Kūdikių ir Vaikų Galvos Sutrenkimai: Simptomai, Gydymas ir Prevencija

Tikriausiai nėra metuose dienos, kai į priėmimo skyrių neatvyktų vaikas su galvos sumušimu ar žaizda, todėl ši tema ypač aktuali visiems tėvams. Ko gero, vos ne kiekvienas žmogus yra bent kartą gyvenime patyręs galvos traumą. Ypač dažnai jas patiria judrūs, gyvybingi vaikai, dviratininkai ir, aišku, sportuojantieji. Patyrę galvos traumas pacientai sudaro beveik penktadalį visų traumatologo konsultuotų pacientų priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. Nors šios traumos sukelia nemažą nerimą tėvams, svarbu žinoti, kad daugelis jų yra lengvos ir nesukelia jokių neigiamų pasekmių. Tačiau vis tik reikia elgtis apdairiai, nes kai kuriais atvejais iš pradžių atrodanti menka trauma vėliau gali sukelti sunkų sveikatos sutrikimą ir turėti labai sunkias pasekmes.

Kas yra galvos trauma? Sąvokų apibrėžimas

Pirmiausia išsigryninkime sąvokas. Traumos metu dėl staigaus, stipraus smūgio į galvą mūsų smegenys gali būti pažeidžiamos tiesiogiai, taip pat dėl atatrankos į kaukolės kaulus ar kitas viduje esančias dalis.

Galvos sumušimas

Galvos sumušimas - tai gali būti tiesiog paprastas paviršinis galvos sumušimas, kai nėra jokių simptomų, ar tiesiog kraujosruva odoje, dauguma tokių pacientų išleidžiami gydytis namo.

Galvos smegenų sukrėtimas

Lengvos galvos smegenų traumos (angl. mild brain injury) terminas Lietuvoje nevartojamas ir tokia būsena vadinama galvos smegenų sukrėtimu (komocija). Tai daug rimtesnė būklė, kuri pasireiškia simptomiškai. Vaikai būna bent trumpam praradę sąmonę, o atlikus tyrimus smegenyse matoma kraujosruvų. Tokie pacientai stebimi ir gydomi ligoninėje. Tyrimų duomenimis, galvos smegenų sukrėtimas sudaro iki 80 proc. visų galvos smegenų traumų ir apskritai jos prognozė yra gera.

Kaukolės lūžiai

Būtina paminėti ir kaukolės skliauto lūžius, kurie vaikų amžiuje dažniausiai linijiniai ir gali būti lūžis be smegenų sukrėtimo diagnozės bei atvirkščiai - viskas priklauso nuo simptomatikos ir tyrimų duomenų.

Galvos traumų priežastys ir rizikos grupės

Daugelis vaikų neužauga nepatyrę mažesnių ar didesnių galvos traumų. Priėmimo skyriuje tenka stebėti įvairaus amžiaus vaikų, kurie kreipiasi dėl galvos traumų. Dauguma vaikų iki 1 metų amžiaus patiria galvos traumas buityje, krisdami iš aukščio, o vyresni vaikai (1-2 metų amžiaus) daugiausia bėgdami ir griūdami.

Amžiaus grupės ir dažniausios traumos

• Kūdikiai: susižeidžia nukritę nuo vystymo stalo ar lovos. Santariškių daktarai sakė, kad baisiausios vietos yra smilkiniai ir jei kūdikėliui dar neužsidaręs momenėlis.
• Kiek vyresni: krenta mokydamiesi vaikščioti, ar jau vėliau - nuo įvairių baldų namuose.
• Darželinukai: traumuojasi šokinėdami ant batutų ar krisdami nuo paspirtukų.
• Mokyklinukai ir paaugliai: įvairaus sporto metu, važinėdami dviračiais, riedlentėmis, riedučiais, riedžiais ir elektriniais paspirtukais.

Dėl galvos traumos į priėmimo-skubios pagalbos skyrių dažniausia kreipiasi kūdikiai ir vaikai iki 3 metų amžiaus ar vyresni nei 16 metų. Amžiaus vidurkis - 7 metai. Berniukai galvas traumuoja du kartus dažniau nei mergaitės ir tokių traumų daugiau pavasarį ir vasarą, kai vaikai dažniau užsiima aktyviu laisvalaikiu lauke. Retai, tačiau atvyksta iš eismo įvykių ar po smurto.

Galvos traumos simptomai: į ką atkreipti dėmesį?

Net ir nedidelis vaiko galvos sutrenkimas gali sukelti nerimą tėvams keliančius požymius, o rimtesnių pažeidimų simptomai iš pradžių būna vos pastebimi. Svarbu žinoti, į ką pirmiausia reikia atkreipti dėmesį.

