Ankstyvoji vaikystė - tai ypatingas metas, kai mažas žmogus pradeda suvokti save ir jį supantį pasaulį. Tėvai, būdami pirmasis ir svarbiausias vaiko pasaulio modelis, turi didžiulę įtaką jo asmenybės formavimuisi, polinkiams ir net būsimoms problemoms. Šiame straipsnyje aptarsime vaiko pažinimo su pasauliu etapus, tėvų vaidmenį ir svarbius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį auginant vaikus.
Pirmaisiais gyvenimo metais vaikas yra tarsi izoliuotas nuo daugelio suaugusiųjų patirčių. Šiame mažame pasaulyje, kur vieneri metai vaikui prilygsta visam gyvenimui, jis formuoja savo gyvenimo supratimą. Iki penkerių ar septynerių metų vaikas gyvena savitoje visatoje, kur tėvai yra autoritetai, protingiausios ir teisingiausios būtybės. Todėl, jei vaikas auga su įsitikinimu, kad „pasaulyje nėra meilės“, reikėtų atsigręžti į jo ankstyvosios vaikystės patirtį. Didelė tikimybė, kad vaikystėje tėvai nesugebėjo suteikti kūdikiui jam reikalingos meilės.
Vaikų ir tėvų santykių psichologijos supratimas yra esminis būsimojo suaugusiojo formavimui ir ugdymui. Santykiai tarp vaikų ir tėvų gali ir turėtų būti patogesni abiem pusėms, o tai pasiekiama didinant bendrąjį raštingumą psichologijos srityje. „Blogi“ tėvai dažnai yra buvę vaikai, kurie patys kentėjo nuo netinkamo auklėjimo.
Dažniausiai tėvai myli savo mažamečius vaikus, ypač paklusnius ir tuos, kurie atsako į jų jausmus. Net jei tėvas nejaučia meilės, jis to sau nepripažins, tuo labiau savo vaikui. Visi stengiasi kantriai tenkinti mažojo žmogaus poreikius. Dažniausiai tėvams rūpi fiziologinių poreikių patenkinimas (maistas, miegas, pastogė ir kt.) ir saugumas. Tačiau kalbant apie meilės poreikį, čia daug žmonių turi problemų. Taigi iš vaikų atimama galimybė išmokti pasitikėti savimi, jie auga su įsitikinimu, kad nuo jų niekas nepriklauso. Dažnai tokie santykiai vaikams tampa dusinantys, o išeitis yra dvi - maištas ir nuolankumas. Gerai, jei vaikas maištauja, ir blogai, jei pripranta. Norint užauginti vaiką, reikia ne perdėtos apsaugos, o tarnauti jam gerąja to žodžio prasme.
Pagrindinė problema yra ta, kad kol tėvai nepradės dirbti su savimi ir neišmoks kurti harmoningų santykių vienas su kitu, tol jie nesugebės teisingai suvokti savo vaiko. Suprasti vaiką galima ne juo džiaugiantis, o rūpinantis juo, rodant savo dėmesingumą ir rimtumą. Svarbu suprasti ir priimti, kad vaikai turi savo požiūrį į gyvenimą, ir net jei pasako ką nors nesuprantamo, reikia įvertinti ir rimtai žiūrėti į tai, ką jie sako. Nereikia juoktis ar barti savo vaiko, jei jis pasakė ką nors kvailo. Priešingai, reikia apie tai pagalvoti ir, jei reikia, stengtis tai nukreipti tinkama linkme.
Teisingi santykiai tarp tėvų ir vaikų užsimezga dar iki vaiko gimimo - jam būnant įsčiose. Nėščia moteris turėtų rūpintis savimi, stebėti savo sveikatą, neperkrauti ir galvoti apie didingus dalykus. Būtent nėštumo metu susiformuoja daug svarbių dalykų, turinčių įtakos fizinei ir psichologinei Jūsų vaiko būklei.
