Kūdikių primaitinimas grūdinėmis košėmis: ką rinktis ir kaip ruošti

Kūdikio primaitinimas yra svarbus jo vystymosi etapas, žymintis perėjimą nuo vien tik motinos pieno ar mišinio prie įvairesnio maisto. Nors geriausias maistas kūdikiams iki vienerių metų yra natūralus mamos pienas, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kūdikį iki 6 mėnesių tik žindyti, o pagal Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugijos (ESPGHAN) rekomendacijas primaitinti reikia pradėti 17-26 savaitę. Jei kūdikis auga sveikas, primaitinti rekomenduojama nuo 6 mėnesių, nes pusės metų kūdikis jau yra pajėgus nuryti tirštesnės konsistencijos maistą ir nuo pusės metų formuojasi kramtymo įgūdis.

Grūdų košė - vienas pagrindinių kūdikio valgių. Grūdai yra puikus energijos teikiančių sudėtinių angliavandenių šaltinis, juose yra augalinių baltymų, B grupės ir kitų vitaminų, mineralinių medžiagų, virškinimui naudingos ląstelienos.

Pradėti primaitinti galima daržovių tyre arba grūdų koše. Jei primaitinti pradedame vasarą ar rudenį, verčiau pradėti nuo daržovių, kai daugiau jų yra šviežių. Kitu atveju - pasirinkimo dalykas.

Pirmoji pažintis: begliutenės kruopos

Pirmajai košei tinkamiausios gliuteino neturinčios kruopos. Kviečių baltymas gliuteinas gali sudirginti kūdikio žarnyną, sukelti virškinimo problemas, tokias kaip pilvo pūtimas, odos bėrimai, išprovokuoti alergiją. Todėl šio baltymo turinčias kruopas į kūdikio mitybą įvedame vėliau, labai atsargiai ir pamažu. Renkantis grūdų košę, rekomenduojama rinktis begliuteninius grūdus, pavyzdžiui, kukurūzų, ryžių, grikių arba sorų. Šios kruopos yra be glitimo ir retais atvejais sukelia alergiją.

Grikiai - maistingumo čempionai

• Absoliutus čempionas pagal maistingąsias medžiagas yra grikių kruopos.
• Šiose kruopose daug dietinių skaidulų, angliavandenių, taip pat B grupės vitaminų, kurie padeda normaliai vystytis kūdikio nervų sistemai ir ją stiprina.
• Grikių kruopos vertingos dėl jose esančių mineralinių medžiagų, ypač geležies, o jų košė rekomenduojama anemija sergantiems mažyliams.
• Be to, organizmas grikius lengvai virškina.
• Juose esančias maistingąsias medžiagas organizmas įsisavina greitai ir lengvai. Šių kruopų košė pagal maistinę vertę laikoma vertingiausia.

Ryžiai - energijos ir skaidulų šaltinis

• Ryžių košėje gausu angliavandenių ir amino rūgščių, ląstelienos, vitaminų, mineralinių medžiagų.
• Vertingesni yra rudieji ryžiai, nes turi daugiau skaidulų, B grupės vitaminų, kalcio, fosforo ir geležies, sudėtyje nėra gliuteno.
• Ryžių košė tiks, jei vaikučio viduriai laisvesni.
• Reikėtų atkreipti dėmesį, kad ryžiuose prieš keletą metų rasta didelis neorganinio arseno kiekis, tad kūdikiams ir vaikams siūloma neduoti ryžių pieno ir, kaip rekomenduoja kai kurie specialistai, netgi ryžių košės pasiūlyti vėliau, kai jau bus išragautos kitos, beje, jos duoti nedažnai.

Kukurūzai - energijai, esant virškinimo problemoms

• Kukurūzų kruopos turi daug angliavandenių, bet mažai vitaminų ir mineralinių medžiagų, jos daug mažiau vertingos už ryžius ir grikius.
• Kukurūzų košė irgi priskiriama prie mažiau vertingesnių, tad jos galima duoti, kai mažylis yra jau apie metukų amžiaus.
• Kukurūzų košė tinka, jei vaikas viduriuoja ar turi virškinimo problemų, prastai auga svoris.

