Pirmieji kūdikio gyvenimo metai - ypatingas laikas, kai formuojasi svarbiausi įgūdžiai ir gebėjimai. Į pasaulį atėję nesavarankiški ir gležni mažyliai turi tiek daug išmokti: valingai judėti, atpažinti ir reikšti savo emocijas, suvokti aplinką, išmokti bendrauti kalba. Jų vystymasis pirmaisiais metais vyksta labai sparčiai.
Ketvirtasis kūdikio mėnuo - pilnas naujų atradimų ir veiklos! Žinodami svarbiausius raidos etapus galime geriau suprasti kūdikius ir padėti jiems visapusiškai pažinti pasaulį. Vis labiau bręstant mažylio nervų sistemai, spontaniški ir nesąmoningi judesiai pamažu tampa sąmoningais ir kontroliuojamais.
Ketvirtąjį mėnesį kūdikio augimo tempai pradeda lėtėti. Anksčiau buvęs spartus augimas sulėtėja iki dviejų centimetrų per mėnesį. Kadangi jūsų keturių mėnesių mažylis yra labai aktyvus, jis sunaudoja daug energijos ir nepriauga tiek daug svorio.

Ketvirtojo mėnesio pabaigoje kūdikis turi atlikti šiuos psichomotorinės raidos įgūdžius gulėdamas ant pilvo. Paguldytas ant pilvo kūdikis jaučiasi tvirtai ir stabiliai. Jis tvirtai remiasi dilbiais į pagrindą, o žastai iškišti į priekį taip, kad kampas tarp jų ir dilbių sudaro daugiau kaip 90 laipsnių kampą. Plaštakos pusiau atgniaužtos. Galvą kūdikis išlaiko pakeltą ilgiau negu 1 minutę, dažnai pakeldamas ją 90º kampu. Taip paguldytas mažylis gali išbūti kelias minutes, dairytis.
Dairytis aplink ir aiškiau matyti jį supančią aplinką padeda pasirėmimas rankomis: keturių mėnesių kūdikis tvirtai remiasi dilbiais, kartais rankas ištiesdamas per alkūnes. Kai kurie 4 mėnesių kūdikiai jau nebenori statiškai gulėti pakėlę galvą, jie judina rankas ir kojas, tiesia krūtinės ląstą ir supasi ant pilvo. Tokie judesiai labai panašūs į plaukiko.
Atliekant trakciją (lėtai traukiant už rankų iki 45 laipsnių kampo), kūdikis kelia galvą ir šiek tiek sulenktas kojas. Lėtai tempiamas už rankų, kūdikis sėdasi dirbdamas nugaros ir sprando raumenukais. Galva neatsilieka nuo stuburo, kyla kartu. Taip sodinamas mažylis būna labai susikaupęs, stengiasi.
Kai kurie 4 mėnesių kūdikiai (bet ne visi) jau gali atlikti ir šį triuką: lenkiamas į šoną išlaiko galvą tiesiai. Pasodintą kūdikį laikykite už liemens ir atsargiai lenkite į šoną. Nors liemuo pasvyra į dešinę ar kairę, vaikutis galvą išlaiko tiesiai.
Kūdikis, paramstytas pagalvėmis, jau geba išlaikyti savo svorį sėdimoje padėtyje, galva beveik nesvyruoja, ilgiau nulaikoma vidurio linijoje, o sutvirtėjęs dubens raumenynas neleidžia griūti į priekį. Tačiau nereikėtų piktnaudžiauti šiuo nauju mažylio gebėjimu ir per ilgai laikyti jį tokioje padėtyje: nugaros raumenys dar silpni, todėl galimi laikysenos iškrypimai.
Pradedama ruošti kūdikį sėdėjimui, nors jo stuburiukas ir raumenys dar per silpni sėdėti savarankiškai, o juo labiau - stovėti. Pradinis kūdikio sėdėjimas yra remiantis ištiestomis rankomis priekyje, o savarankišką sėdėjimą dauguma pasiekia maždaug 5 - 6 mėnesių amžiuje.
