Krūtų cistos ir nėštumas: Išsami informacija

Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas daugybės fiziologinių pokyčių. Vienas ryškiausių - krūtų pokyčiai. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl nėštumo metu keičiasi krūtų dydis, forma ir jautrumas, kokios priežastys tai lemia, kaip tinkamai prižiūrėti krūtis ir ką svarbu žinoti, kad šis laikotarpis būtų kuo komfortiškesnis.

Krūtų pokyčiai nėštumo metu: hormonų įtaka

Nėštumo metu moters organizme vyksta dideli hormoniniai pokyčiai, kurie daro įtaką įvairioms kūno sistemoms, įskaitant ir krūtis. Pagrindiniai hormonai, lemiantys krūtų pokyčius, yra estrogenai ir progesteronas. Jie stimuliuoja pieno liaukų augimą ir vystymąsi, ruošiant krūtis laktacijai (pieno gamybai). Taip pat svarbūs hormonai prolaktinas ir oksitocinas, kurie dalyvauja pieno gamyboje ir išsiskyrime.

Pagrindiniai krūtų pokyčiai nėštumo metu

Nėštumo metu krūtys gali patirti įvairių pokyčių, kurie gali skirtis kiekvienai moteriai individualiai. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių:

• Jautrumas ir skausmas: Tai vienas pirmųjų nėštumo požymių, kurį moterys gali jausti praėjus vos 1-2 savaitėms po pastojimo. Krūtys tampa jautresnės, skausmingesnės prisilietimui.
• Padidėjimas: Krūtys nėštumo metu padidėja dėl pieno liaukų augimo. Jei moteris priauga daug svorio, padidėja ir pieno liaukas supantis riebalinis audinys. Labiau padidėja krūtys toms moterims, kurių krūtinė iki nėštumo buvo maža ir/arba tai yra pirmasis nėštumas.
• Išryškėjusios kraujagyslės: Nėštumo metu padvigubėja kraujo tūris, todėl kraujotaka tampa intensyvesnė. Dėl to ant krūtų greitai ima ryškėti kraujagyslės.
• Tamsesnės aureolės: Dėl hormonų veiklos padaugėja melanino (pigmento, suteikiančio odai spalvą) ir patamsėja spenelių aureolės.
• Mazgeliai ir spuogeliai aplink spenelius: Ant aureolių yra nedidelių spuogelius primenančių darinių, kurie nėštumo metu padidėja ir patamsėja.
• Sukietėjimai ir gumbeliai: Krūtyse gali atsirasti sukietėjimų, gumbelių, kuriuos gali sukelti pieno latakėlių užsikimšimas arba gerybiniai augliukai fibroadenomos.
• Išskyros iš spenelių: Pačioje nėštumo pabaigoje arba kartais 5-6 nėštumo mėnesį iš spenelių gali pradėti skirtis tirštos, gelsvos išskyros - priešpienis.

Krūtų pokyčiai trimestrais

Krūtų pokyčiai nėštumo metu gali būti skirstomi pagal trimestrus:

• Pirmasis trimestras: Krūtys tampa jautrios, skausmingos ir padidėja.

Krūtų priežiūra nėštumo metu

Nėštumo metu svarbu tinkamai prižiūrėti krūtis, kad būtų užtikrintas komfortas ir pasiruošta žindymui.

• Tinkama liemenėlė: Rinkitės gerai prilaikančią liemenėlę su platesnėmis petnešėlėmis, pasiūtą iš natūralaus audinio. Didėjant krūtims, gali tekti kelis kartus keisti liemenėlės dydį. Nėštumo pabaigoje patogu nešioti žindymo liemenėles su atsegamais kaušeliais. Kartais rekomenduojama vengti vielinius pakietinimus turinčių liemenėlių, nes vielutės gali trikdyti kraujotaką, pieno tekėjimą, padidinti pieno latakėlių užsikimšimo riziką. Didelio pagrindo tokie nuogąstavimai neturi, problemų galėtų sukelti nebent labai ankštos, labai stipriai įsispaudusios liemenėlės ilgalaikis nešiojimas.
• Liemenėlės įklotai: Pasirodžius priešpieniui, naudokite į liemenėlę įdedamus, drėgmę sugeriančius įklotus. Jie būna vienkartiniai arba daugkartiniai.
• Odos drėkinimas: Didėjant krūtims, oda įsitempia, sausėja, ją niežti, gali įtrūkti ir atsirasti strijų. Nemalonius simptomus gali palengvinti odos drėkinimas, todėl krūtis tepkite drėkinamuoju kremu arba aliejais.
• Šilti kompresai: Atsiradus sukietėjimų, jie yra skausmingi, pašildykite juos kompresu ar šilta, nestipria dušo srove, pagulėkite šiltoje vonioje. Sukietėjimus švelniai masažuokite link spenelių (bet pačių spenelių perdėm „nejautrinkite“, kad nesukelti priešlaikinio gimdymo). Jeigu „guzeliai“, „žirneliai“ vis tiek išlieka, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Tikėtina, kad tai gerybiniai augliukai fibroadenomos.

