Meniu

Kūdikio gimimo svoris: normos ir augimo tendencijos

Į gyvenimą pasibeldus naujagimiui, visas tėvelių dėmesys skiriamas naujajam šeimos nariui.

Tėveliai rūpinasi mažylio sveikata, nerimauja, ar jų kūdikis, palyginti su kitais, nėra per mažas ar per didelis, per lengvas ar per sunkus, ar tinkamas mažylio kūno masės indeksas.

Naujagimio svorio augimas - tai geros sveikatos ir vystymosi rodiklis, tad tiek namuose savarankiškai, tiek ir lankantis pas gydytojus yra matuojamas kūdikio ūgis ir svoris.

Kūdikių svorio lentelė - pagalbinė priemonė tėvams bei sveikatos priežiūros specialistams, padedanti stebėti, kaip mažylis vystosi.

Kūdikių svoris - tai svarbus parametras, padedantis sekti, kaip vystosi jūsų mažylis.

Labai tikėtina ir normalu, kad kiekviena šeima siekia, kad jų mažylis augtų kuo sveikesnis ir kuo optimaliau didėtų jo svoris.

To siekti galima vieninteliu būdu - stebėti vaikelio svorio augimo pokyčius.

Šis rodiklis ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais yra vienas iš svarbiausių, vertinant bendrą kūdikio sveikatos būklę.

Bet kokie nukrypimai, pastebėti iš anksto, užtikrins galimybę laiku imtis reikiamų priemonių, ir vaikelis galės toliau sėkmingai augti ir vystytis.

Naujagimių ir kūdikių svorio pokyčių stebėjimas yra tiesiogiai susijęs su keliais svarbiais dalykais:

Padeda užtikrinti bendrą vaiko savijautą ir sveikatą, nes nuoseklus svorio priaugimas yra svarbus sparčiai augančių smegenų veiklai, optimaliam kaulų ir raumenų vystymuisi bei viso organizmo funkcionavimui.
Gali signalizuoti apie galimus sutrikimus, infekcijas ar kitas sveikatos problemas.
Tėvams ir sveikatos priežiūros specialistams suteikia pasitikėjimą ir ramybę vertinant ar vaikelis auga normaliai, ar atitinka nustatytas normas ir kriterijus.

Normalaus naujagimio svoris

Laikoma, kad normalus išnešioto naujagimio svoris yra tarp 2,5 ir 3,5 kg.

Mergaitės dažniau būna lengvesnės už berniukus.

4 kg ir daugiau sveriantys naujagimiai laikomi didelio gimimo svorio.

Kartais mažyliai gimsta mažesnio svorio dėl neišnešiotumo ar kitų situacijų (motinos ar vaisiaus liga, žalingi įpročiai, ypač rūkymas nėštumo metu).

Naujagimis, gimęs mažiau 2,5 kg laikomas mažo gimimo svorio, mažiau 1,5 kg - labai mažo gimimo svorio, o mažiau 1 kg - ypatingai mažo gimimo svorio.

Medikų žargonu, naujagimis, kuris neatitinka gimimo svorio pagal nėštumo trukmę, vadinamas hipotrofišku.

Kartais jie vadinami hipertrofiškais arba makrosomiškais - ypač sveriančiais 4,5 kg ir daugiau, o 5 kg ir daugiau - tiesiog gigantais.

Išnešioti naujagimiai įprastai gimsta sverdami 2500-4000 g, tačiau jų svoris ima mažėti jau pirmomis valandomis po gimimo.

Maždaug 75 proc. naujagimių kūno masės sudaro vanduo, kuris palaipsniui pašalinamas.

Vandens naujagimiai netenka ne tik su šlapimu ir išmatomis, bet ir per odą bei plaučius.

Pirmasis naujagimių maistas - priešpienis, padedantis iš žarnyno greičiau pašalinti mekonijų ir „užvedantis“ visą virškinimo sistemą.

Pirmosiomis dienomis naujagimiui visiškai užtenka priešpienio.

Vidutiniškai naujagimiai netenka apie 6-7 proc.

Daugiau svorio netenka žindomi naujagimiai.

