Kūdikio galvos formos ypatumai ir raida: nuo gimimo iki ankstyvosios vaikystės

Vaiko gimimas atneša ne tik didžiulį džiaugsmą, bet ir daugybę klausimų, susijusių su naujos gyvybės augimu. Tėvai dažnai stebi savo mažylį lygindami jį su bendraamžiais ar knygose aprašytomis normomis, ir tai yra visiškai natūralu. Kūdikio raida pirmaisiais gyvenimo metais yra bene sparčiausias ir dinamiškiausias procesas per visą žmogaus gyvenimą. Vos tik gimusio kūdikio galvytės kaukolė yra minkšta ir judri, ji nuolatos bei greitai auga.

Žmogaus kaukolę sudaro net 29 didesni ir smulkesni kaulai, kurie kūdikiui gimus nėra suaugę ir yra paslankūs. Gimdymo metu naujagimio kaukolės kaulai susispaudžia, net persidengia vienas su kitu - tai padeda kūdikiui prasibrauti pro sąlyginai siaurus gimdymo takus. Gimimo metu atsiradusios deformacijos atsistato greitai. Kaukolė sudaryta iš plokštelių, kurios sujungtos paslankiomis siūlėmis, tokia ji išlieka keletą mėnesių. Šios siūlės leidžia kūdikio galvai didėti kartu su augančiais smegenimis. Dėl šių savybių galvos forma gali būti paveikiama įvairių veiksnių.

Kūdikio galvytės kaulai yra minkšti ir paslankūs, o mažyliai daug laiko praleidžia gulimoje padėtyje, tad galvytės suplokštėjimas ar kitos deformacijos yra pakankamai dažnas reiškinys. Neretai galvytės forma normalizuojasi ir suapvalėja savaime, kūdikiui augant ir ėmus daugiau judėti. Kūdikio galvos forma yra svarbus rodiklis, atspindintis jo augimą ir vystymąsi. Nors daugelis galvos formos pakitimų yra laikini ir savaime išnyksta, kai kurie gali reikalauti dėmesio ir korekcijos.

Dažniausios kūdikio galvos deformacijos formos

Yra keletas pagrindinių galvos deformacijos tipų, kuriems būdingi skirtingi požymiai ir priežastys:

Plagiocefalija

Plagiocefalija yra dažniausiai pasitaikanti kaukolės deformacija. Plagiocefalija (arba galvos suplokštėjimas vienoje pusėje) - dažniausiai pastebima kaukolės deformacija iš vienos pusės. Jai būdinga galvos deformacija, kuomet viena galvos dalis yra plokštesnė, pastebima galvos ir (kartais) veido asimetrija. Pastaraisiais metais plagiocefalija buvo labai dažnai diagnozuota, daugelis tai sieja su migdymo tik ant nugaros kompanija. Nors šios kompanijos tikslas yra visuotinai pripažįstamas naudingu mažinant SIDS (staigaus kūdikio mirties sindromą), tačiau kartu pastebėtas šalutinis poveikis: 40% padidėjęs pozicinės plagiocefalijos atvejų skaičius. Plagiocefalijos atvejų padaugėjo po to, kai 1990-aisiais buvo paskelbta rekomendacija kūdikius migdyti tik ant nugaros, siekiant apsaugoti nuo staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS, angl. SIDS).

Kita plagiocefalijos priežastis yra kreivakaklystė (tortikolis), kuri diagnozuojama 85% kūdikių su plagiocefalija. Kūdikiai, turintys tortikolį, turi silpnesnius vienos pusės kaklo raumenis, todėl jiems sunku perkelti galvytę į kitą pusę, dėl to jie labiau linkę miegoti tik vienoje padėtyje: jų galva pasukta į vieną pusę. Plagiocefalijos atveju, kai pažvelgiate į vaiko galą iš viršaus, jos forma primena rombą. Pažvelgus iš viršaus vaiko galva yra rombo formos. Šiam tipui būdinga veido asimetrija (išsišovęs vienas žandikaulis, didesnė akis, kreiva burnytė). Taip pat gali būti veido asimetrija (išsišovęs vienas žandikaulis, didesnė akis, kreiva burnytė). Esant vidutinio sunkumo plagiocefalijai, atsiranda veido bei žandikaulio asimetrija, todėl ateityje gali būti problemų su dantimis, prireikia tiesinimo.

