Kompetencijų ugdymas ikimokyklinio ugdymo programoje: holistinis požiūris į vaiko raidą

Ikimokyklinio ugdymo svarba yra neabejotina - šis etapas sudaro tvirtą pagrindą vaiko fizinių, socialinių, emocinių ir pažintinių gebėjimų formavimuisi. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama ikimokyklinio ugdymo kokybei, nes ji lemia sėkmingo tolesnio mokymosi prielaidas. Kvalifikuotas kompetencijų ugdymas ikimokyklinio ugdymo programoje padeda vaikui tapti pilnaverte ir savimi pasitikinčia asmenybe, gebančia sėkmingai integruotis į visuomenę ir įveikti gyvenimo iššūkius.

Ikimokyklinio ugdymo teisiniai ir metodiniai pagrindai

Ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą reglamentuojantys dokumentai, jų analizė, bendrieji fizinio ugdymo pagrindai, taip pat LT ir ES teisiniai dokumentai, reglamentuojantys priešmokyklinį ugdymą, formuoja gaires švietimo įstaigoms. Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.

Šie principai apima:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas: Ugdymo turinys ir metodai atitinka vaiko amžių ir individualius gebėjimus.
• Žaismės principas: Mokymasis vyksta per žaidimą, kuris yra natūraliausia vaiko veikla.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas: Ugdymas atsižvelgia į vaiko kultūrinę aplinką ir vertybes.
• Integralumo principas: Ugdymo sritys yra tarpusavyje susijusios ir integruotos.
• Įtraukties principas: Užtikrinama, kad ugdymas būtų prieinamas visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų gebėjimų ar poreikių.
• Kontekstualumo principas: Ugdymas vyksta realioje, prasmingoje aplinkoje.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas: Mokytojas ir vaikas aktyviai dalyvauja ugdymo procese.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas: Skatinamas gilus, apgalvotas mokymasis, o ne paviršutiniškas informacijos įsisavinimas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Vaikų raidos ir pasiekimų sritys

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų psichofizinės, socialinės ir kognityvinės raidos ypatumai yra nuolat tiriami ir analizuojami. Svarbu pažinti vaiką, įskaitant individualius ir specialiuosius vaiko poreikius. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys, kurios yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas:

1. „Mūsų sveikata ir gerovė“
2. „Aš ir bendruomenė“
3. „Aš kalbų pasaulyje“
4. „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
5. „Kuriu ir išreiškiu“

Štai keletas pavyzdžių iš pasiekimų srities „Mūsų sveikata ir gerovė“:

Kompetencijų ugdymas ikimokyklinio ugdymo programoje

Socialinė ir emocinė kompetencija

Socialinė kompetencija lemia vaiko, kaip pilnateisės ir savimi pasitikinčios asmenybės, sėkmę kitose ugdymosi srityse bei tolimesniame gyvenime. Daugelyje šalių pripažįstama, kad socialinės ir emocinės kompetencijos turi būti pradedamos ugdyti šeimoje nuo gimimo, vėliau ikimokykliniame amžiuje, priešmokykliniame ugdyme ir tęsiamos mokykliniame amžiuje. Ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymo tikslas - supažindinti ugdytinius su įvairiomis vertybėmis ir visuomenei priimtinu elgesiu, kad ugdytiniai gebėtų orientuotis aplinkoje, tinkamai joje elgtis, bendrautų ir bendradarbiautų su kitais, kontroliuotų savo elgesį bei emocijas.

Socialinis emocinis ugdymas organizuojamas taip, kad vaikai ir suaugusieji dalyvautų procese, apimančiame žinių, nuostatų bei įsitikinimų, susijusių su pagrindinėmis kompetencijomis, formavimą ir ugdymą. Socialinės ir emocinės kompetencijos pasireiškia daugybėje kasdienių situacijų. Jos vaidina svarbų vaidmenį, kai asmenys dirba su kitais, siekia tikslų ir valdo emocijas. Jos yra svarbios visais gyvenimo etapais. Pavyzdžiui, kontroliuojamos emocijos gali padėti išvengti klasės darbo sutrikdymo arba draugo praradimo.

Socialinis ir emocinis ugdymas veiksmingiausias tada, kai esminių kompetencijų ugdymas tampa sistema, kurioje veikia visa bendruomenė. Tai apima mokinius, mokytojus, administraciją, pagalbos mokiniui specialistus, techninį personalą, tėvus/šeimą, steigėją, mokyklos kaimynystėje esančias bendruomenes, autoritetus ir partnerius. Įsitraukus visai bendruomenei į šį procesą naudos gauna visi: vaikai ir suaugusieji.

