Kiekvienas tėvas, pamatęs ant savo kūdikio švelnios odos atsiradusius raudonus taškelius ar pūsleles, akimirksniu sunerimsta. Pirmoji mintis dažniausiai krypsta į mitybą - ar tai alergija? Pastaruosius kelis dešimtmečius didėja alergijos maistui paplitimas. Daugėja maisto alergijos atvejų vaikams, ypač tų, kurie sukelia itin ūmius simptomus.
Kas yra alergija maistui ir kaip ji pasireiškia?
Alergija maistui - tai padidėjęs imuninis organizmo atsakas į tam tikrą maisto produktą ar maisto priedą (pvz., baltymą). Alergija maistui kyla, kai organizmo imuninė sistema sureaguoja į maiste esančius baltymus lyg į organizmui pavojingą svetimkūnį ir pradeda gaminti antikūnius.
Alergijos simptomai gali pasireikšti praėjus nuo kelių minučių iki dviejų valandų po maisto suvartojimo, o jų intensyvumas gali varijuoti nuo vos pastebimų iki itin sunkių. Yra greitojo ir lėtojo tipo reakcijos:
- Greitojo tipo imuninės reakcijos dažniausiai atsiranda per 2 valandas po kontakto su maisto alergenu.
- Lėtojo tipo reakcijų sukeltų klinikinių simptomų gali atsirasti po 24-72 valandų ar net vėliau.
Pagrindiniai alergijos simptomai:
- Odos pokyčiai: paraudimas, makulopapulinis bėrimas, ūminė dilgėlinė, angioedema (patinimas) arba atopinis dermatitas. Bėrimai dažniausiai atsiranda ant veido, bet vėliau gali išplisti į viršugalvį ar galūnes.
- Virškinimo sutrikimai: atpylimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai ar diegliai, meteorizmas (pūtimas), gleivės ar kraujas išmatose.
- Kvėpavimo organų reakcijos: čiaudulys, kosulys, dusulys, nosies bėgimas (rinorėja).
Alergijos: simptomai, reakcija, gydymas ir valdymas – vaizdo įrašas vaikams
Kruopos kaip alergijos sukėlėjai
Daugeliui tėvelių žodis „alergija“ pirmiausia asocijuojasi su bėrimais. Kūdikystėje organizmas jautriau reaguoja į maistą. Patys pavojingiausi grūdai ir jų gaminiai yra kviečiai, pasitaiko alergijos avižoms ir grikiams atvejų, įsijautrinimas kitoms kruopoms stebimas rečiau.
Ištyrus daugiau nei 100 vaikų, nustatyta tokia kruopų alergizavimo tendencija:
- Dažniausiai: kviečiai, rugiai ir miežiai.
- Vidutiniškai: grikiai.
- Rečiausiai: ryžiai, avižos ir kukurūzai.
Svarbu atkreipti dėmesį į miežius. Lietuvoje iki šiol vyrauja nuomonė, kad perlinės kruopos mažiausiai pavojingos alergiškiems vaikams. Taip nėra, nes perlinės kruopos gaminamos iš miežių.
Kaip atskirti alergiją nuo kitų bėrimų?
Bėrimų tipai gali atrodyti labai panašiai, todėl svarbu žinoti, kurie požymiai rodo alerginę reakciją, o kada tai kita problema, pavyzdžiui, prakaitinė.
Prakaitinė vs. Alergija
Prakaitinis bėrimas (miliaria) atsiranda tuomet, kai užsikemša prakaito liaukų latakai. Pagrindiniai skirtumai:
- Prakaitinė: Oda dažniausiai atrodo drėgna. Bėrimas blykšta nurengus kūdikį ir leidus odai „pakvėpuoti“ vėsiame kambaryje.
- Alergija: Alerginio bėrimo (ypač atopinio dermatito) pagrindinis palydovas yra odos sausumas. Oda būna šiurkšti, pleiskanojanti, stipriai niežti.
Palyginimo lentelė: Alerginis vs. Infekcinis bėrimas
| Požymis | Alerginis bėrimas | Infekcinis bėrimas |
|---|---|---|
| Atsiradimo laikas | Staigus (minutės/valandos) | Per kelias dienas |
| Niežėjimas | Dažnas ir stiprus | Nėra arba minimalus |
| Karščiavimas | Nebūdingas | Labai dažnas |
| Bendra savijauta | Dažniausiai gera | Vangumas, silpnumas |
Diagnostika ir tyrimai
Alergijos maistui diagnostika yra sudėtinga. Visus mėginius gali vertinti tik gydytojas alergologas. Taikomi šie metodai:
- Odos dūrio mėginiai: naudojami įvairiausi maisto alergenai.
- Kraujo tyrimas: nustatomi specifiniai antikūnai kraujo serume.
- Odos lopo mėginiai: alergenai (pieno, kiaušinių, kruopų) klijuojami vaikui ant nugaros.
- Provokaciniai oraliniai mėginiai: tai vienas informatyviausių tyrimų, atliekamas tik ligoninėje, stebint specialisto priežiūroje.
Gydymas ir mitybos rekomendacijos
Visiškai saugaus ir efektyvaus maisto alergijos gydymo nėra. Griežtas maisto alergenų vengimas šiuo metu yra saugiausia strategija.
Eliminacinė dieta: Jeigu pastebima alerginė reakcija, įtariami produktai turėtų būti išbraukiami iš vaiko valgiaraščio. Alergiškiems vaikams rekomenduojama skirti individualią, subalansuotą, pakaitinę dietą, pakeičiant alergizuojančius produktus saugiais atitikmenimis.
Ką daryti, jei bėrimas jau atsirado?
- Drėkinimas: Nuolat drėkinkite odą emolientais. Tai priemonės, kurios atkuria barjerinę funkciją ir ramina uždegimą. Emolientai tepami ne mažiau kaip 2 kartus per dieną.
- Prausimas: Maudyti galima kasdien, tačiau trumpai (5-10 min.) drungname vandenyje.
- Kuo negalima tepti: Viena didžiausių klaidų - riebių kremų ar aliejų naudojimas ant drėgnų bėrimų, nes jie užkemša poras. Nenaudokite stiprių kortikosteroidų kremų be gydytojo paskyrimo.
Gera žinia - maisto alergija gali praeiti savaime vaikui augant, todėl kas pusmetį reikėtų kartoti tyrimus. Tačiau atminkite, kad alergija žuviai ir riešutams dažniausiai išlieka visą gyvenimą.