Jei naujagimis žindomas krūtimi, jis gali netekti net iki 7-10 proc. svorio.

Pieno mišiniu maitinamų naujagimių svoris krenta ne taip ženkliai ir per pirmąsias dienas jie netenka apie 5 proc.

Pirminis svoris greičiau sugrįžta pieno mišiniais maitinamiems naujagimiams.

Pirminį svorį, t. y. svorio augimą lemia fiziologija, naujagimio maitinimo būdas ir kt.

Normalu, jei per pirmą savaitę po gimimo kūdikis netenka iki 10 % svorio - tai atsistato per 10-14 dienų.

Nuo 4-5 gyvenimo paros vaikelio svoris turėtų pradėti augti.

Per 10-14 dienų turėtų atgauti gimimo svorį.

Iš karto po gimimo naujagimis pradeda netekti dalies savo kūno svorio.

Tai galima paaiškinti tuo, kad pasikeičia aplinka (iš šlapios terpės patenkama į sausą), naujagimis netenka skysčių per šlapimą ir tuštinimąsi mekonijumi (juodos, tirštos, bekvapės pirmosios išmatos).

Normalu prarasti 5-7% nuo gimimo svorio, kai kuriais atvejais ir iki 10% ar net daugiau, tačiau tai gali būti indikacija, kad reikia įvertinti, ar nėra žindymo iššūkių, su kuriais susiduria mama ar vaikelis.

Po svorio netekimo pirmosiomis dienomis naujagimiai palaipsniui pradeda priaugti ir tikimasi, kad tas prieaugis augimo lentelėse seks nuosekliai savo liniją, t.y. procentilę*.

Jeigu matavimo rezultatai neperžengia nustatytų kraštutinių ribų, nėra labai svarbu, ties kuriuo skaičiumi yra jūsų vaiko rodiklis, bet yra tikimasi tolygaus ir nuoseklaus augimo.

Sunerimti verta, kai: augimas ne toks spartus, kokio tikimasi; nuosekliai neseka savo procentilės linijos arba peržengia kitas linijas, žymimas augimo lentelėse; netenka svorio.

Vertinant augimo rodiklius taip pat svarbu atkreipti dėmesį į bendrą paveikslą, t.y. vertinti svorį ir ūgį.

Kadangi vaikai linkę augti etapais (lyg laiptų pakopomis), gali būti, kad dėl ne tokio spartaus svorio augimo „kaltas“ staigus ūgio šuolis.

Svorio augimo normos ir tendencijos

Tėveliai, į kurių šeimą naujagimis atskubėjo anksčiau laiko, neturėtų labai nerimauti, jog jų kūdikio svoris neatitinka įprastų rodiklių.

Kiekvienas gimęs kūdikis yra toks vienintelis ir nepakartojamas, tad ir kūdikio svoris gali pilnai neatitikti rekomenduojamo svorio.

Įprastai nerimauti pradedama, jei kūdikiui vystantis, jis priauga per mažai svorio.

Naujagimių tėvelius dažnai neramina mintis, jog dėl neaugančio mažylio svorio gali vėl tekti gulti į ligoninę.

Viena dažniausių motinų baimių - ar mažylis gauna užtektinai pieno ir pakankamai pasisotina?

Svarbu atidžiai stebėti kūdikio svorį ir užtikrinti, kad mažylis gautų pakankamai pieno.

Beje, neišsigąskite jei nuo pirmų dienų naujagimis nepriauga svorio ar net jo netenka - svorio priaugimas prasideda nuo 3-4 savaitės.

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, nustatyta, kad žindomi kūdikiai per pirmąjį gyvenimo mėnesį priauga apie 155-241 gramą per savaitę arba 20-30 gramų per dieną.

Po to augimo tempas šiek tiek sulėtėja ir per 4-6 mėnesius priaugama apie 92-126 gramus per savaitę arba 11-16 gramų per dieną.

6 mėnesių amžiaus žindomų kūdikių augimas dar labiau lėtėja, tačiau jų sveikata ir toliau išlieka puiki.