Krūtų cistos: priežastys, simptomai ir gydymas

Krūtų cistos yra skysčiu pripildyti maišeliai, kurie gali išsivystyti krūties audinyje. Nors jos dažnai yra gerybinės (nevėžinės), jų buvimas gali sukelti nerimą ir susirūpinimą paveiktoms moterims. Suprasti krūties cistas yra labai svarbu moterims, nes tai suteikia joms galimybę atpažinti simptomus, kreiptis į tinkamą medicininę pagalbą ir priimti pagrįstus sprendimus dėl savo sveikatos.

Kas yra krūtų cistos?

Krūtų cistos yra maišelio formos dariniai, pripildyti skysčio, kurie gali susidaryti krūties audinyje. Jų dydis gali būti įvairus - nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų - ir jos gali atsirasti vienoje arba abiejose krūtyse. Krūtų cistos dažniausiai aptinkamos 30-50 metų moterims, ypač toms, kurios yra priešmenopauzės laikotarpiu.

Krūtų cistų priežastys ir rizikos veiksniai

Nors krūties cistos paprastai nėra infekcijos sukeliamos, tam tikri aplinkos veiksniai gali prisidėti prie jų vystymosi. Hormoniniai svyravimai, ypač susiję su menstruaciniu ciklu, gali sukelti cistų susidarymą. Yra tam tikrų įrodymų, leidžiančių manyti, kad genetika gali turėti įtakos krūties cistų išsivystymo tikimybei. Moterims, kurių šeimoje yra buvę krūties ligų, rizika gali būti didesnė. Gyvenimo būdo pasirinkimai ir mitybos įpročiai gali turėti įtakos krūtų sveikatai. Didelis riebalų kiekis dietoje, per didelis kofeino vartojimas ir fizinio aktyvumo stoka gali padidinti krūtų cistų išsivystymo riziką.

Krūtų cistų simptomai

Dažniausi simptomai yra apčiuopiamas guzelis, krūtų skausmas ir dydžio pokyčiai menstruacinio ciklo metu. Prieš keturis mėnesius gydytojas darė krūties echoskopiją, nes moteris apčiuopė krūtyje guzelį. Tada rado netaisyklingos formos cistą ir rekomendavo maisto papildą „Vitakur“, o po trijų mėnesių pasidaryti vėl krūtų echoskopiją. Po keturių mėnesių rado net keletą cistų ir sako, kad nieko nereikia daryti, kad jos nieko blogo nedaro. Bet moteriai labai neramu, dabar tiek daug onkologinių ligų. Krūtų skausmas (mastalgija) - viena dažniausių priežasčių, dėl ko moterys kreipiasi į onkologus, manydamos, kad tai rimtos ligos simptomas. Tačiau fibroadenomų neskauda, o cistos, jeigu greitai didėja, sukelia savotišką buką skausmą. Būtent staigus cistų augimas neretai sukelia nerimo moterims. Tačiau atėjusios pas onkologą jos nusiramina, nes dažniausiai diagnozuojamas gerybinis darinys.

Krūtų cistų diagnostika ir gydymas

Krūtų cistų diagnozė paprastai prasideda klinikiniu įvertinimu. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas surinks išsamią pacientės anamnezę, įskaitant visus simptomus, šeimos anamnezę ir menstruacinio ciklo modelius. Ultragarsas yra dažnai pirmasis vaizdinis tyrimas, naudojamas krūties guzeliui įvertinti. Daugumai krūtų cistų nereikia gydymo, nebent jos sukelia diskomfortą ar kitus simptomus. Vaistiniai preparatai: nereceptiniai skausmą malšinantys vaistai, tokie kaip ibuprofenas ar acetaminofenas, gali padėti valdyti diskomfortą.

