Vitamino D ir kalcio svarba kūdikiams ir vaikams

Kūdikių ir vaikų augimas yra labai spartus. Kūdikis, gimęs maždaug 3 kg kūno masės ir 50 cm ūgio, vienerių metų amžiaus jau būna apie 10 kg ir 75 cm, 2 metų - apie 12 kg ir 90 cm.

„Toks spartus augimas, dantų dygimas ir augimas, vidaus organų brendimas, imuninės sistemos formavimasis reikalauja pakankamai daug vitamino D, kalcio bei tokių mikroelementų kaip magnis ir cinkas, kurie reikalingi kalcio įsisavinimui,“ - aiškina gydytoja pediatrė Jūratė Barzdenytė.

„Palyginti su kitais mineralais, kalcio mūsų organizme (kauluose ir kraujyje) yra labai daug - apie 2 proc. viso kūno svorio, taigi 1-1,5 kg. O štai be vitamino D organizmas negali absorbuoti gauto kalcio, todėl kalcio kiekis, kurį įsisavina kaulai, priklauso ne tik nuo valgio sudedamųjų dalių, bet ir nuo vitamino D kiekio organizme,“ - pastebi J. Barzdenytė.

Deja, kaip parodė apklausa, tik 2,8 proc. tėvų Lietuvoje žino, kad jų 1-3 metų amžiaus vaikui reikia 4 kartus daugiau kalcio nei suaugusiajam, o 0,3 proc. - kad mažajam reikia 6-7 kartus daugiau vitamino D nei suaugusiajam.

Kada reikėtų įtarti kalcio ir vitamino D trūkumą?

Gydytoja pediatrė Jūratė Barzdenytė atkreipia dėmesį į galimus mažo vaiko negalavimus ir požymius, leidžiančius įtarti, kad jūsų 1-3 metų mažyliui trūksta kalcio ir vitamino D.

„Jeigu jūsų mažylis dažnai peršąla, jį puola pūslelinė, vargina mažakraujystė arba jis vėluoja pradėti vaikščioti, galėtume spėti, kad jo organizmui trūksta kalcio ir vitamino D. Neužtikrinant pakankamo jo kiekio ir ilgą laiką jaučiant šio mineralo stygių, gali pradėti varginti kojų raumenų traukuliai, kaulų bei juosmens skausmai, padažnėjęs širdies ritmas. Kūdikystėje kalcis dalyvauja nervų sistemos veikloje, dėl jo trūkumo gali sulėtėti vaiko raida. Ilgame negalavimų ir ligų sąraše dėl šių svarbių medžiagų trūkumo yra ir rachitas“, - aiškina pediatrė.

Vienas iš vitamino D stokos požymių yra raumenų silpnumas, stiprus jų skausmas, gali sumažėti raumenų masė. Stiprus prakaitavimas, ypač galvos srityje, gali būti susijęs su vitamino D trūkumu, kuris yra būtinas kaulų ir nervų sistemos vystymuisi. Jei vaikas labai prakaituoja, ypač naktį ar būdamas ramybės būsenoje, verta pasitarti su gydytoju dėl vitamino D papildų. Veido (kaktos, nosies nugarėlės, bei skruostų), galvos (ypač pakaušio) bei kūnelio pagausėjęs prakaitavimas yra vienas iš rachito požymių.

Kalcio poreikis ir šaltiniai

Pasak pediatrės, kalcis reikalingas ne tik kaulams ar dantims - jis yra tiesiog nepakeičiamas vaiko organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Kalcio trūkumas gali tapti ne vienos rimtos ligos atsiradimo priežastimi, mat kalcis reguliuoja širdies susitraukimų dažnį, dalyvauja kraujo krešėjimo procese, mažina nervų sistemos dirglumą. Šis elementas taip pat yra svarbi kaulų, dantų, plaukų, nagų bei kraujo sudedamoji dalis. Jis būtinas nervų, kraujotakos ir širdies sistemų veiklai, medžiagų apykaitai. Kalcis reguliuoja raumenų susitraukimus, be to, yra susijęs ir su alerginėmis organizmo reakcijomis.

J. Barzdenytė atkreipia dėmesį, kad naujagimiams iki pusės metų reikia 400 mg kalcio per parą, vaikams iki penkerių - 600 mg kalcio per parą.