Bendrieji ir lengvos traumos simptomai

Susižeidus galvą dažniausiai pacientai skundžiasi skausmu. Galvoje pasirodęs kraujas - dar nėra rimtos traumos požymis. Galvos odos kraujotaka intensyvi, todėl net nedidelės įpjovos sukelia gausų kraujavimą. Tai lengvas smegenų audinio sumušimas. Net ir silpnai susitrenkus galvą dažnai vaikams būna silpni smegenų sukrėtimai. Vaikas išbąla, gali skųstis galvos skausmu ir būti labai mieguistas. Jeigu vaiko būklė normalizuojasi per artimiausias 2-3 valandas, neprireikia jokio gydymo - pakanka poilsio. Net ir po nedidelio galvos sutrenkimo gali atsirasti nemažų mėlynių ir paburkimų, kurie praeina per 1-2 dienas. Jeigu vaikas susitrenkė galvą, bet niekuo nesiskundžia ir vėl žaidžia, veikiausiai jis nepatyrė rimtos traumos.

Rimtesnės traumos požymiai

Šalia skausmo gali būti visa puokštė įvairių simptomų, rodančių rimtesnę traumą:

• Pykinimas ir vėmimas: jeigu pykino, išvėmė daugiau nei kartą. Taip pat jei po nukritimo ima smarkiai atpilinėti ar didesnis vaikutis verkti.
• Sąmonės praradimas: jeigu pacientas buvo praradęs sąmonę arba nukrito ir užmigo iškart, gali būti smegenų sutrenkimas. Žodžiu jeigu vaikutis nukritęs kurį laiką tylėjo, tarsi negalėjo įkvėpt, ar apalpo ar nė garselio neišleido, tai blogai.
• Vietiniai pažeidimai: vietinis paraudimas, patinimas, nubrozdinimas, hematoma, minkštas, didelis guzas.
• Elgesio ir būklės pokyčiai: jautrumas garsams ar šviesai, mieguistumas, vangumas (užmigus neišeina pažadinti), keistas elgesys, pusiausvyros sutrikimas. Jeigu vaikui po nukritimo lyg nejaustų lygsvaros - galvytė visaip judintų į visas šalis, vaikščiojantis gal svyruotų.
• Akių simptomai: dvejinimasis akyse, akytės gali nesutelkti dėmesio - jos gali judėti negalėdamos užfiksuoti vieno taško, vyzdžiai tapo skirtingi ar atsirado regos sutrikimų.
• Kiti neurologiniai simptomai: nerišli kalba, atsirado traukuliai, sutriko kalba, jutimai.
• Kraujavimas: teka kraujas ar skaidrus skystis iš nosies ar ausies.
• Skausmo stiprėjimas: galvos skausmas stiprėja.
• Atminties praradimas: atminties praradimo trukmė po patirtos traumos rodo traumos sunkumą.

O šiaip jeigu vaikas labai verkia - tai geras ženklas, kad jis jaučia, reaguoja į tai, kas įvyko. Jeigu neverktų - tai būtų labai blogas ženklas.

Pirmoji pagalba susitrenkus galvą

Jei ant galvos po smūgio atsirado gumbas, paraudimas, ar vaikas skundžiasi skausmu, yra keletas veiksmų, kurių reikėtų imtis nedelsiant.

• Šaldymas: pirmoji pagalba susitrenkus susideda iš sutrenktos vietos šaldymo. Ant sumuštos vietos kuo greičiau reikia uždėti šaltą kompresą (pavyzdžiui, į rankšluostį suvyniotą ledą ar šaldytų maisto produktų pakelį). Jį laikyti reikėtų bent apie 20 minučių.
• Skausmą malšinantys vaistai: duokite vaistų nuo skausmo (paratemolio ir ibuprofeno).
• Kraujavimo stabdymas: sustabdykite kraujavimą, išvalykite ir apžiūrėkite žaizdą (įpjovos, įbrėžimai, mėlynės). Kalbant apie žaizdas, pirmiausia reiktų stabdyti kraujavimą aptvarstant, o jeigu kraujavimas nesustoja po 10 minučių, žaizda yra didesnė nei 1 cm ar veido srityje, tuomet rekomenduojama kreiptis į gydytoją pirminiam žaizdos chirurginiam sutvarkymui.

