Aštuoni patarimai, padėsiantys jūsų vaikui užaugti pasitikinčiu ir sėkmingu žmogumi
Visi tėvai nori, kad jų vaikai užaugtų sėkmingi, laimingi ir gebantys savarankiškai kurti savo ateitį. Nors darbo rinkos iššūkiai nuolat kinta, tam tikri įgūdžiai ir savybės išlieka kritiškai svarbios bet kuriai profesinei veiklai. Psichologų teigimu, šie žemiau paminėti dalykai parodo, kad esate geri tėvai. Psichologai išskiria aštuonias tėvystės praktikas, kurios padeda vaikams ugdytis pasitikėjimą savimi, kūrybiškumą, gebėjimą prisitaikyti ir spręsti problemas - savybes, būtinas, kad jūsų vaikas neužaugtų bedarbiu, o taptų sėkmingu suaugusiuoju.
1. Leiskite vaikams išsipurvinti ir tyrinėti pasaulį
Purvas, nešvara, dažai ar maistas: jei jūsų vaikus puošia tokios dėmės, reiškia, jūs viską darote teisingai! Permirkę batai išdžius, dažai ar purvas išsiskalbs, užtat liks puikūs prisiminimai apie nerūpestingą vaikystę. Kaskart, kai leidžiate vaikams tyrinėti gamtą, imti daiktus nuo žemės, jų imuninė sistema stiprėja. Moksliniai tyrimai net nustatė, kad išsipurvinęs žmogus pralinksmėja. Be to, veikla, kurios metu išsipurviname, įtraukia mūsų jutimus - štai kodėl vaikai paplūdimyje valgo smėlį arba kiša kojas į purvą. Nes tai malonu!
2. Skaitykite mėgstamiausią knygą vėl ir vėl
Jūs skaitote vaikui jo mėgstamą knygutę, o kai užverčiate paskutinį puslapį, išgirstate tai, ko bijojote: „Paskaityk dar kartą!”. Knygos skaitymas vaikui prieš miegą, kai jis jaukiai prisiglaudęs jums prie šono, stebuklingai veikia jo smegenis. Bendro skaitymo patirtis padeda vaikui ugdytis kalbinius ir skaitymo gebėjimus, o visai mažiems vaikams padeda išmokti orientuotis pasaulyje. Be to, bendras skaitymas sustiprina mamos /tėčio ir vaiko tarpusavio ryšį ir artumą, suteikia vaikui saugumo jausmą.
Patarimai, kaip naudotis skaitymo įrankiu KNYGŲ SMAKAS - Skaitymas Vaikams - Mokykla HEROJUS
3. Nebijokite leisti vaikams nuobodžiauti
Mūsų visuomenėje vyrauja keista baimė nuobodžiauti. Vaikų kambarius užverčiame šimtais žaislų, kad jie nuolat turėtų kuo užsiimti, nors įrodyta, kad nuobodulys skatina kūrybingumą. Vienas tyrėjas ir vaikų raidos ekspertas netgi teigia, kad nereikia stengtis užpildyti vaiko erdvės, kai jis nuobodžiauja, geriau ugdyti jo gebėjimą ištverti nuobodulį. Visų pirma parodykite vaikui, kad jums nėra nejauku, kai jis nuobodžiauja, kad jūs priimate jo nuobodulį - vaikai juk seka tėvų pavyzdžiu. Jei leisite vaikui nuobodžiauti, vieną dieną jus gali nustebinti jo kūrybiniai proveržiai.
4. Skatinkite kūrybinę veiklą ir žaidimus
Dauguma tėvų gali prisiminti ne vieną ir ne du atvejus, kai prieš pat miegą vaiką staiga apima kūrybinis įkvėpimas - jis žūtbūt užsimano piešti, lipdyti, spalvinti ar surengti vaidinimą. Tokiu atveju dažniausiai tenka jo kūrybinį polėkį užgesinti. Bet jei mūzos vaiką aplanko dieną, nevaržykite jo kūrybinių instinktų - net jei po to teks valyti plastiliną, blizgučius ir klijus. Jūs sulauksite apdovanojimo - pamatysite džiaugsmą vaiko veide, kai jis rodys jums, ką sukūrė. Be to, nepamirškite, kad taip lavinama vaiko vaizduotė ir saviraiškos gebėjimas.