Kad užtikrintume vaikui tinkamą kalcio kiekį, turime pasirūpinti derama mažylio mityba.

Pasak gydytojos, daug kalcio turi pieno produktai. Pavyzdžiui, pusėje stiklinės jogurto be priedų yra 207 mg kalcio, viena sūrio riekė turi maždaug 112 mg, ketvirtadalis stiklinės špinatų - apie 60 mg, o riekė visų grūdo dalių duonos- maždaug 24 mg šios vertingos medžiagos. Puikiai tiks ir varškė, tačiau reikėtų vengti saldintų varškės sūrelių ar jogurtų, kurie iš tiesų yra ne tiek naudingų medžiagų šaltinis, o skanėstai. Rekomenduojamos bertoletijos, migdolai, sezamo sėklos, taip pat ankštiniai augalai - baltosios ir raudonosios pupelės, avinžirniai.

Įvairūs produktai į vaiko valgiaraštį būtų įtraukti pagal vaiko amžių. Sveiki riešutai vaikui gali būti per kieti, jei nėra išaugę visi dantys - vaikas gali užspringti. Bet jei susmulkinsime ir sumaišysime su varške, pridėsime trintų uogų, bus ir skanu, ir sveika ne tik vaikui, bet ir visai šeimai.

Vitamino D svarba ir parinkimas

Vitaminas D - kalcio būtinas palydovas, jeigu norime, kad į organizmą patekęs kalcis būtų nukreipti ten, kur reikia. Vitaminas D užtikrina tinkamą mažylio augimą, teisingos laikysenos ir sveikų dantų susidarymą.

Tačiau vaikui augant sparčiai formuojasi jo skeletas, todėl vienam kilogramui kūno svorio mažyliui reikalinga net 6-7 kartus daugiau vitamino D nei suaugusiajam.

„Diskutuoti apie vitamino D reikalingumą su kūdikių tėvais netenka. Vėliau vyresnių vaikų tėveliams kaskart primename, kad nepamirštų vartoti vitamino D, aptariame vaiko mitybą, paskaičiuojame, kiek vaikui reikėtų suvartoti produktų su kalciu ir kitais mikroelementais, kad jų pakaktų sveikam augimui ir vystymuisi.

Pasak pediatrės, parenkant vitamino D preparatą ir dozę vaikui, reikėtų įvertinti ir sezoną, ir šeimos įpročius, ir konkrečią vaiko būklę. Kai kuriais atvejais rekomenduojama atlikti tyrimą, nustatant vitamino D kiekį kraujyje.

Vaikas per dieną privalėtų gauti maždaug 500 DV (veikimo vienetų) vitamino D.

Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, būtinas daugeliui svarbių organizmo funkcijų. Kai trūksta vitamino D, vaikams gali išsivystyti rachitas (kaulų suminkštėjimas ir susilpnėjimas), sutrikti dantų augimas, dantų emalyje gali atsirasti dėmių. Kai trūksta vitamino D, vaikams gali išsivystyti rachitas (kaulų suminkštėjimas ir susilpnėjimas), sutrikti dantų augimas, dantų emalyje gali atsirasti dėmių.

Žindomiems kūdikiams rekomenduojama vartoti vitamino D lašiukus profilaktiškai, kadangi motinos piene jo yra labai nedaug. Mišinėliu maitinamiems kūdikiams papildomai vitaminas D skiriamas atsižvelgiant į mišinėlio sudėtį - kai kuriuose mišinukuose yra papildomai pridėta vitamino D. Vitamino D dozę turi paskirti gydytojas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, svorį, bei esamus vitamino D trūkumo požymius. Kūdikiams iki 2 metų vitaminą D rekomenduojama vartoti ištisus metus, dozę koreguojant priklausomai nuo metų laiko ir lauke praleidžiamo laiko.

Natūrali saulės šviesa yra geriausias vitamino D šaltinis ir profilaktinė priemonė. Dažniausiai šiltuoju metų laiku saulėkaitoje artėjant vidurdieniui pakanka pabūti apie 10-15 min. (tiesa, ne visais atvejais pavyksta gauti pakankamą vitamino D dozę). Kūdikiams per dieną rekomenduojama duoti papildomai 400 tarptautinių vienetų (TV) vandenyje tirpaus vitamino D. Nėščiosios ir žindančios moterys taip pat turėtų profilaktiškai vartoti vitaminą D.