Nuo gimimo iki 7 metų vaikas išsiugdo giliausias savybes, kurios vėliau tampa jo elgesio pagrindu gyvenime. Šiuo laikotarpiu tėvai vaikui yra visas pasaulis, iš kurio jis ima pavyzdį. Sulaukęs 7 metų jūsų vaikas pradeda formuoti pasaulio supratimą ir nustatyti savo poreikius bei norus. Savo ruožtu turėtumėte atkreipti dėmesį į tai, kas patinka jūsų vaikui, kad įvertintumėte jo gabumus ir nukreiptumėte jį teisinga linkme. Sulaukęs 13 metų jūsų vaikas pradeda tobulėti profesionaliai ir domėtis įvairiais dalykais bei veikla. Be to, tai brendimo laikotarpis. Šiuo metu turite būti pasiruošę, kad jei vienu metu nesukūrėte tinkamų santykių su vaiku, jis gali jus labai nustebinti savo elgesiu.
Net ir suaugusiems vaikams vis dar reikia tėvų atsiliepimų, patarimų, pagalbos ir pritarimo. Vaikui visada reikės jūsų paramos ir tikėjimo savo galimybėmis. Jam nereikia kritikos, neigiamų pastabų ir neigiamų vertinimų. Visa tai jis gaus iš visuomenės, kurioje gyvena. Vaikams (bet kokio amžiaus) labai svarbu gauti iš tėvų patvirtinimą apie savo sėkmę, pasiekimus, sėkmingą naujų socialinių vaidmenų ugdymą.
Pasak vaikų psichologės Aušros Jančauskaitės, atėjus rugsėjui itin aktualus tėvams kylantis klausimas - ikimokyklinukų mokymas namuose, pirmieji jų žingsniai į raidžių bei žodžių pasaulį. „Geriausias pasiruošimas - pradėti anksti. Mokytis skaityti pirmiausia padeda pažintis su knygomis. Knygos, skirtos kūdikiams, - tai jau pirmas žingsnis. Juk gebėjimas versti puslapius ir grožėtis iliustracijomis - taip pat svarbus skaitymo aspektas“, - teigia A. Jančauskaitė.
Skaitymas su vaiku ne tik smagiai ir kokybiškai praleidžia laiką, bet ir parodo jam, kad laikas su knyga - prasmingas ir keliantis malonias emocijas. Tad skaitydami nepamirškite proceso padaryti smagaus! Skaitykite žaismingai, įkomponuokite įvairias intonacijas, emocijas, judesius. Skaitydami darykite pauzes, kurių metu galėtumėte apžiūrėti iliustracijas, atsakyti į vaikui kylančius klausimus. Nors mokantis dėmesys pirmiausia sutelkiamas į raides ir žodžius, labai svarbu, kad juos iliustruotų įdomūs, ryškūs paveikslėliai. Mokymasis skaityti reikalauja kantrybės; svarbu nepersistengti, viską daryti vaikui tinkamu tempu. Išvengti neigiamų emocijų mokantis labai padeda tinkamos knygelės: pavyzdžiui, iliustruota abėcėlė ar skiemenuotos pasakos. Pasak A. Jančauskaitės, svarbiausia tėvų užduotis - kad mokymasis keltų teigiamas emocijas, o ne nerimą, baimę ar nusivylimą.
„Mokymasis vyksta etapais. Visų pirma vaikas išmoksta susieti kiekvieną raidę su tam tikru garsu, po to - tuos garsus jungti į skiemenis, o skiemenis - į žodžius. Svarbu, kad mažylis suprastų perskaityto žodžio reikšmę. Kiekvienas vaikas turi savo raidos tempą. Tai taikoma ir skaitymui. Jei jūsiškis jau ruošiasi į pirmą klasę, bet nerimaujate, jog jis dar neperskaito trumpų žodžių, nors niekada tikslingai ir nemokėte jo skaityti, pradėti mokytis reikėtų nuo pirmojo etapo.