5. Įsitraukite į vaidmenų žaidimus su jais
Jei leidžiate savo keturmečiui uždėti jums keisčiausią peruką ir aprengti jus visiškai nepriderintu kostiumu, o tada sutinkate vaidinti burtininką, fėją ar piktąją pamotę - reiškia, jūs esate pati geriausia mama. Dalyvaudama vaidmenų žaidime, jūs padedate vaikui lavinti emocinį intelektą, stiprinti jo savimonę ir mokytis atskirti realų pasaulį nuo įsivaizduojamo. Kai jūsų mažasis berniukas pamojęs mediniu šaukštu paverčia jus varle, jis eksperimentuoja su kontroliavimu ir neribotomis galimybėmis. Jo įsivaizduojamame pasaulyje jis gali būti kuo tik panorėjęs, ir jūs taip pat!
Patarimai, kaip naudotis skaitymo įrankiu KNYGŲ SMAKAS - Skaitymas Vaikams - Mokykla HEROJUS
6. Mokykite įgūdžių, kurie pravers realiame gyvenime
Vaikams patinka įlysti į tėvų spintą ir viską iš jos iškraustyti. Dažniausiai juos labiau domina kasdieniai suaugusiųjų daiktai nei ryškiaspalviai šviečiantys žaislai, kuriais juos užverčiame. Vienas iš būdų mokyti vaiką suaugusiųjų gyvenimo įgūdžių, juos įdėmiai stebint, yra maisto gaminimas kartu. Be abejo, gamindami kartu su vaiku užtruksite ilgiau, po to teks daugiau visko plauti ir valyti, bet visus šiuos nepatogumus atsvers ta diena, kai vaikas pirmą kartą pats jums pagamins pusryčius ar vakarienę.
7. Nusileiskite į vaiko lygį ir žaiskite kartu
Nusileiskite iki vaiko akių lygio, pasivoliokite su juo, paimkite jį ant rankų, pakutenkite, pasukite jį, pažaiskite su juo gaudynių ar slėpynių - taip padėsite vaikui išeikvoti energiją, užmegsite glaudesnį fizinį kontaktą, pademonstruosite, kaip reikia saugiai žaisti ir patikrinsite jo kūno ribas. Beje, staigūs, energingi žaidimai su vaiku tinka ne tik tėčiams, bet ir mamoms.
Patarimai, kaip naudotis skaitymo įrankiu KNYGŲ SMAKAS - Skaitymas Vaikams - Mokykla HEROJUS
8. Mokykite juos protingai rizikuoti
Dauguma tėvų instinktyviai nerimauja, kad vaikas nenukristų ir nesusižeistų, tačiau jei nedrausite vaikui jo amžių atitinkančios rizikingos veiklos, jis užaugs pasitikinčiu savimi žmogumi. Svarbu leisti vaikams tyrinėti savo galimybes ir įveikti nedidelius iššūkius, kad jie išmoktų įvertinti riziką ir pasikliauti savo jėgomis.
Itin jautrūs vaikai: dovanos ir iššūkiai
Pasitikėjimas savimi - kritinis veiksnys, ypač svarbus itin jautriems vaikams. Itin jautrus vaikas - tai ne diagnozė ar sutrikimas, tai išskirtinė psichologinė savybė, būdinga 15-20 proc. vaikų. Ypač jautrūs vaikai dažnai pavadinami droviais, užsisklendusiais, nervingais ar net įnoringais. Tokių vaikų auginimas gali sukelti daug iššūkių tėvams ir globėjams, tačiau iš jų galima daug pasimokyti. Labai jautrus vaikas juslinę informaciją apdoroja daug giliau nei jo bendraamžiai. Šis jautrumas apima ne tik penkis įprastus pojūčius, bet ir emocinius, socialinius ir pažintinius dirgiklius.
Jautrumo priežastys ir apraiškos
- Jautrumas gali atsirasti dėl besilaukiančios motinos patirto streso. Jei nėščia moteris patiria smurtą, nuolatinį stresą, neigiamas emocijas, visa tai per mamos organizmą patiria ir dar negimęs kūdikis.
- Jautruoliai turi itin jautrią nervų sistemą, kuri vienodai, tarsi be atrankos, fiksuoja ir teigiamą, ir neigiamą patirtį.
- Didesnis smegenų dalies, atsakingos už emocijas, aktyvumas.
