Kūdikių pilvo ypatumai: nuo virškinimo brandos iki dieglių ir pūtimo

Kūdikių mamos dažnai į gydytojus kreipiasi dėl virškinamojo trakto sutrikimų. Daugelis kūdikių pirmaisiais savo gyvenimo metais susiduria su vidurių pūtimu ir pilvo diegliais. Dažnai šie simptomai pasireiškia naujagimiams jau pirmą mėnesį. Pirmieji mažylio gyvenimo mėnesiai ar metai gali būti iš tiesų nemažas iššūkis ir pačiam kūdikiui, ir jo šeimai, ypač jei mažylį gana stipriai kamuoja pilvuko pūtimas arba pilvo diegliai.

Virškinamojo trakto branda ir jo įtaka

Kol kūdikis vystosi mamos gimdoje, maisto pagrindą jis gauna iš kraujo, tad virškinamasis traktas dar nėra naudojamas medžiagų įsisavinimui. Kūdikiui gimus, jo žarnyno mikrobiota yra nebrandi, o virškinamasis traktas vystosi ir mokosi virškinti įvairias medžiagas, kurias gauna iš motinos pieno arba pieno mišinio. Kūdikio žarnynas ir jo fermentinės sistemos pradeda bręsti pirmą gyvenimo mėnesį.

Manoma, kad pilvuko diegliai yra naujagimio organizmo reakcija į naują maisto patekimo būdą, kadangi įsčiose vaisius maitinosi per virkštelę, ir į iki tol sterilaus jo žarnyno apgyvendinimą įvairia mikrobiota. Tinkama mityba padeda bręsti žarnyno mikrobiotai. Motinos pienas, maitinimas krūtimi, yra svarbūs veiksniai, kurie nuo pat pradžių padeda formuoti sveiką žarnyno mikrobiotą.

Gydytoja J. Parnarauskienė teigia, kad daugelis pilvuko problemų kūdikystėje tėra funkciniai sutrikimai. Tai reiškia, kad nėra jokio pažeidimo, jokios ligos, tai yra tiesiog vystymosi etapas, kuris anksčiau ar vėliau praeis.

Pilvo diegliai: simptomai ir priežastys

Pilvo diegliai - tai diskomfortas ir raižymas. Tai staiga užeinantys pilvo skausmai, kuomet verksmas būna intensyvesnis nei kūdikiui verkiant dėl to, kad jis alkanas, sušalęs ar tiesiog jaučia diskomfortą. Kūdikio sveikatai ši būklė nepavojinga, tačiau labiausiai išvargina šeimą.

Diegliai paprastai tęsiasi pirmuosius gyvenimo mėnesius, yra įprasta ir natūrali, savaime praeinanti būsena, kuri pasireiškia iki 20 proc. kūdikių. Diegliai prasideda dažniausiai apie 2-3 gyvenimo savaitę ir savaime praeina apie 3-4 gyvenimo mėnesį, kartais trunka ilgiau. Savo piką pilvo diegliai gali pasiekti apie trečiąjį gyvenimo mėnesį, tačiau daugumai pusės metų kūdikių pilvo diegliai daugiau nebepasireiškia.

Gydytojai dieglius diagnozuoja, kai kūdikis būna neramus, stipriai verkia pritraukęs kojas prie krūtinės, ir skiriasi dujos tris valandas per dieną, tris dienas per savaitę ir tris savaites per mėnesį. Verkiant pilvukas būna kietas, išsipūtęs. Kojytes vaikutis riečia prie pilvuko, rankytes prispaudžia prie kūnelio. Veidelis parausta arba pabąla. Atrodo, tarsi jį kamuotų pilvo pūtimas.

Gydytoja J. Parnarauskienė pripažįsta, kad apie pilvo dieglius iki šiol yra žinoma mažiausiai. Labiausiai diegliai siejami su virškinamojo trakto nebrandumu. Nors nėra tiksliai žinoma, kokia pilvo dieglių pasireiškimo priežastis, labai svarbus aspektas šiuo atveju - nervų sistemos ir virškinimo sistemos nebrandumas.

