Straipsnio tikslas - atskleisti globos namų vaikų socialinių įgūdžių raiškos ypatumus, daugiausia dėmesio skiriant percepcijos, komunikacijos, interakcijos, veiklos planavimo, veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo įgūdžiams. Šiame straipsnyje analizuojami globos institucijose augančių vaikų socializacijos ypatumai, išskiriant pagrindinius socialinius įgūdžius ir atskleidžiant jų svarbą sėkmingai vaiko integracijai į visuomenę. Pastaruoju metu mūsų šalyje dėmesys sutelktas į globos namų auklėtinių socialinę integraciją visuomenėje. Šiame kontekste daug dėmesio teikiama asmens socialiniams įgūdžiams, nes pastarųjų ugdymas pagerina asmens socialinio funkcionavimo galimybes, sudaro sąlygas jam efektyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje, tapti pilnaverčiu visuomenės nariu.

Socializacija - tai procesas, kurio metu individas perima visuomenės normas, vertybes, įgūdžius ir žinias, reikalingus sėkmingam funkcionavimui visuomenėje. Socializacija apima adaptaciją ir interiorizaciją, gali būti organizuota (pvz., per švietimo sistemą) arba neorganizuota (pvz., per bendravimą su draugais). Pozityvioji socializacija padeda asmeniui tapti visaverčiu visuomenės nariu. Socialinė pedagogika nagrinėja socializacijos procesus ir jų įtaką asmens raidai.
Adaptacija - tai prisitaikymas prie naujos aplinkos ar sąlygų, o interiorizacija - vidinių vertybių ir įsitikinimų formavimas. Organizuota socializacija vyksta per institucijas, tokias kaip mokyklos, o neorganizuota - per kasdienį bendravimą ir patirtis. Šie du aspektai yra svarbūs vaiko socialiniam vystymuisi.
Socialinis statusas - tai individo pozicija visuomenėje, o vaidmuo - elgesio modelis, susijęs su tam tikru statusu. Vaikystėje socialinis statusas ir vaidmuo yra svarbūs socializacijos elementai, padedantys vaikui suprasti savo vietą visuomenėje ir išmokti tinkamai elgtis įvairiose situacijose.
Vaiko socializacija yra esminis asmenybės formavimosi etapas. Šeima, mokykla ir bendraamžiai yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką vaiko socialiniam vystymuisi.
Vaikystės socializacijos procesai yra unikalūs dėl vaiko amžiaus, kognityvinių gebėjimų ir socialinės aplinkos. Kiekviename etape vaikas susiduria su skirtingais socialiniais iššūkiais ir mokosi skirtingų įgūdžių.

Globos institucijoje augančių vaikų socializacija turi savų ypatumų dėl specifinės aplinkos ir ribotų galimybių bendrauti su šeima. Globos namų auklėtiniai dažnai patiria emocinį nepriežiūrą, nepastovumą ir socialinės sąveikos trūkumą, o tai gali neigiamai paveikti jų socialinių įgūdžių raidą.
Šiuo laikotarpiu svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai dėmesio ir meilės, kad galėtų normaliai vystytis emociškai ir socialiai. Globos institucijos personalas turėtų stengtis sukurti kuo artimesnę šeimai aplinką. Globos institucijose augančių kūdikių emocijų raida reikalauja ypatingo dėmesio. Ankstyvoje vaikystėje globos namų vaikai gali patirti sunkumų formuojant saugų prieraišumą su globėjais. Dėl personalo kaitos ir individualaus dėmesio trūkumo vaikai gali jaustis nesaugūs ir nesugebėti pasitikėti kitais.
Šiuo laikotarpiu vaikas turėtų turėti galimybę bendrauti su bendraamžiais ir dalyvauti įvairiose veiklose, kurios skatina socialinių įgūdžių ugdymą. Svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus ir priimtas. Ikimokykliniame amžiuje globos namų vaikai gali patirti sunkumų bendraujant su bendraamžiais. Dėl ribotos socialinės patirties jie gali nežinoti, kaip užmegzti draugystę, spręsti konfliktus ir dalintis žaislais.
Šiuo laikotarpiu vaikas turėtų būti skatinamas dalyvauti mokyklos veikloje ir užklasinėse programose, kad galėtų plėsti savo socialinį ratą ir mokytis bendradarbiauti su kitais. Jaunesniame mokykliniame amžiuje globos namų vaikai gali patirti sunkumų mokykloje.
Tyrimas, atliktas 2008 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, kuriame dalyvavo 105 vaikai iš globos namų, parodė, kad socialinių įgūdžių lygis yra žemas: pusei tirtų vaikų trūksta šių įgūdžių. Didžiausias dėmesys skiriamas šių vaikų percepcijos, komunikacijos, interakcijos, veiklos planavimo, veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo įgūdžių ypatumų atskleidimui.
Bendravimo įgūdžiai apima percepciją, komunikaciją ir interakciją. Globos namų vaikai dažnai stokoja gebėjimo tinkamai interpretuoti kitų žmonių emocijas ir signalus, efektyviai reikšti savo mintis ir jausmus bei sėkmingai bendrauti su kitais.
Veiklos planavimo, organizavimo ir vertinimo įgūdžiai, taip pat dalyvavimas grupės veikloje yra svarbūs sėkmingai socializacijai. Globos namų vaikai dažnai patiria sunkumų planuojant ir organizuojant savo veiklą, vertinant rezultatus ir bendradarbiaujant su kitais.

