Socialinės tėvystės nustatymas ir teisinės pasekmės Lietuvoje

Kai gimsta vaikas, teisiniai santykiai tarp jo ir tėvų atsiranda tik tada, kai tėvystė yra įteisinama. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą.

Nustatant vaiko kilmę siekiama įteisinti giminystės ryšius. „Vaiko kilmės“ samprata apima vaiko gimimą iš konkrečių tėvų. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Pavyzdžiui, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi su jais, o tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą. Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos, ir nuo to momento atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis numato vaiko teisę nuo gimimo momento žinoti, kiek tai įmanoma, kas yra jo tėvai. Realizuojant šią visuotinai tarptautiniu mastu pripažintą vaiko teisę, LR civiliniame kodekse ir LR civilinio proceso kodekse įtvirtinti vaiko kilmės nustatymo pagrindai ir tvarka.

Vaiko kilmės įforminimas ir tėvystės prezumpcija

Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Pagrindas įrodyti kilmę yra gimimo liudijimas.

Vaiko kilimas iš tėvų, esančių santuokoje, patvirtinamas tėvų santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu. Santuokoje gimusiam vaikui tėtis paprastai nurodomas pagal tėvystės prezumpciją, tai reiškia, kad vaiko, gimusio santuokoje, tėvu įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Taigi, nepriklausomai nuo to, kiek laiko vaiko motina ir jos vyras yra susituokę, vaiko gimimo įraše tėvu nurodomas jos vyras.

Jeigu tėvai nėra santuokoje, vaiko kilmė nustatoma bendru jų pareiškimu, patvirtintu notaro. Tačiau jei tėvai nesusituokę, tėvystė turi būti pripažinta arba nustatyta teismo keliu.

Tėvystės nustatymo atvejai ir tvarka

Pagrindinė tėvystės nustatymui keliama sąlyga yra ta, kad vaikas yra gimęs nesusituokusiai motinai ir tėvystė nėra pripažinta, t.y. vaiko gimimo įraše nėra nurodyti vaiko tėvo duomenys. Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

Tėvystės nustatymas aktualus ne tik tada, kai vyras atsisako pripažinti vaiką, bet ir daugeliu kitų atvejų. Praktikoje vis dar pasitaiko atvejų, kai vaiko tėvas atsisako pripažinti vaiką arba kelia abejonių dėl biologinio ryšio.

Tėvystės nustatymas galimas ir tuomet, kai biologinis tėvas nori savanoriškai pripažinti vaiką, tačiau to padaryti negali, nes vaiko gimimo įraše jau yra nurodytas kitas asmuo. Tačiau tai automatiškai nereiškia, kad užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo tuo atveju, kai vaiko gimimo įraše jau yra nurodyti tėvo duomenys (kuomet vaikas gimė susituokusiai motinai arba vaiko kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo).

Tuo atveju, kai vaikas gimė išsituokusiai motinai, bet po santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu.

Be to, vaiko kilmė iš tėvo teismo tvarka gali būti nustatoma tik kilus ginčui tarp šalių dėl tėvystės, išskyrus LR civilinio kodekso 3.141 str. numatytą išimtį. Pagal šio straipsnio 3 d. nuginčijus tėvystę, kuri buvo nustatyta remiantis pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, nustatyti naują tėvystę galima tik teismo tvarka net ir nesant ginčui.

Motinystės nustatymas

Yra du atvejai, kada motinystė nustatoma teismo tvarka.

1. Pirmasis, kai vaikui gimus motina nebuvo nustatyta (pvz. vaikas rastas) arba vaiką pagimdžiusi moteris neturi aukščiau paminėtų dokumentų, ir vaiko gimimo įraše bei išduotame gimimo liudijime nėra duomenų apie motiną. Šiuo atveju civilinės metrikacijos skyriuje padarius vaiko gimimo įrašą iškart atsiranda galimybė kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti motinystę.
2. Antrasis atvejis, kai motinystė nuginčyta ir gimimo įrašę motinos duomenys išbraukti remiantis teismo sprendimu (pvz., supainiojus vaiką gimdymo įstaigoje ir pan.), o išduotame gimimo liudijime žinių apie motiną nėra.

Vaiko motinos ar tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą dėl motinystės ar tėvystės nustatymo. Panaikinus tokį teismo sprendimą, iš naujo kelti bylos dėl motinystės ar tėvystės nuginčijimo nebereikia.