Operaciniu būdu cistos negydomos, nebent jos būtų labai įtartinos. Paprastai skiriamas homeopatinis gydymas, lašiukai, vitaminai. Bet ir tai ne visada padeda, gali cistų ir padaugėti. Jų atsiradimo priežastis - hormonų disbalansas, o kartais priežastys nežinomos. Dėl jų nereikia jaudintis, tai nėra pavojinga. Dauguma krūties cistų yra gerybinės ir nereikalauja gydymo. Jos dažnai išnyksta pačios, ypač po menopauzės, kai hormonų lygis stabilizuojasi. Ankstyva diagnozė ir gydymo laikymasis yra labai svarbūs palankiai prognozei. Taip, krūtų cistos gali pasikartoti, ypač moterims, kurioms anksčiau buvo susiformavusios cistos.

Mastopatija: dažna krūtų būklė

Mastopatija, dar vadinama fibrocistine krūtų liga, yra gerybinė krūtų būklė, kuriai būdingi įvairūs pokyčiai krūtyse, tokie kaip skausmas, mazgeliai, cistos ar audinių sustorėjimas. Ši būklė dažniausiai pasitaiko vaisingo amžiaus moterims, ypač tarp 20 ir 50 metų, ir yra susijusi su hormonų disbalansu, ypač estrogenų ir progesterono svyravimais. Mastopatija yra labai paplitusi - manoma, kad iki 60-70 % moterų tam tikru gyvenimo laikotarpiu patiria šios būklės simptomus. Nors daugeliu atvejų mastopatija yra nekenksminga, ji gali paveikti gyvenimo kokybę dėl skausmo ar emocinio streso, susijusio su krūtų pokyčiais.

Mastopatijos priežastys ir rizikos veiksniai

Mastopatija dažniausiai išsivysto dėl hormoninių svyravimų, tačiau tikslios priežastys nėra visiškai aiškios. Manoma, kad šią būklę lemia sudėtingas genetinių, hormoninių ir gyvenimo būdo veiksnių derinys.

Mastopatijos simptomai

Mastopatijos simptomai skiriasi pagal intensyvumą ir dažnumą, dažnai sustiprėdami prieš menstruacijas ir sumažėdami po jų. Svarbu pažymėti, kad mastopatijos simptomai dažnai yra cikliški ir susiję su menstruaciniu ciklu. Skausmingiausia krūtų liga - mastopatija. Krūtų skausmą jaučia net iki 70 proc. darbingo amžiaus moterų. Vienoms šis skausmas susijęs su premenstruaciniu sindromu. Kitoms jį sukelia kitos, nesusijusios su krūtimis, ligos (neuralgija, širdies, plaučių, stuburo ligos ir t.t.). Visais atvejais reikia išsiaiškinti, kas kelia krūtų skausmą ir ar tai nėra vėžio požymis.

Mastopatijos diagnostika ir gydymas

Mastopatijos diagnozė nustatoma remiantis klinikiniu įvertinimu, vaizdiniais tyrimais ir, jei reikia, audinių analize. Mastopatijos gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo, paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Pradinė ligos stadija (difuzinė mastopatija) gali būti sėkmingai gydoma vaistais. Difuzinės mastopatijos atveju galimos išskyros iš spenelių, krūtų jautrumas, padidėjęs gruoblėtumas. Negydant vystosi mazginiai bei mišrūs pakitimai. Mastopatijos gydymas yra ilgalaikis ir kompleksinis. Reikia atsižvelgti į gretutines ligas bei priežastis, sukėlusias mastopatiją. Šiuo metu difuzinė neproliferacinė mastopatija sėkmingai gydoma fitoterapija, enzimų terapija, antioksidantais, vitaminų terapija ir geriamaisiais kontraceptikais. Mazginė proliferacinė mastopatijos forma dažniausiai gydoma chirurginiu būdu. Po to skiriamas konservatyvus gydymas bei ligos kontrolė.