Kruopos su gliutenu: kada ir kaip įvesti

Gliuteno turinčias grūdines kultūras ir iš jų gaminamas kruopas bei makaronus, galima įvesti bet kada nuo 4 iki 12 mėn., tačiau svarbu tai daryti atsargiai. Pradėti siūlyti kruopų košės, kaip ir daržovių, reiktų iš pradžių duoti maždaug po 2-3 šaukštukus ir kiekį palaipsniui didinti.

Avižos - visapusiškai naudingos

• Avižinės košės maistinė sudėtis atitinka visus augančio organizmo poreikius.
• Joje yra daug augalinių baltymų ir riebalų, skaidulinių medžiagų.
• Avižos turtingos svarbių vaikui mineralinių medžiagų, viena iš kurių - magnis, stiprinantis vaiko nervų ir širdies bei kraujagyslių sistemas.
• Avižų kruopose esantis biotinas reguliuoja medžiagų apykaitą.
• Jose yra kalcio, fosforo, kalio, geležies, B grupės ir E vitaminų.
• Be to, šios kruopos - puikus antioksidantas.

Manai - kada duoti ir ko saugotis

Kai kuriomis kruopomis mitybos specialistai nepataria pernelyg žavėtis, vienos iš jų - manų kruopos. Manų košė daugelį metų buvo pagrindinė kūdikių racione, tačiau dabar pediatrai pataria neskubėti siūlyti šios košės. Manų košė maistine verte yra pati prasčiausia.

• Pirmiausia, manai turi daug alergiją sukeliančio gliuteino.
• Taip pat manuose yra fitino, kuris trukdo įsisavinti kalcį ir magnį. Trūkstant šių mineralų atsiranda raumenų silpnumas, nuovargis, dirglumas, gali išsivystyti rachitas.
• Kalorijų manų košėje apstu - tai yra angliavandenių bomba, o kitų naudingų maistingųjų medžiagų menkai.
• Šios košės neduokite anksčiau kaip dešimtą gyvenimo mėnesį.
• Netinkamas kūdikiams yra ir kuskusas, kuris gaminamas apdorojant tas pačias manų kruopas.

Kaip teisingai paruošti košę kūdikiui?

Gaminti galima įvairiai: išvirti visagrūdžių kruopų ir tada sumalti, visagrūdes kruopas sumalti kavamale ir išvirti arba nusipirkti ruošinių ir užpilti vandeniu ar pienu. Aš verdu iš dribsnių - maistinės medžiagos tos pačios, o daug greičiau. Tačiau naudingesni kuo mažiau apdoroti grūdai, tad pirmenybę reiktų teikti grūdams, o ne dribsniams. Gaminant dribsnius kruopos traiškomos ir praranda dalį maistinių medžiagų. Kuo trumpiau košę reikia virti, tuo labiau grūdai perdirbti, taigi - mažiau vertingi.

Košės gaminimas namuose

Verdant košę iš nesumaltų kruopų, iš vakaro jas pamerkite stiklinėje vandens. Kuo ilgiau mirkysite, tuo greičiau jos išvirs. Lengviau košę virti iš kruopų miltų, kurių pasigaminsite 2-6 arbatinius šaukštelius perrinktų kruopų sumalusios kavos malūnėliu. Tokia košė verdama 5-7 minutes.

Vandens kiekis šiek tiek skiriasi nuo kruopų rūšies - pavyzdžiui, kukurūzai labai išbrinksta, grikiai ir avižos mažiau.

Štai vienas paruošimo būdas:

1. Du šaukštus (apie - nes skirtingų kruopų skirtingas subrinkimas) kruopų ir beveik stiklinę vandens užvirinkite ant mažos ugnies.
2. Paverda keletą minučių, išjunkite, palikite pastovėti, kad subrinktų.
3. Tada pilkite du šaukštus pieno (motinos ar mišinuko, ne karvės), dar užvirinkite, pamaišykite, palikite subrinkti ir atvėsti.

