Krūtinės Skausmas, Jaučiamas Tarsi Adatomis: Simptomai, Priežastys ir Diagnostika

Krūtinės skausmas yra vienas dažniausių simptomų, keliantis nerimą tiek pacientams, tiek gydytojams. Nors dažnai pirmiausia pagalvojama apie širdies ligas, iš tikrųjų priežasčių spektras yra labai platus. Krūtinės skausmas nėra liga savaime, tačiau tai yra simptomas, galintis rodyti daugelio ligų buvimą. Jis gali būti ūmus arba lėtinis, o skausmo pobūdis gali skirtis nuo lengvo diskomforto iki stipraus skausmo.

Krūtinės ląstos anatomija ir jos veikimo principai

Krūtinės sritis apima krūtinės ląstą, kurioje yra gyvybiškai svarbūs organai. Krūtinė yra sudaryta iš krūtinės ląstos, kuri apima šonkaulius, krūtinkaulį ir stuburą. Šie elementai kartu su raumenimis ir kitais audiniais sudaro apsauginę struktūrą, kuri saugo vidaus organus, tokius kaip širdis ir plaučiai. Širdis, esanti krūtinės centre, atsakinga už kraujo cirkuliaciją, o plaučiai, išdėstyti abiejose pusėse, užtikrina deguonies ir anglies dioksido mainus.

Krūtinės ląstos sritis nuo kitų mūsų kūno sričių skiriasi tuo, kad yra kur kas mažiau judri. Mat ji turi karkasą iš šonkaulių, kurie tvirtinasi prie stuburo. Krūtinės sritis glaudžiai susijusi su diafragma. Kai diafragma nusileidžia, plaučiuose susidariusi neigiamo slėgio zona ima į save traukti orą iš didesnio slėgio zonos, todėl įvyksta įkvėpimas. Taip pat kvėpavimo metu aukštyn ar žemyn juda širdis. Širdies veikla labai priklauso nuo to, kaip vyksta kraujo apytaka, mat šis raumuo nuolat dirba, tad menkiausias jo maitinimo sutrikimas gali baigtis infarktu. Kraujo apytaka taip pat priklauso nuo diafragmos, o pastaroji savo ruožtu labai priklauso nuo organų, kurie yra po ja. Pavyzdžiui, jei skrandis išsiplėtęs, jis trukdo nusileisti diafragmai, todėl sutrinka ir širdies bei plaučių judėjimas kvėpavimo metu, o tai gali sukelti pokyčius šiuose organuose.

Priežastys, sukeliančios krūtinės skausmą "tarsi adatomis"

Krūtinės skausmas dažnai yra susijęs su įvairiomis žmogaus anatomijos struktūromis, įskaitant širdį, plaučius, stemplę, raumenis ir nervus. Kai kurios priežastys sukelia specifinį, aštrų, duriantį skausmą, apibūdinamą kaip "adatos dūrius".

Tarpšonkaulinė neuralgija

Tarpšonkaulinė neuralgija yra būklė, kai dirginami tarpšonkauliniai nervai, sukeliantys būdingą skausmą. Anot Kauno „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytojos neurologės Rositos Burbaitės, įvairūs skirtingi mechanizmai gali sukelti tiesioginį arba netiesioginį tarpšonkaulinių nervų pažeidimą, dėl kurio atsiranda uždegimas, dirginami skausmo receptoriai ir dėl to žmogus jaučia skausmą. „Dažniausios dvi tarpšonkaulinės neuralgijos priežastys yra krūtinės ląstos audinių ir nervų pažeidimas po krūtinės ląstos chirurginių intervencijų bei juostinė pūslelinė infekcija, dar kitaip žinoma kaip poherpetinė neuralgija. Visgi, priežasčių gali būti ir daugiau, tačiau jos retesnės, įskaitant šonkaulių lūžius ar jatrogeninį sužalojimą chirurginių procedūrų metu, nėštumą, uždegiminius, infekcinius ar neoplastinius procesus. Jaunesniems pacientams liga gali išsivystyti ir dėl ilgo, netaisyklingo sėdėjimo ar stovėjimo, stuburo degeneracinių pakitimų arba laikysenos sutrikimų“, - vardina R. Burbaitė.