Krūties vėžys ir nėštumas

Spalio 15 d. - Pasaulinę krūties sveikatos dieną - Nacionalinio vėžio instituto medikai ir pacientė, Visagino gyventoja Ana, kuri į susitikimą atvyko su savo dar metukų neturinčia dukrele Ariana, gimusia mamai besigydant dėl krūties vėžio, aptarė šią temą. Besilaukdama antrojo vaikelio, Ana krūtyje pati aptiko darinuką - buvo 22-a nėštumo savaitė. „Esu įpratusi kas mėnesį apsičiuopti krūtis. Tuoj pat nuskubėjau pas gydytoją. Krūtų echoskopija parodė, kad tai ne fibroma ir ne lipoma. Gydytoja patarė darinuką stebėti, o jeigu jis didės - kreiptis į onkologus. Tačiau aš nelaukiau, pati užsiregistravau į Nacionalinį vėžio institutą. Čia man vėl atlikta echoskopija, paimta biopsija ir paaiškėjo, kad tai pirmos stadijos karcinoma, HER2 teigiama, pakankamai agresyvus navikas. Patekau į multidisciplininę gydytojų komisiją, kur gydytojai įspėjo, kad gali tekti nutraukti nėštumą. Tačiau suplanavo antrą konsiliumą, kuriame norėjo išgirsti akušerio ginekologo nuomonę. Kol dvi savaites laukiau antrojo konsiliumo, praktiškai negalėjau miegoti. Man atrodė, kad tai viskas, pabaiga ir man, ir būsimam vaikeliui. Antrojo konsiliumo metu buvo nuspręsta, kad nereikės nutraukti nėštumo ir bus galima taikyti priešvėžinį medikamentinį gydymą chemoterapija. Pirmiausiai buvo atlikta operacija. Kadangi pacientė pageidavo tausojančios procedūros, krūtis jai buvo išsaugota. Praėjus mėnesiui, per kurį ji vėl sustiprėjo, buvo pradėta chemoterapija. Iki gimdymo jai buvo skirti trys chemoterapijos kursai. „Nuo pat diagnozės pradžios atrodo, kad gyvenu sapne. Tame pačiame sapne ir gimdžiau - nuo chemoterapijos man buvo nuslinkę visi plaukai, todėl vaizdas nesiderino su gimdymu. Vis bijojau, kad kažkas atsitiks, kad gimdymas nepraeis sklandžiai, bijojau, koks gims kūdikis. Po gimdymo jai tęsiami chemoterapijos kursai, spindulinis gydymas, biologinė terapija ir hormoninė terapija. Ana vis dar gydosi. Hormoninė terapija jai sukėlė menopauzės būklę, kuri pasireiškia ne pačiais maloniausiais simptomais. „Svarbiausia, kad visi gyvi ir sveiki. Ir visoms nėščioms ir ne tik nėščioms moterims patariu: „Tikrinkitės krūtis profilaktiškai! Būtina stebėti krūtis nėštumo metu. Esu aktyvi socialiniuose tinkluose ir pažįstu moterų, kurios diagnozę sužinojo augindamos dar visai nedidelius vaikučius - vienerių ar dviejų metukų. Manau, kad jos susirgo dar būdamos nėščios, tik pačios nepastebėjo ir niekur nesikreipė.“

Krūties vėžio statistika ir amžiaus tendencijos

NVI Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas prof. habil. dr. Valerijus Ostapenko, priminė, jog krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga, kurią labai svarbu diagnozuoti anksti ir gydyti specializuotuose krūties vėžio centruose. Profesorius atkreipė dėmesį ir į pakankamai retus vyrų krūties vėžio atvejus - kasmet 10-15 vyrų išgirsta krūties vėžio diagnozę. Pasak prof. V. Ostapenko, Vilniaus regione per metus registruojama apie 10 tūkst. gimdymų, o su nėštumu susijęs krūties vėžys svyruoja nuo 1 iki 3 atvejų. Per trejus metus mes turėjome 6 pacientes. Taigi jis pasitaiko netgi rečiau nei vyrų krūties vėžys. Pasaulyje didėja pirmą kartą gimdančių moterų amžius. Lietuvoje šiuo metu pirmą kartą gimdančių moterų amžiaus vidurkis - 30 m. JAV - vidutinis amžius svyruoja nuo 30 m. iki 40 m. Iš tiesų krūties vėžio diagnozė nėštumo metu - pakankamai retai pasitaikanti situacija. Tačiau visoms besilaukančioms moterims derėti nepamiršti pasitikrinti krūtis.