Jei mažylis mokydamasis jaučia įtampą dėl nesėkmių, nekritikuokite jo. Kalbėkite palaikomai, atvirai ir su meile. Išsiaiškinkite, kas konkrečiai kelia tą įtampą: sunkumai perskaitant sudėtingesnius žodžius, žodžių reikšmės nesupratimas? Leiskite jam išveikti, išjausti susikaupusias emocijas. Vaikas tikrai nepyksta ir neverkia tik dėl to, kad jus paerzintų. Jis kitaip nebegali. Padėkite jam nurimti, išgerkite stiklinę vandens, kartu giliai pakvėpuokite. O ką galima padaryti, kad nesėkmių būtų mažiau? Kartu su vaiku susikurkite planą, kaip sieksite šio tikslo. Gal jūsų vaikui priimtiniau mokytis trumpiau, bet dažniau? O gal atvirkščiai? Gal pasirinkta knyga nemotyvuoja ir nesudomina? Gal netinkamai parinkta mokymosi aplinka? O gal vaikui šiandien tiesiog visko per daug?“ - aiškina A. Jančauskaitė.
Visgi A. Jančauskaitė primena, kad pasirūpinti kitais galite tik pasirūpinę savimi. Prarasti kantrybę, nesusitvardyti - normalu ir žmogiška, taip gali nutikti kiekvienam, primena A. Jančauskaitė. „Visų pirma - nurimkite. Antra - atsiprašykite savo vaiko. Trečia - nuraminkite jį ir aptarkite įvykusią situaciją. Pripažinkite, kad pasielgėte netinkamai ir kad tikrai negalvojate apie vaiką taip, kaip ką tik išsakėte. Patvirtinkite, kad labai labai mylite jį ar ją. Susitaikykite! Labai svarbu, kad nė vienas nelaikytumėte nuoskaudų. Pailsėkite, kartu užsiimkite mėgstama ir malonias emocijas keliančia veikla. Pažaiskite, pasivaikščiokite, pasivaišinkite skanėstu. Juk jūs - viena komanda. Gali būti, kad po kelių bandymų atrasite, jog jums tiesiog nepakanka kantrybės šiai veiklai. Svarbiausia - nesmerkti savęs, tikina A. „Neprievartaukite savęs. Juk mažiausiai norisi gadinti santykius su vaiku. Gal visiems būtų smagiau mokytis su močiute, seneliu, teta, vyresniu pusbroliu ar net mokytoja? Jeigu jums tikrai nepavyksta, pasiūlykite vaikui alternatyvą. Ir nekaltinkite savęs, nesigraužkite! Juk negalime būti viskuo.
Per visą gyvenimą žmogus pereina 12 Zodiako ženklų etapų. Jie susideda iš 7 metų. Kodėl būtent iš 7? Dėl to, jog būtent kas 7 metus žmogaus gyvenime įvyksta ryškūs pasikeitimai.
Tėtis - ne mamos pavaduotojas - ir tikrai ne tas, kurio tikslas - tik uždirbti pinigų, o vaikų reikalus užkrauti žmonai ant pečių. Susipažinkite su šiuolaikiniu tėčiu, kuris turi vaikų auginimo viziją ir filosofiją. Ir, svarbiausia, nori daug vaikų!
Reklamos kūrėjas Simonas Urbonas su žmona politike Ieva Kačinskaite-Urboniene augina tris vaikus. Anabelę, Viesulą ir Džiugę Aurorą. „Mudu su Ieva susitarėme, kad pirmieji mūsų vaikai bus su manimi. Aš buvau išėjęs tėvystės atostogų. Pats neturėjau šeimos modelio, mano tėvai išsiskyrė, kai buvau dar visai mažas. Net nežinojau, kaip turi atrodyti tikra šeima, bet sutikau Ievą, kurios šeima man ir tapo pavyzdžiu. Supratau, kad labai smagu, kai daug žmonių ir visi turi savo nuomonę, bet girdi vienas kitą. Kažkaip natūraliai susiklostė, kad aš likau namuose, Ieva buvo labai perspektyvi, nenorėjau, kad jai sutrukdytų vaikų priežiūros rutina, o aš jau turėjau įkūręs savo įmonę ir apsitvarkęs darbus, kad jie tarsi vyktų savaime. Išėjau auginti pirmagimės jau kažką nuveikęs. Ievutė su Anabele ir Viesulu pabuvo po du mėnesius ir grįžo į darbus.”