- Jautrumą lemia genetiniai pokyčiai ir jų kombinacijos. Jautrūs vaikai išsiskiria žemu serotonino ir dopamino lygiu.
Jautriems vaikams dažnai skubama klijuoti etiketas net nesuprantant, kad tokio mažylio ypatingos savybės gali būti lengvai pražiūrėtos, ne taip suprastos ir nuvertintos. E. N. Aron, pati būdama itin jautri, žino, ką reiškia būti tokiu vaiku, kurio kiti nesupranta ir klaidingai priima.
Pagrindinės itin jautrių vaikų savybės
Norint suprasti ir palaikyti labai jautrius vaikus, būtina suvokti jų unikalumą. Štai keletas išskirtinių bruožų:
- Emocijų intensyvumas: itin jautrus vaikas intensyviai reaguoja tiek į teigiamus, tiek į neigiamus dirgiklius.
- Stipri empatija ir užuojautos jausmas: jautrūs vaikai, demonstruodami stiprų empatijos jausmą, dažnai susitapatina su kitų žmonių jausmais ir patirtimi.
- Sensorinis jautrumas: gali būti būdingas itin didelis klausos, uoslės, regos ar lytėjimo jautrumas. Itin jautrūs vaikai gali būti per daug stimuliuojami judrioje ar chaotiškoje aplinkoje.
Kognityvinės psichologijos atstovai išskiria ir šias savybes:
| Savybė | Aprašymas |
|---|---|
| Gylis | Informacijos apdorojimo nuodugnumas ir gilumas. Prieš veikdami itin jautrūs vaikai aktyviau stebi, svarsto ir galvoja, net jei tai vyksta nesąmoningai. Jų veiklos tempas yra lėtesnis, nes skrupulingai pastebimos visos detalės, apsvarstomi galimi pasirinkimo variantai bei jų aspektai. Pavyzdžiui, parodose jautrūs vaikai ilgai analizuoja meno kūrinius, jie kelia įvairias prielaidas: kodėl buvo tapoma taip, o ne kitaip; kas meno kūriniu norima pasakyti ir pan. Kol nuodugniai neištiria ir neranda atsakymo į mokytojos pateiktą užduotį, tol jie nesijaučia galintys išeiti iš parodos. |
| Perkrova | Į viską atkreipdami daugiau dėmesio, itin jautrūs vaikai greičiau sudirgsta ir susierzina, dažniau pavargsta, jaučiasi išsekę, iškamuoti, sukrėsti bei nusilpę. Kiekvienam žmogui būdinga riba, kiek informacijos gali priimti ir kiek dirginimo gali ištverti. Jautrūs vaikai šią ribą pasiekia greičiau, nes sunkiau atlaiko įtampą. Pavyzdžiui, paaugliai Tomas ir Greta yra brolis ir sesuo. Tomas po mokyklos lanko dar kelis skirtingus būrelius, o po jų mielai vakarą leidžia su draugaus. Gretai kartais sunku išbūti mokykloje, nes joje daug triukšmo, tad grįžusi stengiasi pailsėti, pabūti viena ir su niekuo nebendrauti, kartais pamiegoti ar pasivaikščioti parke. Itin jautriems vaikams reikalingos dažnesnės pertraukos, tylos pauzės ir rami aplinka. Gavę galimybę pasitraukti ir pailsėti, jie lengvai atsigauna. |
| Empatija (emocinė reakcija) | Kitų jausmų atpažinimas padeda geriau suprasti kitų žmonių ketinimus ir išgyvenimus, atjausti ir suteikti paramą. Pavyzdžiui, šešiametė Adelė nuliūsta, jei kitiems draugams liūdna. Dėmesingumas emocinėms reakcijoms. Jautrūs žmonės emocingiau reaguoja ir į teigiamus (sėkmės laukimą, pasitenkinimą, džiaugsmą ir pan.), ir į neigiamus dalykus (nelaimę, netektį, nepasisekimą ir pan.). |