Tarpšonkaulinės neuralgijos simptomai

Šis sutrikimas gali apimti bet kuriuos tarpšonkaulinius nervus, o kiekvienos iš 12 tarpšonkaulinių nervų poros pažeidimo simptomai gali būti labai skirtingi. Įprastai poroje yra pažeidžiamas tik vienas nervas, todėl skausmas dažnai būna vienpusis. „Tarpšonkaulinei neuralgijai būdingas neuropatinis skausmas pažeisto tarpšonkaulinio nervo ar nervų pasiskirstymo srityje, kuris dažniausiai pasireiškia aštriu, šaudančiu, deginančiu, duriančiu ar veriančiu skausmu, žmogus taip pat gali jausti tirpimą ar dilgčiojimą. Skausmas gali būti juntamas tam tikroje krūtinės ląstos vietoje, apimti visą krūtinės ląstą ar tik vieną jos pusę, gali plisti iš nugaros link krūtinės ląstos priekio ir tapti juosiančiu, taip pat gali būti jaučiamas per visą šonkaulio ilgį“, - pasakoja gydytoja neurologė. Ji pratęsia, jog čiuopiant yra skausmingi tarpšonkaulio (-ių) audiniai - oda, raumenys, skausmas gali būti juntamas liečiant ir ties krūtinkauliu, stuburu ar pažastyje. „Nemalonius simptomus gali žymiai sustiprinti fizinis aktyvumas ar netikėti judesiai, pavyzdžiui, staigus pasisukimas, juokas, kosulys, čiaudėjimas ar net kvėpavimas. Dėl išreikšto skausmo asmuo negali giliai kvėpuoti, todėl jo kvėpavimas apsunkėja. Paūmėjus skausmui, žmogui gali padėti tik priverstinė kūno padėtis - pasilenkimas į sveiką pusę, nes tokioje pozoje prasiplečia tarpšonkauliniai tarpai, tarpšonkauliniai nervai yra mažiau spaudžiami, todėl sumažėja skausmas“, - pranešime teigia R. Burbaitė.

Kaulų ir raumenų sistemos ligos

Dažniausios krūtinės skausmo priežastys ambulatorinėje praktikoje yra dėl kaulų-raumenų sistemos ligų. Krūtinės skausmas gali būti susijęs su raumenų ir skeleto sistemos sutrikimais, tokiais kaip raumenų įtempimas ar kostochondritas, taip pat gali sukelti skausmą. Paviršinis krūtinės sužalojimas dažnai apima krūtinės ląstos struktūras, įskaitant odą, raumenis, poodinius audinius ir kartais net ir šonkaulius. Tokie sužalojimai dažnai atsiranda dėl fizinių traumų, tokių kaip kritimai, smūgiai ar sportinės veiklos metu.

Torokalgija

Tai yra klinikinė diagnozė, kuri įvardija, kad pacientas jaučia skausmą krūtininėje stuburo dalyje. Torokalgijai priskiriami šie simptomai: maudimas širdies plote, kuris dažnai maišomas su širdies skausmu. Skausmas krūtinės priekinėje dalyje, skausmas jaučiamas ties krūtinkauliu. Kartais skausmas jaučiamas per šonkaulių lanką. Dažnais atvejais torokalgija sukelia nuolatinį maudimą ar skausmą tarp menčių. Neretai testavimo metu randami šonkaulio lankų pasislinkimai skausmo zonoje, kurie sukelia tarpšonkaulinių raumenų sutrumpėjimus bei įtampas. Todėl gali būti tarpšonkaulinio nervo dirginimas ir sukelti skausmą, plintantį šonkaulių lanku. Stuburo slankstelių hipomobilumas (sumažėjęs mobilumas) ir hipermobilumas (padidėjęs mobilumas) yra kompensaciniai mechanizmai. Esant slankstelių hipomobilumui, greta šių slankstelių esantys slanksteliai prisitaiko ir tampa hipermobilūs, kad žmogus neprarastų gebėjimo judėti. Aplink hipermobilius slankstelius esančiuose raumenyse vyksta hipotoniniai procesai (raumuo silpsta), segmentuose vyksta uždegiminiai procesai žalojantys raumenis, raiščius, slankstelių sąnarines kapsules, nervų šakneles ir tarpslankstelinius diskus. Nors atvejų, kada krūtininėje stuburo dalyje susiformuoja tarpslankstelinio disko išvarža, yra maža, o kad tai keltų skausmus - dar mažiau, tačiau reikia paminėti ir šį sutrikimą. Tai susiformuoja, kai labai ilgą laiko tarpą yra padidinta netaisyklinga kompresija tarpslanksteliniam diskui.