Košę virti geriausia vandenyje, verdant galima įpilti pusę šaukštuko aliejaus ir dar truputį pavirti.

Kai gaminate namuose, tirštesnę košę galite gaminti su pertrintais vaisiais ir daržovėmis. O vaisius į košytę reikia taip pat sutrinti, kaip tyrelę.

Pirktinės košės - greitas sprendimas kelionėms

Žinoma, namuose ruoštas maistas visad geriau nei pirktinis, tačiau pirktinės košės nėra blogybė, kurios visiškai nebūtų galima duoti vaikams, kadangi jų gamyba griežtai kontroliuojama. Gamintojas garantuoja košių kokybę ir subalansuotą sudėtį, be to, jas gaminant laikomasi griežtų higienos reikalavimų. Pramoniniu būdu košės ruošiamos iš kokybiškų ekologiškų produktų, maistinių medžiagų kiekis šiose košėse yra suderintas, todėl jos lengvai virškinamos.

Tik perkant reikėtų atkreipti dėmesį į sudėtį - rinktis tokias, į kurias nepridėta cukraus. Pirktinėmis užpilamomis košėmis vaikutį patogu maitinti, tarkim, keliaujant, o namuose galima išvirti tos vadinamosios tikros košės iš neapdorotų grūdų. Svarbu, jei renkamės užpilamas pirktines košes, jos turi atitikti vaikučio amžių: tarkim, 6 mėnesių mažyliui nereikėtų duoti košės, ant kurios pakuotės parašyta „nuo 8 mėnesių“.

Pirktinės košės būna su pienu ir be jo - pasirinkus be pieno, galima jas pagardinti tyrelėmis, ruošti su mišinuku ar mamos pienu. Jų nereikia virti, užpili karštu vandenuku ir jau galima valgyti! Vandens reikia pilti maždaug 50 ml ant vieno valgomojo šaukšto, bet tai priklauso nuo kosytės. Šiaip turi būti tokios konsistencijos kaip pirktinės tyrelės, šiek tiek tirštesnė.

Žemiau pateikiama palyginamoji lentelė, kurioje apžvelgiami pagrindiniai grūdų tipai kūdikių primaitinimui:

Košės gardinimas ir papildomi produktai

Pagrindinė taisyklė - košę kūdikiui verdame be karvės pieno, kuriame yra daug alergiją sukeliančių baltymų. Jei kūdikis maitinamas dirbtiniais pieno mišiniais, į košę pilame įprastinio mišinuko. Taigi, kruopas suberiame į vandenį, o pagamintą pravėsusią košę pagardiname mamos pienuku - taip sklandžiai pereiname nuo maitinimo motinos pienu prie suaugusiųjų maisto.

Košės nesaldiname, taip pat į ją nededame druskos. Iki vienerių metų kūdikis gauna pakankamai druskos su motinos pienu ar mišinuku, primaitinimui skirtas maistas neturėtų būti papildomai sūdomas, nes kūdikio inkstukai negali efektyviai iš organizmo pašalinti druskos pertekliaus. Dauguma vaikų labai mėgsta cukrų ir jo paragavę visada nori saldumo. Tai nėra vertingas maisto produktas, todėl jį į vaiko mitybą reiktų įvesti kuo vėliau. Norint leisti vaikui pasmaližiauti, geriau rinktis nedidelius kiekius vaisių ar uogų (taip pat ir termiškai apdorotų).

Galime pagardinti aliejumi arba sviestu. Riebalai yra būtini vaiko vystymuisi (ypač smegenų), jie suteikia sotumo jausmą ir padeda įsisavinti svarbius vitaminus. Be to, iš tiesų pagardina maistą! Geriausiai tinka linų sėklų aliejus, turintis daugiausiai omega-3 riebalų rūgščių, kurios reikalingos vaiko smegenims ir regėjimui. Jeigu neturite šio aliejaus, tiks šaltai spaustas nerafinuotas alyvuogių arba saulėgrąžų aliejus. Alergiškam kūdikiui kruopų košę virkite vaisių, kurie jam nesukelia alergijos, sultyse.