Pilvo pūtimas (meteorizmas)

Vidurių pūtimas dar vadinamas meteorizmu. Žarnyne besikaupiančios dujos kūdikius vargina kur kas dažniau. Tai yra lengvesnis negalavimas nei diegliai, kai dėl žarnyno spindyje susikaupusių dujų pasireiškia gana reikšmingas diskomfortas ar net skausmas. Pilvo pūtimą patvirtina padidėjusi pilvo apimtis ir visiems pažįstami garsai, lydintys dujų išėjimą iš žarnyno. Pilvuką pučia kūdikio pilve susikaupus oro, kuris čia patenka maitinantis ar verkiant. Kai dujos pasišalina, mamytės dažnai pastebi, kad vaikelis nustoja verkti. Kūdikis šiek tiek nurimsta atsirūgęs arba pagadinęs orą.

Pilvo pūtimas pasireiškia apie 10-30 proc. kūdikių, mergaitėms ir berniukams vienodai. Tai, kad berniukams pilvelius pučia labiau nei mergaitėms, yra mitas. Tačiau manoma, kad pilvo pūtimas dažniau kamuoja berniukus, tačiau nebūtinai.

Dažniausiai tėvams sunku atskirti, ar vaikelis verkia dėl kamuojančių pilvo dieglių, ar dėl susikaupusių dujų. Abu šie reiškiniai būdingi ankstyvajam kūdikystės laikotarpiui.

Pagalbos būdai ir profilaktika

Anot specialistų, svarbiausia yra meilė, kantrybė ir tinkama mityba.

Tinkamas maitinimas ir mamos mityba

Reikėtų mažylį dažniau maitinti, kad jis neįsiverktų ir per daug neišalktų, kad galėtų valgyti ramiai. Žindomą kūdikį reikia žindyti dažniau, o pieno mišiniu maitinami kūdikiai taip pat turėtų būti maitinami dažniau. Pagrindinė taisyklė - pasiūlyti krūtį, kai tik nori, ir žindyti tiek, kiek nori.

Vienas svarbiausių patarimų, padedančių kovojant su pilvo pūtimu, yra pastangos, kad maitinimo metu mažylis nurytų kuo mažiau oro. Jei kūdikis valgė paskubomis, tai tikimybė, kad bus nurytas didesnis oro kiekis - labai didelė. Reikia stebėti, kad žindymo metu būtų gerai apžiojama krūties sritis arba buteliuko žinduko pagrindas. Per trumpai maitinant kūdikį ar per greitai pakeitus krūtį, jis gali neužtektinai gauti sočiojo galinio pieno arba per daug pirminio nesotaus pieno, kuriame yra santykinai daugiau pieno cukraus - laktozės. Po maitinimo 15-20 min. palaikyti kūdikį stačią, kad atsirūgtų.

Žindomam kūdikiui mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas. Žindymo pradžioje piene yra daugiau vandens, ir tai užtikrina reikalingą skysčių kiekį. Žindymo pabaigoje kūdikis gauna riebesnio pieno, kuris jį pasotina. Jei mažylis maitinamas pieno mišiniu ir mišinys ruošiamas pagal gamintojo nurodymus, kūdikiui skysčių irgi užteks. Mažesnį nei 6 mėnesių kūdikį vasarą svarbu dažniau maitinti krūtimi ar iš buteliuko. Jei labai karšta, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens. Jei pastebite, kad kūdikis geria labai daug ir tai Jus neramina, pasitarkite su savo gydytoju.