Nukritimai, sumušimai, sutrenkimai ar patempimai krūtininėje dalyje gali išprovokuoti slankstelių hipomobilumą (sumažėjęs mobilumas) ir hipermobilumą (padidėjęs mobilumas). Gijimo metu organizmas stengiasi kiek įmanoma sumažinti judesį traumuotoje vietoje, deja, būtent dėl to sumažėja ir judesys slanksteliuose bei šonkauliuose. Jei periodas ilgesnis, dažniausiai susiformuoja hipomobilumas, o aplink - hipermobilumas. Tai raumens skaidulų lokalus spazmas, kuris trikdo raumens veiklą, kraujotaką ir funkciją. Dėl ko, raumuo gali kelti skausmą, maudimą, nuolatinės įtampos pojūtį. Tai ilgalaikių statinių padėčių (stovėjimo, sėdėjimo) išprovokuotas raumeninis disbalansas. Sutrumpėja krūtinės, mentės keliantysis ir viršutinis trapecinis raumuo, išilgėja ir nusilpsta tarpmentiniai, dantytasis ir kaklo lenkiamieji raumenys. Tai stebint iš šono susidaro X forma, todėl tai pavadinta viršutiniu kryžminiu sindromu (angl. Upper cross syndrome).

Be to, per kaklą eina ir diafragmos nervas. Kai jis spaudžiamas, įtampa automatiškai perduodama diafragmai. Taigi gydant torokalgiją, labai svarbūs organai, esantys tiek žemiau diafragmos, tiek virš jos. Pavyzdžiui, širdį supa tam tikras maišelis - perikardas, kuris dėl minėtų pokyčių keičia savo padėtį. Tuo tarpu nuo jo padėties labai priklauso pačios širdies darbas. Tačiau įmanoma atstatyti maišelio padėtį ir taip pagerinti širdies darbą. Tuo tarpu plaučiai prie šonkaulių tvirtinasi pleuros pagalba - susidaro tam tikros gijos, kurios, besitrindamos viena į kitą, kartais suauga. Jas reikia ištempti, kad plaučiai galėtų kuo laisviau judėti.

Krūtinės ląstos deformacija (Flail Chest)

Krūtinės ląstos deformacija yra rimta medicininė būklė, atsirandanti, kai šonkaulių lankas atsiskiria nuo likusios krūtinės ląstos dalies ir sukelia rimtų kvėpavimo takų komplikacijų. Ši būklė dažnai atsiranda po sunkios traumos, tokios kaip automobilio avarija ar kritimas, ir gali kelti pavojų gyvybei, jei ji nebus laiku diagnozuota ir gydoma. Plačiakelnis krūtinės ląstos deformacija apibrėžiama kaip būklė, kuriai būdingas kelių gretimų šonkaulių lūžis dviejose ar daugiau vietų, dėl kurio krūtinės ląstos segmentas juda nepriklausomai nuo likusios krūtinės ląstos dalies. Šis nenormalus judėjimas gali sutrikdyti gebėjimą efektyviai kvėpuoti, todėl kūnas nepakankamai vėdinamas ir aprūpinamas deguonimi. Nors krūtinės ląstos smūgį pirmiausia sukelia fizinė trauma, tam tikri aplinkos veiksniai gali prisidėti prie traumos sunkumo. Pavyzdžiui, asmenys, užsiimantys didelio poveikio sportu arba dirbantys pavojingoje aplinkoje, gali turėti didesnę krūtinės traumų riziką. Nėra žinomų genetinių ar autoimuninių priežasčių, konkrečiai susijusių su krūtinės ląstos deformacija. Gyvenimo būdo pasirinkimai gali netiesiogiai paveikti krūtinės ląstos deformacijos riziką. Pavyzdžiui, rūkantys ar besilaikantys prastų mitybos įpročių asmenys gali turėti silpnesnius kaulus, todėl jiems didesnė tikimybė lūžti.

