Kada ir kaip teisingai įvesti apelsinus į kūdikio mitybą?

Kūdikio primaitinimas yra svarbus jo vystymosi etapas, reikalaujantis atsakingo požiūrio. Reikėtų vadovautis sveiku protu, regione įprastos mitybos ir tradicijų, bendrais primaitinimo ir sveikos mitybos principais bei stebėti savo vaiką. Pradėjus primaitinimą, gali pasikeisti kūdikio išmatų konsistencija ir tuštinimosi dažnis. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kūdikį iki 6 mėnesių tik žindyti, o pagal Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugijos (ESPGHAN) rekomendacijas kūdikį primaitinti reikia pradėti 17-26 savaitę. Pernelyg ankstyvu primaitinimu laikomas primaitinimas, kai kūdikiui dar nėra keturių mėnesių. Kai kuriems 4-5 mėnesių amžiaus kūdikiams nebeužtenka vien mamos pieno, todėl jiems jau reikalingas papildomas maitinimas, o kai kuriems kūdikiams maitinimo vien mamos pienu užtenka iki 6 mėnesio pabaigos. Gydytoja teigia, kad mitybos rėžimas kūdikiams rekomenduojamas jau nuo trijų mėnesių. Augančiam vaikui labai svarbu matyti pavyzdį. Jeigu tėvai valgys vaisius ir daržoves, tokius įpročius turės ir vaikas.

Kūdikius geriausia pradėti papildomai maitinti daržovėmis, vėliau duoti ir vaisių. Kūdikio virškinamasis traktas dar yra nebrandus, todėl pirmasis maistelis geriau virškinamas, o maisto medžiagos lengviau įsisavinamos iš daržovių negu iš kitų produktų. Paprastai vaisius jau galima duoti 5 mėnesių kūdikiui. Nors vaikai vaisius dažnai labai mėgsta dėl juose esančio cukraus ir iš esmės juos toleruoja gerai, vaisius rekomenduojama įvesti po daržovių ir labai ribotais kiekiais, nes kitaip vaiką bus sunku įkalbėti valgyti daržoves. Pradėti reiktų nuo švelnaus skonio vaisių, turinčių palyginti nedaug cukraus. Paskiausiai reiktų įvesti daug rūgšties turinčias ir linkusias alergizuoti uogas ir vaisius.

Apelsino naudingos savybės ir galimos rizikos

Apelsinas yra dažnas citrusinių vaisių grupės narys. Jo vaisiai patraukia dėmesį ryškia spalva, stipriu aromatu ir saldžiu skoniu. Citrusuose gausu įvairių cheminių ir biologinių aktyvių elementų, kurie lemia jo naudingumą ir maistinę vertę.

Apelsino nauda:

• Skaidulos ir pektinas. Jie atlieka žarnyno valymo nuo toksinų funkciją, gerina virškinimo procesą. Tai yra gera vidurių užkietėjimo, sutrikimų prevencija. Dėl šių komponentų padidėja apetitas.
• Gliukozė, fruktozė, A, B, C grupių vitaminai. Didelis šių maistinių medžiagų kiekis palaiko bendrą organizmo būklę. Apelsinuose yra didesnis kalio ir magnio junginių kiekis nei kituose citrusiniuose vaisiuose.
• Fitoncidai ir citrinos rūgštis. Šios medžiagos stiprina imuninę sistemą, normalizuoja vidaus organų darbą.
• Biotinas. Tai gerina angliavandenių ir lipidų apykaitą, palaiko plaukų, nagų ir odos būklę.
• Apelsinų sultys sugeba išlaikyti kalcį vaiko organizme, ir šis mikroelementas yra būtinas skeleto konstrukcijai. Citrinų rūgštis veikia kaip sukauptų nitratų ir nitritų junginių valiklis.

Neigiamos pasekmės ir alergijos

Kartu su nauda apelsinai gali turėti nepageidaujamą poveikį žmogaus organizmui. Tai ypač pasakytina apie vaikus, nes jų kūnas vis dar yra silpnas ir nėra pasirengęs veikti kai kurioms stiprioms ir cheminių medžiagų turinčioms medžiagoms. Citrusai yra stiprus alergenas, todėl jo komponentų netoleravimas yra kontraindikacija naudoti bet kokią formą.

