Hormoninės kontracepcijos poveikis moters vaisingumui: išsamus gidas ir mitų paneigimas

Poros, turinčios lytinių santykių, bet nenorinčios susilaukti vaikų, saugojasi įvairiausiais būdais. Vienos renkasi natūralius šeimos planavimo metodus, kitos - į pagalbą pasitelkia skirtingas kontraceptines priemones. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė dr. Sonata Barilienė sako, kad šių metodų suteikiamas apsaugos lygis - skirtingas. Viešoje erdvėje pasitaiko svarstymų apie hormoninės kontracepcijos įtaką vaisingumui. Visgi, tokie svarstymai ne visada sutampa su sveiku protu, elementaria logika ar mokslo žiniomis, o tai labai liūdina. Šiandien turimi mokslinių tyrimų duomenys paneigia bet kokius svarstymus apie tai, kad hormoninė kontracepcija pakiša koją vėliau mėginant pastoti.

Kas yra kontracepcija ir kodėl ji aktuali?

Kontracepcija - tai priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią nėštumui arba sumažinti pastojimo tikimybę, visuma. Žodis „kontracepcija” kilęs iš lotyniškų žodžių: „contra” - prieš ir „conceptio” - pastojimas. Populiariausios kontracepcijos priemonės yra prezervatyvai ir geriamieji hormoniniai preparatai. Prie kontracepcijos nėra priskiriama abortas bei nėštumo nutraukimo tabletės. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, kontraceptines tabletes vartoja tik 12-13 proc. moterų. Pasak vaistininkės, tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas, bet ir tikėjimas įvairiais mitais.

Kontracepcijos metodų įvairovė ir patikimumas

Dr. S. Barilienė akcentuoja, kad kontraceptinės priemonės skirtos vartoti visoms moterims, kurios turi lytinių santykių, tačiau neplanuoja nėštumo. Šiandien galime pasidžiaugti, kad XX amžiuje išplitę kontracepcijos būdai bei sukurtos naujos kontracepcijos priemonės, dabartinių mokslininkų ištobulinti taip, kad būtų efektyvūs ir nekeltų nepageidaujamų šalutinių poveikių.

Yra įvairių kontracepcijos būdų, kurių patikimumas skiriasi:

• Labai efektyvios priemonės, priskiriamos ilgalaikei grįžtamajai kontracepcijai ir suteikiančios 99,2-99,9 proc. apsaugą - implantai, hormoninė ir varinė gimdos spiralės.
• Itin veiksmingą apsaugą nuo nepageidaujamo nėštumo suteikia ir ilgalaikė negrįžtamoji kontracepcija - sterilizacija.
• Efektyvioms kontraceptinėms priemonėms priskiriamos sudėtinės kontraceptinės tabletės ir progestino tabletės, kontraceptiniai pleistrai, makšties žiedas bei injekuojami hormoniniai vaistai. Teorinis visų šių priemonių patikimumas siekia 99,7 proc., bet dėl galimų vartojimo klaidų jos realiai veiksmingos 91 proc.
• Mažiau efektyviems šeimos planavimo metodams priskiriamas barjerinės kontracepcijos (prezervatyvų) ir spermicidų - kremų, žvakučių, makšties tablečių - naudojimas, nutrauktas lytinis aktas bei susilaikymas nuo lytinių santykių vaisingų dienų metu.

Kontraceptinės tabletės priklauso patikimai kontracepcijai, kur tikslumas yra ypač aukštas. Vidurkis 98 proc. Iš 100 moterų per metus pastoja tik 2. Patikimumas priklauso ir nuo amžiaus. Pastebėta, kad jaunoms, iki 21-erių metų, merginoms patikimumas yra mažesnis. Tiesiog reikia nepamiršti tabletę kasdien išgerti. Farmakologų paskaičiuota, kad dozė nebūtų didelė. Yra patogu išgerti vieną kartą per dieną. Patartina gerti vienodu laiku, kad vaistas patikimai veiktų - kas 24 valandas.