Krūtų skausmas ir diskomfortas

Moterys dažnai patiria krūtų skausmą, kuris gali būti apibūdinamas kaip duriantis ar jautrus. Dažniausiai skausmas krūtyse yra nepiktybinės kilmės. Dažniausi jo sukelėjai - hormoniniai svyravimai ir per didelis kofeino vartojimas. Kitos dažnos priežastys: PMS sukelti pokyčiai, prastos kokybės liemenėlė, trauma krūtinės ląstos srityje. Tai taip pat gali būti didelio intensyvumo treniruotės ar sunkios rankinės nešiojimo ant vieno peties pasekmė.

• Hormoniniai svyravimai: Skirtingu ciklo metu krūtys atrodo skirtingai, tačiau ypatingai skausmingos ir jautrios jos tampa prieš pat mėnesinių pradžią. Kartais jautrumas ir skausmingumas išlieka ir mėnesinių metu. Toks pat efektas gali pasireikšti ir pradėjus ar baigus vartoti kontraceptines tabletes.
• Nėštumas: Nėštumo pradžioje gali pasireikšti simptomų, labai panašių į PMS, tačiau jei laukiatės, krūtys dar ir pastebimai padidėja, plečiasi ir spenelių aureolės.
• Netinkama liemenėlė: Jei apatiniai kelia stiprų veržimo jausmą, o krūtys veržiasi per kraštus, dažnai skauda nugarą, kaklą ar petį, gali būti, kad organizmas maldauja jūsų, kad juo pasirūpintumėte ir įsigytumėte naują liemenėlę. Tinkamai parinkta liemenėlė turi būti praktiška ir puikiai atliekanti savo funkciją.
• Higiena: Jei kelias savaites segite tą pačią liemenę, ant jos paviršiaus susikaupia daug prakaito ir bakterijų, galinčių sukelti grybelinės kilmės infekcijų, ant odos gali atsirasti sudirgimo žymių.
• Svorio pokyčiai: Jei netenkate (ar priaugate) svorio, jūsų krūtys dažniausiai reaguoja tuoj pat. Taip nutinka, nes krūtys sudarytos iš krūtinės ir riebalų audinio.
• Mityba: Jei krūtys skausmingos ir patinusios, tačiau mėnesinės tikrai dar neartėja, gali būti, kad kalti organizme užsilaikantys skysčiai. Dažnai vartojami sūrūs produktai gali neigiamai veikti krūtų būklę.
• Kofeino vartojimas: Piktnaudžiavimas kava gali sukelti nemalonių pojūčių krūtų srityje. Dėl kofeino poveikio kraujagyslės krūtyse išsiplečia, todėl atsiranda patinimo ir sunkumo pojūtis.
• Sportas: Jei sporto salėje prakaituojate nesegėdamos sportinės liemenėlės ar sportuodamos persistengiate, krūtis gali skaudėti.
• Jodo trūkumas: Ši medžiaga itin svarbi tinkamam skydliaukės darbui užtikrinti. 2004 m. mokslininkai nustatė, kad praturtinus moterų mitybą jodo papildais pusei tiriamųjų skausmas krūtyse sumažėjo.
• Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS): Sergant šia liga gali pasireikšti nemažai pastebimų simptomų, įskaitant krūtų skausmą. PKS turinčių moterų organizme dažnai užsilaiko skysčiai, todėl padidėja krūtų jautrumas.

Svarbu pabrėžti, kad skausmas, jaučiamas tik vienoje krūtyje, gali įspėti ir apie vėžį. Vis dėlto nepiktybinių skausmą sukeliančių priežasčių egzistuoja kur kas daugiau.