Su maistu. Apie 10-20% reikiamos vitamino D normos gaunama su maistu. Gausiausiai jo yra riebiose žuvies rūšyse (lašišoje, skumbrėje, silkėje, upėtakyje, tune), ikruose, žuvies taukuose, kiek mažiau jautienos kepenyse, kiaulienoje, kiaušinio trynyje, kai kuriuose grybuose, pieno produktuose. Vitamino D kiekis maisto produktuose labai priklauso nuo sezono, saulėtų dienų skaičiaus, ūkininkavimo būdo.

Vartojant maisto papildus. Tais atvejais, kai organizmas vitamino D dėl saulės trūkumo pagamina nepakankamai, rekomenduojama naudoti vitamino D papildus.

Rachitas - ką svarbu žinoti?

Rachitas (lot. *rachitis*; gr. *rhachis* - stuburas) - ankstyvojo amžiaus vaikų liga, kuria sergant sutrinka medžiagų (ypač fosforo ir kalcio) apykaita ir organizmo daugelio sistemų veikla. Rachitu serga vaikai nuo 2-3 mėnesių iki 2 metų. Priežastis - vitamino D trūkumas organizme, kuris atsiranda dėl nepakankamo vitamino D kiekio, gaunamo su maistu, padidėjusio vitamino D poreikio (kai kūdikis aktyviai auga), sumažėjusio vitamino D pasisavinimo žarnyne ar dėl sutrikusios vitamino D ir jo aktyviųjų formų sintezės organizme. Pagal pagrindinę priežastį skiriamos dvi rachito formos: nuo vitamino D priklausantis ir vitaminui D rezistentiškas (atsparus, nepriklausantis).

Kalcio (Ca) ir fosforo (P) apykaitą reguliuoja hormonai, svarbiausi jų - kalcitriolis (vitaminas D3), kalcitoninas ir parathormonas. Jie užtikrina pakankamą Ca ir P koncentraciją kraujuje, pasisavinimą žarnyne, apykaitą inkstuose ir kauluose. Vitaminas D skatina Ca ir P patekimą į kraują, reguliuoja kaulinio audinio vystymąsi ir mineralizaciją, veikia Ca patekimą į kaulą (skatina osteokalcino, normalios struktūros kolageno ir šarminės fosfatazės sintezę, Ca kaupimąsi augimo zonose - epifizėse - ir jo išplovimą iš diafizių). Vitaminas D susidaro odoje veikiant ultravioletinei spinduliuotei arba jo patenka į organizmą su maistu. Trūkstant vitamino D sutrinka Ca ir P kaupimasis kauluose, jie pradeda minkštėti. Dėl sumažėjusios Ca koncentracijos kraujuje suaktyvėja prieskydinių liaukų veikla, jų gaminamas parathormonas skatina Ca ir P išsiskyrimą su šlapimu, didina Ca kiekį kraujuje išplaudamas jį iš kaulų; todėl jie dar labiau minkštėja. Trūkstant vitamino D blogėja kolageno kokybė, sutrinka kremzlių vystymasis - atsiranda jų išvešėjimas, ilgėja ir platėja kremzlinės plokštelės. Sergant rachitu sutrinka inkstų, nervų sistemos veikla.

Dažniau rachitu serga neišnešioti (nukenčia beveik visi, nes organizmas per mažai sukaupia mineralinių medžiagų ir vitamino D, nepakankamai veikia organizmo sistemos), sergantys žarnyno, kepenų, inkstų ligomis kūdikiai, taip pat nebūnantys saulėje ar pernelyg gausiai tepami specialiais kremais nuo saulės, maitinami karvės pienu ir negaunantys vitamino D preparatų. Dažniau rachitu susergama rudens ir žiemos laikotarpiu dėl saulės ultravioletinių spindulių trūkumo.