Hormoninės kontracepcijos mechanizmas ir įtaka vaisingumui

Hormoninė kontracepcija slopina ovuliaciją, tirština gimdos kaklelyje esančias gleives, plonina gimdos gleivinę ir sutrikdo apvaisinto kiaušinėlio implantaciją. Vaisingumo sutrikimas yra vienas iš labiausiai paplitusių mitų, susijusių su hormonine kontracepcija. Mokslinių tyrimų duomenys paneigia bet kokius svarstymus apie tai, kad hormoninė kontracepcija pakiša koją vėliau mėginant pastoti. Be to, tai kartais net tampa priemone spręsti tokias problemas, dėl kurių moterys gali turėti vaisingumo ir kitų sveikatos problemų.

Vaisingumo atsistatymas po hormoninės kontracepcijos vartojimo

Po hormoninių kontraceptikų vartojimo neretai vaisingumas atsistato greitai, o kartais pastojimas įvyksta dar hormoninių kontraceptikų vartojimo metu. Baigus vartoti hormoninius kontraceptikus, daugumai moterų menstruaciniai ciklai sunormalėja greitai. Viena vertus maždaug 75 proc. moterų ovuliacija įvyksta pirmojo ciklo metu (Jankūnas, 2001). Peržiūrėjus daugumos hormoninių kontraceptikų anotacijas, rasime rekomendacijas, kad laiku neišgėrus vienos, ypač praleidus kelias tabletes, būtina papildomai vartoti kitą kontracepcijos rūšį, nes moteris gali pastoti. Tai rodo, kad net ir vartojant patikimą hormoninę kontracepciją, bet padarius klaidas, vaisingumas gali tuojau pat atsistatyti.

Tačiau duomenys apie vaisingumo atsistatymą po hormoninių kontraceptikų vartojimo nėra vienareikšmiai. Kai kurie moksliniai tyrimai pateikia šiek tiek skirtingus rezultatus:

• Bracken (1990) su bendraautoriais pastebėjo, kad moterys po hormoninių kontraceptikų vartojimo pastoja po 5,88 ciklo (95% CI 5,38- 6,38), o nevartojusios - po 3,64 ciklų (95% CI 3,49- 3,79). Šie skirtumai rodo, kad hormoninius kontraceptikus vartojusiosios pastoja maždaug dvigubai vėliau. Tai ypač aktualu moterims, kurios turi genetinį polinkį susilpnintai ovuliatorinei funkcijai.
• S. Linn (1982) tyrime, ištyrus 3 214 ištekėjusias moteris, nustatyta, kad iš planuojančių nėštumą moterų 13 ir daugiau mėnesių nepastojo 24,8 proc. praeityje vartojusių hormoninius kontraceptikus, kai iš nevartojusiųjų tablečių toks pat ilgas nepastojimo laikotarpis pasitaikė tik 10,6%.
• Tyrimai publikuoti žurnale Fertility and Sterility pateikia išvadas, kad po vartotų hormoninių kontraceptikų, pastojimo tikimybė 12 mėnesių laikotarpyje yra 72-94 proc. ir yra panaši kaip ir po gimdos spiralės naudojimo (71-92 proc.), prezervatyvų (91proc.) ir natūralaus šeimos planavimo (92 proc) (Barnhart, 2009).

Nors daliai moterų, nors iki hormoninių kontraceptikų buvo reguliarūs mėnesinių ciklai, po jų vartojimo jie tampa visiškai nereguliarūs, bendrai neigiamas hormoninės kontracepcijos poveikis vaisingumui yra vienas iš labiausiai paplitusių mitų. Nutraukus kontracepcijos vartojimą, vaisingumas visiškai atsistato. Remiantis statistikos duomenimis, nutraukus kontraceptinių tablečių vartojimą, per pirmuosius 12 mėnesių pastoja nuo 70 iki 95 proc. moterų. Tyrimų rezultatai taip pat rodo, jog net ilgalaikis kontraceptikų vartojimas nesumažina tikimybės pastoti.

