užnosinis lašėjimas (PNDS)

Kai mažos sinusų angos yra užkimštos, gleivės negali tinkamai ištekėti. Jos lieka sinusų viduje, tampa tirštesnės, nes praranda vandenį, ir gali tapti bakterijų ar biologinių plėvelių šaltiniu. Laikui bėgant tai sukelia nuolatinį skreplių gerklėje pojūtį, sumažėjusį uoslės jautrumą ir veido spaudimą.

Lėtinis išskyrų nutekėjimo galine gerklės sienele sindromas (PNDS) - tai būklė, kai gleivės iš sinusų nuteka gerklės gale, sukeldamos skreplių atkosėjimą ir užkimimą bei krenkštimą. Lėtinis sinusitas dažniausiai atsiranda dėl netinkamai gydomo ūminio virusinio uždegimo, taip pat dėl nepastebėtos alergijos, anatominių defektų (nosies pertvaros iškrypimas), dantų ligų.

4. Laringofaringinis refliuksas (LPR) ir gastroezofaginio refliukso liga (GERL)

Laringofaringinis refliuksas yra susirgimas, kai skrandžio turinys, pvz., rūgštis ir virškinimo fermentai, pakyla į gerklę. Tai dirgina jautrią gleivinę, kuri reaguoja gaminant papildomą gleivių kiekį ir patinimą. Skirtingai nuo tipinio refliukso, rėmens gali ir negraužti. GERL gali sukelti rūgšties tekėjimą atgal į stemplę, dirgindama gerklę ir plaučius.

Laringofaringinis refliuksas dažnai sukelia tuos pačius simptomus - kosulį, užkimimą, gerklės užgulimą.

5. Astma

Astmos atveju kvėpavimo takų uždegimas stimuliuoja gleivinę gaminti daugiau gleivių, kurios kartais sudaro kamščius, kurie pakyla į gerklę. Astma gali sukelti gleivių susidarymą kvėpavimo takuose, kurios gali būti atkosimos paūmėjimo metu. Bronchinė astma - tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti pasikartojančiais dusulio bei kosulio priepuoliais. Ši liga dažniausiai prasideda vaikystėje, pusė atvejų išryškėja iki 10 metų.

Bronchinei astmai būdingas dusulys, apsunkintas kvėpavimas, kosulys, sunkumo (veržimo) jutimas krūtinėje, švokštimas (švilpimas), rečiau skrepliavimas. Ankstyvieji astmos priepuolio požymiai (trunka tik kelias minutes ar valandas), tačiau gali kartotis keletą kartų per parą. Dažnai dusulio ir/ar kosulio priepuoliai pasireiškia naktį arba ankstyvą rytą.

6. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) ir lėtinis bronchitas

LOPL, įskaitant emfizemą ir lėtinį bronchitą, yra progresuojanti plaučių liga, sukelianti lėtinį kosulį ir gleivių gamybą. Lėtinio obstrukcinio bronchito atveju, ilgalaikis uždegimas padidina gleivių liaukas ir sukelia kasdienį skreplių susidarymą gerklėje. Lėtinio bronchito eiga daugelį metų būna stabili, bet gali progresuoti iki plaučių fibrozės ir emfizemos.

7. Kitos priežastys

• Sausas oras ir dehidratacija: Sausas oras ir nepakankamas skysčių vartojimas padaro išskyras tirštesnes ir sunkiau judančias. Tiršti skrepliai paprastai rodo dehidrataciją arba didesnį baltymų kiekį, nebūtinai bakterijas.
• Tam tikri vaistai: Kai kurie vaistai, pvz., antihistamininiai, dekongestantai ar nervų signalus blokuojantys vaistai, sumažina gleivinių drėgmę ir gleivės tampa tirštesnės. Tam tikri kraujospūdžio vaistai (AKF inhibitoriai) gali sukelti norą atsikosėti.
• Rūkymas ir dūmai: Dūmai ir garai pažeidžia mažas blakstienėles, kurios paprastai išvalo gleives iš kvėpavimo takų. Jie taip pat padidina gleives gaminančių liaukų dydį ir aktyvumą. Dėl to, nuolat gaminasi per daug tirštų išskyrų, kurių sunkiau atsikratyti, ypač ryte. Rūkymas kenkia kvėpavimo sistemai ir padidina gleivių gamybą, todėl atsiranda lėtinis kosulys ir skreplių susidarymas. Tai itin svarbu kalbant apie vaikus, kurie yra pasyvūs rūkaliai.
• Cistinė fibrozė: Cistinė fibrozė yra genetinis sutrikimas, dėl kurio plaučiuose kaupiasi tiršta, lipni gleivė, sukelianti stiprų kosulį ir skreplių išsiskyrimą.
• Autoimuninės ligos.
• Smegenų skysčio nutekėjimas.
• Psichogeninė disfonija.

