Vaikų globos sistemos pertvarka Lietuvoje: pasiekimai ir iššūkiai
Vaikų globos sistema Lietuvoje išgyvena reikšmingą transformaciją, kurios pagrindinis tikslas - užtikrinti, kad kiekvienas vaikas augtų saugioje, mylinčioje ir šeimai artimoje aplinkoje. Ši pertvarka, prasidėjusi 2014 metais, apima didelių institucinių vaikų globos namų uždarymą ir alternatyvių globos formų, tokių kaip globa šeimose, šeimynose ir bendruomeniniuose vaikų globos namuose, stiprinimą.
Vaikų globos namų pertvarkos pradžia ir tikslai
2014 metais Lietuvoje oficialiai startavo vaikų globos institucijų pertvarka. Tuo metu šalyje veikė 95 vaikų globos namai, kuriuose gyveno daugiau nei 3500 vaikų. Pagrindiniai pertvarkos tikslai buvo suformuluoti siekiant žymiai sumažinti institucinėse įstaigose gyvenančių vaikų skaičių ir stiprinti šeimas, kad vaikai galėtų saugiau augti biologinių tėvų šeimose.
Per pastarąjį dešimtmetį institucinės globos sistemoje įvyko esminių pokyčių. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje globojama daugiau nei 5 tūkst. vaikų. Visgi, minint pertvarkos dešimtmetį, per 1 000 vaikų vis dar gyvena bendruomeniniuose globos namuose ir laukia šeimos. Prieš daugiau nei dešimtmetį globojamų vaikų skaičius šalyje buvo dukart didesnis - apie 10,5 tūkst.
„Apie vaikų globą atvirai“: nematomas vaikų skausmas
Statistika ir globos formos
Gruodžio mėnesio duomenimis, Lietuvoje veikė 177 šeiminiai namai, kuriuose gyvena 1032 tėvų globos netekę vaikai, iš kurių - 843 vyresni nei 10 metų amžiaus. Statistika rodo, kad rasti šeimą vaikui, vyresniam nei 10-ies metų, yra ypač sunku.
| Globos forma | Skaičius |
|---|---|
| Fiziniai vaiko globėjai (rūpintojai) | 3314 |
| Budintys globotojai | 251 |
| Šeimynos | 54 |
| Nuolatiniai globotojai | 9 |
| Šeiminiai namai | 177 |
Iššūkiai ir pagalba šeimoms
Vaikų globos specialistai pabrėžia, kad nors sąlygos globos srityje gerėja, vis dar susiduriama su sunkumais. „Turbūt pats skaudžiausias momentas, su kuriuo mes vis dar susiduriam, tai yra, kiek kartų tą vaiką galima paimti iš tos pačios šeimos. Kitaip sakant, institucijos įvertina pokytį tėvų šeimoje, bet tėvų šeima nebūtinai pasikeičia arba labai greit atkrinta ir vaiko antrinis, tretinis paėmimas iš šeimos - labai skausmingas“, - sako globėja E. Vaitkevičienė.
Visgi ekspertai džiaugiasi teigiamais pokyčiais: individualizuotos ir intensyvios paslaugos, pritaikytos šeimai, padeda įveikti krizines situacijas, todėl vis daugiau vaikų lieka su savo tėvais. Taip pat žymiai pagerėjo globėjų pasiruošimas priimti vaikus per specialius GIMK mokymus. Nuo šių metų liepos 1-osios pradėjęs veikti nuolatinio globotojo institutas suteikia naują viltį vaikams, kuriems anksčiau rasti globėjus buvo itin sudėtinga, pavyzdžiui, didelėms brolių ir seserų grupėms ar vyresniems vaikams.
Bendruomeniniai vaikų globos namai, kuriuose vaikai gyvena lyg namuose, prisideda prie geresnės socialinės integracijos. Vaikai čia mokomi savarankiškumo, jiems skiriama daugiau dėmesio, o aplinka yra artima šeimai. Tai rodo, kad valstybės kryptis yra orientuota į vaiko poreikius ir saugų vystymąsi, atliepiant fizinius, socialinius ir emocinius poreikius.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