Simonas dalijasi savo patirtimi, kaip jis augino vaikus nuo pat pirmųjų mėnesių, keitė sauskelnes (12 750 sauskelnių dviem pirmagimiams!), lankė mokyklėles kūdikiams ir skaitė literatūrą apie vaikų auginimą. Jis pabrėžia, kad tėčiai taip pat turi intuiciją ir gali sėkmingai rūpintis vaikais.
Simonas taip pat atvirai kalba apie iššūkius, su kuriais susidūrė auginant sūnų Viesulą, ir kaip jam pavyko užmegzti stiprų ryšį su juo. Jis pabrėžia mažo vaikų amžiaus skirtumo privalumus ir kaip vyresnysis vaikas padeda jaunesniam adaptuotis. Simonas taip pat pasakoja apie skirtingus vyrų ir moterų pasaulius ir kaip jie su žmona Ieva papildo vienas kitą auginant vaikus.
Simonas atvirai pripažįsta, kad vyrai su vaikais pavargsta dar labiau nei moterys, nes yra nekantrūs. Jam reikėjo mokytis kantrybės ir sulėtinti tempą. Jis taip pat pabrėžia, kad tėtis negali pakeisti mamos, tačiau gali aktyviai dalyvauti vaiko auginime ir susipažinti su stebuklingu moterų pasauliu.
Simonas dalijasi savo patirtimi, kaip jis stengiasi nusileisti iki vaikų lygio, kad juos suprastų, tačiau kartu nustato ribas. Jis taip pat pabrėžia, kad svarbu neperkelti savo neišsipildžiusių norų savo vaikams ant pečių.
Veidrodis: Pirmą kartą supažindinti su veidrodžiu galite 2 -3 mėnesių kūdikį. Paimkite mažylį ant rankų ir priėję leiskite jam pažiūrėti į jį. 4 -5 mėnesių kūdikis, prineštas prie veidrodžio, ne tik smalsiai apžiūrinės "veidrodžio gyventoją", bet ir ties į jį rankutes. Galite atlikti eksperimentą, įrodantį, kad mažylis nesuvokia, jog veidrodyje - būtent jis. Paimkite žaisliuką ir kartu su vaikučiu prineškite prie veidrodžio, rodydami taip, kad mažylis matytų žaislą veidrodyje. 7 - 8 mėnesių amžiaus mažyliui veidrodis - puikus žaidimas ir laiko praleidimas. Nuo maždaug šio laiko iki pusantrų metukų kūdikis vis smalsiau tyrinės savo atvaizdą veidrodyje, lyg ieškodamas panašumų. Būna, kad matydamas veidrodyje save, mažylis tą "nepažįstamąjį" tarsi stumia rankomis, norėdamas, kad jis pasitrauktų. Tik sulaukus maždaug dvejų metukų (nors tai labai individualu), vaikas suvokia, kad jis yra jis, o veidrodyje- jo atvaizdas.
Taigi, veidrodis - puiki lavinamoji priemonė:
Piešimas: Piešimas labai svarbi detalė vaiko gyvenime, ši detalė ugdo vaiką kur kas labiau, nei įsivaizduojame. Todėl nuo pirmųjų metų reikia sudominti vaiką piešimu, nes tai taip pat puikus būdas stebėti jų raidą. Metų vakams daug labiau rupės pieštuką pakramtyti, nei juo piešti. Tam, kad vaikas imtų piešti, tėvai turi parodyti kaip tai daryti ir atėjus laikui vaikas pats bandys palikti pirmąją žymę popieriaus lape. Piešimas primena keverzonę. Pirmieji bandymai piešti dažniausiai yra brūkšnelių ir linijų kombinacijos. Pirmosios piešimo pamokos daugiau bandymas sužinoti, ką pieštukas gali. Mažylis eksperimentuoja ir bando kopijuoti jus. Vaiko piešimas pereina prie apskritimo formos keverzonių. Šis procesas rodo, kad vaikas jau geba kontroliuoti piešimo procesą, jo rankytės sugeba geriau valdyti pieštuką. Nors jums tai smulkmena, bet vaikui tai didelis žingsnis. Šie judesiai labai svarbūs, nes tai reiškia, kad jūsų vaikas tuoj ...

„Vaiko pažintis su pasauliu“ - tai knyga, padėsianti vaikams pirmą kartą apkeliauti pasaulį, susipažinti su žemynais, šalimis ir pajusti jų skirtumus. 9-12 metų skaitytojams skirtoje knygoje autorė surengė tikrą pasivaikščiojimą po Žemės planetą - nuo Grenlandijos iki Tasmanijos. Čia atsiskleidžia skirtingų vietų, žemynų ypatumai, šalys, valstijos, provincijos, geografija, kultūra ir žmonės. Išsamioje ir paprastai parašytoje knygoje „Vaiko pažintis su pasauliu“ paaiškinama viskas apie Žemę. Pirmojoje knygos dalyje informacija apie tai, iš ko sudaryta Žemė, kaip ji atsirado ir kodėl sukasi, kaip nustatyti savo buvimo vietą. Vaikams pristatomi geografinių žinių pagrindai - nuo pusrutulių, platumos ir ilgumos, žemynų dreifo, žemėlapių žymėjimo iki kraštovaizdžio formų ir gyventojų tankio. Taip vaikui suteikiamas puikus pagrindas, padėsiantis ir toliau domėtis pasaulio geografija. Antrojoje knygos „Vaiko pažintis su pasauliu“ dalyje kiekvienas skyrius apibūdina skirtingą žemyną, įskaitant jo klimatą, geografines zonas (tundra, pievos ir pan.), kalnų sluoksnius, vandens telkinius, žmones ir kultūras, valdymo formas ir pramonę, laukinę gamtą. Knygos paraštėse autorė pateikia įvairių tyrinėtojų ir keliautojų biografijas, smagius faktus ir projektus, kuriuos vaikai gali atlikti namie vieni arba su tėvų pagalba. Knygoje taip pat yra popierinis gaublys ir daug kartų naudojamų lipdukų. 150 informatyvių ir žavių iliustracijų knygą „Vaiko pažintis su pasauliu“ paverčia smagia ir išsamia mūsų nuostabios planetos apžvalga. Ši knyga - viena iš daugelio amerikiečių autorės Heather Alexander išleistų šios serijos knygų, ji taip pat yra parašiusi knygas „Vaiko pažintis su graikų mitologija“, „Vaiko pažintis su menu“, „Vaiko pažintis su poezija“. H. Alexander studijavo anglų kalbą Kornelio universitete, anksčiau dirbo vaikiškų knygų redaktore, yra daugiau nei penkiasdešimties knygų vaikams ir paaugliams autorė. Daugelį knygų pasirašė skirtingais vardais, kai kurios sukurtos pagal TV filmų scenarijus. Knygą „Vaiko pažintis su pasauliu“ iliustravo Meredith Hamilton. Iliustratorė baigė Browno universitetą, įgijo vaizduojamojo meno magistro laipsnį. Yra dirbusi meno skyriaus vadove leidiniuose Newsweek ir Time. Iliustravo šešias ankstesnes šios serijos knygas, jos darbų galima rasti įvairiuose žurnaluose, taip pat dirba su animacija. Vertė Šarūnas Šavėla, Gabija Karpauskaitė

Spalvota, pilna žemėlapių ir įdomybių enciklopedija paskatins domėtis pasauliu, geografija, įvairių šalių kultūra ir suteiks daugybę naudingų žinių ne tik apie tai, kaip susidarė žemynai, kas yra klimatas ir kokios jo zonos, bet ir ką įvairiausiose pasaulio šalyse žmonės valgo, kokias šventes švenčia, kaip sveikinasi, kokiu sportu domisi. Knygos turinį papildo programėlė išmaniesiems įrenginiams „Pažink pasaulį“. Nukreipęs įrenginio kamerą į knygos puslapius su žemėlapiais, pamatysi 28 nuotraukas su įžymiomis pasaulio vietomis.