Gerklės skausmas vaikams: faringitas ir angina (tonzilitas)

Peršalimo sezono metu gerklės skausmu vaikas gali skųstis kaskart peršalus. Normalu, kad mažamečiai vaikai peršalimo ligomis serga kur kas dažniau nei vyresni. Taip yra todėl, kad vaikų iki 5 metų imuninė sistema dar nėra visavertė. Per metus gerklės skausmu vaikas gali skųstis ir iki 20 kartų, tai normalu. Laikui bėgant, gerklės skausmai turėtų retėti ir mažąjį pacientą varginti vis mažiau.

Dažnai bet kokį gerklės skausmą vadiname angina, tačiau tai nėra tikslu. Svarbu atskirti dažniausiai pasitaikančias gerklės ligas:

1. Faringitas (ryklės uždegimas)

Dažniausia gerklės skausmo priežastis būna faringitas - ryklės uždegimas, sukeltas virusų. Faringito atveju gerklę labiausiai skauda pirmoje dienos pusėje, skausmas sustiprėja ryjant, gali kamuoti sausas kosulys, pakyla nedidelė kūno temperatūra, paprastai iki 37,5 laipsnių pagal Celcijų.

2. Angina (tonzilitas)

Angina - tai gomurinių tonzilių uždegimas, kurį gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos, o šios ligos eiga sunkesnė nei faringito. Susirgus angina dažnai atsiranda ir didesnis karščiavimas (38 laipsniai), kamuoja galvos ir ryklės skausmas, stiprėjantis antroje dienos pusėje, taip pat jaučiamas bendras silpnumas, vangumas. Anginai būdingas tonzilių paraudimas ir paburkimas, neretai ant jų stebimas pūlingas (geltonas arba baltas) apnašas. Gydytoja sako, kad pūlinga angina gali būti ir atskira liga arba bet kokio virusinio susirgimo komplikacija, jei vaiko imunitetas su ligos sukėlėjais nesusitvarko laiku.

Angina gali būti tiek virusinės, tiek bakterinės kilmės, todėl anginos (tonzilito) gydymui ne visuomet prireikia antibiotikų. Tonzilito metu vaikas gali skųstis gerklės ir / ar pilvo skausmu, vargina dingęs apetitas, gali būti seilėtekis, vaikas atsisako gerti, pasidaro irzlus, nustoja žaisti, gali būti karščiavimas ir gali padidėti kaklo limfmazgiai.

Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti faringito ir anginos simptomus vaikams:

Anginos komplikacijos ir tonzilių šalinimo operacija

Diagnozavus bakterinį tonzilitą, reikia vaikui nedelsiant paskirti tinkamą antibakterinį gydymą, kad liga nesikomplikuotų kur kas sveikatai pavojingesnėmis būklėmis. Negydant bakterijų sukeltos infekcijos, angina gali komplikuotis ryklės pūliniu, kurį neretai tenka operuoti skubos tvarka. Dehidratacija - kita rimta anginos komplikacija, kuri gali būti pavojinga vaiko gyvybei, kadangi sergant angina, kartu dažnai pasireiškia ir karščiavimas, dėl kurio prakaituojama, iš organizmo pasišalina daugiau skysčių.