Dvidešimt dviejų tyrimų metaanalizė, kurioje dalyvavo 14 884 moterys, parodė, kad nutraukus hormoninę kontracepciją, bendras nėštumo dažnis per pirmuosius 12 mėnesių buvo 83,1 proc. Tyrimai rodo, kad nuo 79 iki 96 proc. moterų pastoja per pirmuosius 12 mėnesių nuo sudėtinių kontraceptinių tablečių (SKT) vartojimo nutraukimo. Tai esminiai nesiskiria nuo kitų kontracepcijos rūšių vartotojų ir bendros populiacijos, nevartojančių kontracepcijos. SKT vartojimo trukmė neturi reikšmingos įtakos vaisingumo atsistatymui, nutraukus jų vartojimą. Danijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 3 727 moterys, parodė, kad ilgalaikis SKT vartojimas neturėjo jokio žalingo poveikio pacienčių vaisingumui. Kontracepcija vartojama tiek metų, kiek moteris neplanuoja pastoti arba jai reikalingas gydymas. Apibendrinant reikia pasakyti, kad hormoninių kontraceptikų vartojimas, nepaisant jų sudėties, formos ir vartojimo trukmės, neturi neigiamos įtakos moterų galimybei pastoti po jų vartojimo nutraukimo.

Nekontraceptinė hormoninės kontracepcijos nauda ir galimi šalutiniai poveikiai

Priklausomai nuo kontraceptinio metodo moters organizme vyksta nepavojingi, kartais net naudingi, pokyčiai. Sudėtinė hormoninė kontracepcija netiesiogiai teigiamai veikia vaisingumą, turi kontraceptinį, gydomąjį ir apsauginį poveikius.

Gydomasis poveikis ir nauda sveikatai

Hormoninės kontracepcijos nekontraceptinė nauda apima šiuos aspektus:

• Mažėja mėnesinių skausmai ir kraujavimo gausumas.
• Slopsta endometriozės židiniai.
• Stebimas teigiamas poveikis prieš gimdos ir kiaušidžių vėžį. Kuo ilgiau vartojama - tuo labiau mažėja minėtų sunkių ligų santykinė rizika. Tai, savo ruožtu, pagerina ne tik reprodukcinę, bet ir bendrą moters sveikatą.
• Gydoma aknė ir palengvėja priešmenstruacinio sindromo požymiai.
• SKT yra efektyviausia priemonė gydant policistinių kiaušidžių sindromą, skausmingas menstruacijas, aciklinius kraujavimus.
• Moterys, kurioms diagnozuota lėtinė anovuliacija - viena iš dažniausiai pasitaikančių nevaisingumo priežasčių - gydytos SKT ir nutraukus jų vartojimą, savaime pastoja dvigubai dažniau nei negydytos pacientės.
• Apsauginis SKT poveikis sumažina geležies stokos mažakraujystės išsivystymą, mažina kiaušidžių cistų, endometriozės, gimdos miomų ir gimdos bei kiaušidžių vėžio santykinę riziką.

Kuo sveikesnė moteris - tuo šansų santykis pastoti yra didesnis. Liaudies išmintis byloja, kad tik ant sveikos obels auga sveiki obuoliai.

Galimi šalutiniai poveikiai ir mitų paneigimas

Pradėjus vartoti hormoninę kontracepciją gali atsirasti nuotaikos pokyčiai, lytinio potraukio sumažėjimas, krūtų jautrumas, galvos skausmai, pykinimas ar acikliniai negausūs kraujavimai, tačiau šie negalavimai neretai po 3-4 mėnesių išnyksta savaime. Dažnai moterys nepastebi nei gero, nei blogo poveikio šiuo klausimu, o kartais skundžiasi, kad lytinis potraukis sumažėjo. Tai dažniausiai pasireiškia moterims, kurios linkusios į depresiją. Kita vertus, nemažai daliai moterų lytinis potraukis padidėja. Jos nebijo pastoti neplanuotai, atsipalaiduoja ir lytinis gyvenimas dėl to tik pagerėja.

Vienas dažniausių mitų, kad kontraceptines hormonines tabletes vartojant moterys priauga svorio. Vaistininkės teigimu, vartojant kontraceptines tabletes užsilaiko skysčiai ir svoris šiek tiek šokteli į viršų, bet vartojant nuosekliai, organizmas prisitaiko ir svoris stabilizuojasi. Hormoninė kontracepcija nutukimo neskatina - ji visiškai neįsilieja į medžiagų apykaitos grandį. Tačiau kai pacientei sumažėja netenkamo kraujo kiekis, organizmas savaime gerina apetitą. Mūsų svoris priklauso ne nuo medikamentų, o nuo to, kaip dažnai užkandžiaujame. Baimė, kad hormoninė kontracepcija skatins priaugti svorio, kilo iš tų laikų, kai dėl sąnarių ligų būdavo duodami sintetiniai antinksčių hormonai, skatinantys nutukimą. Žmonės nesupranta, kad tai yra visiškai kitokie hormonai ir kitoks poveikis. Tikrai nepastebėta, kad paskyrus hormoninę kontracepciją moteris nutunka, suserga vėžiu ar kitomis ligomis.

