Baseinas nėštumo metu: nauda, saugumas ir rekomendacijos
Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, o fizinis aktyvumas tampa svarbiu veiksniu tiek būsimos mamos, tiek mažylio sveikatai. Vienas iš saugiausių ir veiksmingiausių būdų palaikyti gerą fizinę formą nėštumo metu yra mankšta baseine. Vanduo suteikia unikalią atramą, sumažina sąnariams tenkantį krūvį ir leidžia atlikti judesius lengviau, todėl baseinas tampa puikia vieta mankštintis.
Nėštumo metu moterį apninka daugybė rūpesčių, baimių ir klausimų. Kaip nepriaugti nereikalingų kilogramų? Ką daryti, kad atėjus laikui gimdymas būtų lengvesnis? Ar fizinis būsimosios mamytės aktyvumas tikrai nepakenks mažyliui? Baseino privalumai yra akivaizdūs - plaukiojimas jame ir įvairūs pratimai teigiamai veikia nėštukės organizmą, lavina kvėpavimo sistemą, stiprina širdį ir kraujagysles, užkerta kelią hipoksijai (deguonies badui).
Baseino aplinka sumažina traumų riziką: nėra staigių judesių ar kritimų pavojaus. Sportuoti saugiausia pasibaigus pirmajam nėštumo trimestrui. Pasibaigus rizikingiausiam ir jautriausiam laikotarpiui - trims mėnesiams po pastojimo, moterys dažnai pasijunta geriau, nustoja pykinti. Apskritai mankštintis nėščiajai rekomenduojama apie 150 minučių per savaitę. Tai yra po pusvalandį kasdien. Anot kineziterapeutų, itin svarbu klausytis kūno ir nepersistengti.
Prieš tai, kaip pradėsi lankyti baseiną, turėtum užsukti pas savo gydytoją ir su juo pasikonsultuoti. Būtina pristatyti instruktoriui ginekologo ir terapeuto pažymą, kurioje bus patvirtinta, kad moteris iš tikrųjų gali lankyti tokius užsiėmimus. Į baseiną nėštukei būtina su savimi pasiimti ir gumines šlepetes, maudymuką, muilą, guminę kepuraitę, atskirą maišelį šlapiems rūbams, feną (jeigu ten, kur ji eina, jo nėra).
Nauda nėščiosioms
Įlipusi į vandenį nėščioji pagaliau gali atpalaiduoti raumenis ir stuburą, patirti lengvumą, nesvarumo būseną. Vandenyje sumažėja sąnariams tenkantis krūvis ir strėnų skausmai. Toms mamytėms, kurios nėštumo metu lanko baseiną, vėliau kyla mažiau laktacijos problemų. Gali būti, kad taip nutinka dėl to, jog į širdį ir krūtinės ląstą priteka daugiau kraujo.
Mankštos nėščiosioms vandenyje - viena saugiausių ir veiksmingiausių sveikatingumo priemonių, mat kūnas vandenyje tampa kur kas lengvesnis, mažiau apkraunami sąnariai, judesius vandenyje atlikti kur kas lengviau. Vanduo pasižymi plūdrumo savybe, jis automatiškai kelia kūną į viršų ir taip nėščioji jaučiasi lengvesnė. Natūralus vandens teikiamas pasipriešinimas veikia kaip svoriai. Maža to, vanduo padeda spręsti įvairias nėščiosioms aktualias problemas. Nėščiosios dažnai susiduria su patinimais pėdose, čiurnose, blauzdose, o hidrostatinis slėgis padeda juos sumažinti, stabilizuoja kūną.
Kai moteris laukiasi, jos organizmas persitvarko, keičiasi kūno svorio centras, dėl to didesnė apkrova tenka stuburui, kurio skausmai dažnai vargina nėščiąsias. Mankšta mažina nugaros skausmus, gerina raumenų tonusą, didina jėgą ir ištvermę. Sportas vandenyje ypač patrauklus vėlesniais nėštumo mėnesiais, kai nėščiosios nebegali gulėti ant pilvo. Vandenyje sumažėja gravitacija, tad kūdikiui tampa lengviau gimdoje užimti tinkamą padėtį. Sportuojant taip pat gerėja placentos kraujotaka ir vaikutis įsčiose gauna daugiau deguonies. Be to, kūdikis jaučia mamos emocijas.