Kūdikis jau pakankamai nulaiko galvą vertikalioje padėtyje ir vidurio linijoje. Liesdamas pagrindą, kūdikis vėl nustoja lenkti kojas ir šiek tiek ištiesia kelio ir čiurnos sąnarius. Jei kūdikį laikome vertikaliai aukštai taip, kad jo kojos neliečia pagrindo, tuomet jas pariečia po pilvu.
Pastatytas trumpam kojas ištiesia. Paprastai tokio amžiaus kūdikiai pastatyti nesiremia kojomis, o sulenkia jas per kelius. Tačiau retkarčiais kūdikis kojas gali trumpam ištiesti per kelio ir čiurnos sąnarius. Klubų sąnariai vis tiek lieka sulenkti. Po to, šiek tiek išsitiesus kelio ir čiurnos sąnariams, kūdikis gali trumpą laiką remtis kojų pirštais, tačiau kūno svorio dar neišlaiko. Rankos sulenktos, o plaštakos išlieka pusiau atgniaužtos. Prilaikomas už pažastų ar aukščiau už liemens šiuo metu jis turėtų remtis abiem kojomis (pėdų padėtis gali kisti nuo atramos pirštų galais iki atramos pilna pėdute), tačiau nereikėtų skatinti žingsniavimo.
Svarbus keturių mėnesių kūdikio vystymosi žingsnis yra rankų ir burnos koordinavimas. Griebimo refleksas pamažu išnyksta ir pradeda dominuoti sąmoningas pagriebimas. Sulaukęs keturių mėnesių jūsų kūdikis jau gerai suima daiktus. Jo plaštakos dažniausiai pusiau atgniaužtos.
Kūdikis jau nebėra toks naivus, kaip anksčiau - jis pats gali prasimanyti veiklos. Vienas iš naujų žaislų - nuosavos rankos. Kūdikis pakelia rankutes prie veido, apžiūrinėja, kartais jas sąmoningai suliečia. Rankos „žaidžia“ viena su kita. O svarbiausia - gali rankas „nunešti“ prie burnos ir paragauti. Šiuo metu vaikui pirmą kartą pavyksta pirštais pasiekti juosmenį.
Jūsų keturių mėnesių mažylio svarbiausias jutimo organas yra jo burna. Rankų judesį burnos link vaikutis atlieka vis dažniau ir tiksliau. Kūdikis į burną pradeda kišti ne tik pirštus ir kumščius, bet ir daiktus. Kišimas burnon - tai ne atsitiktinis judesys, kaip buvo naujagimiui.
Ketvirtąjį mėnesį kūdikis jau moka žaisti barškučiu! Rankų judesiai vis labiau tobulėja: kūdikio delnai didžiąją laiko dalį ištiesti, pats siekia įvairių daiktų, juos paima ir kiša į burną. Vaikelis pradeda suvokti ryšį tarp akies ir rankos (matau - imu), o tai svarbi pradžia susipažinti su savuoju kūnu. Kūdikis geba žaisti su savo rankomis, jas suveda priešais į vidurio liniją, liečia save, piršteliais griebia už drabužių.
Keturių mėnesių mažylis jau pats gali persiversti nuo pilvo ant nugaros. Gulėdamas ant nugaros, sulenkęs per klubus kojas, jis verčiasi ant šono. Tai ne tik laikas, kuomet mažylis pradeda aktyviai žaisti su žaisliukais, vartytis nuo nugaros ant pilvo.
Fizinė veikla yra svarbi nuo pat pirmųjų gyvenimo mėnesių. Kūdikio mankšta - tai ne tik smagus užsiėmimas, bet ir būdas stiprinti jo raumenis, gerinti pusiausvyrą bei koordinaciją. Atliekant specialius pratimus, mažylis mokosi naujų judesių, kurie padeda pasiruošti ropojimo, atsisėdimo ar vaikščiojimo etapams. Be to, tinkama mankšta gali padėti išvengti raidos sutrikimų ir pagerinti bendrą fizinę būklę.
Kūdikio masažas - dar viena svarbi terapinė priemonė, kuri ne tik atpalaiduoja, bet ir padeda gerinti kraujotaką, stiprinti raumenis bei skatinti sveiką vystymąsi. Jis taip pat gali būti naudingas esant įtampai ar miego sutrikimams, nes švelnūs prisilietimai ramina ir suteikia saugumo jausmą.