Gydymo ypatumai nėštumo metu

Tais atvejais, kai krūties vėžys nustatomas nėštumo metu, situacija nėra nei tragiška, nei dramatiška. Būtina, kad tokie ligos atvejai būtų aptariami multidisciplininėje komisijoje, kurioje dalyvautų gydytojas akušeris ginekologas. Žinoma, daug kas priklauso nuo ligos stadijos ir biologinio ligos varianto. Kaip rodo ir šis pavyzdys, nėštumo metu tam tikrų chemoterapinių vaistų schemos yra leistinos. Visi kiti gydymo variantai buvo taikomi jau po gimdymo, kadangi nėštumo metu jie nerekomenduojami.

Nėštumo ir vėžio santykis

NVI Onkoginekologijos skyriaus gydytojas ginekologas onkologas dr. Kastytis Žilinskas prisiminė, kad prieš 35 metus, kai jis pradėjo dirbti, vyravo nuomonė, kad nėštumas ir vėžys nesuderinami. „Aišku, buvo norima išsaugoti ir mamos, ir naujagimio gyvybę, bet kildavo didžiulė dilema, kurią gyvybę pasirinkti pirmą. Šiuo metu viskas labai pasikeitę. Dabar jau žinoma, kad normalus nėštumas ir vėžys yra labai panašios biologinės būklės. Anksčiau buvo plačiai galvojama, kad nėštumas skatina piktybinio naviko progresavimą. Nėštumo metu pasikeičia moters organizmo imuninis ir hormoninis statusas, pradedami gaminti tam tikri hormonai, kurie slopina imunitetą, taip pat nėštumo pradžioje placenta gamina medžiagas, kurios padeda išvengti persileidimo, t. y. svetimkūnio atmetimo. Tuo pačiu tai gali skatinti ir piktybinio naviko progresavimą. Dažnai moterims kyla klausimas, ar mama gali perduoti vėžį naujagimiui. „Paprastai sakant, negali serganti mama užkrėsti naujagimio. Tikrai nereikia to bijoti, kadangi placentos barjeras vaisių visiškai apsaugo nuo piktybinio naviko. Tiesa, kai kurių navikų atvejais placentoje gali būti naviko metastazių, todėl onkologine liga sergančios moters placentą rekomenduojama papildomai ištirti“, - kalbėjo dr. K. Žilinskas.

Krūties vėžio diagnostika nėštumo metu

Pasak mediko, reikėtų nepamiršti, jog nėštumo metu žymiai sunkiau diagnozuoti krūties vėžį. Kodėl? Pasikeičia krūties audinio struktūra ir mamografinis ištyrimas tampa ne toks efektyvus, be to, tyrimo metu gaunama jonizuojančiosios spinduliuotės dozė yra nerekomenduojama nėščiosioms. Lieka mažesnis tyrimo metodų pasirinkimas. „Kadangi šiuo metu gimdo vis vyresnės moterys, reiktų nepamiršti, jog su moters amžiumi ir piktybinių navikų daugėja. Kita vertus, šiais laikais nėštumas paprastai planuojamas, moterys yra protingos, išsilavinusios. Todėl prieš ruošiantis gimdyti, ypač brandesniame amžiuje, verta atlikti visus profilaktinius tyrimus - gimdos kaklelio, krūtų ir pan. Ginekologo onkologo teigimu, šiokia tokia vėžio gydymo pasekmių rizika vaisiui yra, tačiau šiandien jau žinoma, kokius tyrimus atlikti ir kokius medikamentus skirti galima nėščiai moteriai. Pats pavojingiausias metas - pirmasis nėštumo trimestras, kai ribotos net chirurginio gydymo galimybės, nes gali sukelti persileidimą.