Pradinis rachito laikotarpis dažniausiai prasideda 2-3 mėnesių, rečiau - 1-1,5 mėnesio kūdikiams, trunka keletą savaičių. Pirmiausia pažeidžiama nervų sistema. Kūdikis pasidaro neramus, irzlus, blogai miega, prakaituoja galva, daugiausia pakaušis (labiau prakaituoja miegant ir valgant). Prakaitas dirgina pakaušio odą, dėl to kūdikis sukioja galvą ir nutrina pakaušio plaukus. Po 3-4 savaičių truputį suminkštėja kaukolės kaulai didžiojo momenėlio ir siūlių kraštuose. Jei ligos eiga ūmi, minkštėja vaiko kaulai, vėliau užsidaro momenėliai, deformuojasi galva, krūtinės ląsta pasidaro varpo formos (siaura viršutinėje dalyje, platėjanti pilvo link), sunkiu atveju gali pasidaryti vadinamoji vištos krūtinė - į priekį išsikiša krūtinkaulis, iškrypsta stuburas (susidaro rachitinė kupra). Vaikui pradėjus vaikščioti iškrypsta jo kojos (pasidaro O arba X formos). Jei ligos eiga poūmė, pakinta vaiko kaulų forma - atsiranda kaulų epifizių sustorėjimų: ant šonkaulių - vadinamieji rachitiniai karoliai, ant riešų - rachitinės apyrankės, išveša kaktos ir viršugalvio gumburai. Vėlai dygsta dantys. Dėl mažo raumenų tonuso sergantis vaikas vėliau pradeda sėdėti, stovėti, vaikščioti, atsikiša pilvas, lėtėja augimas.

Skiriama ūminė ir poūmė, lengva, vidutinio sunkumo ir sunki rachito forma. Lengvo laipsnio (Iº) rachitui būdingi neryškūs kaukolės kaulų pakitimai (suminkštėję didžiojo momenėlio ir siūlių kraštai, šiek tiek suminkštėjęs ir suplokštėjęs pakauškaulis arba viena jo pusė, ant kurios kūdikis daugiau guli), neryškūs vegetacinės nervų sistemos sutrikimo požymiai (galvos prakaitavimas, neramumas, pakaušio plikė). Ligai užtrukus susidaro neryškūs rachitiniai karoliai. Vidutinio sunkumo (IIº) rachitui būdingi neryškūs autonominės nervų sistemos, kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai, dažnai būna mažakraujystė, sumažėja organizmo atsparumas. Sergant sunkiu (III°) rachitu labai deformuojasi krūtinės ląstos, galūnių ir kaukolės kaulai, lėtėja psichomotorinė raida, sutrinka įvairių organų funkcija, mažėja raumenų tonusas. Sveikstant simptomai išnyksta, vaikas pasidaro ramesnis, bet kaulų deformacijos išlieka visam gyvenimui.

Diagnozuojama pagal klinikinius požymius, kartais atliekami Ca, šarminės fosfatazės ir vitamino D koncentracijos kraujuje tyrimai. Gydoma vitamino D preparatais.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei vaikas labai prakaituoja, bet kitaip jaučiasi gerai, nėra priežasties nerimauti. Tačiau būtina kreiptis į gydytoją, jei:

• Prakaitavimas yra itin gausus ir nuolatinis, ypač jei tai vyksta net ir vėsioje aplinkoje.
• Vaikas prakaituoja kartu su silpnumu, nuovargiu ar svorio kritimu.
• Prakaitavimas atsirado staiga ir nepaaiškinamai padidėjo.
• Yra kitų įtartinų simptomų, tokių kaip dusulys, širdies permušimai ar mėlynavimas aplink burną.

Pastebėjus pirminius rachito simptomus reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Rachitas nustatomas, visų pirma, įvertinus anamnezę, t.y. atsižvelgus į juntamus simptomus, įvertinus rizikos faktorius ir atlikus pirminę apžiūrą. Kraujo tyrimas. Siekiama įvertinti vitamino D, kalcio ir fosforo kiekį. Rentgenograma. Ji leidžia aptikti rachitui būdingas kaulų deformacijas. Retais atvejais gydytojas gali paskirti kaulų biopsiją - jos metu tyrimams paimamas nedidelis kaulinio audinio gabaliukas. Jeigu įtariama, kad rachitą galėjo lemti vitamino D absorbciją trikdančios ligos (pavyzdžiui, celiakija), gali būti skiriami tyrimai joms patvirtinti.

tags: #kudikio #prakaitavimas #vitamino #d

• Išmokos šeimoms auginančioms vaikus
• susipažinkite su fotografo Aleksandro Ostašenkovo biografija
• Laiko eilėraščiai mažiesiems
• Kaip išsirinkti tinkamiausius fonus mergaičių kambariui
• Apie Edmondą Čivinską ir „Vairo“ sielą