Prieskoninės žolelės, kaip ir aliejus ar sviestas, net ir labai paprastiems patiekalams suteikia daugiau skonio. Pavyzdžiui, smulkiai pjaustytos petražolės puikiai pakeičia druską. Tačiau vaikai retai kada mėgsta ryškius, pikantiškus prieskonius, pavyzdžiui, pipirus, aitriuosius pipirus ar kario prieskonius, tad tėvai retai kada juos įtraukia į kūdikių mitybą.

Po dviejų - trijų savaičių nepastebėjus alergijos ar naujo produkto netoleravimo požymių, galima įvesti vaisinę tyrelę. Ji duodama priešpiečiams arba pavakariams. Jei pirmoje dienos pusėje rekomenduojama šviežių vaisių ar uogų tyrė, tai pavakariams vaisiai ir uogos turi būti termiškai apdoroti (virtos ant garų, ar keptos folijoje orkaitėje).

Grūdų produktai vyresniems kūdikiams: duona ir kiti kepiniai

Duona priklauso šeimos maistui. Šeimos maistas pradedamas duoti kūdikiui 10-12 jo gyvenimo mėnesį. Duonos gabaliuką kūdikiui galite duoti tuomet, kai jis gerai išlaiko jį rankoje. Kūdikiui duodama kietoka duona, kurią jis gali trinti dantenomis, po truputį atsikąsti. Tai turėtų būti rupaus malimo nešlifuotų rugių, kviečių, kvietrugių duona.

Svarbiausia, kad duona būtų šviežia, kokybiška, be pelėsių, nesužiedėjusi, geriau kepta su raugu, be maisto priedų (nors oficialiai ir leidžiamų). Duonos gaminiai neturi būti trapūs, sausi ir labai kieti, nes kūdikis pirmųjų metų pabaigoje atsikanda priekiniais dantimis, o maistą trina dantenomis. Produktas turi būti natūralus, pagamintas taip, kaip darydavo senoliai - su raugu.

Kokia duona tinka ir kokios vengti?

• Ruginė duona: Ruginė duona maistiniu požiūriu yra daug vertingesnė už kvietinę, nes joje daugiau ląstelienos, vitaminų ir mikroelementų. Ji padeda lengviau suvirškinti maistą. Nuo seno žinoma, kad ruginė duona labai tinka vidurių užkietėjimu besiskundžiantiems vaikams nuo 1 metų ir suaugusiesiems. Geriausia yra juoda, ruginė su gana aštriu salyklo aromatu, saldžiarūgščio skonio ajerų duona.
• Duona su sėlenomis: Vertingi yra duonos gaminiai su kviečių sėlenomis. Sėlenos - tai luobelės, liekančios malant grūdus. Jose gausu ne tik ląstelienos, bet ir kitų grūdų paviršiuje buvusių vertingų medžiagų. Sėlenos naudingos žarnyno mikroflorai, saugo nuo vidurių užkietėjimo, mažina cholesterolio kiekį kraujyje.
• Nenušlifuoti grūdai: Neapdorotuose (nešlifuotuose, nepoliruotuose) kviečiuose ir kituose grūduose gausu kalcio, fosforo, geležies, magnio, vitaminų B1, B2.
• Vengtina duona: Sveikiems vaikams nuo 10 mėnesių iki 4 metų netinka duona su linų sėmenimis (linų sėmenys laisvina vidurius, o tai ne visiems būtina) arba aplipdyta saulėgrąžų sėklomis, nes jomis vaikas gali užspringti. Tokios duonos geriau neduoti. Taip pat vengtina ta duona, kuri neapibrėžtą laiko tarpą laikoma šaldytuve ar pagaminta iš šaldytos tešlos. Labai puriuose gaminiuose yra purumą skatinančių, nors ir leistinų maisto priedų, pažymėtų E raide su skaičiumi. Geriau apsieiti be jų. Tokio batono geriau neduoti, nes jis sunkiai kramtomas (nesvarbu, kad yra minkštas), ir vaikas gali užspringti.