Socialinės emocinės kompetencijos apima:

• Savivertė ir pagarba kitam
• Gebėjimas susirasti draugų ir puoselėti draugystę
• Sėkmingas įsitraukimas į grupę
• Inicijuoti pokalbį ir išklausyti
• Atskleisti save
• Drąsiai pasipriešinti skriaudėjams
• Atjausti kitus
• Įveikti sunkumus
• Išspręsti konfliktus
• Būti savikritiškam
• Motyvuoti save sudėtingomis aplinkybėmis
• Drąsiai žvelgti į sunkumus
• Nesidrovėti artimumo

Tyrimai patvirtina, kad daugiausiai naudos teikia tyrimais grįstos, nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos, kurios realizuojamos vadovaujantis NAKA principu:

• NUOSEKLIAI: socialinio ir emocinio ugdymo užsiėmimai vykdomi, gilinant tai, ką mokiniai jau supranta ir moka, atsižvelgiant į jų raidą.
• AKTYVIAI: veiklos reikalauja aktyvaus mokinių dalyvavimo.
• KONCENTRUOTAI: socialiniams ir emociniams įgūdžiams ugdyti būtinas koncentruotumas ir specialus laikas.
• AIŠKIAI: veiklų tikslai ir tikėtini rezultatai yra aiškiai įvardijami ir aptariami.

Socialinio ir emocinio ugdymo temos gali būti integruojamos į visų dalykų turinį. Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo pamokos ugdo specifinius vaikų ir jaunimo įgūdžius, kuriems susiformuoti reikia laiko. Ugdant ir gilinant juos svarbu sudaryti sąlygas pritaikyti ir panaudoti įvairiuose kontekstuose.

Sveikatos ir fizinė kompetencija

Fizinio ugdymo pagrindai ir metodika yra esminiai ikimokykliniame amžiuje. Ankstyvo amžiaus tarpsnio psichofizinės raidos ir fizinių gebėjimų ypatumai reikalauja specifinės metodikos, apimančios fizinio ugdymo pamokėlės (veiklos) struktūrą ir turinį, fizinio ugdymo formas ir metodus, fizinės veiklos organizavimo būdus. Ugdymas taip pat orientuotas į vaikų fizinį pajėgumą.

Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus. Esminiai gebėjimai:

• B1. Judesiai: Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
• B2. Smulkioji motorika: Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

Pažinimo ir komunikavimo kompetencija

Priešmokyklinio amžiaus vaikų pažinimo ir komunikavimo kompetencijos ugdymas apima vaiko pažinimą (individualių ir specialiųjų vaiko poreikių pažinimą). Vaikų gebėjimas tyrinėti ir pažinti aplinką yra esminis jų kognityvinės raidos komponentas. Ugdomi bendrųjų kompetencijų (mokėjimo mokytis, kūrybiškumo, verslumo integruotas ugdymas(is)) įgūdžiai, kurie leidžia vaikui aktyviai dalyvauti aplinkos pažinimo procese. Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.

Meninė kompetencija

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų meninių gebėjimų (dailės, muzikos, šokio, teatro) raida ir raiška, jų ugdymo ypatumai: planavimas, metodai, būdai, turinio integralumas. Ypatingas dėmesys skiriamas vaikų išskirtinių meninių gebėjimų atpažinimui ir tobulinimui. Skatinami veiksmai, skatinantys vaikų kūrybiškumo ugdymą. Meninės raiškos integravimas į kitas ugdomąsias veiklas, netradicinių ugdymo priemonių, gamtinės medžiagos panaudojimas skatinant ir aktyvinant meninę raišką yra svarbūs aspektai. Emociškai palankios ir meniškai estetiškai vertingos aplinkos kūrimas prisideda prie visapusiško meninės kompetencijos ugdymo.

Ugdymo aplinkos kūrimas ir jos įtaka

Ugdymosi ir priežiūros vienovės principas pabrėžia, kad ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį. Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas.

Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.

Pagrindiniai ugdymo(si) kontekstai:

• Žaismės konteksto paskirtis: palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
• Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis: skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.
• Kultūrinių dialogų kontekstas: kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
• Kalbų įvairovės konteksto paskirtis: kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis: atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
• Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis: papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
• Kūrybinių dialogų kontekstas: modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.

