Konstitucinio Teismo įtaka motinystės pašalpų reguliavimui Lietuvoje
1992 m. spalio 25 d. vykusiame referendume priimtoje Konstitucijoje garantuoti jos viršenybę Lietuvos Respublikos teisės sistemoje patikėta Konstituciniam Teismui. 1993 m. pradėjęs veikti Konstitucinis Teismas yra pirma tokio pobūdžio institucija per visą Lietuvos istoriją. Neabejojama, kad dauguma žmonių žino, jog Lietuvoje yra Konstitucinis Teismas, tačiau turbūt nedaugelis yra domėjęsis jo nutarimais, sprendimais ar išvadomis.
Per 25-erius veiklos metus nagrinėjant įvairiausias bylas išplėtota konstitucinė doktrina leidžia užtikrinti mūsų Konstitucijos gyvybingumą nekeičiant jos teksto. Įprasta manyti, kad oficialiąja konstitucine doktrina kasdien naudojasi tik teisininkai, tačiau iš tiesų Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai keičia kiekvieno šalies piliečio gyvenimą.
Konstitucinio Teismo vaidmuo socialinių teisių apsaugoje
Konstitucinis Teismas ne kartą yra priėmęs nutarimus, susijusius su svarbiausiomis piliečių teisėmis ir socialinėmis garantijomis. Pateiksiu keletą pavyzdžių: Konstitucinis Teismas nutarimais Lietuvoje panaikino mirties bausmę, išaiškino genocido sampratą, įtvirtino piliečių teisę kelti savo kandidatūrą rinkimuose nebūnant politinės partijos nariais, teisiškai sulygino bažnytines ir civilines santuokas. Ypatingas dėmesys skirtas socialinių teisių apsaugai, pavyzdžiui, dirbančių mamų teisei į mokamas atostogas ir maksimalią motinystės pašalpą jų metu bei dirbančių pensininkų teisei į visą senatvės pensiją.
Šie nutarimai yra itin svarbūs, nes jie užtikrina, kad valstybė tinkamai saugo ir globoja motinystę ir vaikystę, kaip tai numatyta Konstitucijoje. Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas valstybės įsipareigojimas saugoti ir globoti motinystę ir vaikystę. Šeima, motinystė, tėvystė ir vaikystė yra konstitucinės vertybės, kurios pagal Konstituciją turi būti visokeriopai puoselėjamos ir saugomos. Pagal Konstituciją valstybė turi pareigą kurti šeimai, motinystei, tėvystei ir vaikystei palankią aplinką.
Teismų sprendimai: greitasis kursas „Vyriausybė ir politika“ #22
Motinystės pašalpų reglamentavimas Konstitucinio Teismo sprendimuose
Viena iš bylų, turėjusių didelę įtaką socialinėms garantijoms, buvo susijusi su dirbančių mamų teisėmis. Konstitucinis Teismas (toliau - KT) 2016 m. kovo 15 d. priėmė vieną svarbiausių nutarimų, susijusių su motinystės apsauga.
2016 m. kovo 15 d. nutarimas: maksimalaus kompensuojamojo uždarbio ribojimai
Į KT kreipėsi administracinis teismas, nagrinėjęs bylą pagal skundą dėl „Sodros“ sprendimų, kuriais moteriai buvo paskirta motinystės pašalpa, kurios dydis prilygo tik kiek mažiau nei pusei iki tol jos gauto atlyginimo. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai dirbančios moters gauto atlyginimo vidurkis viršija maksimalų kompensuojamąjį uždarbį motinystės pašalpoms apskaičiuoti, jai pagal nustatytą teisinį reguliavimą nėštumo ir gimdymo atostogų metu mokama maksimali motinystės pašalpa, kurios dydis nėra susietas su tos moters per nustatytą laiką iki atostogų gautu atlyginimu ir gali būti gerokai mažesnis už jo vidurkį.
KT vertinimu, teisiniu reguliavimu, kuriuo buvo ribojamas motinystės pašalpos dydis, nebuvo tinkamai įgyvendinta Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo garantija. Šios konstitucinės garantijos tikslas - užtikrinti nėščios ir pagimdžiusios moters fiziologinės būklės apsaugą, ypatingą motinos ir vaiko ryšį pirmosiomis jo gyvenimo savaitėmis, sudarius galimybę dirbančiai moteriai tam tikrą pagrįstą laiką iki gimdymo ir po jo atsitraukti nuo darbinės (profesinės) veiklos.
Pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą nuo oficialaus šio nutarimo paskelbimo dienos prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatuose įtvirtintas teisinis reguliavimas negalėjo būti taikomas.