Mokantiems kramtyti, antrų metų pabaigoje-trečių pradžioje, kai išdygę krūminiai dantys, tinka duona su saulėgrąžų sėklomis ar smulkintais grūdais, įkeptais į pačią duoną.

Kiti grūdų produktai: sausainiai, džiūvėsiai, riestainiai

Visi suaugę šeimos nariai turi rasti valios perskaityti, kokius grūdų produktus perka sau ir ypač vaikams. Įvairūs meduoliai, keksai, pyragaičiai, šakočiai, sviestiniai, kakaviniai ir visokiausi kitokie sausainiai nepakeičia natūralios duonos. Jie gali būti duodami išimtine proga, tačiau tos progos neturi būti dažnos. Vaikams nuo 10 mėn. iki 3-4 metų tinka tie gaminiai, kurių receptai kuo paprastesni, juose kuo mažiau cukraus, riebalų, aštrių prieskonių, druskos, sodos ir E priedų.

• Riestainiai: Jeigu riestainiai yra pagaminti verdant, yra tamprios, o ne traškios, gali būti duodamos mažiems vaikams kaip rankose laikomas maistas, pvz., duonos kriaukšlė. Tačiau riestainis yra mažiau vertingas už duonos gabaliuką.
• Traškūs gaminiai: Jokie sausainiai, pūsti ar spraginti kukurūzai, krekeriai, taleriai, trapučiai nepakeičia natūralios duonos. Mažiems vaikams netinka traškūs duonos gaminiai, nes jais lengva užspringti. Pavyzdžiui, krekeriai - šiaip jie yra maistingas produktas su sumažintu cukraus kiekiu, tačiau krekeriai yra maži (iki 4 cm skersmens), be to - traškūs.

Duonos gaminiai yra laikomi normaliu maistu. Duonoje yra nuo 40 iki 50 proc. angliavandenių, taip pat baltymų ir nedaug riebalų. Ji teikia apie 600-900 kcal energijos per parą. Todėl 1/4 iki 1/3 visos gyvybiškai reikalingos energijos žmogus gauna su duona ir grūdų gaminiais.

Primaitinimo eiga ir galimos problemos

Pažintį su koše pradedame nuo vieno valgomojo šaukšto, kas kelias dienas šį kiekį didiname iki 150 gramų. Viena porcija gali siekti iki 200 gramų. 5-6 mėn. kūdikiui kruopų košės paprastai duodama kartą per dieną, o sulaukusiam 8-9 mėn. - du kartus. Ilgainiui bus aišku, kokia košė mažyliui patinka ir tinka labiau. Kaskart patartina duoti kitokios košės. Kai kūdikis įpras prie įvairių košių, jas kaitaliokite: vieną dieną duokite grikių, kitą - avižų, trečią - ryžių košės.

Svarbu stebėti, ar organizmas tinkamai reaguoja, ar vaikučiui nepučia pilvo, neviduriuoja ir pan. Pradėjus primaitinimą, gali pasikeisti kūdikio išmatų konsistencija ir tuštinimosi dažnis. Kūdikis taip pat turi savo nuomonę. Ta pati košė jam atsibos ir jis atsisakys ją valgyti. Pasiūlę naujos košės, nenusiminkite, jeigu mažylis jos nevalgys, neverskite jo. Nepatikusios košės vėl pasiūlykite po keleto dienų.

Kramtymo įgūdžių lavinimas

Tirštą (kietą) maistą vaikutis turi valgyti šaukštuku, o ne per žinduką - geriau ir anksčiau išmoks savarankiškai valgyti, kramtyti, ryti, o tai į naudą ir bendram mažylio vystymuisi.