Jeigu gerklės skausmai būna itin dažni ir užsitęsia, peršalimai komplikuojasi bakterinėmis infekcijomis, vaikui tenka kas 2 mėnesius arba dažniau vartoti antibiotikus, būtina pasikonsultuoti su LOR gydytoju. Tonzilių pašalinimas, skirtingai nei anksčiau, dabar nėra dažniausiai atliekama vaikų LOR operacija. Dabar stengiamasi išsaugoti gomurines tonziles, kaip vietinį vaiko imunitetą. Pasikartojančių ligų priežastis ne visuomet slypi tonzilėse. Svarbu įvertinti, ar tonzilės dar atlieka apsauginę funkciją, ar jos jau tapo infekcijos židiniu, kurį reikia šalinti operaciniu būdu. Tik po detalesnio ištyrimo LOR gydytojas galutinai apsisprendžia dėl tonzilių pašalinimo.

Kada kreiptis į gydytoją ir diagnostika?

Nors skreplių atkosėjimas gali būti įprastas atsakas į infekciją ar dirginimą, svarbu kreiptis į gydytoją, jei simptomai yra sunkūs, nuolatiniai arba lydi kitų susijusių požymių.

• Jei vaikui gerklę skauda ilgiau nei 5-7 dienas, būklė taikant simptominį gydymą negerėja.
• Vaikas karščiuoja ir jo bendra būklė blogėja, atsisako valgyti ir gerti, kamuoja bloga nuotaika, vargina seilėtekis, dažnai verkia.
• Atsiranda krūtinės skausmas arba spaudimas.
• Dažnai kartojantis gerklės skausmui, neretai pasikeičia ir vaiko kvėpavimas per nosį. Tėvai vis dažniau pastebi, kad vaikas būna išsižiojęs, miego metu atsiranda knarkimas, kuris kartais būna lydimas net kvėpavimo sustojimo epizodais.
• Jei vaikas turi stiprų gerklės skausmą, aukštą karščiavimą, sunkumų kvėpuoti ar ryti.

Diagnostikos metodai

Kai gleivės arba skrepliai gerklėje nepasišalina, gydytojas ieško dėsningumų ir galimų priežasčių. Diagnozei nustatyti gali būti atliekami šie tyrimai:

• Paciento ištyrimas ir anamnezė: Detalus paciento apžiūra ir ligos istorijos surinkimas.
• LOR tyrimai: Apžiūra, siekiant įvertinti gerklės, nosies ir ausų būklę.
• Plaučių tyrimai: Kvėpavimo tyrimai (spirometrija), jei įtariama astma ar LOPL. Spirometrija - vienas svarbiausių tyrimų diagnozės patvirtinimui, skirtas įvertinti kvėpavimo funkciją matuojant iškvepiamo ir įkvepiamo oro kiekį.
• Kraujo tyrimai: Gali parodyti uždegimą (pvz., padidėjęs leukocitų skaičius ir eritrocitų nusėdimo greitis) ar alergiją (padidėjęs eozinofilų skaičius ir imunoglobulino E koncentracija).
• Skreplių tyrimai: Skreplių tyrimas gali padėti nustatyti bakterines, virusines ar grybelines infekcijas, kurios gali sukelti skreplių susidarymą.
• Krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka: Gali padėti nustatyti plaučių uždegimą ar kitus pakitimus.

Gydymas ir profilaktika

Skreplių kosulio gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties. Negydomas skreplių atkosėjimas gali sukelti komplikacijų, ypač jei pagrindinė priežastis yra rimta būklė, pvz., pneumonija arba lėtinė plaučių liga.

Bendrosios priemonės ir profilaktika

Nepriklausomai nuo priežasties, nosies, gerklės ir burnos švaros palaikymas gali sumažinti simptomus.