Didelis rūgščių kiekis neigiamai veikia probleminį virškinamąjį traktą. Nerekomenduojama valgyti apelsinų minkštimo ir gerti iš jų sultis esant tokiems sutrikimams kaip gastritas, pankreatitas, skrandžio opa ar dvylikapirštės žarnos opa. Cukrinis diabetas taip pat yra kontraindikacija valgyti vaisius. Rūgštis taip pat neigiamai veikia dantų emalį, ypač vaikams, minkština ir naikina jį.

Kūdikiams apelsinas yra pavojingas kaip stiprios alerginės reakcijos pasireiškimas. Jo pasireiškimas yra bėrimas, veido, rankų, pilvo odos paraudimas, nevirškinimas, viršutinių kvėpavimo takų patinimas, dusulys. Alergijas gali sukelti:

• paveldimas polinkis;
• autoimuninės ligos;
• žarnyno ir skrandžio vystymosi nebrandumas;
• virškinamojo trakto ligos;
• valgyti apelsinus dideliais kiekiais nėštumo metu;
• nepalanki ekologija.

Kartais stipri neigiama reakcija į vaisius verčia visiškai atsisakyti jo įvedimo į vaiko racioną. Tokiu atveju apelsinus galima pakeisti kitais maisto produktais, turinčiais daug vitamino C: žolelėmis, Briuselio kopūstais, uogomis. Erškėtuogių nuoviras taip pat naudojamas kaip pakaitalas.

Apelsino įvedimas į kūdikio racioną: amžius ir metodika

Kūdikiui apelsiną galima duoti nuo devynių mėnesių. Citrusų įvedimas prasideda pieno šėrimo laikotarpiu. Maždaug po 3 vaiko gyvenimo mėnesio slauganti mama suvalgo pusę vaisiaus be odelės ir plėvelės. Po žindymo ji turėtų sekančias 5 valandas stebėti kūdikio kūno reakciją. Jei nematote jokių išorinių požymių ir vaikas neverkia dėl pilvo skausmo, šį vaisių leidžiama vartoti per pusę 1-2 kartus per savaitę.

Kūdikis nuo 9 mėnesių gali pats valgyti apelsiną. Jam suteikiama pusė pleišto, nulupta nuo odos ir plėvelės. Geriau tai daryti ryte, po pusryčių, kad būtų laiko stebėti organizmo reakciją į produktą. Gavus teigiamą atsakymą, naują dalį galima padidinti per pusę skilties. Aiškių apribojimų nėra, sveiko apetito kūdikis pats nustatys skanėstų kiekį. Vaikui leidžiama valgyti visą apelsiną 5-6 metų amžiaus, bet ne dažniau 2-3 kartus per savaitę.

Atliekant pirmąjį citrusinių vaisių mėginį, nerekomenduojama duoti jokio naujo maisto, kad būtų galima tiksliai stebėti reakciją į apelsiną. Jei kūdikiui diagnozuojama diatezė, vaisiaus įvedimas atidedamas iki pirmųjų gyvenimo metų pabaigos. Esant stipriai alerginei reakcijai, pasireiškiančiai astmos ar dermatito pavidalu, visi citrusiniai vaisiai neįtraukiami į dietą iki 3 gyvenimo metų.

Maistui apelsino žievelė naudojama tik vaikui sulaukus 6 metų. Šis apribojimas egzistuoja saugumo sumetimais, nes bet kurio citrusinio vaisiaus žievelė gali kaupti kenksmingas chemines medžiagas iš aplinkos. Apelsinų žievelėse gausu fitoncidų, tačiau vaiko mityboje ir nedideliais kiekiais ją reikia naudoti atsargiai.

