Vienas dažniausių tėvų skundų pirmaisiais mažylio gyvenimo mėnesiais yra atpylimas. Šis reiškinys, kartais vadinamas nekomplikuotu refliuksu, atsiranda, kai skrandžio turinys nevalingai išmetamas į burnos ertmę. Atpilti gali sveiki naujagimiai ir kūdikiai, taip pat - ir žindomi, ir maitinami pieno mišiniais. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais virškinimo sistema dar nėra brandi ir skrandžio turinys lengviau sugrįžta į stemplę, t. y. kūdikis atpila. Sveiko vaiko savijauta dėl to nenukenčia ir jis normaliai priauga svorio. Daugeliu atvejų tai yra normalus fiziologinis procesas, kuris neturėtų kelti didelio nerimo tėvams. Tačiau svarbu atpažinti situacijas, kai atpylinėjimas gali būti susijęs su sveikatos problemomis ir reikalauja medicininės pagalbos.
Atpylinėjimas - tai neskausmingas skrandžio turinio grįžimas atgal į stemplę ir iš burnos. Tai skiriasi nuo vėmimo, kuris yra jėga išstumiamas skrandžio turinys. Kūdikiams atpylinėjimas dažniausiai pasireiškia dėl nepakankamai išsivysčiusio stemplės sfinkterio - raumens, kuris reguliuoja maisto patekimą iš stemplės į skrandį. Šis raumuo dar nėra pakankamai stiprus, kad pilnai sulaikytų maistą skrandyje, ypač po maitinimo.
Naujagimiai ir kūdikiai dažniausiai atpylinėja dėl to, kad valgydami prisiryja oro arba suvalgo daugiau pieno, nei telpa jų skrandyje. Nuryto oro burbulai skranduke beveik visuomet atsiduria po pienu. Kai tik skrandis sujuda arba mažylis pats keičia padėtį, oro burbulai „šauna” į stemplę. Taip kartu su oru atpilama ir truputį skrandžio rūgšties paveikto pieno, kuris būna rūgštaus kvapo. Dažniau atpylinėja goduoliai - per 2-3 savaites išmokę žįsti jie godžiai čiumpa spenelį, stipriai traukia ir kartu su pienu pritraukia oro. Dažniau atpila ir tie, kurie blogai apžioja spenelį.
Kūdikio išgertas pienukas, prieš patekdamas į skrandį, keliauja stemple. Apatinėje stemplės dalyje yra nedidelis vožtuvas, vadinamas apatiniu stemplės sfinkteriu, kuris atsiveria, leisdamas maistui patekti į virškinamąjį traktą, po to vėl užsidaro. Kūdikio sfinkteris nėra visiškai susiformavęs, todėl į stemplę patenka skrandžio turinio, kurį kūdikis atpila. Tai natūralus reiškinys, vadinamas gastroezofaginiu refliuksu (GER). Tik jeigu kūdikis po valgio dažnai ima vemti, tai jau gali būti rimtesnis negalavimas - gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Negydant ligos, gali sulėtėti vaiko augimas ir vystymasis, sutrinka virškinimo ir kvėpavimo sistemos.
Kai mes valgome, maistas iš burnos į skrandį patenka per stemplę. Ji panaši į vamzdelį, sudarytą iš audinių ir raumenų sluoksnių, kurie jai padeda praplatėti arba susiaurėti, stumdami maistą į skrandį (šis banguojantis judėjimas vadinamas peristaltika). Stemplės apatinėje dalyje, kuri sujungta su skrandžiu, yra žiedo pavidalo raumuo, vadinamas apatiniu stemplės sfinkteriu. Tačiau apatinis stemplės sfinkteris dėl raumenų silpnumo gali pilnai neužsiverti leisdamas skrandžio turiniui patekti į stemplę. Dažnai pastebima, kad kūdikiui pirmaisiais gyvenimo mėnesiais tuoj po valgymo ar atsirūgus iš burnos išbėga nedidelis kiekis apvirškinto pieno. Tai vadinama atpylimu. Dažniausiai kūdikis atpila dėl anatominių ypatybių (trumpa stemplė, maža skrandžio talpa). Pastebima, kad kas antras kūdikis atpila bent kartą per dieną. Sulaukę 6 mėnesių kūdikiai atpila gerokai rečiau.
Prievarčio spazmas - tai būklė, kai dėl padidėjusio skrandžio ir dvylikapirštės žarnos jungties raumeninio žiedo tonuso skrandžio turinys nekeliauja virškinamuoju traktu žemyn dvylikapirštės žarnos link, o yra išstumiamas atgal į stemplę, burną. Prievarčio stenozė. Tai įgimtas prievarčio susiaurėjimas, kuris gydomas chirurginiu būdu. Dažniausiai iš pradžių atpilama truputį, o tuomet - fontanu, kūdikio svoris krenta.