Be abejo, visada reikia pasitarti su gydytoja, ji rekomenduos, kaip mamytei sureguliuoti savo mitybą, kokių produktų vengti, nes jie irgi gali skatinti dieglių atsiradimą. Jei motina vartoja daug karvės pieno ar jo produktų, arba kūdikis maitinamas adaptuotais karvės pieno pagrindu pagamintais mišiniais, pilvo diegliai gali pasireikšti dėl į jo organizmą patenkančio alergeniško baltymo β laktoglobulino. Be karvės pieno produktų, kai kurie kūdikiai gali netoleruoti ir kitų maisto produktų esančių žindančios motinos mityboje: šokolado, kavos, kitų kofeino turinčių produktų, riešutų, kviečių. Labai svarbu pašalinti ne visus produktus iš karto, o po vieną. Ir jei pokyčio nėra, būtina juos sugrąžinti į mamos valgiaraštį. Kitu atveju galime prisišaukti didesnę bėdą - pačios mamos išsekimą dėl maisto medžiagų trūkumo. O juk ji - svarbiausias žmogus kūdikiui, tad šiuo periodu jai būtina stiprybė.

Rūpindamiesi savo kūdikiu, tėvai neturėtų pamiršti ir savo poreikių. Kuo mažiau streso ir nuovargio jie jaučia, tuo labiau jie gali sutelkti dėmesį į mažylį.

Fizinės priemonės ir komfortas

Jei mažyliui pradėjo pūsti pilvą, gali padėti lengva mankšta, važiavimo dviračiu imitavimas, lengvas kojyčių prispaudimas prie pilvuko. Pasyvi klubo sąnario mankšta padės sustiprinti pilvo raumenis, normalizuoti kojų raumenų tonusą. Pratimus reikėtų atlikti keletą kartų per dieną, patogiausia tai atlikti keičiant sauskelnes, tuomet judesių nevaržo drabužiai.

Jei kūdikis nesipriešina, rekomenduojama atlikti masažą, apie 5 minutes švelniais judesiais pagal laikrodžio rodyklę masažuojant pilvo sritį. Užkietėjus viduriams padeda judėjimas, pilvuko masažas. Masažuojama švelniais judesiais -pusračiais iš dešinės žarnyno pusės apie bambą į kairę. Pilvo masažą daryti reikia dešinės rankos delnu, plonai pateptu aliejuku. Masažą pradedame prie pat krūtinės ląstos, vėliau leidžiamės į apatinę pilvo dalį. Pradžioje judesiai švelnūs, glostantys, palaipsniui pereina į spaudimą, kuris skatina pilvo raumenų susitraukimą. Masažo trukmė 2-4 min. Jei masažuojant dujos pradeda šalintis, o kūdikis leidžia Jums masažuoti, procedūrą galima tęsti ilgėliau - 4-7 minutes arba netrukus pakartoti procedūrą.

Kuo dažniau (prieš valgį) paguldykite kūdikį ant pilvuko tam, kad sustiprėtų pilvo sienos raumenys. Stipresni raumenys padės žarnyno judesiams, diegliai silpnės. Atkreipkite dėmesį, kad gulinčio ant pilvo kūdikio padėtis turi būti simetriška, t.y. liemuo tiesus, remtis simetriškai dilbiais, galva vidurio linijoje. Taip pat pilvo pūtimą galima numalšinti ant pilvo uždedant flanelinį vystyklą (šilti kompresai - netinkami), išmaudant kūdikį šiltoje vonelėje. Šiluma padeda, tad šiltas sausas kompresas ar vyšnių kauliukų pagalvėlė, uždėta ant mažylio pilvuko, gali palengvinti savijautą. Rekomenduojami vilnoniai rūbeliai.

Kūdikio raminimas taip pat yra svarbus. Skirtingiems kūdikiams padeda skirtingi būdai. Tai gali būti supimas, žindukas, kalbinimas, rami muzika ar „baltas triukšmas“, šilta vonia, pilvuko šildymas kompresu ar vyšnių kauliukų pagalvėle, vystymas, nešioklė. Judesio korekcijos juosta (angl. kinesiotaping) taip pat padeda pilvo diegliams ir meteorizmui (dujoms) mažinti. Norėdami išbandyti šį metodą, pasikonsultuokite su kineziterapeutu dėl atitinkamos klijavimo technikos.