Dar vienas klaidingas įsitikinimas, kad kontraceptikai sukelia krūties vėžį. Iš tikrųjų, didžiausią riziką susirgti vėžiu turi moterys su BRCA1 ir BRCA2 genais, kurie yra paveldimi, todėl prieš vartojant bet kurias kontraceptines tabletes, pirmiausia, reikėtų pasidaryti tyrimą dėl šių genų. Taip pat reikėtų pasidomėti ar kitos šeimos moterys nėra turėjusios vėžinių susirgimų. Tuomet reikėtų ieškoti kitų kontraceptinių priemonių, kurių sudėtis skiriasi.

Kontraceptikų ir lytiškai plintančių infekcijų (LPI) sąsajos

Hormoninių kontraceptikų poveikis vėlesniam vaisingumui susijęs ne tik su ovuliacijos slopinimu, tačiau ir su jų poveikiu į organizmo imlumą infekcijoms. Kontraceptinės tabletės sudaro ypač palankias sąlygas chlamidijų užkratui: šia infekcija po kontraceptikų susergama net 70% dažniau (Šaulauskienė, 2001). Be to, kontraceptiniai hormonai priskiriami steroidinių preparatų grupei ir veikia panašiai kaip kortizonas: mažina imunologinę organizmo reakciją, jautrumą. Tačiau uždegimo nestabdo, ir moterys dėl to laiku nesikreipia į gydytoją ir ilgai nesigydo (Šaulauskienė, 2001).

Tarp chlamidijų infekcijos ir negimdinio nėštumo yra vienareikšmis ryšys. Todėl geriančioms šias tabletes negimdinio nėštumo pavojus didesnis. Išplitusi chlamidijų infekcija sukelia kiaušintakių ir kiaušidžių uždegimus. Dėl negimdinio nėštumo ir infekcinių komplikacijų, suprantama, prarandamas neretai ir vaisingumas.

Deja, kontraceptinės tabletės visiškai neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų. Nuo šių ligų apsaugo tik prezervatyvai. Gydytojai primena, kad vadinamoji „SOS“ tabletė neapsaugos nuo lytiniu keliu plintančių infekcijų. Todėl per mėnesį po nesaugaus sekso, kad būtų galima diagnozuoti visas ligas, kuriomis galėjo būti užsikrėsta, būtinai reikėtų pasirodyti ir gydytojui.

LPI rizika ir simptomai

Populiariausios dažniausiai moteris lydinčios ligos po neapdairių kurortinių romanų - makšties, gimdos kaklelio uždegimai, chlamidijos, ureoplazmos ir mikoplazmos virusai, gardnerella vaginalis viruso sukeliama bakterinė vaginozė. Viena lytiškai plintančių infekcijų pasekmių vyrams - ūminis, o paskui - ir lėtinis prostatitas, kuris negydomas gali privesti ir iki nevaisingumo. Moterims jis irgi gali vystytis, jei infekcijos laiku negydomos. Ypač pavojinga kokia besimptomė gonorėja. Taip nutinka, t.y. klinika „užtušuojama“, kai vos pajutus simptomus skubama vartoti antibiotikus. Taip žmogus tampa nešiotoju ir taip liga išplinta“, - portalui yra aiškinęs gydytojas dermatovenerologas Pragiedrulis Velička.

Gydytojai pastebi, kad pasitaiko ir besimptomė chlamidiozė. Tokią ligą galima nustatyti tik atlikus tyrimus. Simptomai, kurių nevertėtų praleisti pro akis ir dėl kurių reikėtų paskubėti kreiptis į gydytoją - atsiradęs perštėjimas, jaučiamas diskomfortas lyties takų ir organų srityje, vizualiai matomas paraudimas, neįprastos išskyros iš lyties organų. Tai jau gali įspėti apie ligos pradžią ir būtinai reikia atlikti tyrimus - imami mėginiai iš lyties organų - makšties, gimdos kaklelio - audinių. Įspėti apie ligą gali ir skausmas arba deginimo jausmas šlapinantis, padažnėjęs šlapinimasis, skausmas lytinių santykių metu, moterims - neįprastas kraujavimas (po lytinių santykių, tarpmenstruacinis).