Dažniausios problemos, su kuo susiduriama, pradedant primaitinti: žiaugčiojimas, nenoras ragauti, suvalgo nedidelį kiekį paruoštos tyrės. Visa tai lemia keletas priežasčių. Tiesiog kūdikiui reikia laiko priprasti prie naujos maisto konsistencijos, naujo skonio, naujos patirties, išmokti kramtyti ir ryti. Jei vaikutis nevalgus, tuomet mamoms belieka apsišarvuoti kantrybe ir ieškoti išeičių, kaip paskatinti noriau valgyti tyrę.

Ne paslaptis, kad norėdami paskatinti kūdikį valgyti, tėvai pasirenka keletą apgaulės būdų: valgio metu rodome filmuką, vaidiname „spektaklį“, apgaudinėjame kokiu skanėstu, lakstome su šaukštu iš paskos. Tai nėra problemos sprendimo būdas, tik suformuojame klaidingus valgymo įpročius.

Užspringimo prevencija ir pirmoji pagalba

Nors vaikas gali užspringti ne tik duona ar jos gaminiais, bet chrestomatiškai manoma, kad būtent duona yra tas produktas, nuo kurio dažniausiai springstama. Rizika užspringti didesnė vaikams iki 4 m. ir turintiems kramtymo, rijimo sunkumų. Rizikuoja užspringti ir tie vaikai, kurie neturi visų krūminių dantų, reikalingų sukramtyti kietesnį maistą (vieniems krūminiai prasikala 24-26 mėn., o kitiems - tik 30-33 mėn.). Maži vaikai gali „paspringti“ ne tik traškaus maisto trupiniu, bet ir mažu žaisliuku, popieriaus gabalėliu, žirniu ar t.t. - bet kuo, kas patenka į burną, o paskui atsitiktinai - į kvėpavimo takus. Kvėpavimo takų svetimkūniai yra patys pavojingiausi, nes vaikas gali uždusti.

Ką daryti, jei vaikas užspringo:

• Leiskite vaikui kosėti, nes tai pats efektyviausias būdas svetimkūniui pašalinti.
• Paguldykite kūdikį kniūbsčią galva žemyn ant savo dilbio. Pirštais prilaikykite galvą ir kaklą.
• Kitas metodas - klūpėdami paguldykite kūdikį ant nugaros galva žemyn. Kitos rankos 2-3 pirštus padėkite maždaug per pirštą žemiau linijos, jungiančios spenelius.
• Jeigu vaikas be sąmonės ir nekvėpuoja, skubiai paguldykite jį ant nugaros, apžiūrėkite burnos ertmę, pašalinkite matomus svetimkūnius ir darykite dirbtinį kvėpavimą - įpūskite apžioję vaiko burną oro 2 kartus ir jeigu krūtinės ląsta iškyla (oras patenka į plaučius), pūskite kas 3 sekundes. Jei oras į plaučius nepatenka, įpūskite vieną kartą oro, 4 kartus spustelėkite krūtinkaulį ir 4 kartus suduokite tarp menčių.
• Tada staigiu judesiu, nukreiptu gilyn ir į viršų, spustelkite vaiko pilvą. Heimlicho pagalbos būdas gali būti taikomas ir nesąmoningiems vaikams. Paguldykite vaiką aukštielninką ant kieto lygaus paviršiaus, apžiūrėkite jo burnos ertmę, pašalinkite visus pašalinius daiktus, kuriuos matote. Tada darykite dirbtinį kvėpavimą - įpūskite oro 2 kartus, sustokite, jeigu vaikas pradėjo kvėpuoti.

tags: #kokius #grudus #galima #duoti #kudikiui

• Išsamiai apie atostogas vaikui prižiūrėti ir socialines garantijas
• Gimdos kaklelio atsivėrimas: svarbiausi faktai
• Mitai apie žindymą vyresniame amžiuje
• Sužinokite daugiau apie Adomą Mickevičių
• Vaikų lavinimo žaislai