Tai galima paaiškinti tuo, kad nuo ~6 gyvenimo savaitės iki maždaug 6 mėnesio kūdikių išgeriamo mamos pieno kiekis per parą išlieka labai panašus arba toks pat (vidutiniškai apie 750 ml).

Augant vaiko kūno masei, tačiau maisto poreikiui beveik nesikeičiant, taip ir nutinka, kad artėjant prie 6 mėnesio, svorio augimas nebėra toks spartus kaip pradžioje.

Ir tai yra normalu ir priimtina.

Žemiau esančioje 1 lentelėje pateikiami vidutiniai svorio augimo rodikliai gali skirtis, priklausomai nuo individualių vaiko augimo ypatybių; žinotina, kad berniukai paprastai priauga šiek tiek daugiau svorio nei mergaitės.

Naujagimių maitinimo būdas taip pat gali turėti tiesioginės įtakos svorio augimui.

Pirmaisiais mėnesiais mišiniu maitinamų mažylių svoris dažniausiai auga sparčiau nei žindomų kūdikių.

Taip gali būti dėl to, kad maitinant iš buteliuko, dėl stiprios tėkmės sumaitinamas maisto kiekis yra didesnis už vaiko poreikį.

1 lentelė. Vidutiniai žindomų kūdikių svorio prieaugio skaičiai
Amžius	Vidutinis mėnesio priaugimas, g	Vidutinis dienos priaugimas, g
0-4 mėn.	620-964	20-30
4-6 mėn.	368-504	11-16
6-12 mėn.	200-320	6-10

PSO atkreipia dėmesį, kad per greitas svorio augimas kūdikystėje gali būti susijęs su vėlesnėmis sveikatos problemomis, kaip nutukimas ir medžiagų apykaitos sutrikimai.

Todėl rekomenduojama, kad net ir mišiniu maitinami kūdikiai būtų stebimi, siekiant užtikrinti, kad jų svorio augimas būtų sveikas ir subalansuotas.

Per pirmuosius 3 mėn. turėtų priaugti bent 1,5 kg arba ne mažiau kaip 500 g/ mėn., skaičiuojant nuo mažiausio svorio.

Iki 4-6 mėnesio padvigubinti gimimo svorį.

Iki 12 mėnesio - patrigubinti gimimo svorį.

Kūno masės indeksas (KMI)

Kūno masės indeksas (KMI) - skaičius, kuris gali signalizuoti padidėjusią riziką susirgti sunkiomis ligomis.

KMI - tai kūno svorio ir ūgio santykis.

Tam, kad būtų galima apskaičiuoti bet kokio asmens KMI reikalingi svorio kilogramais ir ūgio metrais rodikliai.

KMI apskaičiuoti galima svorį padalinus iš ūgio, pakelto kvadratu.

Jei, jūsų vaiko svoris yra 30 kg, o ūgis - 1,38 m, reikėtų skaičiuoti taip: 30:(1,38*1,38)=15,75.

Gautas skaičius yra jūsų vaiko kūno masės indeksas.

Šis skaičius parodo, ar jūsų atžalos svoris yra tinkamas.

Per mažas KMI signalizuoja nepakankamą svorį, o per didelis - viršsvorį ar net nutukimą.

Tiek per mažas, tiek per didelis jūsų vaiko svoris padidina riziką susirgti įvairiomis ligomis, tokiomis, kaip anemija ir osteoporozė, cukrinis diabetas, širdies ligos, tulžies pūslės ligos ar net vėžys.

Vaikų KMI normų rodikliai kiek skiriasi nuo suaugusiųjų.

Vaikų KMI (kūno masės indeksas) vertinamas kitaip nei suaugusiųjų - pagal specialias percentilių lenteles, kurios atsižvelgia į vaiko amžių ir lytį.

Kada verta sunerimti?

Susirūpinti vertėtų dėl reikšmingai pakitusių rodiklių - jei kūdikio ūgis ar kūno masė yra stipriai nukrypę nuo normos, pastebimi nerimą keliantys sveikatos sutrikimai.