Brachicefalija

Brachicefalija - tai kūdikio galvytės deformacija, kuriai būdingas platus, plokščias, maždaug vienodai simetriškas pakaušis ir praplatėjimas šonuose. Brachiocefalijos atveju kūdikio galva yra simetriška, tačiau žiūrint iš šono - sutrumpėjusi, tarsi „nukirsta“. Pakaušis tolygiai suplokštėjęs, platus. Iš profilio galvytė gali atrodyti kaip nukirsta, o iš viršaus panaši į trikampį.

Skafocefalija

Skafocefalija yra galvos suplokštėjimas iš šonų. Tokiai kūdikio galvytės deformacijai būdingas suplokštėjimas iš abiejų šonų, todėl galvytė atrodo siauresnė ir ilgesnė. Vaiko veidukas ir galvytė susiaurėjusi iš abiejų pusių, pažvelgus iš viršaus galva primena elipsę. Sunkesniais atvejais atsikiša kakta ir pakaušis, akys priartėja viena prie kitos. Tai gali atsirasti gimdoje, jeigu kūdikis sėdi, o galva remiasi į šonkaulių lanką.

Kraniosinostozė

Kraniosinostozė - tai yra labai rimta liga, kuri pasireiškia dėl per ankstyvo vienos ar kelių kaukolės siūlų sukaulėjimo. Kaukolė negali normaliai augti ir deformuojasi. Kraniosinostozės gali nulemti ne tik galvos ir veido deformaciją. Šios ligos padariniai taip pat yra: padidėjęs intrakranijinis slėgis, padidėjęs akispūdis ir spaudimas į regos nervą. Kraniosinostozę galima diagnozuoti naudojant kaukolės rentgeną arba kompiuterinę tomografiją.

Kūdikio galvos deformacijų priežastys

Kūdikio galvytės deformacijos gali atsirasti dėl įvairių veiksnių. Jos skirstomos į kontroliuojamas ir nekontroliuojamas.

Kontroliuojamos priežastys

• Pozicinės priežastys: Dėl naujagimio ir mažo kūdikio poreikio miegoti didžiąją paros dalį, pozicinės galvytės deformacijos liaudiškai vadinamos „nugulėjimu“, bet tai sudaro klaidingą įspūdį, tarsi kūdikis nejudėdamas valandų valandas praleido lovelėje miegodamas. Iš tiesų, pozicinių deformacijų priežastis - ilgalaikis spaudimas į tą pačią vietą. Spaudimą gali sukurti bet koks kietas paviršius - lovytė, automobilinė kėdutė, gultukas, nešiojančiojo ranka ir pan.
• Migdymo padėtis: Nuo 1994 m. PSO (Pasaulinė sveikatos organizacija) rekomenduoja kūdikius migdyti tik ant nugaros, nes tai - saugiausia padėtis. Dėl šios rekomendacijos, staigių kūdikių mirčių atvejų sumažėjo apie 50 %, tačiau „nugulėjimų“ skaičius išaugo daugiau nei 400 %. Kūdikio priežiūra: Svarbu rekomendacijos kūdikį migdyti ant nugaros, neperkelti į jo būdravimo laiką. Čia reikėtų vadovautis taisykle „Miegas ant nugaros, žaidimai ant pilvuko ir šonų“.
• Kūdikių įrangos naudojimas: Plagiocefalija ir kitos kūdikių galvytės deformacijos dažniausiai atsiranda dėl kūdikio kaukolės ypatumų, ilgo gulėjimo vienoje padėtyje ir perteklinio įvairių gultukų, sūpuoklių, automobilinių kėdučių ir kt. kūdikių „įrangos“ naudojimo (perteklinis šių priemonių naudojimas siejamas su vadinamuoju kūdikių konteinerio sindromu). Automobilinė kėdutė yra būtinas, o gultukas bene populiariausias pirkinys kūdikio kraitelyje. Tačiau tai yra būtent tie daiktai, kurie naudojami nesaikingai ir ne pagal paskirtį bene ženkliausiai prisideda prie problemos atsiradimo. Jokiu būdu nereikėtų kūdikio migdyti gultuke.
• Netaisyklinga kūdikio priežiūra: Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį, ar kūdikio priežiūroje nenaudojame pasikartojančių, išskirtinai tėvams patogių padėčių, pvz.: ar nemaitiname tik iš vienos pusės? Ar nenešiojame tik ant kairės rankos, norėdami, kad dešinė liktų laisva?