Skubioji kontracepcija: kada ir kaip vartoti?

Skubioji kontracepcija, padedanti išvengti neplanuoto nėštumo, turi būti naudojama praėjus ne daugiau kaip 72-120 valandų po nesaugaus lytinio akto. Dažniausiai yra pasirenkamos levonorgestrelio tabletės, kurių veiksmingumas mažėja su kiekviena para: pirmąją siekia 95 proc., antrąją - 85 proc., trečiąją - 58 proc., ketvirtą ar penktą - tik 52 proc., o koks jų efektyvumas vėliau - nežinoma. Skubiosios kontracepcijos tabletė savo sudėtyje turi tokius pačius hormonus kaip ir geriamieji kontraceptikai, tačiau daug didesnėmis dozėmis. Pagrindinis jos veikimo principas - sustabdyti arba užlaikyti kiaušinėlio atpalaidavimą iš kiaušidės. Taip pat jos gali paveikti gimdos gleivinę, kad apvaisintas kiaušinėlis neįsitvirtintų.

„Skubiai kontracepcijai gali būti panaudota ir varinė gimdinė spiralė, kuri turi būti įvesta per 120 val. po nesaugių lytinių santykių, tada jos kontraceptinė apsauga siekia 99 proc.“, - teigia dr. S. Akušerė-ginekologė priduria, kad naudojant skubiąją kontracepciją moteris gauna smūgines hormonų dozes, neretai sutrinka jos mėnesinių ciklas, gali pykinti, kamuoti krūtų veržimas, galvos svaigimas ar skausmas, nuovargis, apatija. Skubiąją kontracepciją naudojant pakartotinai gali sutrikti natūralus menstruacijų ciklas. Jei išgėrus skubios kontracepcijos tabletę (-es) jus supykina iki vėmimo, jos poveikis gali sumažėti ar visai pranykti.

Labai svarbu, kad 92 valandos iki nesaugaus lytinio akto nebūtų buvusios jokios lytinės sueities, nes nuo jos pasekmių „SOS“ tabletė neapsaugos. Taip pat ne mažiau svarbu suvokti, kad išgėrus skubiąją kontracepciją būtina saugotis nėštumo barjerinėmis priemonėmis, nes galima pastoti. Juo labiau kad sutrinka įprastas ciklas, ovuliacijos laikas. Norint, kad moters hormoninė sistema nesutriktų, skubiąją kontracepciją galima vartoti ne dažniau kaip vieną kartą per menstruacinį ciklą. Jei jos prireikia dažniau, tai yra aiškus požymis, kad moters naudojama kontracepcija nepakankamai veiksminga ir kad moteriai verta pagalvoti apie efektyvią kasdienę kontracepciją, pvz. apie hormonines tabletes, implantus, kontraceptinius pleistrus, kontraceptinius makšties žiedus ar apie į gimdą įdedamas kontraceptinės priemones. Jeigu mėnesinės vėluoja 7 dienas ir daugiau, po to, kai buvo suvartota skubioji kontracepcija, reikalinga atlikti nėštumo testą.

Skubioji kontracepcija: mitai ir faktai apie nevaisingumą ir abortą

Klaidinga manyti, kad skubios pagalbos kontracepcija prilygsta abortui. Iš tiesų, skubios pagalbos kontracepcija apsaugo nuo nėštumo, bet nėra nėštumą nutraukianti kontracepcija. Skubiosios kontracepcijos tabletės nenutraukia nėštumo, jos apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo, tačiau svarbu šią tabletę išgerti ne vėliau kaip 72 val. po lytinio akto. Ginekologė pasakojo, kad skubios kontracepcijos tabletė sutrikdo ovuliaciją ir neleidžia moteriai pastoti. O medikamentinis abortas yra visai kas kita. Išgerta per 72 valandas po nesaugių lytinių santykių tabletė gali sukelti trumpą pakraujavimą, vadinamą „hormonų nutraukimo kraujavimu“. Išgėrus tabletę gleivinė pasišalina ir nebelieka sąlygų įvykti ovuliacijai, o jeigu išgeriama po ovuliacijos, nelieka sąlygų pastoti. Pastojus moters organizmas yra persitvarkęs, visa hormoninė pusiausvyra yra kitokia ir vyrauja kiti hormonai. Organizmas jau nešioja būsimą vaikutį, todėl ir tabletė privalo veikti kitaip. Medikamentinis abortas skatina gleivinės pasišalinimą kitu būdu, kai gimdos gleivinė pasišalina su visu nėštumu ir organizmas vėl turi pamažu grįžti prie natūralios fiziologinės būklės.