Mankšta nėštumo metu yra ne prabanga, o būtinybė. Dažniausiai nėščiosios skundžiasi nugaros skausmais, mat dėl didėjančio svorio kinta stuburo ašis. Taip pat dažnai tinsta kojos, kankina bendras nuovargis. Mankštos padeda visų šių nepatogumų atsikratyti. Tai - geriausia investicija į geresnę savijautą. Mankšta nėščiosioms padeda stiprinti raumenis, palaikyti jų tonusą. Be to, reguliarus fizinis aktyvumas mažina nugaros skausmus ir gerina bendrą savijautą. Mankšta padeda kontroliuoti nėščiosios svorį, mažėja nėščiųjų cukrinio diabeto rizika. Sportuodamos moterys kartu ruošiasi ir gimdymui. Specialių nėščiųjų treniruočių metu daugiausiai dėmesio skiriama nugaros ir pilvo raumenims, atliekami kryžkaulio, klubo sąnario darbą gerinantys pratimai. Reguliarus fizinis aktyvumas nėštumo metu teikia naudą ne tik būsimai mamai, bet ir kūdikiui. Jeigu gerėja mamos būklė, gerėja viso moters organizmo, o drauge ir placentos kraujotaka. Literatūroje rašoma, kad besimankštinančioms mamoms gimsta truputį mažesnio svorio, didesnę raumenų masę, mažiau riebalinio audinio turintys naujagimiai.
Specialistė pabrėžia ir psichologinę mankštos naudą. Reguliari fizinė veikla padeda mažinti nėščiosios stresą ir nerimą, gerina miego kokybę. Nors fizinis aktyvumas - sveikintinas pasirinkimas, kineziterapeutė sportinę veiklą rekomenduoja rinktis atsargiai: vengti kontaktinio sporto, pratimų, reikalaujančių pusiausvyros ar gulėti ant nugaros - ypač vėlesniais nėštumo mėnesiais.
Saugumas ir rekomendacijos
Renkantis baseiną labai svarbu išsiaiškinti, ar ten sudaromos specialios būsimųjų mamyčių grupės. Geriausia pirmenybę teikti baseinams su jūros vandeniu - jis valomas elektrolizės būdu. Rekomenduotina vandens temperatūra baseine neturėtų būti žemesnė nei 29-31 laipsnis.
Vienu metu užsiėmimuose vandenyje dalyvauja iki 5 asmenų. Baseinui, kuriame maudomi kūdikiai ir mankštinasi besilaukiančios moterys, keliame ypač didelius saugumo ir kokybės reikalavimus.
Geriausia nerti į vandenį „plūdės“ poza - sulenkus ir rankomis apkabinus kelius. Esmė ta, kad tokia padėtis labai panaši į mažylio, augančio įsčiose. Pasistenk tokioje pozoje išbūti kaip galima ilgiau (gali naudoti sekundmatį arba skaičiuoti mintyse). Plaukiojimas lavina tuos krūtinės raumenis, kurie dalyvauja ir gimdymo procese. Tai reiškia, kad gimdymas tampa lengvesnis ir greitesnis. Be to, plaukiojimas padeda atsipalaiduoti, atsikratyti patinimų, varikozės, nugaros ir strėnų skausmų. Vandens slėgis gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, kraujo cirkuliaciją, neleidžia užsistovėti limfai.
Į baseiną geriausia išsiruošti, kai kūdikis yra išsimiegojęs, sočiai pavalgęs (bet ne permaitintas), todėl reikėtų pasirinkti dienos metą, kai mažylis būna žvalus ir linksmas. Su kūdikiu į baseiną rekomenduojama vykti 1-2 kartus per savaitę. Naujagimių ir kūdikių iki 12 sav. maudynės turėtų trukti ne ilgiau nei 20 min., vyresni kūdikiai gali pliuškentis iki 35 min.