Apelsinų sulčių vartojimas kūdikių ir vaikų mityboje

Žurnalas „Pediatrics“ rašo, kad jaunesniems nei 1 metų vaikams vaisių sultys neteikia jokios naudos. Anot gydytojos, dažniausiai sultimis bandoma pakeisti motinos pieną ar pieno mišinukus. „Kadangi sultis sudaro vanduo ir cukrus, kai kurios gali būti praturtintos ir vitaminais, tačiau neturi kitų būtinų maistinių medžiagų - baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų, tai gali sutrikdyti gaunamų maistinių medžiagų balansą ir vaiko augimą“, - teigė dietologė. Užsienio žurnale teigiama, kad vaisių sultys nėra naudingesnės už pačius vaisius, be to, niekaip nepadeda užtikrinti sveiko ir tinkamai subalansuoto vaikų mitybos raciono.

„Pagrindinė sudedamoji dalis, kuria skiriasi sultys nuo vaisių ar daržovių, yra skaidulų kiekis. Kai spaudžiamos sultys, yra suardomos ląstelės bei pašalinamos kitos sausosios dalys - dažniausiai turinčios daug skaidulų. Be to skiriasi ir laikas, per kurį yra suvartojamas tas pats kilokalorijų kiekis, o tai lemia sotumo jausmą. Pavyzdžiui, 236 g apelsinų turi 93 kcal, 19,5 natūraliai esančio cukraus, 3,8 g skaidulų ir 202 g vandens, toks pat kiekis apelsinų sulčių turi 95 kcal, 20,4 g pridėtinio cukraus, 1,1 g skaidulų ir 208 g vandens. Tokį kiekį apelsinų suvalgysime per 10 minučių, o sultis išgersime per 12 sekundžių. Valgant apelsinus susidarys ilgalaikis sotumo jausmas, o geriant sultis trumpalaikis. Tai gali lemti ir didesnį energijos suvartojimą negu reikia“, - pasakojo J. Parnarauskienė.

Anot rekomendacijų, iš koncentrato pagamintų arba šviežiai išspaustų sulčių galima duoti vyresniems nei metų vaikams, jei jos vartojamos nepažeidžiant jokių tinkamai subalansuoto raciono principų. Įsidėmėtina, kad vaisių sulčių gėrimai nėra vaisių sultims tapatūs produktai. „Natūralios ar iš 100 proc. koncentrato pagamintos sultys nėra tapačios vandeniui, kurį turime gurkšnoti visą dieną. Sultys, kaip vaisiai ir daržovės, kurių vaikai turi suvartoti atitinkamą kiekį per dieną, yra maisto dalis. Tik dalis vaisių ar daržovių porcijų skaičiaus, kurių kiekis priklauso nuo vaiko amžiaus, gali būti pakeičiamos sultimis ir vartojamos po pagrindinių valgymų kaip desertas arba šalia užkandžio“, - tvirtino medikė.

Kartais patiekiamos sultys iš apelsino minkštimo, praskiestos virintu atšaldytu vandeniu santykiu 1:1. Geriau jį šviežiai spausti ir vartoti po valgio. Geriau sultis duoti pirmą kartą ne daugiau kaip ½ šaukštelio. Jie taip pat praktikuoja maišyti sultis: apelsiną su morkomis ar obuoliais. Vaikams iki 6 metų sulčių patiekiama 30-50 ml, 7-10 metų porcija padidinama iki 70-100 ml.

Sulčių reikia vengti, kai sutrinka žarnyno veikla. JAV pediatrai teigia, kad sultys nėra tinkamas gėrimas siekiant užkirsti kelią dehidratacijai arba sustabdyti viduriavimą. Dietologė J. Parnarauskienė su tuo sutinka. „Esant žarnyno pakenkimui, sutrinka ir angliavandenių, tai yra cukraus, ypač fruktozės, įsisavinimas, todėl viduriavimo metu duodant gerti sultis dar labiau skatinamas viduriavimas ir didinimas skysčių ir elektrolitų (druskų) netekimas, tai yra dehidratacija. Be to sultyse nėra reikiamo elektrolitų kiekio, kuris gaunamas su specialiais tirpalais. Šiuo atveju galima duoti mineralinio vandens, skiesto nedideliu kiekiu sulčių“, - sakė gydytoja.