Vaisingumo išsaugojimas onkologinėms pacientėms

Onkologinėms ligoms jaunėjant ir daugėjant jaunų žmonių, kuriems šiuolaikinės gydymo technologijos padėjo išgyti ir grįžti į įprastą kasdienį gyvenimą, pasak NVI Biobanko vedėjos dr. Živilės Gudlevičienės, atsirado kita problema. „Todėl pasaulyje pradėtos vystyti technologijos, kaip jiems padėti. Kaip minėjo pacientė, dėl taikomo gydymo ji yra menopauzėje - jos kiaušidžių veikla nuslopinta. NVI dar 2014 m. buvo inicijuotas tyrimas „Onkologinių pacientų vaisingumo išsaugojimo programa“. Jo tikslas - išvystyti reprodukcinių audinių užšaldymo ir atšildymo technologijas, įvertinti tų audinių gyvybingumą ir galimybę transplantacijai. „Prieš gydymą moterims yra paimamas nedidelis kiaušidės audinio gabalėlis, tam tikromis medžiagomis apdorojamas, kad būtų išsaugotas jos gyvybingumas, užšaldomas ir saugomas mūsų biobanke. Po kelių metų atšildėme audinius ir patikrinome, ar jie vis dar gyvybingi. Rezultatai mus pačius labai nudžiugino - technologija juos išsaugojo, be to, kas labai svarbu, nebuvo rasta metastazių. Šiandien jau turime dvi pacientes, kurioms po sėkmingo gydymo praėjo penkeri metai ir joms jau galima būtų transplantuoti kiaušidės audinio gabalėlius atgal. Ruošėmės tai padaryti, tačiau kol kas planus sugriovė COVID-19“, - teigė Ž. Gudlevičienė.

Gerybiniai dariniai krūtyse

Jei krūtyje aptikote neįprastą darinį, neskubėkite diagnozuoti vėžio, nepulkite į paniką. Praktika rodo, kad net 9 iš 10 darinių būna gerybiniai. Dažniausiai moterys, kurios kreipiasi į onkologą, skundžiasi krūtų skausmu, tempimu, pakitusia jų forma, dydžiu, odos pakitimais, įvairiais sukietėjimais, išskyromis iš spenelio. Visa tai smarkiai jas gąsdina, o pirma mintis, kuri ateina į galvą, - vėžys. Tuo tarpu onkologės B. Gustienės patirtis rodo, kad per mėnesį nustatoma 10-15 gerybinių patologijų ir tik 1 ar 2 piktybinės.

Gerybinių darinių tipai

• Cistos: Skysčiu užpildyti maišeliai. Cistos - tai išsitempusios involiucinės skiltelės. Involiuciniai procesai krūtyse prasideda jau nuo 30 metų, kai ima formuotis fibrozės židiniai, mikrocistos, padidėja liaukos elementų, o liaukinį audinį ima keisti riebalinis. Negimdžiusioms iki 30-ies metų moterims dažniau aptinkama fibroadenomų, o nuo 30-ies ir iki menopauzės - dažniau randama cistų. Artėjant klimaksui, cistos nyksta, fibroadenomos kalkėja.
• Fibroadenomos: Nepiktybiniai augliukai, dažniausiai pasitaikantys jaunoms moterims. Fibroadenoma - tai neskausmingas apvalus elastingas lygiu paviršiumi paslankus darinys. Fibroadenoma - normalus krūties formavimosi padarinys.
• Makrokalcinatai: Kalcio sankaupos krūtyje.
• Krūties lokalūs uždegimai: Uždegiminiai procesai.
• Lipomos: Riebaliniai augliukai.

Kada darinys gali būti piktybinis?

Jeigu įtartiną guziuką užčiuops jauna iki 30-ies metų moteris, pirmiausia bus įtariama, kad tai nepiktybinis darinys. Tačiau jeigu moteris vyresnė negu 40-ies metų, tikimybė, kad darinys gali būti piktybinis, daug didesnė. Metams bėgant vėžio rizika didėja.