Paklausus, kiek įtakos tokių kontraceptikų vartojimas gali turėti nevaisingumui, gydytojai skubėjo paneigti šį mitą. Moksliniai tyrimai rodo, kad skubiosios kontracepcijos tabletės yra labai saugios, o pasitaikantys pašaliniai poveikiai yra greitai praeinantys ir įtakos nei sveikatai, nei vaisingumui tikrai neturi. V. Jonaitienė pridūrė, kad tuo dažnai „kaltinami“ ir įprasti kontraceptikai, tačiau tinkamai vartojami jie jokios žalos nedaro. VUL Santaros klinikų gydytojas akušeris ginekologas dr. Vytautas Klimas atkreipė dėmesį, kad pastojimas, ypač neplanuotas, yra susijęs su realia rizika moters sveikatai, o kartais net ir gyvybei. Pasaulinė sveikatos organizacija yra suskaičiavusi, kad kasmet pasaulyje dėl su nėštumu susijusių priežasčių miršta apie 500-650 tūkst. moterų, didžioji jų dalis buvo pastoję neplanuotai, t. y. „netyčia“. Jei šios moterys tinkamai ir laiku panaudotų skubiąją kontracepciją ir taip apsisaugotų nuo neplanuoto pastojimo, tai jas apsaugotų nuo nesavalaikės mirties. Moksliniai tyrimai seniai įrodė, kad kvalifikuotai atliktas ankstyvas neplanuoto ir nepageidaujamo nėštumo nutraukimas kelia žymiai mažesnę riziką sveikatai, negu nėštumo tęsimas ir gimdymas. Skaičiuojama, kad per metus parduodama apie 64 tūkst. skubiosios kontracepcijos pakelių, o vasarą šis skaičius padidėja 10 proc. Nors tai - nemaži skaičiai, akušerė-ginekologė, privačios klinikos vadovė Violeta Jonaitienė pabrėžia - kalbant apie skubiąją kontracepciją reikia suvokti, jog tai yra mažesnė blogybė nei neplanuoto nėštumo nutraukimas. Abortas - daug tiek fiziologinių, tiek psichologinių pasekmių turintis dalykas. O skubios kontracepcijos tabletę išgėrus per pirmąsias 12 valandų, galima tikėtis 96 proc. efektyvumo. Po trijų parų jos efektyvumas sumažėja iki 56 proc. Aišku, jokia priemonė, net sterilizacija, nesuteikia šimtaprocentinės apsaugos nuo pastojimo.

Prieš vartojimą būtina gydytojo konsultacija

Baimes apie kontraceptinių priemonių vartojimą išsklaido gydytojų rekomendacijos. Dr. S. Barilienė akcentuoja, kad prieš pradedant naudoti kontraceptines priemones yra reikalinga gydytojo ginekologo konsultacija. Jos metu yra surenkama išsami anamnezė, įvertinama moters sveikatos būklė, turimos ligos, vartojami medikamentai, kraujospūdis ir atliekama ginekologinė apžiūra. Be to, yra reikalinga ultragarsinė ginekologinė patikra, kad būtų įvertinta kiaušidžių struktūra ir gimdos ertmės būklė bei atliktas gimdos kaklelio citologinis tyrimas. Įvertinus moters sveikatos būklę, gretutines ligas ir visas galimas rizikas, su paciente aptariami individualiai tinkantys apsaugos nuo nepageidaujamo nėštumo metodai. Svarbu suprasti, kad kontraceptikai turėtų būti skiriami ir vartojami individualiai, nes būtent dėl neteisingo vaistų vartojimo gali atsirasti šalutinis poveikis. „Be abejo, kontraceptikų vartojimas turi savo riziką, tačiau tą riziką turi įvertinti gydytojas - ginekologas. Tik ginekologas gali nurodyti, kokius, kaip ir kada galima vartoti kontraceptikus, ir kokią riziką jie sukelia “, - pabrėžė „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Jolita Skinderskienė.