Nekontroliuojamos priežastys

Kūdikio galvytė gali deformuotis ir dėl kitų priežasčių, kurios nėra susijusios su kūdikio priežiūra. Šių veiksnių negalime kontroliuoti, tačiau žinodami apie juos tėvai gali atkreipti dėmesį į kūdikio galvytės formą ir imtis savalaikių priemonių jai koreguoti.

• Gimimo metu: Kūdikio galvytės deformaciją gali lemti gimdymo metu naudotos žnyplės ar vakuuminis vaisiaus ekstraktorius. Ilgas, komplikuotas gimdymas taip pat gali turėti įtakos.
• Gimdoje esančios aplinkybės: Deformacijos gimdoje dėl daugiavaisio nėštumo ar didelio vaisiaus svorio, kuomet ribojama vieta gimdoje. Pavyzdžiui, jeigu nėštumas buvo daugiavaisis arba kūdikio padėtis gimdoje buvo pataloginė, kūdikio galvytė gali deformuotis dėl vietos stokos, per didelio jai tenkančio spaudimo.
• Įgimtos būklės: Įgimta kreivakaklystė - kūdikis nuo gimimo guli susirietęs tarsi „C“ formos, viena galvos pusė pritraukta prie peties dėl trumpesnio kaklo raumens, neturi jėgų sukti galvytės į kitą pusę. Klubo sąnario displazija, įvairios operacijos - kūdikis ypač daug laiko guli vienoje padėtyje.
• Ankstumas: Neišnešiotas naujagimis. Ankstukai, kurių kaukolės kur kas minkštesnės, be to jie išskirtinai guldomi ant šonų.
• Genetiniai veiksniai ir pakitimai: Forma yra paveldima, bet ją lemti gali ligos (rachitas, kreivakaklystė, vandenė, medžiagų apykaitos sutrikimai), genetiniai sindromai, kuriems būdingos savitos galvos formos ir dydžiai (per maža, per didelė).
• Kiti veiksniai: Sumažėjęs deguonies kiekis vaisiaus smegenyse (smegenų anoksija). Nėštumo metu vaisiui perduodamos infekcijos. Narkotikų, alkoholio, vaistų ar tam tikrų kitų toksinių cheminių medžiagų poveikis besivystančiam vaisiui. Mitybos nepakankamumas. Fenilketonurija. Tai autosominiu recesyviniu būdu paveldima medžiagų apykaitos liga, sukelianti silpnaprotystę.

Kaip atpažinti galvos deformaciją?

Labai svarbu nuolatos stebėti galvytės formą ir kuo anksčiau pastebėti problemą:

• Brachicefalija: galvytė „trumpa“, pakaušis platus ir tolygiai plokščias, išplatėję galvos šonai. Iš profilio galvytė gali atrodyti kaip nukirsta, o iš viršaus panaši į trikampį.
• Plagiocefalija: pakaušis vienoje pusėje atsikišęs, kitoje - plokštesnis. Kakta vienoje pusėje atsikišusi į priekį, nesimetriška ausų linija, viena akis didesnė, vienas skruostas atsikišęs į priekį. Galvytė iš viršaus panaši „į rombą“.
• Skafocefalija: galvytė „pailga“ ir siaura. Sunkesniais atvejais atsikiša kakta ir pakaušis, akys priartėja viena prie kitos.

Kada kreiptis į specialistą?

Dėl ypatingų kūdikio kaukolės savybių, pirmieji 4 mėnesiai yra potencialūs atsirasti „nugulėjimui”, tačiau tuo pačiu ir patys efektyviausi koreguoti galvytės formą. Prisiminkime, kad pirmieji mėnesiai yra patys svarbiausi, kuomet kauliukai dar minkšti, o juos jungiančios siūlės paslankios. Tėveliams pastebėjus galvytės pakitimus būtina kreiptis į specialistus, siekiant nustatyti deformacijos tipą, aptarti galimus gydymo/korekcijos variantus, prevenciją ir t.t. Reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nuspręs, kiek padėtis rimta - gal verta siųsti vaikutį apžiūrai pas ortopedą, šis rekomenduos pratimus, galbūt specialią pagalvę. Kai kuriems vaikams prireikia masažų, nes kaklo raumenys buvo hipo arba hiper tonuse, todėl jis nenori sukioti galvos.

Prevencija ir korekcijos būdai

Metodus, padedančius išvengti kūdikio galvytės deformacijų, geriausia taikyti net jei kūdikis nepatenka į rizikos grupę. Kuo anksčiau imsitės profilaktinių, koreguojančių priemonių, tuo didesnė tikimybė, kad deformacijos visiškai atsistatys.

