Kristijono Donelaičio gimimo vieta ir gyvenimo kelias

Kristijonas Donelaitis (1714 01 01-1780 02 18) - vienas savičiausių XVIII a. Europos poetų, lietuvių literatūros klasikas, sukūręs Prūsijos lietuvių bendruomenės - lietuvininkų tautos - epą, liuteronų kunigas, Tolminkiemio klebonas. Jis gimė 1714 m. sausio 1 d. daugiavaikėje šeimoje Lazdynėliuose netoli Gumbinės (dab. Gusevo), Prūsų Lietuvoje. Dabar Lazdynėliai - visiškai išnykusi sodybvietė, kurią kadaise įkūrė poeto senelis.

Poeto tėvai buvo laisvi valstiečiai, turėję Kulmo teisę ir buvo laisvi nuo baudžiavos. Tėvas Kristupas, matyt, buvo nagingas: spėjama, kad galėjęs verstis kalvio amatu. Būdamas vos šešerių, Kristijonas neteko tėvo. Poeto tėvai buvo laisvieji valstiečiai, nes jiems nereikėjo eiti lažo, tačiau turėjo mokėti činšą Prūsijos karaliui. Bet jų gyvenimas negalėjo būti lengvas: žemės valdė nedaug, o šeima buvo didelė.

Išsilavinimas ir studijos Karaliaučiuje

Nuo 1732 m. K. Donelaitis mokėsi Karaliaučiaus keturklasėje katedros mokykloje ir gyveno beturčių bendrabutyje. Apie 1731 m. Donelaitis pradėjo lankyti Karaliaučiaus Katedros vidurinę mokyklą - Kneiphofo, arba Knipavos, centrinės miesto dalies, lotyniškąją kolegiją. Už gautą nakvynę ir išlaikymą privalėjo giedoti bažnyčios chore, laidoti numirėlius ir atlikti įvairius buities darbus.

1736 m. Kristijonas įstojo į Karaliaučiaus universitetą, Teologijos fakultetą. Čia jis studijavo prancūzų, lotynų, graikų, hebrajų kalbas. Universitete jį supo ta pati mokslinė ir kultūrinė aplinka, kuri brandino filosofą Imanuelį Kantą. Besimokant reikėjo daug dirbti, gaunamos stipendijos neužteko. 1740 m. baigė universitetą ir buvo paskirtas į Stalupėnus mokytojo padėjėju.

Tolminkiemis - kūrybos ir tarnystės vieta

1743 m. buvo paskirtas Tolminkiemio bažnyčios klebonu. Juo išbuvo iki mirties. Tolminkiemio parapiją be klebonijos žemės tuo metu sudarė du karališkieji dvarai ir du jų skyriai - palivarkai, du laisvųjų valstiečių kaimai ir trisdešimt trys baudžiauninkų kaimai. Po maro ir krašto kolonizavimo tik apie pusė parapijos gyventojų buvo lietuviai - maždaug pusantro tūkstančio iš trijų tūkstančių.

Klebono pareigas atliko stropiai: rūpinosi žmonių sielomis ir jų apšvieta. Jam klebonaujant, Tolminkiemyje iškilo nauja mūrinė bažnyčia, nauja mokykla, buvo rekonstruota klebonija. Iš savo lėšų Donelaitis pastatė klebonų našlių namus. Laisvalaikiu užsiėmė mechanikos ir optikos darbais: šlifavo optinius stiklus, darė mikroskopus, termometrus, barometrus, pats pasigamino kelis pianinus ir neseniai išrastą fortepijoną.

Asmenybė ir palikimas

Donelaitis buvo jautrus, tiesos ieškantis ir už ją kovojantis žmogus. Apie jį daug informacijos nėra, tačiau žinomi keletas charakterio bruožų iš K. Donelaičio laiškų, iš kurių galime suprasti, kad ši asmenybė buvo jautri, greit įsižeisdavo. Nemėgo dvariškių, negalėdavo susitaikyti su neteisingumu.

Po jo mirties L. Rėza pasakė: „K. Donelaitis mirė branginamas savo viršininkų, mylimas savo parapijiečių ir gailimas savo draugų“. Kristijonas Donelaitis mirė 1780 m. vasario 18 d. nuo jėgų išsekimo. Jo kūrybinis palikimas, ypač poema „Metai“, tapo lietuvių literatūros pamatu, įkūnijančiu tautinį atgimimą ir prigimtinį orumą.

tags: #kristijono #donelaicio #gimimo #vieta

• Pankolių arbata kūdikiams: saugus vartojimas
• Sužinokite daugiau apie Valdorfo ugdymą Kazlų Rūdoje
• Sužinokite viską apie lauko darželius
• Apie aktyvumą ir sveikatą vaikams Šarkuvoje
• Apie aktyvumą ir sveikatą vaikams Šarkuvoje