Tėvystės nustatymo procesas teisme

Tėvystės nustatymo byla paprastai inicijuojama vaiko motinos arba nepilnamečio vaiko vardu, kai tėvystė nenustatyta civilinės metrikacijos įstaigoje. Reikia pateikti ieškinį teismui, kuriame nurodomas vaiko gimimo liudijimas, motinos paaiškinimai, kiti įrodymai apie bendravimą su vaiku, finansinį prisidėjimą ar šeiminius santykius. Ieškinys pareiškiamas apylinkės teismui pagal ieškovo arba atsakovo gyvenamąją vietą, be to, kartu gali būti pareiškiamas ir reikalavimas dėl vaiko išlaikymo.

Kas gali pareikšti ieškinį dėl tėvystės nustatymo?

Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai. Pažymėtina, kad byla dėl tėvystės nustatymo negali baigtis šalių taikos sutartimi, kadangi atsakovui pripažinus tėvystę ir kreipusis į civilinės metrikacijos įstaigą su pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, byla yra tiesiog nutraukiama.

Tėvystės įrodymai

LR CK yra išvardinti tėvystės nustatymo pagrindai. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Teismui sprendžiant tėvystės nustatymo klausimą, svarbiausias įrodymas paprastai yra DNR tyrimo rezultatai. Jie yra itin patikimi ir objektyvūs. Paėmus DNR mėginius iš įtariamo tėvo ir vaiko, galima 99,99% ir didesniu tikslumu nustatyti, ar konkretus žmogus yra vaiko tėvas. Tėvystei nustatyti pakanka vien šio įrodymo, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.

Tačiau nei CK, nei kiti teisės aktai neįtvirtina priverstinės spėjamo vaiko tėvo ekspertizės atlikimo galimybės. Nors DNR tyrimo negalima atlikti priverstinai, tačiau vyro atsisakymas (be svarbių priežasčių) paprastai leidžia daryti prielaidą, jog jis pripažįsta tėvystę. Jeigu atsakovas atsisako atlikti ekspertizę, neatvyksta į jos atlikimo vietą nesant objektyvių priežasčių, teismas gali tai įvertinti kaip sąmoningą vengimą atlikti šią ekspertizę dėl galimai jam nenaudingų rezultatų, t.y. kaip tėvystės įrodymą. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė atsakovui atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertinti tokį atsisakymą kaip tėvystės įrodymą. Tokiu atveju teismas turėtų vertinti atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių svarbą, kitų byloje esančių įrodymų objektyvumą ir patikimumą, jų įrodomąją reikšmę byloje reikalingiems faktams nustatyti ir kt.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004 konstatavo, kad mirus spėjamam tėvui ir jo artimiesiems giminaičiams (tėvams, vaikams, broliams, seserims) atsisakius atlikti ekspertizę giminystės ryšiui įrodyti, tai neturi būti vertinama kaip tėvystės įrodymas. Kitaip tariant, mirus spėjamam vaiko tėvui ir jo artimiesiems giminaičiams nesutinkant atlikti ekspertizę, nustatyti tėvystę tampa žymiai sudėtingiau.

Reikia skirti atliktų ekspertizių įrodomąją galią: ekspertizės, atliktos asmenų prašymu, dėl skirtingos tyrimui pateiktos medžiagos ir konfidencialumo negali būti laikomos patikimais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš nutarčių pabrėžė: „jeigu ekspertizė buvo atlikta ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma specialia įrodinėjimo priemone - eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme. Tačiau toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo, - rašytinį įrodymą,- nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai”.

Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas (bendras gyvenimas viename būste, bendras ūkio vedimas, materiali parama vienas kitam), bendras vaiko auklėjimas (rūpinimasis kaip savu vaiku, bendravimas su juo, bendrų sprendimų dėl vaiko auklėjimo priėmimas), vaiko išlaikymas, tėvystės pripažinimas viešai pareiškiant girdint kitiems asmenims, laiškuose, vaizdo įrašuose ir kita. Be šio, galimos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės: liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai.

Tėvystės nuginčijimas

LR CK yra nurodyti tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai. Kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tai tėvystę (motinystę) nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tokiais įrodymais yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir įtikinami faktai.

Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus. Yra du atskaitos taškai, nuo kurių galima skaičiuoti šį terminą: nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Praleidus aukščiau nurodytą ieškinio senaties terminą, net po DNR testo, kuris įrodytų, jog tikrai nesate tėvas, tai dar nereikš, kad teismas nuginčys tėvystę. Taip yra, kadangi Lietuvoje „tėvas“ suprantama plačiau nei vien biologinis tėvas. Jeigu auginote vaiką kaip savo, užsimezgė ryšys ir tėvystės neginčijote - tai teismas gali ir laikyti jus tėvu, net jei nesate biologinis tėvas. Nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Asmuo, įrašytas vaiko tėvu, paneigdamas savo ir vaiko kraujo ryšio faktą, nutraukia ir teisinį santykį su vaiku, vadinasi, vaikas lieka be tėvo.

Atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, yra nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. Pabrėžtina, kad informacijos slėpimas ar manipuliavimas vaikui svarbia informacija, visų pirma pažeidžia vaiko interesus, nes tėvyste grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, bet ir įstatymo nereglamentuojami asmeninio pobūdžio psichologiniai, socialiniai vaiko ir tėvo santykiai.

Tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą. Ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senaties terminas netaikomas, todėl tokio pobūdžio bylose, kai yra pareiškiamas dvigubas reikalavimas - nuginčyti ir nustatyti tėvystę, teismas ieškinio senaties termino taikymo klausimą turėtų vertinti ne kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, o kartu, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus.

Teisinės tėvystės nustatymo pasekmės ir vaiko teisės

Teisiškai svarbu ir tai, kad nustačius tėvystę, vaikas gali gauti tėvo pavardę, paveldėjimo teisę bei teisę į emocinį ryšį su tėvu. Svarbu paminėti, kad išlaikymo vaikui galima reikalauti dar iki tėvystės galutinio pripažinimo. Teismas gali skirti laikinąjį išlaikymą iki bylos pabaigos. Vaiko išlaikymą galima priteisti ir atgaline data, bet ne daugiau nei už trejus praėjusius metus.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra pabrėžęs, kad šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę; vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus. EŽTT ypač sureikšmino vaiko teisę žinoti tiesą apie savo šaknis (kas gali būti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę), netgi šiam to nepageidaujant. EŽTT yra nurodęs bendrąjį principą, kad tėvystės nustatymo bylose asmenys turi Konvencijos saugomą gyvybiškai svarbų interesą gauti informaciją, būtiną atskleidžiant tiesą apie svarbų jų asmens identiteto aspektą. Privataus gyvenimo gerbimas reikalauja, kad kiekvienas galėtų nustatyti savo kaip atskiro žmogaus identiškumą apibūdinančius faktus - asmens teisė į tokią informaciją yra svarbi dėl šios informacijos poveikio asmenybės formavimuisi. Šiame kontekste svarbi asmens galimybė ne tik žinoti savo kilmę, bet ir galimybę ją teisiškai pripažinti.

Teisinė pagalba tėvystės nustatymo ir išlaikymo bylose

Nešvaistykite savo laiko ir pinigų veltui, nes vaiko tėvystės nustatymas ir alimentų priteisimas yra žymiai pigesnis, paprastesnis ir patikimesnis su kvalifikuota advokatų pagalba. Patyrę advokatai padės jums nustatyti nepilnamečio vaiko tėvystę ir prisiteisti vaiko išlaikymą nuotoliniu būdu (internetu). Teikiame tik patikimą ir kvalifikuotą teisinę pagalbą. Visos teisinės paslaugos teikiamos tiesiogiai advokatų, o ne tarpininkų.

Todėl pigiau gausite profesionaliai be trūkumų parengtus procesinius dokumentus ir kitas pageidaujamas teisines paslaugas, tarp kurių numatomos teisinės konsultacijos, reikalingų pažymų surinkimas, dokumentų kopijų patvirtinimas, pranešimų apie teismo procesą suinteresuotiems asmenims išsiuntimas, procesinių dokumentų su visais priedais teismui pateikimas, teismo bylos vedimas, informavimas apie proceso eigą, atstovavimas teisme ir kt. Patikėkite visus vaiko tėvystės nustatymo bei alimentų priteisimo formalumus kvalifikuotiems advokatams ir jums neteks nusivilti, nes nebus jokių paslėptų sąlygų ir tarpininkavimo išlaidų, o jūsų patirtos teisinės išlaidos galės būti teismo priteistos atgal.

Jeigu neturite jokių žinių apie nepilnamečio vaiko tėvą, tokiu atveju reikia reikšti ieškinį teisme dėl tėvystės nustatymo ir nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo, kartu prašant teismo surinkti duomenis apie nepilnamečio vaiko tėvą. Norint pradėti nepilnamečio vaiko tėvystės nustatymo bei alimentų priteisimo procesą, jums tereikia užpildyti alimentų priteisimo anketą ir gausite jums skirtą individualų geriausios kainos pasiūlymą.

tags: #socialines #tevystes #nustatymas

• tapti akušere: profesinis kelias ir studijų ypatumai
• Skausmas nėštumo metu
• Karolio Grigalausko istorinis ryšys
• Didvyriškas poelgis: įkvėpimo šaltinis
• Kaip išsirinkti čiužinį kūdikiui