Kontraindikacijos ir vaistų sąveika

Tai itin svarbu, nes iš tiesų esama nemažai būklių, kai vienos ar kitos kontraceptinės priemonės - neskiriamos. Pavyzdžiui, onkologinė patologija, nepatikslinti kraujavimai iš genitalijų, buvę venų trombozės, insultai ar infarktai, kepenų ligos, krešumo sistemos sutrikimai, ekstragenitalinės sisteminės ligos, migrena su aura, aukštas kraujospūdis, sunkios eigos cukrinis diabetas ir kita - tai būklės, kurių metu hormoninė kontracepcija yra neskiriama. Nepatariama vartoti, jei kankina antsvoris arba yra polinkis į stambumą, diabetas, padidėjusi trombozės rizika, jei moteris sirgusi tromboflibitu (kojų venų uždegimu), jei aukštas kraujospūdis, jei daug rūko. Moterys, kurios turi aukštą kraujospūdį, serga širdies ir kraujagyslių ligomis bei migrena yra būtina gydytojų konsultacija dėl tinkamos kontracepcijos pasirinkimo, nes kontraceptinės hormoninės tabletės gali susirgimus paūminti. Kontraceptikų nepatariama vartoti sergant hepatitu C. Be to, jeigu moteris serga dubens uždegimine liga ar yra išsivysčiusi makšties infekcija, negalima įvesti gimdos spiralės.

Anot akušerės-ginekologės, nors kai kurių medikamentų vartojimas nėra laikomas kontraindikacija hormoninei kontracepcijai, tačiau gali sumažinti jos efektyvumą. Vartojant kontraceptines priemones, apie tai svarbu perspėti gydančius odontologus ir kitus gydytojus, kurie galėtų įvertinti skiriamą gydymą bei vaistų suderinamumu su kontraceptikais. Vaistininkė pažymėjo, kad labai svarbu yra žinoti apie vaistų suderinamumą kai vartojami keli preparatai. Kai kurių vaistų patartina nenaudoti arba bent jau pasitarti su gydytoju. Dažniausiai negalima vartoti, jei geriami vaistai nuo tuberkuliozės, virusinių ligų, grybelinės infekcijos. Taip pat kai kurie antibiotikai mažina kontraceptinių tablečių poveikį. Jeigu moteriai gydytojas išrašo vaistų nuo tam tikrų ligų gydymo, visada reikia iš anksto pranešti, kad vartojate kontraceptikus. Tai žinodamas, specialistas tinkamai patars.

Kontraceptikų vartojimo trukmė ir amžius

Kontraceptinės priemonės turi būti naudojamos tol, kol nėštumas yra nepageidaujamas. Nėra metais apribota hormoninės kontracepcijos vartojimo trukmė, kaip ir nėra jokių nuorodų, kad būtų reikalingos vartojimo pertraukos po tam tikro laiko. Jei yra poreikis tiek dėl kontracepcijos, tiek dėl sveikatos, nėra jokių pašalinių reiškinių ir nusiskundimų, tai galime vartoti be pertraukos. Pertraukos nereikalingos ir gali būti net pavojingos. Nustojus vartoti tabletes, keletą mėnesių vaisingumas būna ypač padidėjęs. Taigi, jeigu poveikis geras ir nėra nusiskundimų, pertraukos galite nedaryti.

Šiuolaikinis mokslas leidžia vartoti kontraceptikus pakankamai jauname amžiuje. Svarbiausia priežastis - dėl ko naudojami vaistai: kontracepcijos, spuogų ar gausaus ciklo. Jei iškyla poreikis, tai amžius būna antraeilis veiksnys. Įprastai mergina gali pradėti gerti tabletes jau tada, kai suserga pirmosiomis mėnesinėmis. Kai kuriais atvejais, kai mergaitės gimsta su mažu kiaušidžių rezervu, net rekomenduojama kontraceptikais pristabdyti folikulus, kad jie nesubręstų paauglystėje. Vertinant pagal reprodukcinį amžių, moterims virš 40 metų sudėtinė hormoninė kontracepcija nėra absoliučiai netinkama, tačiau tokioms pacientėms dažnėja gretutinių ligų ir būklių, kai labiau tinkamos tik gestagenus turinčios priemonės.