Per pastarąsias kelias savaites jūsų kūdikis toliau intensyviai lavins savo pojūčius. Ketvirtąjį gyvenimo mėnesį mažyliai aktyviai kreipia savo dėmesį į triukšmo šaltinius ir įdėmiai klausosi. Kūdikiai, tobulėjant jų klausai ir regai, tampa vis dėmesingesni aplinkai. Mažylio dėmesį patraukia ne tik įvairiaspalviai objektai: išgirdęs garsą, jis gręžiasi jo link.
Mažylis jau geba atskirti ne tik kontrastingus, bet ir panašius atspalvius, pavyzdžiui, raudoną ir oranžinę. Lavėja matymas ir vaizdų suvokimas. Tai skatina bei moko atlikti valingus galvos judesius, pavyzdžiui, pasisukti sudominusio daikto link.
Kūdikis labai susidomėjęs stebi šalia esančius daiktus, virš lovytės pakabintus barškučius. Jis supranta, kad juos galima paimti, sugriebti, todėl prisitraukia prie savęs. Jei jam į rankutę įdėsite žaisliuką, kūdikis jį tvirtai suspaus ir makaluodamas sau prieš akis susidomėjęs stebės. Jeigu rodysite 2 daiktus, kūdikio žvilgsnis keliaus nuo vieno prie kito - mažylis rinksis.
Jūsų kūdikis jau absorbavo ir apdorojo daugybę dirgiklių iš savo aplinkos. Šis procesas skatina tolesnį protinį brendimą. Vaikutis žiūri įsistebeilijęs į vietą, nuo kurios nukrito daiktas. Atsimena tai, kas įvyko prieš 5-7 sekundes. Mažylis domisi televizoriumi.
3-4 mėnesių kūdikius domina ne tik jų pačių atvaizdas, bet ir kitų žmonių veidai. Jie įdėmiai tyrinėja tėvelių, giminaičių ir šeimos draugų veidus, įsidrąsinę nori paliesti judančias lūpas ar atsikišusią nosį. Kūdikiams patinka ir knygelės, žurnalai ar net maisto produktų pakuotės ant kurių pavaizduoti žmonių veidai. Stiprėjantis kūdikis tampa vis smalsesnis ir judresnis.
Faktas: Maždaug keturių-penkių mėnesių kūdikis supranta, kad du mėlynos spalvos atspalviai yra labiau panašūs negu mėlyna ir žalia spalvos, nors ir nežino jų pavadinimų.
Jau sugeba numatyti būsimą įvykį - maitinimą, ėjimą į lauką, maudymą. Suvokia atsidūręs svetimoje aplinkoje, gali sunerimti, išsigąsti. Vienus daiktus ar žaislus mėgsta labiau nei kitus. Mažyliui jau nebeįdomu tiesiog gulėti ir stebėti virš lovelės besisukančią muzikinę karuselę.
Kas savaitę kūdikis šypsosi vis daugiau, kol ketvirto mėnesio pabaigoje nusikvatoja balsu. Jo džiaugsmui nėra ribų, juokiasi ne tik veidukas, bet ir rankos, kojos, iš laimės spurda visas kūnas. Mėgaukitės šiuo fantastiniu laikotarpiu. Tik pirmaisiais metais vaikutis juokiasi taip patikliai ir nuoširdžiai. Kasmet jis darysis vis santūresnis ir vis rečiau girdėsite jo kvatojimą.
Be džiaugsmo, jūsų kūdikis jaučia ir nusivylimą. Keturių mėnesių kūdikių emocinis pasaulis yra intensyvesnis nei suaugusiųjų. Jei, pavyzdžiui, norimas daiktas nepasiekiamas, mažylis tampa neramus, o procesui įsibėgėjus dažnai ir nekantrus bei verkšlenantis, kol galiausiai pradeda verkti. Todėl suaugusieji ne visada pajėgia suprasti, kodėl kūdikiai yra nusiminę ar neramūs. Tad šiuo laikotarpiu labai svarbu, kad mažylis gautų paguodą ir supratimą, kai yra nelaimingas ar suirzęs.