Kada būtina kreiptis į medikus? Nerimą keliantys požymiai

Jeigu po nukritimo aplamai mamytė pamato kokius nors nerimą keliančius ženklus, kurie įprastai nebūdavę, visada reikia kreiptis pas daktarus skubiai. Kiekvieną galvos smegenų traumą patyrusį asmenį turėtų apžiūrėti gydytojas (tai būtina, jei nukentėjusysis buvo praradęs sąmonę).

Kreiptis į ligoninę po galvos traumos reiktų, kai:

• pacientas buvo praradęs sąmonę;
• čiuopiamas minkštas didelis guzas;
• yra labai vangus, mieguistas (užmigus neišeina pažadinti);
• krentama iš aukščiau nei 90 cm aukščio;
• kūdikis yra jaunesnis nei 6 mėn. amžiaus;
• atsirado traukuliai;
• pykino, išvėmė daugiau nei kartą;
• galvos skausmas stiprėja;
• atsirado elgesio ar koordinacijos pakitimų;
• sutriko kalba, jutimai;
• vyzdžiai tapo skirtingi ar atsirado regos sutrikimų;
• teka kraujas ar skaidrus skystis iš nosies ar ausies;
• įvyko didelės energijos trauma;
• yra kraujuojančių žaizdų.

Jei vaikas po patirtos galvos traumos prarado sąmonę, nedelsdami skambinkite 112. O dar geriau, kaip greitoji sakė, tokie mažiukai labai dažnai traumų patiria nukrisdami, mamytė kartais įvertinti negali, kas ten kaip kur, gal žinių trūkumas, gal tikėjimas, kad viskas bus gerai... bet kad užkirsti kelią tolimesnei nelaimei, geriau nukritus vaikeliui nuo lovos ar kitokią traumą patyrus iš karto kviesti greitąją ir įsitikinti, kad tikrai viskas gerai. Priimamajame apžiūrėjusi daktarė pamena pasakojo, kad nemažai vaikučių atveža ir ji skatina atvežti parodyti, nes dažnai simptomai atsiranda tarkime tik pamiegojus ar kitą dieną net. Bet kokiu atveju, jeigu yra neramu dėl galvos traumos, visada geriau pasikonsultuoti su specialistais.

Vaikų stebėjimas po galvos traumos

Pirmą parą po traumos rekomenduojama stebėti vaiką ir atsiradus smegenų sukrėtimo simptomų kreiptis į gydytoją, nes įvykus smegenų sukrėtimui simptomai išryškėja per pirmąsias 24 valandas.

• Mitas apie miegą: Mitas, kad negalima leisti užmigti po galvos traumos. Jeigu vaikas nebuvo praradęs sąmonės, nėra kitų simptomų, tuomet natūralu, kad vaikas nori pailsėti po traumos sukelto streso, tačiau jį būtina stebėti, ar neatsiranda smegenų sukrėtimo simptomų ir vengti papildomų dirgiklių pirmą parą po traumos.
• Ramybė ir poilsis: Tuomet rekomenduojama ramybė, poilsis: neleisti žaisti judrių žaidimų, žiūrėti televizoriaus, naudotis kompiuteriu, skaityti.
• Stebėjimas: Bent 24 valandas po traumos atidžiai stebėkite vaiką. Po to dar kelias dienas fiksuokite, ar nepasireiškė kokie nors simptomai ar netipinis elgesys. Kartais pirmąją parą po traumos gydytojas gali rekomenduoti vaiką (net ir nakties metu) kas 2-3 valandas. Ir stebėti vaiko elgesį po kritimo.

Nesant simptomų skubėti į priėmimo skyrių neverta. Jeigu stebėjimo laikotarpiu (kelias pirmąsias paras po galvos traumos) neužfiksavote nieko keista, jokių ilgalaikių problemų neturėtų kilti. Atminkite, kad didžioji dalis galvos traumų yra lengvos.

Diagnostika ir gydymas

Gydytojas, apžiūrėjęs pacientą ir įvertinęs patirtus sužalojimus, nuspręs, ar reikia daryti tyrimus ir kokius.

Diagnostiniai tyrimai

• Rentgenologinis tyrimas: parodys, ar yra kaukolės lūžių.
• Kompiuterinė tomografija (KT): Vienas dažniausiai atliekamų tyrimų patyrus galvos traumą - kompiuterinė tomografija. Tai neinvazinis radiologinis tyrimas, suteikiantis objektyvų smegenų ir kaukolės būklės vaizdą. Jis gali parodyti, ar nepažeistos bei kaip sunkiai pažeistos smegenys, taip pat padeda aptikti ir minimalius sužalojimus, kurių net nereikia gydyti.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Gali būti paskirta atlikti magnetinio rezonanso tomografiją, jei reikalingas detalesnis minkštųjų audinių tyrimas.