Anot rekomendacijų, pernelyg gausus sulčių vartojimas gali sietis su nepilnaverte mityba arba atvirkščiai - per dideliais suvartojamo maisto kiekiais, taip pat sukelti viduriavimą, vidurių pūtimą, dujų kaupimąsi pilve ir kariesą. „Daugelyje sulčių yra sorbitolio, cukraus alkoholio, kurį skaido žarnyno bakterijos, šio proceso metu susidaro dujos. Vaikų žarnynas yra jautresnis, todėl net ir nedideli sorbitolio, tai yra sulčių, kiekiai gali sukelti nemalonius pojūčius pilve“, - pasakojo medikė. Nors kalciu papildytas sultis ir galima laikyti pakankamu šio elemento, o dažnai ir vitamino D, šaltiniu, jose nėra jokių kitų maisto medžiagų, kurių esama motinos piene, vaikams skirtuose mišinukuose arba karvių piene.

Pranešime taip pat pateikta tam tikrų papildomų rekomendacijų ir apribojimų. Nurodoma, kad 1-3 metų vaikui per dieną suvartojamų sulčių kiekis neturėtų viršyti 120 ml. 4-6 metų vaikai šio gėrimo neturėtų gerti daugiau nei 120-180 ml per dieną, o 7-18 metų asmenys - ne daugiau kaip 240 ml. Teigiama, kad sulčių nederėtų pilti į buteliukus arba patogius naudoti užsukamus puodelius, nes tada vaikai gurkšnos jas ištisą dieną. „Kadangi sultys turi energijos, vaikai prisigėrę sulčių atsisakys valgyti įprastinį maistą, tai išbalansuoja mitybą ir gali sutrikdyti vaiko augimą arba, jei vaikas mažiau judrus gali lemti kūno masės per didelį augimą“, - teigė dietologė. Sulčių taip pat nerekomenduojama duoti prieš miegą - kadangi gurkšnodami vaikai užmiega, jiems nėra išvalomi dantys ar bent jau praskalaujama burna, kad neliktų cukraus. Tai lemia ankstyvą dantų karieso formavimąsi.

Cukrus vaikų mityboje ir jo poveikis

Pasak gydytojos, kūdikiai turi įgimtą polinkį saldžiam, sūriam ir pikantiškam skoniui, todėl jie visada pirmenybę teiks saldiems gėrimams, tai yra labiau rinksis sultis negu vandenį. Jeigu vaikas nuo pat 4-6 mėn. amžiaus, nuo kada galima pradėti duoti papildomą maistą, įpras gerti sultis, šis pomėgis išliks ir vėliau, bus sunku įtraukti vandenį į racioną. „Polinkis skoniui taip pat skiriasi ne tik dėl genetinių, bet ir dėl kitų veiksnių. Pavyzdžiui, kaip kūdikiai buvo maitinami - žindomi kūdikiai yra labiau pripratę prie skirtingų skonių, nes motinos pieno skonį, veikia motinos valgomas maistas; pieno mišiniais maitinami kūdikiai yra pripratę prie vienodo skonio, kuris dažniausiai yra saldus“, - sakė J. Parnarauskienė.

Cukrus, anot jos, yra platus terminas, turintis daug skirtingų reikšmių. Svarbu suprasti skirtumus, kad būtų galima kontroliuoti jo suvartojimą. „Cukrų galima skirstyti į natūraliai esantį ir pridėtinį cukrų. Natūraliai susidarantis cukrus randamas vaisiuose, daržovėse, kai kuriose grūdinėse kultūrose ir piene ar jo produktuose. Pridėtinį cukrų, Pasaulio sveikatos organizacijos, apibrėžiamas kaip cukrus, kuris gamybos proceso metu, yra įdedamas į maistą ar gėrimus taip pat cukrus kuris randamas meduje, sirupe vaisių sultyse ir vaisių sulčių koncentratuose. Šis cukrus yra organizmo žymiai lengviau pasisavinamas, nei natūraliai esantis cukrus“, - pasakojo medikė.

Į vaikų saldintų gėrimų vartojimą atkreipia dėmesį ir Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugijos (ESPGHAN) Mitybos komitetas - rekomenduojamas pridėtinio cukraus kiekis yra < 5 proc. nuo paros energijos kiekio pagal vaiko amžių. Pagal Lietuvoje galiojančias rekomenduojamas paros normas šis kiekis yra iki 10 proc. nuo paros energijos kiekio.

Rekomenduojamas pridėtinio cukraus kiekis pagal vaiko amžių (Lietuvos normos)

Apelsinų pasirinkimas ir receptai vaikams

Sėkmingiausias pasirinkimas kūdikiams yra saldžios veislės, kurių skonis yra šiek tiek rūgštus. Tokie apelsinai dažniausiai atvežami iš Ispanijos, Viduržemio jūros, Sicilijos salos pakrantės. Norėdami pasirinkti geros kokybės prinokusius apelsinus, atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus:

• Spalva. Vaisių spalva svyruoja nuo oranžinės raudonos iki žalsvos. Žalias atspalvis ne visada yra nebrandumo ženklas. Tai ženklas, kad saulėtoje vietoje giedojo ryškūs vaisiai, o pavėsyje - šviesesni.
• Svoris. Vaisiaus svoris yra brandos ženklas. Apelsinas, kuris yra sunkesnis ir tokio paties dydžio kaip likusi dalis, bus prinokęs.
• Aromatas. Stiprus būdingas aromatas taip pat yra pagrindinis brandos ženklas.
• Dydis. Paprastai saldūs apelsinai yra mažo dydžio.
• Odos storis. Odos storis neturi įtakos brandai ir skoniui, tai tik veislės ženklas.
• Virkštelės apelsinai (bambos formos). Jie yra idealus vaisius kūdikiams: jie yra saldūs, turi daug sulčių ir dažnai trūksta sėklų.

Vaikų receptai su apelsinu

Citrusiniai vaisiai vadinami universaliu produktu. Jis papildo beveik bet kokį patiekalą ir puikiai derinamas su daugeliu kitų vaisių ir daržovių, taip pat su mėsa ir sūriais. Vaikams patiekiami apelsinai nulupti, nuplėšti plėvele ir išimti kauliukus.

Apelsinų salotos

Šis patiekalas patiekiamas vaikui nuo 3 metų. Tam reikia smulkiai supjaustyti keletą apelsinų skiltelių, 5 vynuoges, 2-3 braškes arba 4-5 avietes, pusę obuolio. Geriau užpilti salotas jogurtu arba citrinos sultimis, praskiestomis vandeniu. Oranžinės salotos taip pat ruošiamos kita versija, į kurią įeina vištienos filė arba virta žuvis, virtos morkos, šiek tiek bulvių ir kietai virtas vištienos kiaušinis. Padažas yra alyvuogių arba saulėgrąžų aliejus, kefyras, bet ne majonezas.

Apelsinų desertai

Oranžiniai desertai tinka kūdikiams nuo 1 metų. 2 apelsinų minkštimas padalijamas į atskirus pluoštus, 2 morkos smulkiai sutarkuojamos. Ingredientai sumaišomi, pridedama šaukštas razinų ir grietinės. Patiekiama be cukraus. Kitas desertas patiekiamas vaikams nuo 2 metų. Norėdami jį paruošti, suminkštinkite 100 g virinto moliūgo, smulkiai supjaustykite pusę citrusinių vaisių, įpilkite šaukštą jogurto arba grietinės. Ingredientai sumaišomi ir dedami su vyšnių ar kitų uogų sirupu.

Uogienė ir cukatai

Uogienė skiriama vaikams nuo 3 metų. Jame yra apelsinų: tik minkštimo ar vaisių su lupena, uogų ir vaisių, kartais net daržovių (moliūgų, morkų). Uogienėje, išvirtoje per trumpą laiką ant ugnies, išliks daugiau maistinių medžiagų. Tai dažnai laikoma naminių vaisių gėrimų pagrindu. Cukatai taip pat tinka vyresniems vaikams. Jie gaminami iš apelsino žievelės su pridėtu cukrumi. Kūdikiams, sergantiems cukriniu diabetu ar turintiems svorio problemų, toks produktas yra draudžiamas.

tags: #kada #galima #kudikiui #apelsina

• Kaip sudaryti dienotvarkę 2-mečiui
• Apie Lazdijų bendruomenės puoselėtoją
• viskas apie legendinį Freddie Mercury
• Kodėl svarbios gerosios bakterijos kūdikiams?
• Sužinokite apie ugdymo programų atnaujinimą