Pasitarkite su šeimos gydytoju ar pediatru, jei:

Vaikas ilgą laiką neauga ar nepriauga svorio
Svoris labai nukrypsta nuo amžiaus normų
Pastebite staigų svorio kritimą ar augimą
Yra valgymo, virškinimo ar hormonų problemų

Jeigu kyla klausimų arba nerimaujate dėl savo kūdikio ar vaiko augimo rodiklių, naudinga konsultuotis su pediatru ar šeimos gydytoju.

Veiksniai, įtakojantys kūdikio svorį

Žmogaus kūno sudėjimas yra nulemtas genų, tačiau kūno svorį visais gyvenimo laikotarpiais, įskaitant ir paslėptąjį motinos įsčiose, veikia daugybė veiksnių.

Tai fizinis motinos aktyvumas, mityba ar įvairūs žalingi įpročiai, aplinkos tarša ir kt.

Atsižvelgiant į visus minėtus veiksnius sunku pasakyti, koks yra gimimo svorio etalonas.

Tam yra naudojamos įvairios kreivės.

Vis dar plačiai paplitęs įsitikinimas, jog antsvorį turinčių motinų naujagimiai gimsta taip pat stori ir drūti.

Tačiau tyrimai parodė, kad yra kitaip.

Motinos, kurioms nėštumo pradžioje trūko svorio, buvo per lieknos pagal lėlės Barbės peršamą modelį, jau nėštumo pradžioje ir vėliau priauga daugiau, nei normalų ar per didelį kūno masės indeksą turinčios motinos.

Mokslininkai mano, jog nėštumo metu liesos moters organizmas pirmiausiai stengiasi atgauti trūkstamą kūno masę iki fiziologiškai įprastinės.

Tyrinėtojų duomenimis nepakankamą kūno masės indeksą turinčių nėščiųjų kiekvienas priaugtas kilogramas vidutiniškai padidina naujagimio kūno masę beveik 50 g, o tuo tarpu antsvorį turinčių motinų kiekvienas priaugtas kilogramas naujagimio kūno masę padidina tik vos 12 g.

Taigi - dručkiai, sveriantys daugiau nei 4 kg gimsta liesoms mamytėms, o tai savo ruožtu didina nėštuminio diabeto, padidinto kraujospūdžio riziką motinoms, neabejotinai didina gimdymo užbaigimą per cezario pjūvį, pooperacinių komplikacijų riziką.

Mažai judančių, nesportuojančių mamyčių naujagimiai taip pat gimsta didesnės kūno masės, nei reguliariai sportuojančių ar fizinį darbą nėštumo metu dirbančių moterų.

Didelės reikšmės turi dieta.

Moterų, kurios pirmąjį nėštumo trimestrą gausiai naudojo baltyminius produktus, naujagimiai taip pat sveria virš 4 kilogramų.

Šis mitas irgi nėra tiesa.

Reikėtų pamiršti nuostatas, kad motina gimė mažo ar didelio gimimo svorio, tai ir ji gimdys visus kaip vienas tokius pačius vaikelius.

Gali būti taip, kad vienas vaikelis gimė per mažo svorio pagal nėštumo trukmę, o kitas - normalus ar net per didelis.

Tai priklausys nuo daugelio, jau anksčiau minėtų veiksnių.

Taip pat tada, jei tėvas ir/ar motina yra smulkaus kūno sudėjimo, bet kūno masės indeksas normalus, greičiausiai gims mažo svorio vaikeliai, kurie kartais neįtilps į vaisiaus auginimo ar naujagimio svorio kreives.

Patarimai, kaip užtikrinti optimalų vaiko svorį

Siekiant, kad vaikelis gimtų normalaus svorio, reiktų:

Rūpintis subalansuota mityba jau prieš nėštumą, kad susiformuotų geri mitybos įpročiai.
Prieš nėštumą sportuoti, o pastojus tęsti tinkamą nėščiųjų sportą, kaip joga, pilvo šokis ir kt.
Merginoms niekada net nepradėti rūkyti, o jei tokia bėda atsitiko, tai planuojant pastoti būtinai mesti šį ypač vaikelį žalojantį užsiėmimą.
Rūkančių ar prirūkytoje patalpoje būnančių, pasyviai rūkančių motinų vaikeliai gimsta ne tik mažo gimimo svorio, bet ir pažeista centine nervų sistema.
Keista matyti, kaip darželyje ar mokykloje tėvai stebisi savo atžalėlių nesugebėjimu sukaupti dėmesio ir visai nenori pripažinti, jog patys savo netinkamu elgesiu prisidėjo prie šio vaikelio mokymosi problemų.
Didžiulis džiaugsmas turėtų apimti moteris - motinas, kad uždrausta rūkyti kavinėse.
Ten dirbančios moterys įgyja teisę gimdyti sveikus mažylius!
Kontroliuoti priaugamą svorį per nėštumą.
Mokslininkai yra net pateikę rekomendacijas mažą kūno masės indeksą turinčioms moterims (mažiau 19,8 KMI) priaugti 12,5-18,0 kg, o turinčioms normalų kūno masės indeksą (19,8-26,0 KMI) - priaugti 11,5-16,0 kg.
Atitinkamai per didelį kūno masės indeksą turinčioms moterims (daugiau 26,0 KMI) rekomenduojama priaugti 7-11,5 kg.
Taip galėtų būtų sumažinta rizika gimdyti per didelio svorio naujagimį.

Naujagimiams „galiūnams” galioja tos pačios maitinimo taisyklės, kaip ir gimusiems normalaus svorio.

Juos reikia pažindyti po gimdymo per pirmas 2 valandas ir maitinti kas 1,5-2-3 val. pagal naujagimio poreikį, nedarant pertraukų naktį.

Papildomą maitinimą reikia pradėti nuo 6 mėnesių, tęsiant žindymą tokiu pačiu ritmu.

Įsitikinimas, kad didelio svorio kūdikiui reikia daugiau maisto, įsigalėjęs ir tarp pačių medikų, ypač vyresnės kartos.

Jie pasilikę prie senų žinių, kai medikai buvo mokinami maitinti kūdikius jau nuo antros savaitės pagramdant obuoliuko, nuo trečio mėnesio - duodant košę.

Mamos tada pasikliovė medikų žiniomis.

Joms buvo draudžiama žindyti kūdikius naktį, kad „pailsėtų skrandukai”.

Daugybė patarimų, slopinančių pieno gamybą, padarė savo darbą.

Mišiniais ir košėmis primaitinti kūdikiai miegodavo ir miega ilgiau.

Sunkų, jų virškinimo sistemai tik labai pusėtinai pritaikytą maistą, jie virškina 3-4 valandas.

Žindamas kūdikis nori valgyti dvigubai dažniau, nes motinos pienas suvirškinamas per 2 val., o motinos organizmą būtina stimuliuoti, kad skirtųsi hormonas, užtikrinantis pieno gamybą, kas 2-3 val.

Deja, labai dažnai dažnas kūdikio noras žįsti, ypač „dručkio”, yra interpretuojamas kaip maisto trūkumas ir nemotyvuotai pradedamas primaitinimas mišinuku ar košėmis.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja kūdikį iki 6 mėnesių maitinti išimtinai tik motinos pienu arba mišinėliu.

Jame yra pakankamas kiekis visų reikalingų maisto medžiagų - baltymų, riebalų ir angliavandenių.

Iki vienerių metų rekomenduojama mamos pieną (mišinėlį) palikti kaip pagrindinį maistą, ir po truputį į kūdikio racioną įvesti kietą maistą.

Išsamiai ištyrus kūdikių kaip auga kūdikio svoris tarp žindomų ir mišinėliu maitinamų kūdikių pastebėta, kad svorio augimas šiose grupėse ženkliai skiriasi.

Mišinėliu maitinami kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus kas mėnesį priauga maždaug vienodai svorio.

Vaiko svoris pagal amžių

Vaiko augimas - tai vienas svarbiausių sveikatos rodiklių.

Tėvai dažnai nerimauja, ar jų mažylio svoris atitinka normą, ypač kai jis atrodo mažesnis arba stambesnis nei bendraamžiai.

Tačiau svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas auga individualiai, o svoris priklauso nuo daugybės veiksnių: genetikos, mitybos, aktyvumo ir net miego.