Profilaktinės priemonės

1. Galvytės padėties keitimas: Naujagimiai mažai sukinėja galvytę, todėl būtina ją pakaitomis sukti tai į vieną, tai į kitą pusę.
2. Guldymas ant pilvuko: Naujagimius ant pilvuko galima paguldyti 2-3 kartus per dieną ir leisti jiems pabūti šioje pozoje 2-3 minutes. Buvimas ant pilvuko ne tik puiki plagiocefalijos prevencijos priemonė, bet ir mankšta vaiko kaklo, nugaros raumenims. Kūdikius guldykite ant tvirto paviršiaus, sudominkite juos žaisliukais, mimikomis, balsu, skatinkite vaikelį kelti galvytę, o vėliau ir pradėti šliaužti.
3. Apribokite kūdikių įrangos naudojimą: Pastebima, kad tautose, kuriose vežimėliai, gultukai ir kita „vaikiška technika“ yra prabangos prekė ir kuriose kūdikius įprasta nešioti nešynėse (vaikjuostėse), plagiocefalijos atvejai išskirtinai reti. Dėl to papildomas guldymo priemones (vežimėlius, gultukus, autokėdutes) siūloma naudoti kuo mažiau ir tik kūdikiui sulaukus bent 1 mėnesio amžiaus. Vertinkite tai ne kaip kūdikio laisvalaikį, o kaip trumpą pagalbą: pavyzdžiui, į gultuką vaikelį guldykite tik pusvalandžiui, kol pasigaminsite valgyti ar nusiprausite. Galima pajuokauti, kad dirglumas, diegliukai ar pilvo pūtimas sumažina galvytės deformacijų riziką, nes neramius mažylius tenka dažniau nešioti.

Korekcijos būdai

Dažniausiai nedidelio laipsnio deformacijos išnyksta savaime, vaikui sulaukus maždaug 6 mėnesių. Jeigu plagiocefalija išsivysto dėl kreivakaklystės, gydytojas gali rekomenduoti masažus, ortopedinę mankštą, specialią apykaklę. Galimi korekcijos būdai:

• Padėčių keitimas: Padėčių keitimas (paprasčiau „vartymas“), vengiant spaudimo plokštesnei vietai. Brachicefalijos atveju reikėtų guldyti kūdikį ant šonų, vengti naudoti gultuką ir autokėdutę. Plagiocefalijos atveju kreipti galvytę į priešingą pusę. Skafocefalijos atveju guldyti ant nugaros, kad galvytė žiūrėtų tiesiai.
• Kineziterapija: Kineziterapija padeda individualiai įvertinti kiekvieną atvejį, raumenų būklę, bendrą raidą bei parinkti tinkamus mankštos pratimus ir nešiojimo padėtis taikytinas kasdienoje.
• Ortopedinė pagalvė: Ortopedinė pagalvė gali būti naudojama, kai kūdikis miega. Svarbu atsakingai pasirinkti, pardavėjo klausti, ar produktas turi tokius sertifikatus kaip: CE (medicininės klasės), TUV (pralaidi orui), Oekotex (saugi tekstilė) ir pan.
• Ortopedinis šalmas: Kraštinė priemonė, kuri rekomenduojama, kai „nugulėjimas“ vidutinis, o keletą mėnesių prieš tai taikytos priemonės neduoda rezultatų; arba, kai kūdikio amžius 6 ir daugiau mėnesių, o „nugulėjimas“ vidutiniškai sunkus arba labai sunkus. Šis specialus lengvas šalmas dėvimas beveik visą parą, 4-6 mėnesius.

Kūdikio galvos apimtis ir smegenų augimas

Kūdikio galvos apimtis yra greičiausiai kintantis parametras pirmuosius gyvenimo mėnesius. Kūdikio galva turi prisitaikyti prie sparčiausiai augančio organo - smegenų. Naujausi tyrimai parodė, kad kūdikio smegenys paauga maždaug po 1% kasdien, o augimas prasideda iškart po gimimo. Mokslininkai skenavo 87 sveikų kūdikių smegenis pirmuosius tris mėnesius nuo 2-osios jų gyvenimo dienos. Vertinant bendrai, naujagimio smegenys per 3 mėnesius paauga ~64% per pirmąsias 90 dienų. Tyrėjai taip pat lygino neišnešiotų naujagimių smegenų augimą ir pastebėjo, kad augimas vyksta sparčiau, bet po 3 mėnesių smegenys vis dar nebūna pasiekusios laiku gimusio kūdikio smegenų tūrio (buvo 2 proc. mažesnės).

Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad smegenų sritys auga nevienodai. Greičiausiai auganti smegenų sritis yra smegenėlės. Ši sritis atsakinga už aplinkos signalų (garso, vaizdo, kvapo, skonio, lytėjimo) apdorojimą ir sujungimą su stuburu ir kitomis kūno dalimis - reguliuoja stambiąją motoriką. Suaugusiojo žmogaus smegenėlės sudaro vos 10 proc. viso smegenų tūrio, tačiau jose yra apie 50 proc. visos neuronų masės. Palyginimui kita smegenų dalis, hipokampas, auga kur kas lėčiau.

Naujagimio galvos apimties matavimas - viena pirmųjų procedūrų, kurią gydytojai ar slaugės atliks jūsų gimusiam vaikeliui. Kaip ir kada matuojama kūdikio galvytė? Vidutinė naujagimio galvos apimtis yra apie 34 cm. 1 mėn. sulaukusio kūdikio galvytės apimtis yra apie 37 cm. Berniukų galvos (kaip ir kūno) apimtis gali būti kiek didesnė, tačiau skirtumas nėra akivaizdus. Kūdikio galva - labai smulki, jos dydis sudaro tik apie 25 proc. suaugusio žmogaus galvos dydžio. O iki 3-iojo vaiko gimtadienio smegenys pasieks 80 proc. suaugusiojo smegenų dydžio. Kadangi nuo gimimo iki 3 m. yra spartaus smegenų augimo laikotarpis, gydytojas galvos apimtį turėtų pamatuoti kiekvieno apsilankymo metu mažiausiai iki antrojo vaiko gimtadienio (t. y. iki 24 mėn.).

Jeigu norite, kūdikio galvos apimtį galite išmatuoti ir namuose. Tvirtai apvyniokite matavimo juostelę, stengdamiesi apimti kuo didesnį perimetrą nuo iškiliausios galvos vietos (1-2 jūsų pirštai virš vaikelio antakio) iki plačiausios pakaušio dalies. Diagramose pateikiama ir vidutinė tam tikro amžiaus berniukų ar mergaičių galvos apimtis, o kūdikio gydytojas gali palyginti jūsų kūdikio galvos apimtį su vidurkiu. Pavyzdžiui, jei kūdikio galvos apimtis yra 50 procentilėje, tai reiškia, kad ji vidutinė ir visiškai atitinka standartus. Jei nurodoma 30 procentilė, tai reiškia, kad 30 proc. kūdikių turi mažesnę galvos apimtį nei jūsų vaikas.

Žemiau pateiktoje lentelėje rasite kūdikio galvos apimties normas iki 12 mėnesių.

Kūdikio galvos apimtis didėja skirtingai berniukams ir mergaitėms, bet kas mėnesį paauga 1 cm iki 12 mėn. Nors daugiau nei 200 metų standartizuotas kūdikio kaukolės vertinimas apėmė tik galvos apimties pamatavimą, mokslininkai norėtų turėti kūdikio smegenų „žemėlapį“, kuris vertintų ypač sparčiai augantį organą ir galėtų laiku pastebėti ankstyvas neurologines problemas. Bet tai yra nelengva, nes tam reikia sudėtingų tyrimų, tokių kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas.

Galvos apimties nukrypimai ir jų reikšmė

Mikrocefalija

Jeigu kūdikio galvos apimtis yra daug mažesnė nei vidutinė, tai gali rodyti, jog kūdikio smegenys nustojo augti arba auga netinkamai. Tai galėjo nulemti infekcija arba genetinis sutrikimas. Mikrocefalija yra reta liga / neurologinė būklė, kai kūdikio galva yra daug mažesnė nei kitų to paties amžiaus ir lyties kūdikių, dėl to gali sutrikti ir smegenų vystymasis. Kartais mikrocefalija diagnozuojama iškart po gimimo: ją vaisiui augant nulemia smegenų vystymosi sutrikimai. Mikrocefaliją gali sukelti įvairūs aplinkos ir genetiniai veiksniai, o šia liga sergantys kūdikiai ir vaikai dažnai turi įvairių raidos sutrikimų.