• Higiena: Gera burnos higiena - liežuvio valymas, dantų tarpdančių valymas ir bakterijų kaupimosi mažinimas - taip pat svarbi, nes bakterijų šalutiniai produktai gali padaryti gleives tirštesnes ir labiau dirginančias.
• Patalpų vėdinimas ir drėkinimas: Dažnas patalpų vėdinimas ir patalpų oro drėkinimas yra viena iš profilaktinių priemonių.
• Skysčių vartojimas: Svarbu gerti daug skysčių (drungno vandens, šiltų arbatų), ypač karščiuojant, kadangi dehidratacija tirština gleives.
• Poilsis ir mityba: Vaikas neturėtų pervargti, svarbu laikytis taisyklingo darbo ir poilsio režimo. Mityboje užtikrinti įvairių maisto medžiagų, tarp kurių - vitaminų C ir D, pakankamai vartoti skysčių ir reguliariai pabūti gryname ore.
• Miego padėtis: Miego metu žmonės dažnai kvėpuoja per burną ir guli horizontaliai, o tai sulėtina gleivių judėjimą. Migdykite ant aukštesnės pagalvės, sergantį mažylį dažniau panešiokite ant rankų - jam bus lengviau kvėpuoti.
• Rizikos faktorių šalinimas: Mesti rūkyti (pasyviam rūkymui išvengti), vengti dulkių, šalto oro, per didelių fizinių krūvių, gydyti infekcijos židinius, gerinti darbo ir buities sąlygas.

Specifinis gydymas

Gydymas priklauso nuo to, ar tonzilitas yra bakterinis, ar virusinis, ar skreplius sukėlė kita liga.

• Antibiotikai: Jei bakterinė infekcija sukelia skreplių susidarymą (pvz., bakterinis tonzilitas ar pneumonija), infekcijai gydyti gali būti paskirti antibiotikai. Svarbu visiškai užbaigti gydymo kursą, net jei simptomai pagerėjo.
• Vaistai nuo uždegimo: Esant astmai, gali būti naudojami kortikosteroidai (hormoniniai vaistai) ir inhaliaciniai nesteroidiniai preparatai.
• Bronchus plečiantys vaistai: Astmos atveju vartojami trumpo veikimo adrenomimetikai (pirmos pagalbos vaistai) ar ilgo veikimo adrenomimetikai.
• Mukolitikai: Atsikosėti padeda lengvinantys ir skrepliukus skystinantys vaistai (pvz., Ambroksolis).
• Antacidiniai vaistai: Kalbant apie vaistus nuo gerklės skreplių, kuriuos sukelia ryklės refliuksas, dažniausiai vartojami antacidiniai vaistai, tai yra protonų siurblio inhibitoriai. Kartais gydytojai papildomai skiria histamino H2 receptorių blokatorių grupės vaistų.
• Antihistamininiai vaistai: Gali būti naudojami alergijų sukeltiems simptomams mažinti.
• Dekongestantai: Nosies gleivinei ir sinusams gydyti.

Namų gydymo būdai skrepliams sumažinti

Renkantis naminius skreplių išskaidymo būdus lemiamą vaidmenį vaidina negalavimo priežastis.

• Arbatos: Šiltų vaistažolių, ypač imbierų arbatos.
• Gerklės skalavimas: Vyresniems vaikams galima pasiūlyti gerklę paskalauti namuose pasigamintu druskos tirpalu.
• Purškalai ir pastilės: Gleivinės drėkinimas purškalais, skirtais vaikams nuo 5-6 metų ir / arba čiulpiamomis pastilėmis, o mažesniems vaikams - gydomaisiais ledinukais ant pagaliuko, siekiant sumažinti springimo riziką.
• Dieta refliukso atveju: Pašalinti skrandžio sulčių gamybą skatinančius maisto produktus: kava; arbata; gazuoti gėrimai; alkoholis; citrusiniai vaisiai ir sultys; pomidorai; aštrūs prieskoniai; riebus maistas; šokoladas; žemės riešutai.
• Kvėpavimo pratimai: Kai vaikas ima sveikti po plaučių uždegimo, paprašykite gydytojo, kad vaiką pamokytų gydomosios mankštos ir kvėpavimo pratimų. Tai padės plaučių veiklai.

tags: #karkalai #gerkleje #vaikui

• kaip vyksta specialiųjų poreikių vaikų integracija mokyklose
• Visapusiškas požiūris į vaikų gerovę „Gintarėlyje“
• Gimdymo išmokos
• Nuo institucijų prie šeimos šilumos Telšiuose
• Apie dirgliosios žarnos sindromą (DŽS) vaikams