Kūdikio primaitinimas yra svarbus jo vystymosi etapas, žymintis perėjimą nuo vien tik motinos pieno ar mišinio prie įvairesnio maisto. Nors geriausias maistas kūdikiams iki vienerių metų yra natūralus mamos pienas, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kūdikį iki 6 mėnesių tik žindyti, o pagal Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugijos (ESPGHAN) rekomendacijas primaitinti reikia pradėti 17-26 savaitę. Jei kūdikis auga sveikas, primaitinti rekomenduojama nuo 6 mėnesių, nes pusės metų kūdikis jau yra pajėgus nuryti tirštesnės konsistencijos maistą ir nuo pusės metų formuojasi kramtymo įgūdis.
Grūdų košė - vienas pagrindinių kūdikio valgių. Grūdai yra puikus energijos teikiančių sudėtinių angliavandenių šaltinis, juose yra augalinių baltymų, B grupės ir kitų vitaminų, mineralinių medžiagų, virškinimui naudingos ląstelienos.
Pradėti primaitinti galima daržovių tyre arba grūdų koše. Jei primaitinti pradedame vasarą ar rudenį, verčiau pradėti nuo daržovių, kai daugiau jų yra šviežių. Kitu atveju - pasirinkimo dalykas.

Pirmajai košei tinkamiausios gliuteino neturinčios kruopos. Kviečių baltymas gliuteinas gali sudirginti kūdikio žarnyną, sukelti virškinimo problemas, tokias kaip pilvo pūtimas, odos bėrimai, išprovokuoti alergiją. Todėl šio baltymo turinčias kruopas į kūdikio mitybą įvedame vėliau, labai atsargiai ir pamažu. Renkantis grūdų košę, rekomenduojama rinktis begliuteninius grūdus, pavyzdžiui, kukurūzų, ryžių, grikių arba sorų. Šios kruopos yra be glitimo ir retais atvejais sukelia alergiją.

Gliuteno turinčias grūdines kultūras ir iš jų gaminamas kruopas bei makaronus, galima įvesti bet kada nuo 4 iki 12 mėn., tačiau svarbu tai daryti atsargiai. Pradėti siūlyti kruopų košės, kaip ir daržovių, reiktų iš pradžių duoti maždaug po 2-3 šaukštukus ir kiekį palaipsniui didinti.
Kai kuriomis kruopomis mitybos specialistai nepataria pernelyg žavėtis, vienos iš jų - manų kruopos. Manų košė daugelį metų buvo pagrindinė kūdikių racione, tačiau dabar pediatrai pataria neskubėti siūlyti šios košės. Manų košė maistine verte yra pati prasčiausia.
Gaminti galima įvairiai: išvirti visagrūdžių kruopų ir tada sumalti, visagrūdes kruopas sumalti kavamale ir išvirti arba nusipirkti ruošinių ir užpilti vandeniu ar pienu. Aš verdu iš dribsnių - maistinės medžiagos tos pačios, o daug greičiau. Tačiau naudingesni kuo mažiau apdoroti grūdai, tad pirmenybę reiktų teikti grūdams, o ne dribsniams. Gaminant dribsnius kruopos traiškomos ir praranda dalį maistinių medžiagų. Kuo trumpiau košę reikia virti, tuo labiau grūdai perdirbti, taigi - mažiau vertingi.
Verdant košę iš nesumaltų kruopų, iš vakaro jas pamerkite stiklinėje vandens. Kuo ilgiau mirkysite, tuo greičiau jos išvirs. Lengviau košę virti iš kruopų miltų, kurių pasigaminsite 2-6 arbatinius šaukštelius perrinktų kruopų sumalusios kavos malūnėliu. Tokia košė verdama 5-7 minutes.
Vandens kiekis šiek tiek skiriasi nuo kruopų rūšies - pavyzdžiui, kukurūzai labai išbrinksta, grikiai ir avižos mažiau.