Diferencinė diagnostika: Kaip atskirti pavojingas būkles?

Diagnozės nustatymas gali užtrukti. Visgi, skausmas, juntamas krūtinės ląstos srityje, dažnai gali būti painiojamas su širdies ir kraujagyslių ligomis. Krūtinės skausmo priežastys gali būti labai įvairios. Daugiau kaip 50 procentų krūtinės ląstos skausmų, dėl kurių ligoniai kreipiasi į ligoninę, sąlygoja širdies ir kraujagyslių ligos, tokios, kaip miokardo infarktas (MI), nestabili krūtinės angina, širdies nepakankamumas ir plaučių embolija.

Skausmai centrinėje krūtinės ląstos dalyje (dažnai susiję su širdimi ar stemplė)

• Krūtinės angina: Spaudžiantis, veržiantis, gniaužiantis ar bukas skausmas vidurinėje krūtinės ląstos dalyje, plintantis į kairę ranką, kaklą, dantis. Skausmą sustiprina fizinis krūvis, nervinė įtampa, vėsus oras. Krūtinės anginą dažnai lydi dusulys arba dažnas širdies plakimas. Simptomai dažniausiai palengvėja pavartojus nitroglicerino.
• Miokardo infarktas: Būdingi 3 požymiai: 1) angininis skausmas, trunkantis daugiau kaip 30 min. ir nesumažėjantis išgėrus nitroglicerino; 2) būdingi EKG pakitimai (pažeidimas, nekrozė, antrinė išemija); 3) seruminių žymenų, rodančių kardiomiocitų žūtį, didėjimas (CK-MB frakcija, mioglobinas, troponinai). Simptomus dažnai lydi dusulys, prakaitavimas, širdies plakimas, pykinimas su (be) vėmimu ir mirties baimė.
• Disekuojanti aortos aneurizma: Būdingas staigus, stiprėjantis, plintantis skausmas už krūtinkaulio arba nugaroje. Skausmas gali plisti į kaklą, kairiąją mentę, pilvą, juosmenį, šlaunis, kojas. Dažnai trumpam netenkama sąmonės, labai prakaituojama, būna dusulys, pykinimas, vėmimas. Skausmo nenumalšina morfinas.
• Perikarditas: Bukas, spaudžiantis skausmas, plintantis trapecinio raumens projekcijoje, į kaklą, pilvą. Sustiprėja gulint, kosint, giliai įkvėpus, ryjant, keičiant kūno padėtį. Susilpnėja pasilenkus į priekį arba suleidus analgetikų. Trunka kelias valandas ar dienas. Simptomus dažnai lydi karščiavimas, širdies plakimas, kosulys; jei kaupiasi skystis - dusulys.
• Stemplės skausmas: Gali būti panašus į širdies skausmus. Pasireiškia po maisto ir alkoholio vartojimo arba atsiranda gulint. Praeina vartojant antacidinių vaistų. Po nitroglicerino stemplės skausmas gali sumažėti, bet ne taip greitai, kaip krūtinės anginos metu.

Skausmas periferinėje krūtinės ląstos dalyje (dažnai susiję su plaučiais, šonkauliais ar raumenimis)

• Pleuritas: Staiga atsiradęs duriantis skausmas krūtinės ląstoje, dažniausiai po pažastimi, sausas kosulys, dusulys, karščiavimas.
• Šonkaulių lūžimas: Trauma anamnezėje. Skausmas gerai lokalizuotas, čiuopiamas skausmingumas ir jautrumas lūžio vietoje. Skausmas sustiprėja lengvai paspaudus krūtinkaulį arba krūtinės ląstą.
• Juostinė pūslelinė: Liga prasideda bendru negalavimu, karščiavimu, stipriu deginančio pobūdžio skausmu būsimų bėrimų vietoje. Bėrimas dažniausiai lokalizuojasi vienoje pusėje pagal inervuojamą segmentą (dermatomą).

