Įgimtos naujagimių infekcijos: atpažinimas, diagnostika ir gydymas

Naujagimio atėjimas į pasaulį yra džiaugsmingas, tačiau kartu ir sudėtingas procesas, kurio metu kūdikis gali susidurti su įvairiais sveikatos iššūkiais. Viena iš rimčiausių būklių, su kuria gali tekti susidurti tėvams - tai įgimtos ar anksti po gimimo pasireiškiančios infekcijos. Tik ką gimęs kūdikėlis yra be galo pažeidžiamas ir atviras įvairiausioms infekcijoms. Įgimtos naujagimių infekcijos gali būti bakterinės ir nebakterinės.

Infekcijų priežastys ir rizikos veiksniai

Pagrindinės šių ligų priežastys gali būti labai įvairios ir apima tiek genetinius, tiek aplinkos veiksnius. Dažniausia naujagimių sepsio priežastis - bakterinės infekcijos. Gimimo procesas yra stresas naujagimiui, kuris gali sukelti tiek klinikinių simptomų atsiradimą, tiek išprovokuoti uždegiminius kraujo pokyčius. Neonatalinis sepsis gali pasireikšti bet kuriam naujagimiui, tačiau dažniau juo suserga neišnešioti naujagimiai.

Infekcijos šaltiniai gali būti skirtingi:

• Ankstyvasis sepsis: pasireiškia per pirmąsias tris paras po gimimo. Naujagimiai užsikrečia nuo mamos dar prieš gimdymą arba jo metu. Dažniausi šios ligos sukėlėjai yra B grupės β hemolizinis streptokokas, žarnyno lazdelė, listerija.
• Vėlyvasis sepsis: pasireiškia vėliau nei po trijų parų. Sepsį gali sukelti aplinkoje esančios bakterijos, dažniausiai perduodamos per medicininę įrangą - kateterius, intubacinius vamzdelius.

Pagrindiniai simptomai, kuriuos svarbu pastebėti

Daugelis sepsio simptomų yra būdingi ir kitoms infekcijoms bei ligoms, todėl juos atpažinti yra itin svarbu. Pagrindiniai požymiai gali apimti:

• Kvėpavimo sutrikimus (greitas kvėpavimas, cianozė).
• Temperatūros nestabilumą (aukšta arba žema kūno temperatūra).
• Maitinimosi problemas (nenoras valgyti, atpylinėjimas, vėmimas).
• Neurologinius simptomus (letargija, irzlumas, padidėjęs raumenų tonusas).
• Odos spalvos pokyčius (pageltimas, pamėlynavimas, bėrimai).

Į gydymo įstaigą būtina kreiptis, jei naujagimis yra neramus, irzlus, sunkiai kvėpuoja, jo oda vėsi, blyški, daugiau nei 12 val. vaikelis nesišlapino ir nesituštino.

Diagnostika ir gydymo taktikos

Diagnostika apima išsamų fizinį naujagimio įvertinimą, kuris papildomas laboratoriniais tyrimais. „Atmesti infekuotumą“ - dažniausia užduotis neonatologijoje. Gydytojai atsižvelgia į mamos rizikos veiksnius, klinikinius požymius bei bakteriologinių pasėlių rezultatus.

Gydymo galimybės priklauso nuo nustatytų problemų pobūdžio. Sergantiems naujagimiams gydytojai paskiria antibiotikus, kurie švirkščiami į veną. Jei pasėlyje iš kraujo arba smegenų skysčio auga bakterijos, naujagimio gydymas antibiotikais dažniausiai užtrunka 10-21 dieną. Svarbu pabrėžti, kad tyrimų ėmimo ir procedūrų metu naujagimiui taikomos visos įmanomos medikamentinės ir nemedikamentinės nuskausminimo priemonės.

Prevencija ir tolesnė priežiūra

Būsimoji mama turėtų laikytis asmens higienos taisyklių, kruopščiai gydytis visas infekcijas ir reguliariai lankytis moterų konsultacijoje. 35-37 nėštumo savaitę turėtų būti paimtas pasėlis dėl B grupės β hemolizinio streptokoko. Taip pat nepaprastai svarbus yra žindymas - pirmų 6 mėn. motinos piene yra visų reikiamų naujagimiui maisto, augimą skatinančių ir imunitetą stiprinančių medžiagų.

tags: #igimta #naujagimio #infekcija

• Ankstyvasis Martyno Mažvydo gyvenimas
• Apie Kęstučio Budrio užsienio politikos gaires
• Auklėtojų atostogų skaičius ir tvarka
• Kietas pilvas 36 nėštumo savaitę
• vaikų futbolo treniruotės Panevėžyje