Štai vienas paruošimo būdas:
Košę virti geriausia vandenyje, verdant galima įpilti pusę šaukštuko aliejaus ir dar truputį pavirti.
Kai gaminate namuose, tirštesnę košę galite gaminti su pertrintais vaisiais ir daržovėmis. O vaisius į košytę reikia taip pat sutrinti, kaip tyrelę.
Žinoma, namuose ruoštas maistas visad geriau nei pirktinis, tačiau pirktinės košės nėra blogybė, kurios visiškai nebūtų galima duoti vaikams, kadangi jų gamyba griežtai kontroliuojama. Gamintojas garantuoja košių kokybę ir subalansuotą sudėtį, be to, jas gaminant laikomasi griežtų higienos reikalavimų. Pramoniniu būdu košės ruošiamos iš kokybiškų ekologiškų produktų, maistinių medžiagų kiekis šiose košėse yra suderintas, todėl jos lengvai virškinamos.
Tik perkant reikėtų atkreipti dėmesį į sudėtį - rinktis tokias, į kurias nepridėta cukraus. Pirktinėmis užpilamomis košėmis vaikutį patogu maitinti, tarkim, keliaujant, o namuose galima išvirti tos vadinamosios tikros košės iš neapdorotų grūdų. Svarbu, jei renkamės užpilamas pirktines košes, jos turi atitikti vaikučio amžių: tarkim, 6 mėnesių mažyliui nereikėtų duoti košės, ant kurios pakuotės parašyta „nuo 8 mėnesių“.
Pirktinės košės būna su pienu ir be jo - pasirinkus be pieno, galima jas pagardinti tyrelėmis, ruošti su mišinuku ar mamos pienu. Jų nereikia virti, užpili karštu vandenuku ir jau galima valgyti! Vandens reikia pilti maždaug 50 ml ant vieno valgomojo šaukšto, bet tai priklauso nuo kosytės. Šiaip turi būti tokios konsistencijos kaip pirktinės tyrelės, šiek tiek tirštesnė.

Žemiau pateikiama palyginamoji lentelė, kurioje apžvelgiami pagrindiniai grūdų tipai kūdikių primaitinimui:
| Grūdai | Gliutenas | Pagrindinės naudos | Kada įvesti | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
| Grikiai | Ne | Geležis, B grupės vitaminai, ląsteliena, lengvas virškinimas | Nuo 6 mėn. (pirmiems mėnesiams) | Absoliutus maistingumo čempionas, rekomenduojama anemijos profilaktikai. |
| Ryžiai | Ne | Angliavandeniai, amino rūgštys, ląsteliena | Nuo 6 mėn. (pirmiems mėnesiams) | Rudieji ryžiai vertingesni. Tinka laisvesniems viduriams. Dėl arseno rekomenduojama duoti retai. |
| Kukurūzai | Ne | Angliavandeniai (energija) | Nuo 6 mėn. (pirmiems mėnesiams) | Mažiau vertingi už ryžius ir grikius. Tinka esant virškinimo problemoms ar prastam svorio augimui. |
| Avižos | Taip | B grupės vitaminai, baltymai, skaidulos, magnis, kalcis, fluoras, geležis, E vitaminas | Nuo 6-8 mėn. | Stiprina nervų ir širdies sistemas, gerina virškinimą, puikus antioksidantas. |
| Manai (Kviečiai) | Taip | Angliavandeniai (energija) | Nuo 10 mėn. | Mažos maistinės vertės, turi gliuteno ir fitino, kuris trukdo įsisavinti mineralus. Retai ir nedideliais kiekiais. |
Pagrindinė taisyklė - košę kūdikiui verdame be karvės pieno, kuriame yra daug alergiją sukeliančių baltymų. Jei kūdikis maitinamas dirbtiniais pieno mišiniais, į košę pilame įprastinio mišinuko. Taigi, kruopas suberiame į vandenį, o pagamintą pravėsusią košę pagardiname mamos pienuku - taip sklandžiai pereiname nuo maitinimo motinos pienu prie suaugusiųjų maisto.