Krizenimas, kai jis mato ar patiria ką nors smagaus, rodo, kad atsiranda humoro jausmas. Rodo ne tik pasitenkinimą, bet ir priešiškumą, susijaudinimą (sunkiau ir dažniau kvėpuoja).
Ar žinojai? Jūsų kūdikis jau geba pats save nuraminti. Čiulpdamas savo kumštį, kūdikis tokiu būdu save ramina.
Ketvirtąjį mėnesį mamos ir tėčiai pastebi, jog kūdikis vis įdėmiau stebi jų veidus ir klausosi jų kalbos bei stengiasi išgirstus garsus atkartoti pats. Jūsų keturių mėnesių mažylis toliau yra be galo smalsus ir mėgaujasi kiekviena galimybe bendrauti. Šiuo laikotarpiu kūdikis ypatingai domisi viskuo, kas susiję su kalba - lūpų judėjimu jums kalbant, kalbos melodija bei ritmu. Pastebėsite, kad vis dažniau jūs su kūdikiu užmegsite dialogą.
Kūdikis neklysdamas pasuka galvą į tą pusę, iš kurios sklinda garsas. Žodynas tampa vis platesnis. Mieliausias mamos ir tėčio ausiai yra krykštavimas. Krykštauja ir pučia. Tai trumpi, staigiai išsprūdę balsiai. Krykštaudamas kūdikis išreiškia ir savo gerą nuotaiką, ir džiaugsmą savo skliedžiamais garsais. Tai trumpi staigūs garsai, greitai kintant balso registrui.
Mamos sako, kad toks krykštavimas primena delfinų kalbą. Ketvirto mėnesio pabaigoje pasigirsta ir keli pučiamieji priebalsiai. Vaikas pučia orą pro sučiauptas lūpas ir pasigirsta kažkas panašaus į „f“, „v“, „z“ ar angliškąjį „th“. Garsai tariami pro pusiau sučiauptas lūpas. Lūpiniai garsai (m, b). Kūdikis juos taria sučiaupęs lūpas. Gugavimas tęsiasi nuo 3 iki 15 minučių.
Pradėję eksperimentuoti su priebalsiais, kūdikiai atranda vieną ar du iš karto ir vis kartoja tą patį skiemenį, pvz., ba, ga, da, te, ma. Kitą savaitę jie gali vartoti kitą kombinaciją, tarsi užmiršdami pirmąją.
Darosi vis gudresnis. Įdomiausia 4 mėnesių kūdikio veikla - bendravimas su žmonėmis. Jis nori būti nešiojamas, kalbinamas. Skleidžia garsus kviesdamas bendrauti - kosėja, pliaukši liežuviu. Kūdikis puikiausiai supranta, kai jį šnekina, juokina.
Ryškėja simpatijos ir antipatijos, kūdikis išskiria žmones, kurie jam labiau patinka. Skiria žmonių veidus. Pažįsta mamą ir kitus dažnai matomus artimuosius, o svetimus priima nepatikliai. Tikėtina, kad sulaukęs džiaugsmingos tėvų reakcijos, šį garsų junginį jis kartos vėl ir vėl. Sąmoningai ištarti žodį „mama“, žiūrint į savo mamą ar stengiantis atkreipti jos dėmesį.
Keturių mėnesių mažylis per parą turėtų miegoti apie 15 valandų, iš jų 12 valandų naktį (su prabudimais). Dieną pogulio įprastai migdomas 2 arba 3 kartus po 1,5-2 valandas. Dauguma kūdikių įpranta išmiegoti visą naktį tarp dviejų ir šešių mėnesių.
Didelis jautrumas aplinkai, naujų įgūdžių mokymasis išvargina mažuosius atradėjus. Nejudrus stiklinis žvilgsnis į tolį, žiovulys, akių trynimas pirštukais, irzlumas, verksmingumas - tai kūdikių nuovargio išraiška. Stenkitės, jog mažylis nakties miegui būtų migdomas panašiu laiku kiekvieną dieną - geriausiai tinka 19-20 valandų. Užmigus šiuo metu galvos smegenys, nugrimztančios į giliausią miego stadiją, tinkamai pailsi. Taip giliai įmigus, yra išskiriamas augimo hormonas, taigi, tokiu laiku migdomi kūdikiai sėkmingai auga. Ne veltui sakoma, jog viena valanda iki vidurnakio savo nauda lygi dviem po vidurnakčio. Keltis tinkamiausias metas - 7 valanda ryto. Būtent šią valandą organizmo veikla yra aktyvi, kūnas pasiruošęs pradėti naują dieną.
