Vanduo yra gyvybiškai svarbus kiekvienam organizmui, tačiau kūdikių skysčių poreikiai skiriasi nuo suaugusiųjų. Tėvams dažnai kyla klausimų, kada ir kiek vandens galima duoti mažyliui, kokio tipo vandenį rinktis ir kaip atpažinti dehidratacijos požymius.
Pirmus šešis gyvenimo mėnesius kūdikiui visiškai pakanka skysčių, gaunamų su motinos pienu arba specialiais mišinukais. Motinos piene yra apie 87-88% vandens, kuris visiškai patenkina mažylio poreikius net ir karštomis dienomis. Specialūs mišinukai taip pat paruošiami atsižvelgiant į tinkamą skysčių ir maistinių medžiagų balansą.
Papildomo vandens poreikis atsiranda maždaug nuo 6 mėnesių amžiaus, kai pradedamas papildomas maitinimas kietu maistu. Kietas maistas turi mažiau skysčių, todėl vanduo padeda palaikyti organizmo skysčių balansą. Svarbu, kad vanduo būtų tik papildomas skysčių šaltinis, o ne pagrindinis gėrimas.
Nuo 6 mėnesių kūdikiui galima pasiūlyti kelis gurkšnius vandens valgio metu arba po jo. Mokymasis gerti iš puodelio ar gertuvės yra svarbus įgūdis, padedantis kūdikiui susipažinti su vandeniu kaip gėrimu.

Kiekvieno kūdikio skysčių poreikis yra individualus ir priklauso nuo amžiaus, svorio, aplinkos temperatūros ir fizinio aktyvumo. Bendrosios rekomendacijos yra šios:
Karštomis dienomis arba vaikui sergant (karščiuojant, viduriuojant), vandens poreikis didėja. Tokiu atveju svarbu stebėti, kad vaikas suvartotų maždaug pusantro karto daugiau vandens nei įprastai.
Iki 6 mėnesių amžiaus: Vanduo gali užpildyti mažą kūdikio skrandį, sumažinti jo apetitą ir lemti nepakankamą maistinių medžiagų suvartojimą. Taip pat kyla rizika apsinuodyti vandeniu, kai per didelis vandens kiekis praskiedžia natrio koncentraciją kraujyje. Net nedidelis vandens kiekis, duodamas reguliariai, gali sutrikdyti kūdikio elektrolitų pusiausvyrą.
Kai kūdikis blogai valgo: Jei kūdikis atsisako maisto arba sumažėja jo apetitas, geriau vengti duoti vandens, kol nepasikonsultavus su gydytoju.
Esant virškinimo sutrikimams: Jei kūdikis dažnai atpila, viduriuoja ar vemia, prieš duodant vandenį reikia pasitarti su gydytoju. Kai kuriais atvejais gali prireikti specialių rehidratacijos tirpalų.
Dehidratacija kūdikiams gali būti pavojinga. Svarbu stebėti šiuos požymius:
Pastebėjus dehidratacijos požymius, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Vandentiekio vanduo: Lietuvoje vandens kokybė paprastai yra gera, tačiau jei naudojamas vanduo iš čiaupo, rekomenduojama jį virinti ir atvėsinti, ypač kūdikiams iki 1 metų. Ilgi vamzdynai gali kelti abejonių dėl vandens švaros.
Šulinio vanduo: Kaimo gyventojams, naudojantiems šulinio vandenį, būtina jį reguliariai tirti specialiose laboratorijose, nes jame gali būti pavojingų sveikatai priedų - mikrobų ir chemikalų (pvz., nitratų).
Buteliuose parduodamas vanduo: Renkantis vandenį kūdikiui, svarbu atkreipti dėmesį į etiketę. Tinka vanduo, ant kurio nurodyta, kad jis tinkamas kūdikių ir mažų vaikų maistui. Pageidautina rinktis natūralų mineralinį vandenį su mažu mineralų kiekiu, ypač mažai natrio ir nitratų turintį vandenį. Nerekomenduojamas gazuotas vanduo ir vanduo, kurio galiojimo laikas yra 2 metai ir daugiau (tai reiškia, kad vanduo buvo dezinfekuotas ir prarado daug savo naudingųjų savybių). Nerekomenduojamas vanduo su daug fluoridų.
Arbata: Kai kuriais atvejais (pvz., pilvelio problemos) tėvai duoda kūdikiams arbatėlių. Tačiau rekomenduojama rinktis natūralias, pavyzdžiui, kmynų arbatas, ir stebėti vaiko reakciją.
Vanduo yra vienas svarbiausių komponentų sveikam vaiko vystymuisi. Svarbu atidžiai stebėti vaiko poreikius ir rinktis saugiausią bei tinkamiausią vandens šaltinį.