Gydymo gairės ir atsistatymas

Dauguma ligonių, patyrusių galvos smegenų sukrėtimą, visiškai pasveiksta per 2-3 savaites. Ligoniukui keletą dienų rekomenduojamas lovos režimas. Gydytojai dažnai rekomenduoja pacientui keletą dienų praleisti lovoje. Tokiam ligoniui siūloma vengti didesnių fizinių krūvių, tačiau normalus kasdienis aktyvumas nėra ribojimas. Galvos skausmui gydyti rekomenduojama skirti paprastų analgetikų įprastinėmis dozėmis. Jei skausmas trunka ilgiau kaip 3 savaites, gali būti rekomenduojami kiti vaistai, o dėl jų paskyrimo verta apsilankyti pas gydytoją.

Potrauminis sindromas

Galvos traumą patyrusį vaiką kurį laiką gali varginti galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, regėjimo bei koordinacijos sutrikimas, traukuliai, nemiga, nuovargis. Vaikas gali būti neramus ir dirglus, gali sulėtėti mąstymas, sutrikti atmintis. Praėjus 3 mėn. po galvos smegenų sukrėtimo 75 proc. ligonių niekuo nesiskundžia. Tačiau apie 5-15 proc. ligonių, net ir praėjus 12 mėn., nurodo įvairius simptomus, susijusius su buvusia trauma. Dalis ligonių po galvos smegenų traumos skundžiasi nemiga, šviesos ir garsų netoleravimu. Siūloma vengti veiksnių, provokuojančių blogą savijautą.

Dėl tokių vėlyvųjų potrauminių simptomų gali tekti kreiptis pagalbos į psichiatrą, jis paskirs gydymą vaistais. Potrauminis sindromas dažniausiai trunka ilgai, tokių ligonių gydymas yra labai individualus ir priklauso nuo vyraujančių negalavimų.

Gydymas vaistais ir reabilitacija

Ligoniams gali būti rekomenduojama galvos smegenų veiklą, jų mitybą gerinantys preparatai, nootropai, neuroprotektoriai (apsaugantys nervines ląsteles), papildai, vitaminai. Galima pasirinkti vinpocetiną, nes šis vaistas pagerina galvos smegenų audinio medžiagų apykaitos procesus, dėl ko smegenys geriau aprūpinamos deguonimi bei kitomis jai reikalingomis medžiagomis; jis taip pat gerina kraujotaką.

Atsakymą galima rasti gamtoje - preparatas vinpocetinas yra išgaunamas iš augalo žiemės sėklų ekstrakto (lot. Vinca minor) ir sukurtas nedaug pakeičiant augalo molekulę. Žiemės sėklų sudėtyje yra daugybė veikliųjų medžiagų, kurios aktyvina galvos smegenų žievės kraujotaką, pagerina galvos smegenų ląstelių medžiagų apykaitą, deguonies ir gliukozės pasisavinimą, todėl pagreitėja smegenų ląstelėse vykstantys energiniai, nervinio impulso plitimo procesai. Vaistas nekeičia bendro arterinio kraujo spaudimo, todėl jo galima vartoti neatsižvelgiant į arterinio kraujospūdžio dydį - ir kai jis padidėjęs, ir kai sumažėjęs. Labai svarbu tai, kad preparatas nesukelia pripratimo. Pastebėta, kad net kelerius metus be pertraukos vartojant vinpocetino, jo poveikis nesusilpnėja ir nepageidaujamų poveikių nedaugėja. Tai patvirtina, kad vaistas yra saugus. Vinpocetinas nesąveikauja su kitais vaistais.

Vinpocetino paskiria gydytojas, bet paprastai jo vartojama po 1-2 tabletes (5-10 mg) tris kartus per parą, iš pradžių didesnėmis dozėmis (iki 30 mg/p.), vėliau jas mažinant iki 15 mg/p. Esant reikalui, vaisto vartojimas gali būti nutraukiamas iš karto, nebijant nutraukimo simptomų atsiradimo. Gydomasis vinpocetino poveikis pasireiškia ne iš karto, o praėjus kelioms gydymo savaitėms. Todėl, iš karto nesulaukus teigiamo poveikio, nederėtų vaisto nustoti vartoti. Vaistas pasaulyje žinomas ir vartojamas jau daugiau kaip 40 metų ir yra vienas iš labiausiai ištirtų vaistų. Beje, jo rekomenduojama vartoti ir daugeliu kitų atvejų, kai norima pagerinti galvos smegenų kraujotaką (pvz., po insulto, sergant išemine galvos smegenų liga ir pan.), pagerinti pažintines funkcijas ar atitolinti galimą jų pablogėjimą.