4-5 mėnesių kūdikiams pasireiškia 4 raidos šuolis, kuris yra intensyvus kūdikio protinio vystymosi laikotarpis. Šio raidos šuolio metu kūdikis ima atlikti sudėtingesnius veiksmus ir jų sekas, pavyzdžiui, paima žaisliuką ir deda į burną. Kūdikis taip pat ima suvokti priežasties ir pasekmės sąsają bei ją nuolat tikrina.
Raidos šuoliai neretai sutampa su miego regresais. 4 mėnesių miego regresą patiria beveik visi kūdikiai. Manoma, kad jis atsiranda dėl pasikeitusio kūdikio miego ciklo, t.y. kūdikio miego ciklas ima panašėti į suaugusiojo: ciklas pradeda ilgėti, ima keistis ciklo metu besikeičiančių miego fazių trukmė, jų eilės tvarka. Miego regresas įprastai pasireiškia suprastėjusiu ir sutrumpėjusiu miegu: kūdikis staiga ima dažniau pabusti naktį ir/arba dienos pogulių metu, jį sunkiau nuraminti ir užmigti. Raidos šuolio metu kūdikis gali būti verksmingesnis nei įprastai, jį gali būti sunkiau užmigdyti, mažyliui gali būti sunkiau susikaupti ramiam valgymui (taip pat gali pasireikšti krūties streikas).
Ketvirtą mėnesį kūdikis valgo tik mamos pieną arba adaptuotą mišinį. Per parą suvalgo apie 800-1000 ml mamos pieno arba adaptuoto mišinio. Tai sudaro apie šeštadalį kūdikio svorio. Kūdikis valgo 5-6 kartus per parą. Išalkęs gali palaukti maitinimo neverkdamas. Atpažįsta krūtį, šaukštelį, buteliuką.
Kūdikiui tapus jautriam aplinkai ir įvairiems dirgikliams, maitinimai gali tapti sudėtingesni dėl lengvo ir greito jo išblaškymo. Jei maitinimai dėl šios priežasties tapo sunkesni, stenkitės surasti ramią aplinką, kuri neblaškytų kūdikio dėmesio.
Ketvirtąjį mėnesį galima pastebėti, jog kūdikis valgo rečiau. Nenuogąstaukite - tai nutiko dėl padidėjusio skranduko ir vaikelis gali suvalgyti didesnį kiekį pieno. Nepaisant to, svoris augs įprastai.
Keturių mėnesių mažylis jau gali liežuviu išstumti nepatikusį maistą ar jo perteklių. Taip pat pradeda formuotis kramtymo (gromuliavimo) judesiai, o pats organizmas pamažu pasiruošia virškinti: burnoje gaminama daugiau seilių ir angliavandeniams virškinti reikalingo fermento amilazės. Šio amžiaus kūdikiai pradeda kišti į burną daiktus, domisi naujais skoniais ir maistu, kurį valgo suaugusieji.
Nepaisant šių pokyčių, daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, kūdikiai papildomai primaitinami tik nuo 6 mėnesių amžiaus, tačiau galimos išimtys. Anksčiau nei 6-ąjį mėnesį primaitinami vaikai, kurių svoris auga sunkiau, nepaisant ar maitinama motinos pienu ar mišiniu. Ar primaitinimas reikalingas, nusprendžia prižiūrintis gydytojas. Ankstyvas primaitinimas, visų pirma, siejamas su didesne užspringimo rizika, nes 4 mėnesių kūdikiai dar nesėdi, o tvirtas sėdėjimas šią riziką reikšmingai sumažina.