Kitos virškinimo trakto ligos

• Tulžies pūslės akmenligė ir kasos ligos: Tulžies akmenligės diagnozė grindžiama būdingais klinikiniais simptomais, ligonio apžiūros, pilvo palpacijos, laboratorinės diagnostikos, instrumentinių tyrimų, ypač sonoskopijos, duomenimis. Ūmaus pankreatito metu skausmai ne visada būna viršutinėje pilvo dalyje (vidurinėje epigastriumo srityje, kairiajame viršutiniame pilvo kvadrante), bet gali būti ir dešiniajame pilvo kvadrante, už krūtinkaulio, šonuose, kairiosios mentės srityse.

Anot gydytojos neurologės, jeigu yra pažeidžiami kairės pusės tarpšonkauliniai nervai, klinikinis vaizdas gali būti panašus į širdies ir kraujagyslių ligas, todėl iškyla diferencinės diagnostikos sunkumai - tokiais atvejais pacientai dažnai pirmiausia kreipiasi į gydytoją kardiologą ir tik vėliau, atmetus kardiologinę patologiją, yra nukreipiami gydytojo neurologo konsultacijai.

Tarpšonkaulinės neuralgijos diagnozės patvirtinimui svarbu atmesti ne tik širdies ir kraujagyslių ligas, bet ir plaučių, virškinimo trakto ir kitas galimas patologijas. Skausmo krūtinės ląstos srityje diferencinė diagnostika yra itin plati: įvykus trauminiam pažeidimui reikia ištirti dėl galimų šonkaulių, stuburo lūžių, minkštųjų audinių, vidaus organų pažeidimo, atmesti aortos disekaciją, plaučių sumušimą, hemo/pneumotoraksą. Jeigu akivaizdžios traumos nebuvo įvykę, tuomet svarbu atmesti ir visceralinius skausmo šaltinius, tokius kaip plaučių embolija, miokardo infarktas ir aortos disekacija, pleuritą bei piktybinius navikus. Jeigu pacientas skundžiasi viršutinės pilvo dalies skausmu, reikia atmesti ir virškinimo trakto patologijas.

Žemiau pateikiama palyginamoji lentelė padeda atskirti širdies skausmą nuo tarpšonkaulinės neuralgijos:

Krūtinės skausmo diagnostika

Krūtinės skausmo diagnostika apima išsamią anamnezę ir fizinį tyrimą. Jei ligoniui nėra labai stipraus skausmo, būtina išklausti detalią ligos istoriją. Kada atsirado krūtinės skausmas, kiek jis truko, kiek iš viso buvo epizodų, kokiomis aplinkybėmis kyla, kas jį sušvelnina ir kas sustiprina, ar yra kitų simptomų? Paprašoma ligonį ranka nurodyti, kurioje vietoje jautė skausmą krūtinėje. Kartais ligoniai nesako, kad tai skausmas, o apibūdina kaip diskomfortą krūtinėje, kuris plinta į ranką, kaklą ar nugarą. Paprašoma apibūdinti, koks tai skausmas. Aštrus, duriantis, maudžiantis, bukas? Taip pat išklausiamos ankstesnės arba esamos širdies ir plaučių ligos, krūtinės traumos, virškinamojo trakto ligos. Svarbu, kokie paskutiniu metu yra vartojami vaistai, kokios paskirtos dozės, ar ligonis nesumažino dozių. Apžiūra. Būtina atkreipti dėmesį į bendruosius požymius: cianozę, nerimastingumą, anemijos požymius; padidėjusius kaklo limfmazgius ir kacheksijos požymius (gali būti sergant krūtinės ląstos navikais).

Gydytojas gali rekomenduoti atlikti:

• EKG (elektrokardiogramą), kad patikrintų širdies veiklą.
• Kraujo tyrimus, kad nustatytų galimas uždegimo ar širdies pažeidimo žymes.
• Vaizdo tyrimus: Krūtinės ląstos rentgeno nuotraukos dažniausiai naudojamos šonkaulių lūžiams vizualizuoti ir plaučių funkcijai įvertinti.