Prieš ir po maudynių baseine kūdikį reikėtų nuprausti po dušu. Vanduo turėtų būti drungnas. Prieš maudynes nieko naudoti nereikia. Pasimaudžius baseine kūdikių odelę, ypač jei ji sausa ar linkusi į iššutimus, reikėtų patepti kremu, nes tiek pats vanduo, tiek ir chloras, net jei jo koncentracija vandenyje ir labai nedidelė, sausina odą.
Kūdikystėje baseinas tampa puikia grūdinimo forma. Nors dažnai tėvai šaltuoju sezonu atsisako vesti vaikus į baseiną bijodami peršalimo ligų, specialistai primena, jog baseino vanduo sustiprina, o ne susargdina. Plaukiant pakyla kūno temperatūra ir sunaikina virusus, o chloruotas vanduo dezinfekuoja nosies gleivinę ir neleidžia prasidėti slogai.
Baseinas kūdikiams yra ne tik smagus malonumas, bet ir grūdinimas bei sveikatinimas. Manoma, kad iki trijų mėnesių pakanka plukdyti vaiką vonioje. Vėliau, kai jis tvirtai laiko galvą ir vonia tampa per maža, galima lankyti baseiną. Kita priežastis neskubėti - didelė baseino erdvė. Mamos pilve mažylis pratęs būti ankštai, tad dideliame baseine gali išsigąsti. Na, ir dar viena priežastis - moters organizmas po gimdymo. Mamos taip pat brenda į baseiną, todėl joms turi pasibaigti pogimdinis laikotarpis.
Baseino nauda kūdikiams
Baseinas kūdikiui - ir pramoga, ir nauda. Stiprinami raumenys, todėl spartėja kūdikių fizinė raida: baseiną lankę kūdikiai greičiau pradeda vartytis, sėdėti, ropoti, stovėti ir, galiausiai, vaikščioti. Stiprinamas imunitetas. Kūdikiai, visus 9 mėn. įsčiose išbuvę vandenyje, jame jaučiasi kuo puikiausiai.
Pirmiausia stiprinamas vaiko judamasis atramos aparatas. Gal todėl mamos jau po kelių užsiėmimų sako, kad kūdikis tampa stipresnis, nesivartęs ima vartytis, nešliaužiojęs - ropoti. Taip pat stiprėja kūdikių kvėpavimo raumenys bei širdies ir kraujagyslių sistema. Mamos sako, kad kūdikiai po baseino geriau miega, valgo ir būna ramesni. Lavinamas ir kūdikių vestibiulinis aparatas. Vandens slėgis baseine vaiką veikia it masažas.
Plukdymas, nardymas ir plaukimas skatina mažylius greičiau vystytis, stiprina raumenis, todėl jie pradeda anksčiau sėdėti, stovėti, vaikščioti, būna aktyvesni už neplaukiojančius bendraamžius.
Vandenyje kūdikis atsipalaiduoja, tai jam teikia malonumo. Be to, vystosi stipresnis mamos ir vaiko ryšys. Juk mama praleidžia su vaiku daugiau laiko, mokosi geriau jį suprasti.
Kada pradėti lankyti baseiną?
Vieni mano, kad pradėti plaukimo treniruotes galima jau su 3 sav. Kiti specialistai įsitikinę, kad skubėti nereikėtų: į baseiną galima keliauti nuo 3-4 gyvenimo mėnesio, kai kūdikis jau tvirtai savarankiškai laiko galvą, o iki tol visiškai užtenka maudynių vonioje. Tačiau jei planuojate lankyti baseiną, tikrai nereikėtų atidėti vizitų į jį po 4-ojo kūdikio gyvenimo mėnesio.