| Aspektas | Rekomendacija 4 mėn. kūdikiui |
|---|---|
| Bendras miegas per parą | Apie 15 val. |
| Miego trukmė naktį | Apie 12 val. (su prabudimais) |
| Dienos poguliai | 2 arba 3 kartus po 1,5-2 valandas |
| Maitinimo dažnumas | 5-6 kartus per parą |
| Maisto norma per parą | 800-1000 ml mamos pieno/mišinio |
Ketvirtąjį mėnesį kūdikis turi būti apžiūrėtas augimą prižiūrinčio gydytojo. Šio apsilankymo metu matuojamas kūdikio svoris, ūgis, galvos apimtis. Matmenys žymimi specialiose vertinimo skalėse, brėžiant individualią augimo kreivę, pagal kurią, lyginant visų mėnesių rezultatus, įvertinama augimo harmonija.
Gydytojas pakalbina mažylį, stebi, kaip jis žaidžia, juda ir bendrauja, įvertina kūdikio psichomotorinę raidą, pateikia rekomendacijas. Gydytojas apžiūri nurengtą kūdikį: įvertina bendrą jo būklę, kūno sudėjimą, odą. Išklauso širdį bei plaučius stetofenondoskopu.
Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro sudarytą privalomų skiepų planą 4 mėnesių kūdikiai yra nemokamai skiepijamami kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, poliomielito ir pneumokokine vakcinomis, iš viso du dūriai. 4 mėnesių kūdikiai skiepijami lygiai taip pat, kaip ir 2 mėnesių. Reikėtų stebėti skiepo dūrio vietą ir vaiko savijautą.


Dauguma kūdikių gimsta pliki arba jų galveles dengia tik švelnūs pūkeliai. Pirmuosius kūdikio plaukučių pokyčius dažniausiai galima pastebėti maždaug 4-6-ąjį mažylio gyvenimo mėnesį. Plaukučių pokyčiai yra visiškai natūralūs ir normalūs, jie susiję su organizmo pokyčiais augant, pavyzdžiui, su pigmento melanino padaugėjimu.
Nusprendus išbandyti kūdikio nešiojimą nešioklėje labai svarbu išsirinkti tinkamą nešioklę. Svarbu ne tik išsirinkti saugią nešioklę, bet ir užtikrinti taisyklingą kūdikio padėtį joje. Svarbiausi saugaus nešiojimo aspektai: kūdikio kojytės turėtų būti sulenktos M forma (užpakaliukas žemiau, kojos sulenktos per kelius, vaikelis kojomis tarsi apsivijęs mamos ar tėčio liemenį).
Čiulptuko naudojimas ar nenaudojimas turi tiek pliusų, tiek minusų, kuriuos reikėtų apsvarstyti ir priimti jūsų šeimai tinkamiausią sprendimą. Pavyzdžiui, pastebima, kad ankstyvas čiulptuko naudojimas gali turėti neigiamos įtakos naujagimio gebėjimui efektyviai žįsti, tačiau vėlybesnis (praėjus bent pirmajam mėnesiui) čiulptuko naudojimas žindymo nesutrikdo. Čiulptukai kritikuojami dėl dantų ir sąkandžio problemų, tačiau jos siejamos su labai ilgu čiulptuko naudojimu vyresniame amžiuje. Rekomenduojama rinktis ortodontinį čiulptuką. Jo apačia yra plokščia, o viršus - apvalus.
Sėkmingai raidai svarbi ne tik kūdikio sveikatos būklė, bet ir aplinka. Kai kuriuos kūdikius suerzina arba pernelyg įaudrina intensyvus bendravimas, didelis garsas ir greitai besikeičiantys vaizdai. Jeigu mažylis jautrus, nepersistenkite - nešaukaukite per garsiai ir neišgąsdinkite jo.
Kiekvienas mažylis yra unikalus ir nepakartojamas, taigi, ir jo psichomotorinė raida gali skirtis nuo nurodomų normų. Nereikia nerimauti, jei kūdikis dar neturi vieno ar kito įgūdžio - jis tikrai greit nustebins savo gebėjimu mokytis ir tobulėti! Vis dėl to reikėtų atkreipti dėmesį ir pasitarti su vaiką prižiūrinčiu gydytoju, jei: