Pedagogų rengimas Lietuvoje yra vientisa sistema, apimanti studijas pedagogo kvalifikacijai įgyti ir pedagogo profesinį augimą, kuris prasideda pedagogine stažuote ir tęsiasi visą aktyvios pedagoginės veiklos laikotarpį. Pedagogus Lietuvoje ruošia aukštosios mokyklos - universitetai ir kolegijos, o studijų programas vykdo Pedagogų rengimo centrai ir kitos aukštosios mokyklos, turinčios bendradarbiavimo sutartį su centrais.

Būsimieji mokytojai studijuoja pagal ikimokyklinio, pradinio ugdymo ar konkretaus dalyko studijų programas. Pedagogai rengiami lygiagrečiųjų ir gretutinių studijų būdu. Lygiagrečiuoju būdu besimokantis asmuo baigia bakalauro arba profesinio bakalauro pedagogikos studijų krypties studijų programą, į kurią yra integruotas pedagoginių studijų modulis. Gretutiniu būdu asmuo baigia pedagoginių studijų modulį greta bakalauro ar profesinio bakalauro ne pedagogikos studijų krypties studijų programos.
Asmenys, kurie jau yra įgiję aukštąjį išsilavinimą ir nori tapti mokytojais, gali rinktis nuoseklųjį būdą, t. y. baigti profesinių studijų programą, kuri yra parengta pedagoginių studijų modulio pagrindu. Taip pat pedagogu galima tapti ir alternatyviais būdais, dalyvaujant programose, vykdomose bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis.
Tiems, kurie nori tapti profesionalais, dirbančiais su mažamečiais, skirta ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo mokymo programa. Tai valstybinė tęstinio mokymo programa, skirta turintiems vidurinį išsilavinimą. Net 70 proc. programos laiko yra skirta praktiniam mokymui, kurio metu studentai ne tik gauna žinių, bet ir pritaikote jas realioje praktikoje.
Įgijęs ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo kvalifikaciją, asmuo gali dirbti valstybinėse ir nevalstybinėse švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. Darbo specifika apima savarankišką vaikų priežiūrą grupėje, patalpose ar lauke bei pagalbą auklėtojai atliekant ugdomąjį darbą.

Pedagogų rengimo reglamentas nurodo, kad pedagogo kvalifikacijai įgyti būtinos profesinės elgsenos, kognityvinės, veikimo kartu ir emocinės-motyvacinės srities kompetencijos. Profesinės elgsenos sritis susijusi su kryptinga pedagogo veikla, puoselėjant organizacijos kultūrą. Kognityvinės srities kompetencijos susijusios su ugdomąja veikla, siekiant atliepti ugdymo aktualijas ir užtikrinti ugdymosi prieinamumą.
Veikimas kartu, siekiant ugdymo tikslų, apima pedagogo veiklą mokyklos vidiniuose ir išoriniuose tinkluose individualiai ar kartu su kitais pedagogais, bei bendradarbiavimą su ugdytinio šeima. Emocinės-motyvacinės srities kompetencijos leidžia pastebėti, jausti ir atpažinti savo bei kitų emocijas, kas tiesiogiai veikia mokinių motyvaciją ir santykių kokybę.
| Sritis | Pagrindinis akcentas |
|---|---|
| Profesinė elgsena | Kryptinga veikla ir organizacijos kultūra |
| Kognityvinė | Ugdymo aktualijos ir prieinamumas |
| Veikimas kartu | Bendradarbiavimas su šeima ir kolegomis |
| Emocinė-motyvacinė | Emocijų atpažinimas ir ryšio kūrimas |
Svarbu paminėti, kad studijų kokybę užtikrina reikalavimas, jog mažiausiai 30 proc. dėstytojų, dirbančių pedagogo kvalifikaciją teikiančiose studijų programose, privalo turėti pedagoginio arba vadybinio darbo patirties. Mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos dėstytojai taip pat privalo vykdyti praktinę pedagoginę veiklą švietimo įstaigose.
tags: #kur #mokosi #vaiku #darzeliu #aukletojos