Pastaraisiais metais globos srityje Lietuva padarė reikšmingą pažangą: atradome naujas globos formas, pritraukiame daugiau norinčių globoti šeimų, atsisveikinome su paskutiniaisiais instituciniais vaikų globos namais. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Deimantės Bukeikaitės, šalies strateginis tikslas - kad tėvų globos netekę vaikai augtų šeimos aplinkoje. Tai suteikia vaikui progą patirti artimojo rūpestį ir saugumą, o specialistams - empatiškai pažvelgti į tėvų globos netekusio vaiko situaciją ir palengvinti jo kelią iki rūpestingų, atsakingai globos misijai pasirengusių žmonių širdžių.

Vaikų globos sistemos deinstitucionalizacija Lietuvoje yra vienas esminių socialinės politikos pokyčių, prasidėjęs dar 2014 metais. Tuo metu šalyje veikė 95 vaikų globos namai, kuriuose gyveno daugiau nei 3500 vaikų. Pagrindinis tikslas buvo aiškus: vaikai negali augti didelėse institucijose, atskirtose tvoromis nuo realaus socialinio gyvenimo. Jie turi gyventi bendruomenėje, tokiuose pačiuose namuose, kaip ir visa visuomenė.
Per dvidešimtmetį globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus. Šiuo metu kiek daugiau nei 1000 vaikų gyvena šeimos aplinkai artimuose šeiminiuose namuose, o bendras vaikų, gyvenančių šeimai artimoje aplinkoje (pas globėjus, budinčius ar nuolatinius globotojus, šeimynose), rodiklis pasiekė 81 proc.
| Globos forma | Skaičius |
|---|---|
| Fiziniai vaiko globėjai (rūpintojai) | 3314 |
| Budintys globotojai | 251 |
| Šeimynos | 54 |
| Šeiminiai namai | 177 |
Šeiminiai namai, kuriuose vidutiniškai gyvena po šešis vaikus, yra kur kas tinkamesnė vieta vaiko raidai ir socialinių įgūdžių ugdymui. Čia jiems skiriama daugiau dėmesio, vaikai gyvena lyg namuose ir yra atsakingi už savo gyvenamą vietą. Visgi, pasak specialistų, nėra saugesnės ir stabilesnės vietos vaikams nei šeima - globėjų ar rūpintojų, nuolatinio globotojo ar šeimynos.
Džiugu, kad dauguma savivaldybių nustatytą rodiklį viršija, o visos šalies mastu mes galime lygintis su tokia gilias vaikų globos tradicijas turinčia šalimi kaip Norvegija. Auga ir saugaus laikino apgyvendinimo pas budinčius globotojus, kurie nesusiję su vaiku giminystės ryšiais, atvejų skaičius. Per dvejus metus laikinai pas budinčius globotojus apgyvendintų vaikų skaičius išaugo nuo 58 proc. iki 71 proc.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pabrėžia, kad tėvų globos netekęs vaikas yra labai pažeidžiamas, tad svarbu jam kuo greičiau suteikti galimybę augti palaikančioje, ramioje ir mylinčioje aplinkoje. Šiuo metu beveik tūkstantis vaikų vis dar laukia globėjų, tikėdamiesi sutikti žvilgsnį, kuris pažadėtų, kad viskas bus gerai.

Nors ketvirtadalis Lietuvos gyventojų pripažįsta svarstę apie vaiko įsivaikinimą ar globą, vis dar trūksta globėjų. Todėl savivaldybėse daugėja iniciatyvų, globos centrai pasitelkia kūrybiškumą, rengia knygų pristatymus, diskusijas ir viešuosius renginius. Svarbu mažinti įvairias nuostatas, paneigti vis dar egzistuojančius mitus. Prisiminkime, kad tėvų globos netekę vaikai yra tokie patys vaikai, tik jiems reikia kiek daugiau dėmesio, santykio ir pasitikėjimo.