Yra keletas pagrindinių priežasčių, kodėl kūdikiai atpila:
Dažnai pastebima, kad kūdikiui pirmaisiais gyvenimo mėnesiais tuoj po valgymo ar atsirūgus iš burnos išbėga nedidelis kiekis apvirškinto pieno. Tai vadinama atpylimu. Dažniausiai kūdikis atpila dėl anatominių ypatybių (trumpa stemplė, maža skrandžio talpa). Pastebima, kad kas antras kūdikis atpila bent kartą per dieną. Sulaukę 6 mėnesių kūdikiai atpila gerokai rečiau. Kūdikiui augant, skrandžio ir stemplės kampas pasikeičia, todėl jis natūraliai atpila rečiau. Jeigu kūdikių, kurie dažnai atpila, apetitas yra geras ir jų svoris normaliai auga, taip pat nepasireiškia kiti simptomai, paprastai tai laikoma fiziologiniu refliuksu (pasireiškiančiu atpylimu).

Reikėtų sunerimti, jei kūdikis gausiai atpila po kiekvieno ar beveik po kiekvieno maitinimo, blogai priauga svorio, dažnai užspringsta, atsirūgęs ir atpylęs tampa neramus, raitosi, keičiasi jo veiduko mimika, verkia ir akivaizdu, kad jam skauda. Sutrinka tik funkcija.
Reikėtų sunerimti, jei:
Jei vaikas nuolat atpila fontanu, nusilpsta, galima įtarti organinius virškinimo sistemos pakitimus - skrandžio pilorinės dalies (pereinančios į dvylikapirštę žarną) spazmą ar susiaurėjimą. Antrasis atvejis sunkesnis, nes visiškai sutrinka maisto patekimas iš skrandžio toliau į dvylikapirštę žarną ir į plonąjį žarnyną. Kūdikis nuolat gausiai atpila ir netenka svorio, skysčių, sutrinka elektrolitų balansas, vystosi organizmo intoksikacija. Vaikutis tampa vangus, išblyškęs. Tai pastebėjusi mama turi nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Dėl silpno stemplės rauko į stemplę, ryklę, burną, gerklas patekęs rūgštus skrandžio turinys nudegina jautrią gleivinę. Kai kurie šios ligos požymiai panašūs į kvėpavimo takų infekcijų - vaikas gali skųstis ryklės skausmu, užkimti, kosėti. Gana dažnas simptomas kosulys provokuoj...
Jei kūdikis atpylinėja, galite pabandyti šių priemonių:
Maždaug valandą po valgymo stenkitės kūdikio nejudinti, intensyviai nesupkinti. Daryti masažus, mankštelę ar vandens vonias reikėtų praėjus ne mažiau kaip 1,5 val. Kūdikis atpils mažiau, jei žįsdamas apims ne tik spenelį, bet ir aplink esantį tamsų laukelį, o apatinė lūpa turi būti atsivertusi į išorę. Mišiniais maitinamą kūdikį reikia maitinti lėtai, dažniau ir po nedaug. Kai kūdikis suvalgo pusę mišinio kiekio, padėkite jam atsirūgti ir maitinkite toliau. Jeigu visos šios priemonės nepadeda, mažyliui galima anksčiau duoti papildomo tiršto maisto (nuo 4-5 mėn, o kartais ir anksčiau). Kai kada siūloma rinktis mišinį su mažesniu laktozės kiekiu ar visiškai be jos.