Pieno mišiniai ir probiotikai

Pieno mišiniai yra keleto rūšių. Dažniausiai pieno mišinių pagrindą sudaro karvės pieno išrūgų baltymai, augaliniai riebalai ir laktozė, vitaminai ir mineralinės medžiagos, gali būti papildytas gerosiomis bakterijomis ir kitomis medžiagomis. Yra ir įvairioms žarnyno problemoms spręsti skirtų pieno mišinių, tačiau visada raginu mamas neskubėti jų kaitalioti, leisti vaiko žarnynui „pajausti“ naują mišinuką. Tam, kad galėtume suprasti, ar vyksta koks nors pagerėjimas ar pablogėjimas, nepakanka kelių dienų, reikia bent savaitės, o geriausia - dviejų. Būtina pasikliauti specialisto - pediatro ar dietologo - pagalba.

Gydytoja dietologė L. Barauskienė priduria, jog tokiose situacijose reikia prisiminti ir gerąsias bakterijas. Vaikui vartojant antibiotikus ar praėjus antibiotikų kursą, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju dėl probiotikų vartojimo. Probiotikus reikėtų rinktis pasitarus su gydytoju, įprastai jie parenkami atsižvelgus į kūdikio maitinimo būdą. Jei maitinant mišiniu vidurių užkietėjimas yra nuolatinis, galima parinkti mišinuką su skaidulinėmis medžiagomis, probiotikais, prebiotikais.

Jei aukščiau išvardyti metodai nepasiteisina, gali padėti kūdikiams skirtos priemonės, skatinančios dujų pasišalinimą iš žarnyno ir malšinančios dieglius. Pasikonsultavę su gydytoju pasirūpinkite, kad namuose būtų priemonių, padedančių nuslopinti vaikų pilvo pūtimą. Pavyzdžiui, vaistiniai preparatai su simetikonu. Simetikonas keičia dujų burbuliukų, esančių maiste ir virškinimo trakto gleivinėje, paviršiaus įtampą, dėl to jie subliūkšta.

Lactobacillus reuteri (L. reuteri) ir jos tyrimų rezultatai

Lactobacillus reuteri (L. reuteri) gali būti skiriama esant kolikai ir pilvo diegliams. Kadangi skirtinga kūdikių žarnyno mikrobiota nulemia skirtingus fermentinius procesus, kurie sukelia skirtingo laipsnio pilvo pūtimą, iškelta hipotezė, kad tam tikros laktobacilų padermės gali sumažinti kolorektalinę distensiją ir jos sukeliamą diskomfortą. Kūdikių pilvo pūtimas iš esmės yra natūrali kolorektalinė distensija.

Bakterija L. reuteri yra vienintelis šiuolaikiniais moksliniais metodais įrodytas, už placebą efektyvesnis gydymo metodas vaikams, sergantiems pilvo diegliais. Papildomai maitinamiems kūdikiams verta duoti daugiau maistinių skaidulų turinčių maisto produktų - košių, daržovių, vaisių. Svarbus valgymo reguliarumas.

L. reuteri tyrimų apžvalga

Be to, dirbtinai maitinamiems kūdikiams su pieno mišiniu skiriant L. reuteri, sumažėja atpylinėjimas, padažnėja tuštinimasis, pagreitėja skrandžio išsituštinimas. Po gydymo tik L. reuteri grupėje ryškiai padaugėjo laktobakterijų išmatose ir sumažėjo Escherichia coli bei amoniako. Padidėjęs E. coli kiekis rastas kūdikių kolika sergantiems ligoniams. Šalutinio poveikio reiškinių, t. y. tuštinimosi, atsirūgimo, svorio pokyčių, nebuvo. Padaryta išvada, kad L. reuteri DSM 17938 (10⁸ ksv/p.) gali būti skiriamas kūdikių kolikai gydyti ir profilaktikai.