Kineziterapeutas Vaidas Buterlevičius sako, kad išmintingas laikas kūdikius atvesti į baseiną - trys mėnesiai, o iki tol reikia daryti namų darbus - pratinti prie vandens namuose. Jis atviras - anksti atvedus galima padaryti meškos paslaugą, jei mažylis išsigąs, o ir mama turėtų būti sustiprėjusi po gimdymo. Taigi pirmaisiais mėnesiais „tobulas baseinas“ - namų vonia.
Maždaug po 5 pratybų baseine kūdikiai pirmą kartą nardinami. Pagal komandą mama skaičiuoja ir ties žodžiu „neriame” panardina kūdikį. Svarbu, kad pradėjusi nardinti kūdikį šeima tai darytų nuolat - kas savaitę. Antraip po pertraukos teks pradėti mokytis iš naujo. Suaktyvėja kūdikio medžiagų apykaita, tai gerai veikia kvėpavimo ir kitas sistemas. Vaikai mokosi sulaikyti kvėpavimą, nebijo vandens.
Rizikingiausia pradėti lankyti baseiną, kai kūdikiui 8-12 mėn., mat tada jiems būdingas baimės jausmas. Neretai tokio amžiaus kūdikiai apsiveja mamai aplink kaklą ir tenka ilgai juos pratinti prie vandens.
Pasitaiko, kad pradėjus lankyti baseiną dėl kažkokių priežasčių daroma pertrauka. Per 1-2 mėn. kūdikis viską pamiršta ir tenka mokytis iš naujo - ir plaukimo judesių, ir nardyti. Tačiau lankyti baseiną niekada ne vėlu.
Suaugusiųjų baseinai kūdikiams netinka. Kūdikių negalima vestis į bendrus baseinus. Todėl prieš eidami su mažyliu į baseiną pasiteiraukite, ar jis pritaikytas kūdikiams. Specialiai kūdikiams skirti baseinai yra nuolat valomi ir tikrinami, jų vandens kokybės normos yra griežtesnės, palyginti su bendrojo naudojimo baseinais.
Viena svarbiausių sąlygų - taisyklingai laikyti vaiką, kad jis būtų saugiai prilaikomas ir tuo pačiu metu nebūtų varžomi judesiai. Jei mama paims kaip papuola, pvz., už pažastų ar dubens, vaikutis gali išslysti iš rankų. Mamos ar tėčio baimė persiduoda vaikui. Jei tėvai vandenyje bijo laikyti vaiką, abejoja jį nardindami, nerimas persiduos ir vaikui. Kai tėvai drąsūs, vaikas jaučiasi saugus.
Baseino ypatumai kūdikiams
Svarbu žinoti, kad kūdikiams tinka specialiai pritaikyti baseinai. Visų pirma juose vanduo būna šiltesnis (bent +32-33 °C), o vandens dezinfekavimui naudojama kur kas mažiau chloro ir kitų chemikalų arba taikomos pažangios vandens valymo bei dezinfekavimo technologijos. Be to, visa aplinka kūdikių baseinuose taip pat idealiai pritaikyta mažyliams ir jų tėvams: tokiuose SPA kūdikius patogu perrengti, pervystyti, persirengimo kambariuose yra maniežai, kuriuose vaikutį galima padėti, kol mama ar tėtis rengiasi, dažniausiai įrengta ir speciali patalpa, kurioje mama ramiai galėtų kūdikį žindyti.
Mažųjų plaukikų, jų lydinčių asmenų ir besilaukiančiųjų moterų patogumui atnaujintas baseinas ir jo prieigos. Iš esmės rekonstruotos vyrų ir moterų rūbinės: paklotos naujos grindys, sumontuota nauja santechnikos įranga (praustuvai, maišytuvai, WC), įrengtos naujos dušo patalpos. Patogiam apsilankymui įrengti nauji suolai, mažylių ir jų tėvelių komfortui - kūdikių vystymo stalai, saugūs maniežai. Atnaujinta ne tik fasadinė baseino pusė, bet ir pasirūpinta sveikesne aplinka.
Užsiėmimai nėščiosioms baseine
tags: #mazylio #baseinas #nesciosioms
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