Dažniausi klinikiniai sindromai, nustatomi apžiūros metu

• Kaulų ir raumenų sistema: neįprasta kūno padėtis; skausmingi sukamieji liemens, lenkiamieji kaklo judesiai, skausminga krūtinės apčiuopa padeda atskirti raumenų ir kaulų skausmą.
• Pulsas: tachikardija ar PV gali apsunkinti KA diagnostiką; pulso asimetrija - galimas aterosklerozės ar aortos disekacijos požymis.
• AKS: padidėjęs arterinis kraujo spaudimas gali reikšti padidėjusią KŠL ar aortos patologijos riziką.
• Širdies ir plaučių auskultacija: širdies ūžesiai, tonų skilimas (širdies patologijos požymiai); lokalūs karkalai (galimos skiltinės pneumonijos ar tarpuplaučio patologijos požymis); pleuros trynimosi garsas (perikardito požymis).
• Apčiuopa: šonkaulių srityje gerai lokalizuotas skausmingumas ir jautrumas (šonkaulio lūžimo požymis); skausmingumas ties kremzlinėmis šonkaulių jungtimis (kostochondrito požymis); skausminga palpacija vienoje pusėje pagal dermatomą (juostinė pūslelinė); skausmingumas, jautrumas epigastriume (skrandžio ar dvylikapirštės opaligės, skrandžio gastropatijos, pankreatito ir kitų virškinamojo trakto ligų požymis).

Krūtinės skausmo gydymas

Gydymas priklauso nuo etiologijos ir ligos sunkumo. Viena iš pagrindinių ūminės tarpšonkaulinės neuralgijos komplikacijų yra neigiamas poveikis kvėpavimo funkcijai, todėl ligą yra svarbu nustatyti kaip galima greičiau ir iškart pradėti gydyti. Kvėpavimo sutrikimas gali būti reikšmingas vyresnio amžiaus žmonėms, ypač po operacijos, arba tiems, kurių imunitetas yra susilpnėjęs bei turintiems daugybę gretutinių ligų. Taip pat laiku negydomas skausmas ilgalaikėje perspektyvoje gali tapti lėtiniu, kurio našta ir poveikis tiek psichologinei, tiek fizinei sveikatai apskritai yra didelis iššūkis.

„Nors yra daug galimų priežastinių ligos mechanizmų, skausmo perdavimo būdai išlieka tie patys, todėl gydymo metodai yra panašūs. Kada galima nustatyti šią patologiją sukėlusius veiksmus, svarbu stengtis juos pašalinti arba bent sumažinti. Skausmui malšinti pacientui yra skiriamas medikamentinis gydymas - nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, vaistai nuo epilepsijos, antidepresantai, kartais opioidiniai analgetikai. Sudėtingesniais atvejais gali būti taikomi įvairūs intervenciniai metodai, tokie kaip tarpšonkaulinių nervų blokada, įvairūs chirurginiai metodai“, - pažymi gydytoja. Ji primena, jog tarpšonkaulinės neuralgijos gydymui taip pat yra svarbios ir reabilitacinės procedūros, pavyzdžiui, fizioterapija bei kineziterapija, impulsinių srovių terapija (TENS). Padeda ir psichoterapija, akupunktūra, B grupės vitaminai.

Krūtinės skausmo gydymas priklauso nuo jo priežasties:

• Širdies problemų atveju gali prireikti medikamentų, tokių kaip kraujo spaudimą mažinantys vaistai ar antikoaguliantai.
• Plaučių ligų atveju gali būti skiriami antibiotikai ar bronchodilatatoriai.
• Raumenų ir skeleto skausmo atveju rekomenduojama fizioterapija ir skausmą malšinantys vaistai. Lengvi sužalojimai gali būti gydomi namuose naudojant ledą, poilsį ir skausmą malšinančius vaistus. Sunkesniems sužalojimams gali prireikti fizioterapijos, kad būtų atkurta judėjimo amplitudė ir sumažintas skausmas.
• Stemplės skausmui gydyti tinka mitybos pokyčiai, rūgšties mažinantys vaistai.