2012 m. vasario 27 d. nutarimas: mokamų atostogų ir atlyginimo vidurkio sąsaja
Konstitucinės doktrinos nuostata, pagal kurią dirbančioms motinoms iki gimdymo ir po jo garantuojamų atostogų metu mokamų išmokų dydis turi atitikti per protingą laikotarpį iki šių atostogų gauto atlyginimo vidurkį, buvo suformuluota gerokai anksčiau - KT 2012 m. vasario 27 d. nutarime. Šiame nutarime buvo sprendžiamas klausimas dėl motinystės pašalpų, mokamų moteriai nėštumo ir gimdymo atostogų metu, tėvystės pašalpų, mokamų tėvui tėvystės atostogų metu, ir motinystės (tėvystės) pašalpų, mokamų vienam iš tėvų vaiko priežiūros atostogų metu, mažinimo atsižvelgiant į šių atostogų metu asmens gaunamas pajamas.
Konstitucinis Teismas atskleidė tam tikrus iš Konstitucijos kylančius reikalavimus, kurių privalu laikytis nustatant šių pašalpų skyrimo ir mokėjimo teisinį reguliavimą. KT pažymėjo, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į konstitucinę mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo paskirtį, gali nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį atostogos būtų apmokamos, t. y. jų apmokėjimas gali būti mažinamas, atsižvelgiant į kitas jomis besinaudojančių moterų pajamas, gaunamas už šių atostogų metu atliktą darbą. KT nutarimas taip pat reiškia, kad atostogų iki gimdymo ir po jo apmokėjimui negali turėti įtakos pajamos, šių atostogų metu gautos už anksčiau atliktą darbą.
2018 m. sausio 24 d. nutarimas: vaiko priežiūros atostogų ir mokamų atostogų skirtumai
KT 2018 m. sausio 24 d. nutarime pabrėžė, kad pagal Konstituciją vaikams auginti ir auklėti namuose skirtos atostogos iš esmės skiriasi nuo mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo dirbančioms motinoms. Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjui neįtvirtinta pareiga nustatyti būtent tokią paramos formą, kaip vaikams auginti ir auklėti namuose skirtos atostogos, ir nenustatyti šių atostogų metu teiktinos finansinės paramos dydžiai. Todėl nustatyti šių atostogų ilgį ir apmokėjimo dydį yra įstatymų leidėjo diskrecija. Konstitucijoje yra įtvirtintos tik dvejos apmokamos atostogos, kurių metu turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis - kasmetinės ir motinoms iki gimdymo ir po jo.
Nutarime pažymėta, kad, pasirinkęs tokią Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje garantuojamos valstybės globos ir paramos formą kaip vaikams auginti ir auklėti namuose skirtos atostogos, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į jų paskirtį sudaryti tėvams sąlygas tam tikrą laiką patiems auginti ir auklėti vaikus namuose neužsiimant darbine (profesine) veikla, taip pat į šių atostogų metu teiktinos finansinės paramos paskirtį - pagal valstybės galimybes kompensuoti visas prarastas pajamas ar jų dalį, gali nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį ši parama būtų teikiama atsižvelgiant į kitas šiomis atostogomis besinaudojančių asmenų pajamas, gaunamas už jų metu atliktą darbą.
Socialinio draudimo principai ir prieštaravimai Konstitucijai
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jam įgyvendinti skirto Vyriausybės nutarimo nuostatos, pagal kurias motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos neskiriamos arba mažinamos, jeigu pašalpų gavėjai nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų metu gauna draudžiamųjų pajamų iš ne per jas vykdytos darbinės veiklos, prieštarauja Konstitucijai.
Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jam įgyvendinti skirto Vyriausybės nutarimo nuostatas, pagal kurias pašalpos neskiriamos arba mažinamos, jeigu apdraustasis nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų metu gauna pajamų iš ne per jas vykdytos darbinės veiklos, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos.
Konstitucinio Teismo nutarimu prieštaraujančia Konstitucijai taip pat pripažinta šiuo metu nebegaliojanti Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto nuostata, kuria muitinės pareigūnui buvo draudžiama dirbti kitą darbą neįvertinus, ar toks darbas sudarys prielaidas kilti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktui, panaudoti tarnybą muitinėje asmeniniais interesais, užsiimti veikla, diskredituojančia muitinės ar jos pareigūno autoritetą, trukdyti pareigūnui tinkamai atlikti savo pareigas, ar tai bus darbas įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu pareigūnas turi valdingus įgaliojimus arba kurių veiklą kontroliuoja, prižiūri, priima dėl jų kokius nors kitus sprendimus, ar yra kitų aplinkybių, dėl kurių muitinės pareigūno kitas darbas būtų nesuderinamas su muitinės funkcijų vykdymu ar pareigūno statusu.