Nors daugeliu atvejų atpylinėjimas kūdikiams praeina savaime, kartais gali prireikti medikamentinio gydymo. Svarbu pabrėžti, kad bet kokius vaistus kūdikiui turėtų skirti tik gydytojas.
Idealu, jei naujagimis iš karto po gimimo, o ir vėliau, maitinamas išskirtinai motinos pienu iš krūties. Per pirmąsias 4 val. po gimimo, jei tik leidžia mamos ir vaiko sveikatos būklė, naujagimiui reikia pasiūlyti krūtį. Pirmosiomis valandomis po gimdymo iš krūties teka gelsvas priešpienis, jis yra labai kaloringas, todėl mažylis pasisotina jau nedideliu jo kiekiu.
Motinos pienas yra lengviau virškinamas ir kūdikio skrandis dvigubai greičiau ištuštėja, nei geriant adaptuotus pieno mišinius. Pakeiskite maitinimo dažnį - maitinkite kūdikį dažniau, kas 2 - 3 valandas. Matindami kūdikį pasistenkite laikyti jį labiau vertikalioje padėtyje. Sumaitinus 30 - 60 ml pieno, leiskite kūdikiui atsirūgti ir vėl tęskite maitinimą. Po maitinimo, apie pusę valandos, palaikykite ar ramiai panešiokite savo kūdikį vertikalioje padėtyje, kad susikaupęs oras galėtų ramiai išeiti. Neskubėkite sodinti kūdikį į kėdutę iškart po valgio.
Jeigu kūdikis maitinamas mišinėliu, rinkitės buteliukus su vožtuvėliu (angl. anti-colic bottles). Netikslus pieno mišinio paruošimas, laikymas ir/ar vartojimas gali pakenkti kūdikio sveikatai.

Beveik visi naujagimiai ir kūdikiai daugiau ar mažiau atpylinėja. Ir kažin ar teko girdėti, kad atpylinėtų darželinukas ar mokinys. Naujagimiai ir kūdikiai dažnai atsirūgsta, atpila. Pieno perteklius ir oro burbulai sukelia pilvuke tempimo jausmą ir nepatogumą, vaikučiui vartantis pakyla stemple į viršų ir kartu išstumia dalį praryto šviežio pieno.
Jeigu kūdikis atpila neapvirškintą, t.y. šviežią, baltą, bekvapį pieną ar mišinuką, atpylimas yra normalus, t.y. Jeigu kūdikis atpila apvirškintą, gelsvos ar žalsvos spalvos, salsvo kvapo pieną arba mišinuką, galima įtarti patologiją. Sunerimti reikėtų ir jeigu kūdikis atpila labai dažnai ir labai daug, fontanu, beveik visą suvalgytą maistą, jam krenta svoris, atpila vyresnis nei 6 mėn. kūdikis.
Kūdikiai auga labai skirtingi: vienas pieno apylinėja tik pirmą gyvenimo mėnesį, kitas - ilgai, dažnai ir labai daug. Kodėl?

Jei 9-10 mėnesių kūdikis vis dar atpylinėja, bandykite po truputį tirštinti maistą, tokio amžiaus kūdikiai daugiau linkę apsivalgyti nei jaunesni, bet neatmetama ir nuryto oro tikimybė. Taigi neleiskite kūdikiui persivalgyti bei nešiokite jį vaiknešėlyje ant pilvo, nugaros ar prie šono - statmenoje padėtyje kūdikiai mažiau atpylinėja nei gulinėdami.
Ar atpylinėjančiam kūdikiui duoti daugiau maisto? Vaikutis suvalgo savo normą, bet pusę (taip atrodo) atpila. Paprastas fiziologinis atpylinėjimas yra negausus, todėl dėl jo papildomai kūdikio maitinti nereikia.
Jei po valgio praėjo daugiau nei valanda, galima įtarti, kad kūdikis ne atpila, o vemia.