Gydymas

„Kiekvieną darinį, kuris neturėtų būti krūtyje, reikia stebėti, o jeigu jis kelia įtarimų - geriau pašalinti“, - gydymo esmę komentuoja B. Gustienė. Mažos cistos gali išnykti, didesnės - stebimos, punktuojamos. Jeigu po šios procedūros cista nesunyksta, darinys lieka kietas, atliekama mamograma. Jeigu cistos viduje atsiranda išaugų, o pati cista yra neovali, asimetriška, taip pat jeigu citologinio tyrimo metu nustatoma atipinių ląstelių, cistos greitai atsinaujina, tai rodo didesnę vėžio riziką. Panaši gydymo taktika ir esant fibroadenomai: mažos stebimos, o didesnės arba turinčios kraujotaką, operuojamos. Fibroadenomų gydymas priklauso ir nuo pacientės amžiaus. Jeigu moteris jauna, fibroadenoma nedidelė ir neturi kraujotakos, moteris nesiruošia gimdyti, skiriamas mastopatinis gydymas ir vykdomas stebėjimas. Jeigu moteris ruošiasi gimdyti, geriau, kad jokių, net ir gerybinių darinių, nebūtų. Vyresnėms negu 40-ies metų moterims fibroadenomas geriau šalinti. „Didžiausia punktuota cista - apie 20 ml, didžiausia pašalinta fibroadenoma - apie 10 cm“, - sako onkologė. Specialaus medikamentinio gerybinių darinių gydymo nėra. Visais atvejais siūlomas priešmastopatinis gydymas, t.y. augaliniai preparatai (tikrųjų skaistmenių, nakvišos, jodo, jūros dumblių ir kt.). Augalinio preparato pasirinkimas priklauso nuo to, koks krūtų darinyje audinys vyrauja. Pieno liauką veikiančio ir jos augimą skatinančio hormono prolaktino sekreciją slopinantis preparatas bromokriptinas dabar vartojamas retai. Fizioterapijos procedūros ar masažai gerybiniam dariniams gydyti neskiriami. Gimdymas taip pat nepadeda atsikratyti cistų ar fibroadenomų.

Krūtų ligų palyginimas

Maitinimas krūtimi po krūties operacijų

Net ir po krūties operacijų dėl mastito (krūties uždegimo) žindyti galima ir dažniausiai žindymas būna sėkmingas. Šiandieninė medicina rekomenduoja vaiką maitinti krūtimi pagal jo poreikius, tačiau būtų gerai išvengti didelių tarpų tarp maitinimų. Maitinimo liemenėlė, mankšta, masažuojamosios procedūros, sveiką odą puoselėjanti kosmetika pagelbės išlaikyti įprastinę išvaizdą.

Mažos pieno gamybos priežastys

Nėštumo metu svarbu pasiruošti žindymui ir užtikrinti pakankamą pieno gamybą. Jei po gimdymo susiduriate su pieno trūkumu, svarbu išsiaiškinti priežastis. Kai kurios galimos priežastys:

• Krūties operacijos (ypač krūtų sumažinimo operacijos).
• Policistinių kiaušidžių sindromas.
• Viršsvoris.
• Nepakankamai išsivysčiusios krūtys.
• Gimdymo būdas (cezario pjūvis).
• Nukraujavimas po gimdymo.
• Šyhano sindromas.
• Vaistų vartojimas gimdymo metu.
• Placentos likučiai gimdoje.
• Pogimdyminis tiroiditas.
• Mažakraujystė mamai.
• Naujagimių gelta.
• Kūdikio liežuvio ar viršutinės lūpos pasaitėlis.
• Maitinimas mišiniu retkarčiais.
• Čiulptuko davimas.
• Ištuštėjusių krūtų jausmas.
• Mieguistas kūdikis.
• Vienos krūties davimas vieno maitinimo metu.
• Teka liuteinininė cista.
• Susidėvėjęs ar netinkamas pientraukis.
• Vaistažolės, mažinančios pieno gamybą (šalavijai, čiobreliai, mėtos, rozmarinai ir petražolės).
• Hormoninės kontracepcijos vartojimas.
• Mėnesinių ciklas.
• Nėštumas.
• Alkoholis.
• Vitaminas B6 (dideliais kiekiais).
• Vaistai (pseudoefedrinas, Xylometazoline Hydrochloride).

tags: #krutiniu #cistos #ir #nestumas

• Bethoveno biografija ir muzika
• Dainos vaikams: džiugesys ir ugdymas
• Kodėl svarbus kiaušialąsčių skaičius?
• viskas apie „Eglutės“ darželį Kretingoje
• Kaip suprasti vaiko gestus?