Dažniausios virškinimo problemos ir kada kreiptis į gydytoją

Daugelis pilvuko problemų kūdikystėje tėra funkciniai sutrikimai. Tačiau yra keletas požymių, kai reikia sunerimti: tuomet, kai vaikas nepriauga svorio, sustoja jo augimas, sulėtėja vystymasis. Taip pat reikia suprasti, jog visi vaikai auga skirtingai - vienas mažylis per mėnesį paaugs į ūgį, bet nepriaugs svorio, kitas - priešingai, priaugs svorio, bet nepaaugs į ūgį, o trečias paaugs ir į ūgį, ir į svorį.

Vidurių užkietėjimas

Vidurių užkietėjimą gali lemti ir kitos problemos, ne tik skysčių trūkumas. Taip gali nutikti dėl alergijos karvės pieno baltymams, psichologinių problemų ir pan. Jei viduriai užkietėjo karštomis dienomis - tai gali būti skysčių trūkumas, reikia dažniau pasiūlyti vaikui gerti.

Laktozės netoleravimas ir perteklius

Dažnai visomis pilvuko bėdomis apkaltinama laktozė ir jos netoleravimas. Pirminis laktozės netoleravimas gali būti dėl įgimto fermento-laktazės, kuris būtinas virškinti pieno cukrų - laktozę, trūkumo. Tokie kūdikiai visiškai negali vartoti jokio pieno turinčio laktozės. Laktozės netoleravimas gali atsirasti po žarnyno infekcijų ar esant maisto produktų alergijai, kai pažeidžiamas žarnyno gleivinės epitelis. Tai vadinamasis antrinis laktozės netoleravimas. Ši problema praeina pasveikus po infekcijos ar išsiaiškinus bei pašalinus alergeną.

Pasak specialistės, žindomiems kūdikiams pasireiškiantis pilvo pūtimas dažniausiai būna susijęs ne su laktozės netoleravimu, bet jos pertekliumi mamos piene. Kai mamos pieno gamyba yra labai gera ir kūdikis vos spėja žįsti laktozės gausų pradinį pieną - kūdikio virškinimo traktas nespėja suvirškinti visos laktozės. Pilvo pūtimas, tuštinimasis skystomis išmatomis gali pasireikšti ir motinai užvalgius baltyminių produktų, kurių ji nevartoja reguliariai. Nepakankamas laktazės aktyvumas neišnešiotų ir gimusių per mažo svorio naujagimių žarnyne irgi gali sukelti pilvuko pūtimą.

Maisto alergijos ir netoleravimas

Jeigu kūdikiui įtariama alergija kokiam nors maisto produktui ar tiesiog mama pastebi, kad jai kažko suvalgius kūdikio savijauta pablogėja, specialistas gali atlikti tyrimus ir patarti žindančiai mamai, kokį produktą laikinai pašalinti iš savo mitybos, kuo ji pakeisti ir kurį laiką stebėti vaikučio būklę prieš jį sugrąžinant. Labai svarbu pašalinti ne visus produktus iš karto, o po vieną. Ir jei pokyčio nėra, būtina juos sugrąžinti į mamos valgiaraštį. Nors vis dar pasigirsta nuomonių, kad kūdikis „alergiškas mamos pienui”, tai yra netiesa. Vaikutis gali būti alergiškas arba netoleruoti maisto produktų, kuriuos suvalgo mama ir kurie patenka į jos pieną. Nors dažniausius alergenus mes puikiai žinome (karvės pieno produktai, kiaušiniai, kviečiai), vis dėlto rekomenduojama pirmiau pasitarti su vaikučio gydytoju, atlikti reikalingus tyrimus ir tik tada pradėti laikytis hipoalerginės dietos vertinant, ar ji yra veiksminga. Būna ir taip, kad mama nevalgo to, ką mažylis toleruoja, ir toliau valgo tai, ko jis netoleruoja.