Lygių galimybių užtikrinimas ir diskrecijos įgyvendinimas
Konstitucinis Teismas priimtu nutarimu pripažino, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2016 m. birželio 28 d. redakcija) 16 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį teisę gauti motinystės išmoką šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka turėjo tik moteris, turinti šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą, kuriai pasibaigė darbo sutartis arba kuri buvo atleista iš tarnybos, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsniui (asmenų lygiateisiškumo principui) ir konstituciniam teisingumo principui.
Vadinasi, įstatymų leidėjas, įgyvendinęs diskreciją nustatyti tokią pačią, kaip įtvirtintoji Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje, garantiją kitoms nei dirbančios motinoms, Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu suteikdamas šią garantiją tik moteriai, turėjusiai darbo ar tarnybos santykius, nepaisė Konstitucijos 29 straipsnio ir konstitucinio teisingumo principo reikalavimų. Remdamasis tais pačiais argumentais Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, kad Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisingumo principui prieštarauja ir galiojanti Įstatymo 16 straipsnio 3 dalis (2017 m. gruodžio 5 d. redakcija).
Kadangi toks pat teisinis reguliavimas nustatytas ir šiuo metu galiojančioje Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje (2017 m. gruodžio 5 d. redakcija), Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą pripažinus prieštaraujančiu Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisingumo principui, teisės taikymo atžvilgiu tai prilygsta teisinio reguliavimo pakeitimui.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad asmuo savo konstitucinę teisę į darbą (Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis) gali įgyvendinti įvairiais būdais. Valstybės įsipareigojimas saugoti ir globoti motinystę ir vaikystę suponuoja valstybės diskreciją, atsižvelgiant į savo materialines ir finansines galimybes, suteikti tokią pačią, kaip įtvirtintoji Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje, garantiją (motinystės išmokos atostogų iki gimdymo ir po jo metu) kitoms nei dirbančios motinoms.
Konstitucinio Teismo nutarimų apžvalga
Siekiant apibendrinti Konstitucinio Teismo sprendimų esmę dėl motinystės pašalpų reglamentavimo, pateikiame lentelę, kurioje trumpai pristatomi svarbiausi nutarimai ir jų poveikis:
| Nutarimo data | Pagrindinė problema | KT nutarimas ir poveikis | Svarbiausi principai |
|---|---|---|---|
| 2012 m. vasario 27 d. | Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros pašalpų mažinimas dėl pajamų, gautų atostogų metu. | Išmokų dydis turi atitikti atlyginimo vidurkį prieš atostogas. Atostogų iki gimdymo ir po jo apmokėjimui neturi turėti įtakos pajamos, gautos už anksčiau atliktą darbą. | Konstitucijos 39 str. 2 d. garantija. |
| 2016 m. kovo 15 d. | Motinystės pašalpos dydžio ribojimas maksimaliu kompensuojamuoju uždarbiu, dėl ko išmoka būdavo žymiai mažesnė už vidutinį atlyginimą. | Pašalpos, ribojamos maksimaliu kompensuojamuoju uždarbiu, prieštarauja Konstitucijos 39 str. 2 d. garantijai užtikrinti mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo. | Konstitucijos 39 str. 2 d. (mokamos atostogos iki gimdymo ir po jo), motinos ir vaiko ryšio apsauga. |
| 2018 m. sausio 24 d. | Vaiko priežiūros atostogų ir jų apmokėjimo reglamentavimas. | Vaiko priežiūros atostogos skiriasi nuo mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo. Šių atostogų trukmės ir apmokėjimo dydžio nustatymas yra įstatymų leidėjo diskrecija. | Konstitucijos 39 str. 1 d. (valstybės globa ir parama šeimai), įstatymų leidėjo diskrecija. |
| 2016 m. birželio 28 d. / 2017 m. gruodžio 5 d. | Teisės į motinystės išmoką apribojimas moterims, kurioms pasibaigė darbo sutartis. | Reglamentavimas, apribojantis teisę gauti išmoką tik moterims su galiojančia darbo sutartimi arba tarnyba, prieštarauja Konstitucijos 29 str. (lygiateisiškumo principas) ir teisingumo principui. | Konstitucijos 29 str. (asmenų lygiateisiškumas), konstitucinis teisingumo principas. |
Visas nutarimų tekstas skelbiamas Konstitucinio Teismo interneto svetainėje www.lrkt.lt (žr. Teisės aktai / Nutarimai, sprendimai ir išvados). Daugiau naujienų galima rasti interneto svetainėje www.lrkt.lt.
tags: #konstitucinis #teismas #motinystes #pasalpa
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