Ugdytinis aplinkoje ne tik susipažįsta su įvairiais daiktais ir jų funkcijomis, tačiau kartu vaikas patiria įvairių įspūdžių, įgyja naujas patirtis, tyrinėja, eksperimentuoja ir atranda. Svarbu, kad aplinka būtų saugi, rami ir jauki. Pedagogai kuria vaikams palankią ugdomąją aplinką, ir sutinka, kad ugdomoji aplinka, jos tinkamas paruošimas, pritaikymas konkrečioms situacijoms ir veikloms turi didelę įtaką vaikų socialinės kompetencijos ugdymui.

Pedagogo vaidmuo ir profesinis tobulėjimas

Priešmokyklinio ugdymo grupės veiklos planavimas ir organizavimas, ugdymo proceso dalyvių sąveika, užtikrinanti atsakingą požiūrį į vaiką, jo ugdymą(si) ir veiksmingą švietimo pagalbos teikimą, yra esminės pedagogo užduotys. Mokymo individualizavimas ir diferencijavimas, ugdymo(si) aplinkų kūrimas, taip pat priešmokyklinio amžiaus vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimas bei brandumas mokyklai yra svarbūs aspektai.

Svarbu pažymėti, jog pedagogų ir tėvų socialinio emocinio intelekto ugdymui didinant jų socialines emocines kompetencijas reikalinga sisteminė pagalba ir parama. Pačios geriausios socialinio emocinio ugdymo programos vaikams gali būti neefektyvios vien todėl, kad pedagogo asmenybės elgesys ir asmenininės vertybės kontrastuos su programos nuostatomis. Ne veltui yra sakoma, jog vaikai pirmiausia mokosi iš pavyzdžio. Sėkmės elementas yra tinkamas požiūris į socialinį ir emocinį ugdymą: supratimas, kad SEU = mokinių sėkmė mokykloje ir gyvenime.

Gero mokytojo bruožai, lemiantys socialines emocines kompetencijas:

• Patinka mokyti vaikus - daug džiaugsmo ir pasitenkinimo savo darbu teikianti profesinės karjeros sritis.
• Nulemia pokyčius - leidžia vaikams pasijusti klasėje ypatingiems, saugiems ir užtikrintiems.
• Skleidžia pozityvią energiją - stengiasi nuolatos būti teigiamai nusiteikę, laimingi ir besišypsantys.
• Geba megzti ir palaikyti asmeninius ryšius - pažįsta savo mokinius, žino, kuo jie domisi ir užmezga su jais ryšį.
• Dirba su šimtaprocentiniu atsidavimu - dirba tobulėdami patys ir įkvepia kitus.
• Geba organizuotai dirbti - paskirsto darbus.
• Neturi išankstinio nusistatymo.
• Kelia reikalavimus - pats mokytojas elgiasi taip, kaip moko kitus.
• Ieško įkvėpimo ir jį randa - nestokoja kūrybiškumo.
• Nevengia pokyčių - yra lankstūs, nesiskundžia dėl pasikeitimų mokykloje.
• Reflektuoja - siekia tobulėti kaip specialistas, apmąsto, kaip jis dirba mokytojo darbą.

Seminaro „Atnaujinta Ikimokyklinio ugdymo(si) programa“ tikslas - ne tik pristatyti atnaujintą požiūrį į ugdymą, bet ir motyvuoti pedagogus bei kitus su ugdymu dirbančius specialistus keistis, diegti naujoves ir kurti inovatyvius ugdymo kontekstus. Renginio metu ypatingas dėmesys skirtas veiklos planavimui, derinant uždavinių formulavimą ir refleksiją - tai leidžia įvertinti ugdymo proceso efektyvumą ir nuolat jį gerinti. Ugdymo ir ugdymosi aplinkų kūrimas yra vienas iš svarbiausių uždavinių.

Ikimokyklinio ugdymo programų atnaujinimas bei naujų ugdymo krypčių diegimas sudaro sąlygas kurti saugią, įtraukią ir inovatyvią ugdymo aplinką. Tai skatina pedagogus nuolat tobulinti savo kompetencijas, ieškoti geriausių sprendimų vaikų poreikiams atliepti, stiprinti jų gebėjimus ir užtikrinti kokybišką ugdymo procesą.

tags: #kompetencija #pritaikymas #ikimokyklinis

• Kodėl kūdikis švilpauja kvėpuodamas?
• Kaip sunkūs laikai ugdo stiprybę
• Geriausia įranga jūsų mažyliui
• jaukūs chalatai vaikams
• Apie Strėvininkų globos namų veiklą