Stabligė - sunki infekcinė nervų sistemos liga, pasireiškianti įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Ją sukelia Clostridium tetani bakterija, kuriai nereikia deguonies. Ši bakterija gamina karščiui, šalčiui ir saulės šviesai atsparias sporas, kurios išlieka gyvybingos nuo kelių mėnesių iki metų. Todėl stabligės bakterijos gali ilgą laiką išgyventi aplinkoje - dažniausiai jos randamos dirvožemyje ir gyvūnų, pavyzdžiui, karvių, arklių, mėšle.
Stabligės sukėlėjas, į žmogaus organizmą patekęs per burną, ligos nesukelia. Grėsmė susirgti kyla tada, kai stabligės sukėlėjas ar jo sporos patenka į žaizdą, ypač - į dirvožemiu užterštas gilias durtines žaizdas. Vaikai šia liga gali užsikrėsti pargriuvę, užlipę ant šukių, apirusios medinės lentos, surūdijusios vinies. Vis dažniau į gydytojus kreipiasi garažuose automobilius remontuojantys vyrai, kurie įsipjauna, įsiduria nukritus įrankiams ar kitiems daiktams.
Ligos eiga ir simptomai
Patekusios į organizmą per žaizdą, bakterijos gali pradėti greitai daugintis ir išskirti toksinus, vadinamus tetanospazminais, kurie sukelia raumenų spazmus. Stabligės inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo 3 iki 21 dienos. Vidutinis laikas nuo užsikrėtimo iki požymių ir simptomų atsiradimo yra 10 dienų.
Pirmiausia simptomai paprastai pasireiškia žandikaulyje ir keliauja kūnu žemyn. Kramtomųjų raumenų spazmas - dažniausias pirmasis ligos požymis. Dėl ryklės raumenų spazmo sutrinka rijimas - žmogus nebegali išsižioti. Vėliau sustingsta sprando, nugaros, liemens ir kojų raumenys.
„Sveikatos kodas“. Kokie akių simptomai išduoda rimtesnes problemas?
Progresuojanti stabligė sukelia skausmingus, traukulius primenančius spazmus, kurie trunka keletą minučių ir pasikartoja. Sunkius spazmus gali sukelti pojūčius stimuliuojantys reiškiniai: stiprus garsas, fizinis prisilietimas, skersvėjis arba šviesa.
Galimos komplikacijos:
- Kvėpavimo problemos.
- Plaučių arterijos užsikimšimas (plaučių embolija).
- Plaučių uždegimas.
- Kaulų lūžiai (jeigu spazmai apima didelių raumenų grupes, jie būna tokie stiprūs, kad netgi gali sukelti kaulų lūžius).
- Mirtis (dažniausiai ištinka dėl kvėpavimo takų užsikimšimo spazmų metu arba nervų pažeidimo).
Pirmoji pagalba ir veiksmų eiga susižeidus
Bet kokia žaizda - tiek, atrodo, nedidelis įbrėžimas, tiek rimtesnis gilesnių audinių ar net organų pažeidimas - atviri vartai antrinei infekcijai. Susižeidus gamtoje į žaizdą gali lengvai patekti stabligės sukėlėjai.
Pirmieji veiksmai susižeidus:
- Prieš liečiantis prie žaizdos būtina nusiplauti rankas.
- Žaizdą patariama nuplauti šiltu vandeniu ir muilu, geriausia - tekančiu.
- Odą aplink žaizdą reikia apdoroti dezinfekuojančiomis antiseptinėmis priemonėmis.
- Uždėti sterilų tvarstį.
Negalima naudoti liaudiškų priemonių - miltų, kiaušinio baltymo, druskos, įvairių antiseptinių miltelių ar spiritinių skysčių, nes jie gali tik užteršti žaizdą ir apsunkinti gijimą. Jeigu susižeidus į žaizdą pateko dirvožemio, buvo susižeista purvinais įrankiais arba įkando šuo, reikėtų kuo skubiau apsilankyti gydymo įstaigoje.
Prevencija: skiepai yra vienintelė apsauga
Lietuvoje kūdikiai ir vaikai nemokamai profilaktiškai skiepijami kokliušo, difterijos ir stabligės vakcina. Pirmosios dozės skiriamos 2, 4 ir 6 mėnesių amžiaus kūdikiams. Sustiprinančios vakcinos dozės suleidžiamos 18 mėn., 6-7 ir 15-16 metų amžiaus vaikams. Kad būtų išlaikyta patikima ilgalaikė apsauga nuo šios infekcijos, suaugusiems skiepus rekomenduojama kartoti kas 5-10 metų.
| Amžiaus grupė | Rekomendacija |
|---|---|
| Kūdikiai (2, 4, 6 mėn.) | Pirminė vakcinacija |
| Vaikai (18 mėn., 6-7 m., 15-16 m.) | Sustiprinančios dozės |
| Suaugusieji | Revakcinacija kas 5-10 metų |
Lietuvoje 26 metų ir vyresni asmenys kas dešimtmetį skiepijami nemokamai. Pabrėžiame, kad persirgus stablige ir pasveikus apsauginis imunitetas nesusiformuoja, todėl skiepai yra vienintelė apsisaugojimo priemonė.
tags: #kudikis #pakabintas #ant #vinies