Individo stiprybėmis grindžiamo socialinių įgūdžių ugdymo modeliavimo galimybės gali būti veiksmingos ugdant globos namų vaikų socialinius įgūdžius. Svarbu atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualius poreikius ir stiprybes. Socialinio darbuotojo užimtumo veiklų nauda bendruomeniniuose vaikų globos namuose rengiant vaikus savarankiškam gyvenimui yra didžiulė.
Paauglių socialinė adaptacija globos namuose susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie gali turėti ilgalaikių pasekmių jų tolimesniam gyvenimui. Vienas iš pagrindinių iššūkių - emocinių ir elgesio problemų buvimas. Kitas svarbus iššūkis - socialinių įgūdžių stoka. Paauglystė - tai laikotarpis, kai jaunuoliai aktyviai ieško savo tapatumo, bando įvairius vaidmenis ir formuoja savo vertybes bei įsitikinimus. Globos namuose augantiems paaugliams šis procesas gali būti ypač sudėtingas, nes jie dažnai neturi tvirto pagrindo ir palaikymo, kuris padėtų jiems atrasti save. Profesinis tapatumas padeda pasirinkti profesiją, kuri yra viena iš esminių sąlygų efektyviai ir pilnavertei integracijai į darbo rinką ir visuomenę.
Vienas iš pagrindinių globos namų tikslų - paruošti paauglius savarankiškam gyvenimui. Tai apima finansinio raštingumo, buities įgūdžių, darbo paieškos įgūdžių ir kitų svarbių kompetencijų ugdymą. Sėkminga paauglių socialinė adaptacija globos namuose priklauso nuo bendradarbiavimo su bendruomene. Tai apima bendradarbiavimą su mokyklomis, darbdaviais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitais bendruomenės nariais.

Remiantis fondo turimais duomenimis, anksčiau į globos namus patekdavo jaunesnio amžiaus vaikai, o dabar - vis dažniau paaugliai su jau susiformavusiu charakteriu, todėl jiems kur kas sudėtingiau adaptuotis naujoje aplinkoje, neretai reikalinga individuali kompleksinė pagalba.
Apibendrinus tyrimo duomenis, paaiškėjo, kad socialiniams įgūdžiams globos namuose ugdyti kol kas neskiriama pakankamai dėmesio, kadangi globos namuose gyvenančių jaunesniųjų paauglių percepcinių, komunikacinių, interakcinių, veiklos ir bendradarbiavimo bei savarankiškumo įgūdžių lygis nėra aukštas. Išryškėjo jaunesniųjų paauglių pasyvių laisvalaikio praleidimo formų pasirinkimas.
tags: #globos #institucijoise #auganciu #vaiku #socializacijos #ypatumai