Esant depresijai rekomenduojami antidepresantai. Benzodiazepinai taip pat gali būti rekomenduojami, tačiau jų vartojimą riboja didelė pripratimo rizika. Nustačius miego sutrikimus, patariama laikytis miego higienos, vartoti migdomųjų. Kai kuriais atvejais gali būti skiriama ir antipsichozinių vaistų. Vaikai, patyrę sunkias galvos smegenų traumas, gali prarasti kai kurias raumenų, kalbos, regos, klausos ar skonio jutimo funkcijas. Jiems gali prireikti visą gyvenimą trunkančio gydymo ar reabilitacijos. Galvos smegenų traumas neretai patiria aktyviai sportuojantys jauni žmonės ir vaikai. Tokiais atvejais dažnai kyla klausimas, kada galima po traumos vėl sportuoti. Nors rekomendacijų yra daug ir jos skiriasi, tačiau visi ekspertai šioje srityje sutaria, kad žmogus gali pradėti sportuoti tik tada, kai nesiskundžia jokiais negalavimais. Didesnį pavojų kelia kartotinės, kad ir nesunkios, traumos. Sunkiai gydomas potrauminis sindromas, dėl kurio nukenčia ne tik sveikata, bet ir gyvenimo kokybė.

Sukrėsto kūdikio sindromas

Sukrėsto kūdikio sindromas yra sunkus smegenų sužalojimas, kurį sukelia stiprus kūdikio ar kūdikio purtymas, kuris pažeidžia kūdikio smegenų ląsteles, neleidžiant vaiko smegenims gauti pakankamai deguonies. Suplakto kūdikio sindromas taip pat vadinamas sukrėtimo sindromu, plakimo sindromu, galvos sužalojimu arba įžeidimu, galvos trauma. Paprastai tai sukelia neapgalvotas tėvų arba medikų elgesys su kūdikiu, dėl kurio pažeidžiamos smegenys.

Pavojus ir pasekmės

Naujagimių kaklo kaulai ir raumenys yra nepakankamai išvystyti. Tokiu atveju, jei kūdikis elgiamasi beatodairiškai arba stipriai purtomas, jo silpnos smegenys viduje nuolat juda pirmyn ir atgal, o tai gali sukelti patinimą, mėlynes ar net kraujavimą, nes organai jau yra trapūs, jautrūs ir nepakankamai išvystyti. Kadangi sukrėtusio kūdikio sindromas pažeidžia smegenis, išoriniai sužalojimai nesimato. Dažniausiai supurtyto kūdikio sindromo paveikti kūdikiai neišgyvena.

Prevencija

Prevencija yra geriau nei gydymas, nes kūdikių smegenų pažeidimas nėra gydomas. Atsargiai elgiantis, vengiant pakartotinio ir stipraus kūdikio purtymo, galima išvengti sukrėtusio kūdikio sindromo. Jei įtariamas kaklo ar stuburo pažeidimas, būtina skubi medicininė intervencija. Vėmimas, traukuliai yra tiesioginės pasekmės, kurias reikia patikrinti. Kūdikiai yra trapūs ir su jais reikia elgtis labai atsargiai. Ne kiekvienas drebulys sukelia sukrėsto kūdikio sindromą, galima lėtai ir švelniai purtyti, mėtyti orą, atšokti kūdikį į orą. Tačiau vis tiek būkite atsargūs tai darydami.

Galvos traumų prevencija

Svarbiausia - užkirsti kelią traumoms. Štai keletas patarimų, kaip apsaugoti vaikus nuo galvos traumų:

• Apsauginio šalmo dėvėjimas: Važinėtis dviračiu, riedučiais arba riedlente vaikas turi su specialiu šalmu.
• Saugumas namuose: Laiptų apačioje ir viršuje įrenkite apsauginius vartelius, ant atveriamų langų sumontuokite apsaugas.
• Kūdikių saugumas: Visada stebėkite kūdikius ir vaikus, kad išvengtumėte kritimų nuo aukštų paviršių. Atsargiai elgiantis, vengiant pakartotinio ir stipraus kūdikio purtymo, galima išvengti sukrėtusio kūdikio sindromo.

tags: #kudikio #galvos #sutrenkimas

• Kaip spręsti triukšmo problemą daugiabutyje dėl vaikų
• Kaip vaikai auklėjami skirtingose pasaulio šalyse?
• Vaikų psichologinė pagalba Lietuvoje
• Apie anglakalbio darželio veiklą
• Natūralūs būdai mažinti temperatūrą kūdikiui