Košės nesaldiname, taip pat į ją nededame druskos. Iki vienerių metų kūdikis gauna pakankamai druskos su motinos pienu ar mišinuku, primaitinimui skirtas maistas neturėtų būti papildomai sūdomas, nes kūdikio inkstukai negali efektyviai iš organizmo pašalinti druskos pertekliaus. Dauguma vaikų labai mėgsta cukrų ir jo paragavę visada nori saldumo. Tai nėra vertingas maisto produktas, todėl jį į vaiko mitybą reiktų įvesti kuo vėliau. Norint leisti vaikui pasmaližiauti, geriau rinktis nedidelius kiekius vaisių ar uogų (taip pat ir termiškai apdorotų).
Galime pagardinti aliejumi arba sviestu. Riebalai yra būtini vaiko vystymuisi (ypač smegenų), jie suteikia sotumo jausmą ir padeda įsisavinti svarbius vitaminus. Be to, iš tiesų pagardina maistą! Geriausiai tinka linų sėklų aliejus, turintis daugiausiai omega-3 riebalų rūgščių, kurios reikalingos vaiko smegenims ir regėjimui. Jeigu neturite šio aliejaus, tiks šaltai spaustas nerafinuotas alyvuogių arba saulėgrąžų aliejus. Alergiškam kūdikiui kruopų košę virkite vaisių, kurie jam nesukelia alergijos, sultyse.
Prieskoninės žolelės, kaip ir aliejus ar sviestas, net ir labai paprastiems patiekalams suteikia daugiau skonio. Pavyzdžiui, smulkiai pjaustytos petražolės puikiai pakeičia druską. Tačiau vaikai retai kada mėgsta ryškius, pikantiškus prieskonius, pavyzdžiui, pipirus, aitriuosius pipirus ar kario prieskonius, tad tėvai retai kada juos įtraukia į kūdikių mitybą.
Po dviejų - trijų savaičių nepastebėjus alergijos ar naujo produkto netoleravimo požymių, galima įvesti vaisinę tyrelę. Ji duodama priešpiečiams arba pavakariams. Jei pirmoje dienos pusėje rekomenduojama šviežių vaisių ar uogų tyrė, tai pavakariams vaisiai ir uogos turi būti termiškai apdoroti (virtos ant garų, ar keptos folijoje orkaitėje).
Duona priklauso šeimos maistui. Šeimos maistas pradedamas duoti kūdikiui 10-12 jo gyvenimo mėnesį. Duonos gabaliuką kūdikiui galite duoti tuomet, kai jis gerai išlaiko jį rankoje. Kūdikiui duodama kietoka duona, kurią jis gali trinti dantenomis, po truputį atsikąsti. Tai turėtų būti rupaus malimo nešlifuotų rugių, kviečių, kvietrugių duona.
Svarbiausia, kad duona būtų šviežia, kokybiška, be pelėsių, nesužiedėjusi, geriau kepta su raugu, be maisto priedų (nors oficialiai ir leidžiamų). Duonos gaminiai neturi būti trapūs, sausi ir labai kieti, nes kūdikis pirmųjų metų pabaigoje atsikanda priekiniais dantimis, o maistą trina dantenomis. Produktas turi būti natūralus, pagamintas taip, kaip darydavo senoliai - su raugu.

Mokantiems kramtyti, antrų metų pabaigoje-trečių pradžioje, kai išdygę krūminiai dantys, tinka duona su saulėgrąžų sėklomis ar smulkintais grūdais, įkeptais į pačią duoną.

Visi suaugę šeimos nariai turi rasti valios perskaityti, kokius grūdų produktus perka sau ir ypač vaikams. Įvairūs meduoliai, keksai, pyragaičiai, šakočiai, sviestiniai, kakaviniai ir visokiausi kitokie sausainiai nepakeičia natūralios duonos. Jie gali būti duodami išimtine proga, tačiau tos progos neturi būti dažnos. Vaikams nuo 10 mėn. iki 3-4 metų tinka tie gaminiai, kurių receptai kuo paprastesni, juose kuo mažiau cukraus, riebalų, aštrių prieskonių, druskos, sodos ir E priedų.