Natūralaus vaisingumo veiksniai ir ateities planavimas

Vaisingumą siečiau su gamta - ką gamta davė, taip ir bus. Jis prasideda nuo pirmų mėnesinių, bet pasitaiko atvejų, kad paauglė pastojo net neprasidėjus mėnesinėms. Įvyko ovuliacija, paauglė nežinojo, kad jai tuoj prasidės mėnesinės, ji turėjo nesaugius lytinius santykius ir pastojo. Arba vienuolikmetė turėjo kelis nesaugius lytinius santykius ir greitai pastojo. Tikrai galima teigti, kad vaisingumas yra didžiausias jauname amžiuje, tačiau tai nereiškia, kad tokio jauno amžiaus paauglės turėtų susilaukti vaikų. Mes, specialistai, pabrėžiame, jog paauglių nėštumai turi žalos organizmui, todėl tikrai to neskatiname. Reikia nepamiršti, kad metams bėgant natūralus vaisingumas mažėja. 38 metų moteris nusprendžia, kad atėjo laikas ir tuomet išgirsta, jog kiaušidžių rezervas jau pasibaigė. Moteriai per gyvenimą įvyksta 350-400 mėnesinių ciklų. Esame pastebėję, kad kuo anksčiau mėnesinės prasideda, tuo greičiau rezervas ir baigiasi.

Žalingų įpročių ir aplinkos įtaka

Yra šalutinių poveikių, kurie gali padaryti įtakos vaisingumui, tačiau jie yra visiškai nesusiję su kontraceptinėmis tabletėmis. Dabar tarp jaunimo yra populiaru rūkyti elektronines cigaretes. Kol kas neturime duomenų apie jų žalą organizmui, bet kad jos kenkia - tikra tiesa. Turėjau 15-16 metų pacienčių, kurios pradėjo rūkyti nuo dvylikos metų ir nebegalėjo jų atsisakyti. Todėl visada reikia prisiminti, kad žalingi įpročiai veikia mūsų gyvenseną labiau nei hormoninė kontracepcija. Nikotinas paankstina menopauzę, nes jis sekina kiaušides ir didina tromboembolinių komplikacijų riziką. Aišku, mes gyvename aplinkoje, apie kurios poveikius organizmui ne visiškai žinome, tad reikia prisiminti ir radiacijos poveikį. Kalbėjausi ir su kolegomis, kad šiais laikais į kairę ir į dešinę yra atliekami nepagrįsti radiologiniai tyrimai. Jų reikėtų atsisakyti, nes tai yra pakankamai didelė spinduliuotė, kuri žeidžia mūsų lytines ląsteles. Tai gali turėti įtakos ne tik kiaušidžių veiklai, bet ir didinti apsigimimų riziką. Moterims nuo 35 metų ir vyrams nuo 37 metų didėja chromosominių apsigimimų rizika, nes viskas sensta. Plastinės operacijos padeda atrodyti gražiai iš išorės, bet tai, kad tavo vidus dėvisi, niekaip nepaslėpsi.

Šiandien moterys planuoja nėštumą vėliau. Pirmiausia jos nori užsitikrinti stabilų darbą, gyvenamąjį plotą, tinkamus santykius su antrąja puse, pakeliauti po pasaulį ir tik tuomet pradeda planuoti vaiką. Svarbiausias yra kvalifikuotas moters konsultavimas, įrodymais grįstos informacijos pateikimas, paneigiant mitus, suteikiant tikras žinias ir padedant pacientei pasirinkti jai tinkamiausią kontracepciją.

tags: #kontraceptiku #poveikis #vaisingumui

• Etapai ir problemos
• Strūnų globos namų veikla ir paslaugos
• Nuo idėjos iki iliustracijų darželyje
• Lopšelio-darželio „Kregždutė“ ugdymo aplinka ir veiklos
• Vadovų kompetencijų stiprinimas ir teisės aktų naujienos