Vis dėlto vien tik motinos pienu maitinami kūdikiai celiakija nesuserga. Net jeigu šeimoje yra sergančiųjų! Taip, glitimas patenka į motinos pieną, bet jo kiekis toks mažas, kad negali sukelti žarnyno pažeidimo. Celiakija vaikas gali susirgti tik tada, kai pats pradeda valgyti glitimo turinčių produktų. Taigi žindykite į sveikatą!

Chirurginės ligos

Deja, kalbėdami apie pilvo dieglius negalime pamiršti ir chirurginių ligų. Skrandžio prievarčio susiaurėjimas paprastai pasireiškia 2-4 savaičių vaikučiams. Jie po kiekvieno maitinimo pradeda vemti fontanu, mažiau šlapinasi (sauskelnės lengvesnės, šlapimas geltonas, koncentruotas). Žarnų invaginacija būdingesnė vyresniems vaikams (4-10 mėnesių amžiaus). Kūdikis pradeda vemti, jam kartojasi stiprūs pilvo skausmai, tėvai pastebi gleivėtas kraujingas išmatas (kartais pavadina „serbentų žele“). Praėjus priepuoliui, vaikutis atsipalaiduoja, bet po kurio laiko viskas ir vėl kartojasi iš pradžių. Jei pilvo pūtimo simptomų numalšinti nepavyksta arba pilvo pūtimas dažnai kartojasi - svarbu kreiptis į gydytojus.

Kūdikio išmatų stebėjimas

Sveikas naujagimis pirmą kartą pasituština per 48 val. po gimimo. Išmatos tamsiai žalios, sunkiai nuplaunamos. Tai mekonijus. Kuo daugiau mamos pienuko vaikutis suvalgo, tuo šviesesnės tampa išmatos: keičiasi nuo tamsiai žalių iki žalių, salotinių. Nuo penktos gyvenimo paros naujagimis tuštinasi geltonomis, garstyčių spalvos išmatomis. Jose gali būti gumulėlių kaip grūdėtoje varškėje. Tai nesuvirškinti baltymai.

Visą pirmą mėnesį vaikutis turi tuštintis ne mažiau kaip 3-4 kartus per parą. Bet dažniausiai jie tai daro po kiekvieno maitinimo, net ir 10 kartų per parą! Tai yra normalu: žarnynas dar nesubrendęs, blogiau suvirškina maistą. Praėjus 4-6 savaitėms viskas stoja į savo vėžes: vaikutis nebesituština taip dažnai, o kai kurie pasituština vos vieną kartą per 10 dienų!

Jeigu kūdikis pasišlapina mažiau nei 6 kartus per parą ir/arba šlapimas gelsvas, turi kvapą ir jeigu tuštinasi mažiau nei 3 kartus per parą (pirmąsias 4 sav.), jam greičiausiai trūksta maisto. Sunkesnis ir dažniausiai labai tėvus išgąsdinantis atvejis - tai žalios, gleivėtos išmatos su kraujo gyslelėmis. Vis dėlto jeigu vaikutis nekarščiuoja, yra aktyvus, žvalus, greičiausiai tai yra maisto alergijos ar netoleravimo požymis. Kūdikis paprastai tuštinasi gausiai skystomis, putotomis, žalsvomis, rūgštaus kvapo išmatomis. Kartais pasituštinimą tėvai įvardina kaip sprogimą sauskelnėse.

tags: #kudikis #neturi #pilvo

• Apie ryto rato naudą ikimokyklinėje
• Naujagimių sveikatos niuansai: nuo neišnešiotumo iki skleremos
• Lavinamoji knygutė jūsų vaikui
• Skaitykite straipsnį apie švietimą ir gydymo metodus
• Kaip išrinkti tinkamiausią lovą vaikui