Duonos gaminiai yra laikomi normaliu maistu. Duonoje yra nuo 40 iki 50 proc. angliavandenių, taip pat baltymų ir nedaug riebalų. Ji teikia apie 600-900 kcal energijos per parą. Todėl 1/4 iki 1/3 visos gyvybiškai reikalingos energijos žmogus gauna su duona ir grūdų gaminiais.

Pažintį su koše pradedame nuo vieno valgomojo šaukšto, kas kelias dienas šį kiekį didiname iki 150 gramų. Viena porcija gali siekti iki 200 gramų. 5-6 mėn. kūdikiui kruopų košės paprastai duodama kartą per dieną, o sulaukusiam 8-9 mėn. - du kartus. Ilgainiui bus aišku, kokia košė mažyliui patinka ir tinka labiau. Kaskart patartina duoti kitokios košės. Kai kūdikis įpras prie įvairių košių, jas kaitaliokite: vieną dieną duokite grikių, kitą - avižų, trečią - ryžių košės.
Svarbu stebėti, ar organizmas tinkamai reaguoja, ar vaikučiui nepučia pilvo, neviduriuoja ir pan. Pradėjus primaitinimą, gali pasikeisti kūdikio išmatų konsistencija ir tuštinimosi dažnis. Kūdikis taip pat turi savo nuomonę. Ta pati košė jam atsibos ir jis atsisakys ją valgyti. Pasiūlę naujos košės, nenusiminkite, jeigu mažylis jos nevalgys, neverskite jo. Nepatikusios košės vėl pasiūlykite po keleto dienų.
Tirštą (kietą) maistą vaikutis turi valgyti šaukštuku, o ne per žinduką - geriau ir anksčiau išmoks savarankiškai valgyti, kramtyti, ryti, o tai į naudą ir bendram mažylio vystymuisi.
Dažniausios problemos, su kuo susiduriama, pradedant primaitinti: žiaugčiojimas, nenoras ragauti, suvalgo nedidelį kiekį paruoštos tyrės. Visa tai lemia keletas priežasčių. Tiesiog kūdikiui reikia laiko priprasti prie naujos maisto konsistencijos, naujo skonio, naujos patirties, išmokti kramtyti ir ryti. Jei vaikutis nevalgus, tuomet mamoms belieka apsišarvuoti kantrybe ir ieškoti išeičių, kaip paskatinti noriau valgyti tyrę.
Ne paslaptis, kad norėdami paskatinti kūdikį valgyti, tėvai pasirenka keletą apgaulės būdų: valgio metu rodome filmuką, vaidiname „spektaklį“, apgaudinėjame kokiu skanėstu, lakstome su šaukštu iš paskos. Tai nėra problemos sprendimo būdas, tik suformuojame klaidingus valgymo įpročius.
Nors vaikas gali užspringti ne tik duona ar jos gaminiais, bet chrestomatiškai manoma, kad būtent duona yra tas produktas, nuo kurio dažniausiai springstama. Rizika užspringti didesnė vaikams iki 4 m. ir turintiems kramtymo, rijimo sunkumų. Rizikuoja užspringti ir tie vaikai, kurie neturi visų krūminių dantų, reikalingų sukramtyti kietesnį maistą (vieniems krūminiai prasikala 24-26 mėn., o kitiems - tik 30-33 mėn.). Maži vaikai gali „paspringti“ ne tik traškaus maisto trupiniu, bet ir mažu žaisliuku, popieriaus gabalėliu, žirniu ar t.t. - bet kuo, kas patenka į burną, o paskui atsitiktinai - į kvėpavimo takus. Kvėpavimo takų svetimkūniai yra patys pavojingiausi, nes vaikas gali uždusti.
Ką daryti, jei vaikas užspringo: