Kiekvienas tėvas, pamatęs ant savo kūdikio švelnios odos atsiradusius raudonus taškelius ar pūsleles, akimirksniu sunerimsta. Pirmoji mintis dažniausiai krypsta į mitybą - ar tai alergija? Pastaruosius kelis dešimtmečius didėja alergijos maistui paplitimas. Daugėja maisto alergijos atvejų vaikams, ypač tų, kurie sukelia itin ūmius simptomus.

Alergija maistui - tai padidėjęs imuninis organizmo atsakas į tam tikrą maisto produktą ar maisto priedą (pvz., baltymą). Alergija maistui kyla, kai organizmo imuninė sistema sureaguoja į maiste esančius baltymus lyg į organizmui pavojingą svetimkūnį ir pradeda gaminti antikūnius.
Alergijos simptomai gali pasireikšti praėjus nuo kelių minučių iki dviejų valandų po maisto suvartojimo, o jų intensyvumas gali varijuoti nuo vos pastebimų iki itin sunkių. Yra greitojo ir lėtojo tipo reakcijos:
Daugeliui tėvelių žodis „alergija“ pirmiausia asocijuojasi su bėrimais. Kūdikystėje organizmas jautriau reaguoja į maistą. Patys pavojingiausi grūdai ir jų gaminiai yra kviečiai, pasitaiko alergijos avižoms ir grikiams atvejų, įsijautrinimas kitoms kruopoms stebimas rečiau.
Ištyrus daugiau nei 100 vaikų, nustatyta tokia kruopų alergizavimo tendencija:
Svarbu atkreipti dėmesį į miežius. Lietuvoje iki šiol vyrauja nuomonė, kad perlinės kruopos mažiausiai pavojingos alergiškiems vaikams. Taip nėra, nes perlinės kruopos gaminamos iš miežių.

Bėrimų tipai gali atrodyti labai panašiai, todėl svarbu žinoti, kurie požymiai rodo alerginę reakciją, o kada tai kita problema, pavyzdžiui, prakaitinė.
Prakaitinis bėrimas (miliaria) atsiranda tuomet, kai užsikemša prakaito liaukų latakai. Pagrindiniai skirtumai:
| Požymis | Alerginis bėrimas | Infekcinis bėrimas |
|---|---|---|
| Atsiradimo laikas | Staigus (minutės/valandos) | Per kelias dienas |
| Niežėjimas | Dažnas ir stiprus | Nėra arba minimalus |
| Karščiavimas | Nebūdingas | Labai dažnas |
| Bendra savijauta | Dažniausiai gera | Vangumas, silpnumas |
Alergijos maistui diagnostika yra sudėtinga. Visus mėginius gali vertinti tik gydytojas alergologas. Taikomi šie metodai:

Visiškai saugaus ir efektyvaus maisto alergijos gydymo nėra. Griežtas maisto alergenų vengimas šiuo metu yra saugiausia strategija.
Eliminacinė dieta: Jeigu pastebima alerginė reakcija, įtariami produktai turėtų būti išbraukiami iš vaiko valgiaraščio. Alergiškiems vaikams rekomenduojama skirti individualią, subalansuotą, pakaitinę dietą, pakeičiant alergizuojančius produktus saugiais atitikmenimis.
Gera žinia - maisto alergija gali praeiti savaime vaikui augant, todėl kas pusmetį reikėtų kartoti tyrimus. Tačiau atminkite, kad alergija žuviai ir riešutams dažniausiai išlieka visą gyvenimą.