Siekiant nustatyti, ar galva yra normalaus dydžio, matuojama kūdikio ar vaiko pakaušio apimtis. Ši būklė diagnozuojama, kai galvos apimtis yra 3 procentilėje - tai reiškia, kad 3 proc. visų kūdikių galva bus mažesnė, o 97 proc. - didesnė. Kai kurių kūdikių ir vaikų galvos tiesiog yra mažesnės nei to paties amžiaus ir lyties vaikų. Tačiau tai tikrai ne visada reiškia mikrocefaliją. Nors mikrocefalija nėra pagydoma, tačiau ligos simptomus galima suvaldyti.

Makrocefalija (hidrocefalija)

Jeigu kūdikio galvos apimtis yra didesnė nei vidutinė, tai gali būti smegenų vandenės, arba kitaip - hidrocefalijos (skysčių kaupimosi smegenyse ir aplink jas) požymis. Lentelėje pateikiami duomenys yra kūdikių galvos apimties medianos - matematiškai tai nėra vidurkis, o vidurinė duomenų reikšmė. Jei vaikučiui yra vadinamoji vandenė (skysčių kaupimasis galvos smegenų skilveliuose), tai bus ne tik šis simptomas. Sveiki kūdikėliai kartais miega atsilošę ir yra sveiki, nes jie gana lankstūs.

Galvos kontrolės raida ir bendras vystymasis

Pirmieji trys mėnesiai dažnai vadinami „ketvirtuoju nėštumo trimestru“. Šiuo laikotarpiu kūdikis adaptuojasi prie aplinkos, mokosi valdyti savo kūną, o svarbiausias fizinis pasiekimas yra galvos kontrolė. Taigi gebėjimą kontroliuoti galvos padėtį kūdikėliai įgyja pamažu ir tai priklauso nuo pečių juostos, kaklo raumenų tonuso ir raumenų jėgos. Tai tikrinama keliomis pozomis. Lėtai pakėlus naujagimį nuo stalo veidu žemyn, jo galvelė nusvyra, nes visai nekontroliuojama. Jau 6 savaičių taip pakėlus, vaikutis galvą pakelia trumpai iki kūno plokštumos. Jau ketvirto mėnesio pabaigoje kūdikėliai kelia galvą juos sodinant už rankų. Sunku vienareikšmiškai atsakyti, kada kūdikis jau tvirtai nulaiko galvą. Mamos džiaugiasi, kad kūdikėlis, paguldytas ant pilvo, riečia kaklą ir aršiai kelia galvą. Tačiau tai nėra gerai. Labai atsargiai reikia vertinti tą galvos kėlimą, nes per stiprus atsilošimas atgal gulint ant pilvo gali būti vienas iš spastinio cerebrinio paralyžiaus požymių ar padidėjusio intrakranijinio spaudimo (skysčių kaupimosi smegenų skilveliuose) simptomų. Tačiau esant šioms būklėms greta yra ir kitų požymių.

Ne veltui mūsų močiutės ir mamos taip jautriai reaguoja, jei paimame kūdikėlius ant rankų neprilaikydami galvos. Reikia įspėti tėvus, kad iki 12 savaičių būtinai, o iki 6 mėnesių vis dėlto reikia laikyti ranką netoli vaiko galvytės, nes jis gali sukdamasis atsilošti. Ypač svarbu kūdikio galvą prilaikyti lipant laiptais ar darant staigesnį judesį. Kad stiprėtų pečių juostos ir kaklo raumenukai, dažniau guldykite kūdikį ant pilvuko, galima atlikti pečių juostos masažą.

Kai kalbama apie kūdikio kaukolės formos pakitimus (nugulėjimus), dažnai sakoma, kad tai tik estetinė problema ir nėra atlikta tyrimų, kad tai turi įtakos raidai ar kitoms smegenų funkcijoms. Tačiau 2010 m. buvo atliktas tyrimas, kurio metu pastebėta, kad kūdikiai su deformuota galvyte patiria ankstyvą neurologinio pobūdžio sutrikimą. Šis sutrikimas gali įtakoti stambiąją motoriką, dėl kurio gali vėluoti vystymasis lyginant su bendraamžiais. Smegenų augimo anomalijos gali turėti įtakos kūdikio smegenų veiklai, o tai gali sukelti papildomų simptomų. Jie gali būti įvairaus laipsnio.

tags: #kudikio #galvos #forma

• Patarimai tėvams, norintiems geriau suprasti savo atžalas
• Įkvepiančios išvykos vaikams
• Vaiko pažinimo kelionė
• kaip gydyti peršalimą nėštumo metu
• Apie mergaičių auklėjimo namus ir globos įstaigas