Kai kuriems atvejams, pavyzdžiui, sergant krūtinės ląstos deformacija, gali prireikti chirurginės intervencijos, ypač jei yra susijusių traumų arba jei konservatyvus gydymas nepavyksta. Gydant krūtinės ląstos plakimą, daugiausia dėmesio skiriama paciento stabilizavimui ir simptomų valdymui. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip akupunktūra ar manualinė terapija, taip pat gali būti taikomos kaip papildomos gydymo priemonės. Ligoniai, sergantys NKA, MI, aortos disekacija, plaučių embolija, ūmiu pankreatitu, perikarditu ir pleuritu, turi būti tiriami ir gydomi ligoninėje. Kaulų ir raumenų sistemos, psichikos ligos, nekomplikuotos virškinamojo trakto ligos gydomos ambulatoriškai.

Prevencija

Kas leis sumažinti tarpšonkaulinės neuralgijos atsiradimo tikimybę? Norėdamas sumažinti tarpšonkaulinės neuralgijos atsiradimo tikimybę, žmogus turėtų pasirūpinti aktyviu gyvenimo būdu, pakankamu fiziniu aktyvumu, kurio metu nepamirštų skirti pakankamai laiko nugaros raumenų stiprinimui. Visgi, sportuojant svarbu pasirinkti tinkamą krūvį, atitinkantį jūsų galimybes. „Taip pat reikėtų kritiškai įvertinti, kaip atrodo jūsų darbo vieta - ar sąlygos yra patogios bei ergonomiškos. Svarbi ir tinkama gyvenimo higiena - laikykitės darbo-poilsio režimo, mažinkite stresą, rinkitės subalansuotą mitybą, stiprinkite imunitetą bei atsisakykite žalingų įpročių. Sergant virškinimo sistemos ligomis, ūminėmis kvėpavimo takų virusinėmis infekcijomis ar medžiagų apykaitos sutrikimais, svarbus tinkamas šių ligų gydymas“, - primena R. Burbaitė.

Norint išvengti krūtinės ląstos skausmo, pirmiausia reikia sumažinti trauminių sužalojimų riziką. Be to, gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip sveika mityba, fizinis aktyvumas ir rūkymo atsisakymas, gali padėti sumažinti krūtinės skausmo riziką ateityje.

Kada kreiptis į gydytoją?

Svarbu prisiminti, kad savidiagnostika ir savigydymas gali būti pavojingi. Pajutus krūtinės skausmą, būtina kreiptis į gydytoją, kuris nustatys tikslią diagnozę ir paskirs tinkamą gydymą. Jei krūtinės skausmą lydi dusulys, alpimas, stiprus silpnumas, prakaitavimas ar skausmo plitimas į ranką, nugarą ar žandikaulį, būtina nedelsiant kreiptis į greitąją pagalbą. Net jei simptomai atrodo nežymūs, bet kartojasi ar stiprėja, rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją. Nepamirškite, kad ankstyvoje stadijoje diagnozuota liga ir tinkamas gydymas gali išgelbėti jums gyvybę.

Klausimai, kuriuos reikėtų užduoti gydytojui pajutus krūtinės skausmą:

• Kodėl skauda krūtinę tik įkvepiant?
• Ar įkvepiant kylantis skausmas visada pavojingas?
• Kada būtina kreiptis į medikus?
• Ar gali padėti vaistai nuo skausmo?

Plačiakampė krūtinės ląstos deformacija yra rimta būklė, kuriai gydyti reikia skubios medicininės pagalbos, kad būtų išvengta gyvybei pavojingų komplikacijų. Jos priežasčių, simptomų ir gydymo būdų supratimas gali suteikti žmonėms galimybę kreiptis pagalbos, kai to reikia. Svarbu! Krūtinės skausmas yra svarbus klinikinis simptomas, nes jis gali būti susijęs su gyvybei pavojingomis būklėmis, tokiomis kaip miokardo infarktas ar plaučių embolija.

Dėmesio: Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos.

tags: #krutine #diegliuoja #kaip #adatom

• Kodėl tinsta kojos po gimdymo?
• Įgimtos pėdų deformacijos: šleivapėdystė
• Kaip tinkamai prižiūrėti naujagimį: pediatrijos gidas
• Skaitykite apie Žilvino Gaižausko kūrybinį kelią
• Vaikų gynimo diena Lietuvoje