| Jautrumas (subtilybių jautimas) | Suprantamas kaip gebėjimas pastebėti net mažiausius dalykus, kuriuos kiti pražiūri, o tai yra didelis pranašumas daugelyje situacijų. Ne pačios juslės (akys, nosys, ausys) kuo nors ypatingos, o aktyvesnės smegenų sritys, atliekančios sudėtingesnį informacijos apdorojimą ir gebančios suprasti subtilią reiškinių, garsų ir vaizdų prasmę. Pavyzdžiui, atėję į klasę visi vaikai užsiima juos dominančiais dalykais, o devynmetis Jonas gali akimirksniu pajusti tvyrančią nuotaiką, oro šviežumą ar troškumą, pamerktų gėlių kvapą, mokytojos asmenines savybes ir pan. Jei aplinka jam atrodys priešiška, jis nuspręs būti atsargesnis ir kai ko vengti. |
Patarimai, kaip naudotis skaitymo įrankiu KNYGŲ SMAKAS - Skaitymas Vaikams - Mokykla HEROJUS
Jautrumas kaip stiprybė: mitų perrašymas
Ar kada teko girdėti mitą apie garsų graikų karį Achilą? Jo motina deivė Tetidė, norėdama apsaugoti savo sūnų nuo pažeidžiamumo ir mirties, maudydavo jį stebuklingoje Hado karalystės upėje Stikse. Ilgainiui visas Achilo kūnas tapo tvirtas ir stiprus, išskyrus kulną, už kurio motina jį laikydavo maudynių metu. Atrodo, šis mitas bando išmintingai perspėti, kad net ir stipriam žmogui pažeidžiama vieta ar silpnybė gali tapti pražūtinga. Panašiai mes linkę galvoti apie lengviau pažeidžiamus ir jautrius vaikus - manome, kad jų jautrumas yra silpnybė. Nieko keista, nes šiems mažyliams reikia daugiau dėmesio - jie neramūs, dirglūs, sunkiau auklėjami, labiau nerimauja naujose situacijose, sunkiau užmiega arba miega itin jautriai. Psichologijos profesorius Jay Belsky siūlo iš naujo pasigilinti į Achilo mitą ir perrašyti jo pabaigą. Kognityvinės psichologijos atstovai tai vadina „performulavimu“ arba „nauju įrėminimu“ (angl. reframe), t. y. įsivaizduokime, kad Achilas niekada nedalyvavo mūšiuose, o pats atsiskleidė bėgimo maratonuose, kur jo kulnas tapo stiprybės šaltiniu. Jei manome, kad graikų mitas tikrovės neatspindi, atkreipkime dėmesį į australo Nicko Vujiciciaus gyvenimą. Jis gimė be rankų ir kojų, o ši fizinė negalia, regis, turėjo tapti jo pražūtimi. Tačiau jis perrašė savo negalią, kartu ir savo likimą. Gebėjimo naujai pažvelgti į jautrius vaikus ypač reikia juos auginantiems tėvams.
Dauguma vaikų, susidūrę su nesėkmėmis, greitai atsigauna, t. y. išsiskiria psichologiniu atsparumu. Parvirtęs, užsigavęs ar pabartas vaikas dažniausiai kremtasi trumpai ir greitai vėl ima žaisti. Nuo gimimo jautriems vaikams maža nesėkmė ar piktesnis mokytojos žvilgsnis gali būti tikra tragedija, kuri nuspalvins visą jų dieną. Šiems vaikams reikia paramos, rūpesčio, pozityvaus auklėjimo, atjaučiančios priežiūros, atsiliepimo į jų poreikius ar bent jau neutralaus reagavimo, kad jaustųsi ramiai ir saugiai. Nejautrių ar labai griežtų tėvų šeimoje augantys jautrūs vaikai yra diskriminuojami, apleisti, skriaudžiami, juos tai paveikia labiau nei nejautrius vaikus - jie tampa agresyvesni, neramūs arba nepaklusnūs. J. Belsky tyrimai rodo, kad tokiems vaikams iškyla didžiausia rizika susirgti psichikos ligomis ar patirti elgesio problemų, palyginti su kitais nejautriais vaikais, net ir augusiais tomis pačiomis sąlygomis. Kita vertus, būtent jautrūs mažyliai yra imlesni mokymams, todėl, laiku atkreipus dėmesį į susikrimtusį jautrų vaiką, galima sėkmingai jam padėti. Jautrumas yra įgimta savybė. Tai patvirtina identiškų dvynių, kurie po gimimo buvo atskirti, tyrimai. Augdami jie elgėsi labai panašiai ir tai mokslininkams leidžia daryti prielaidą, kad elgesys bent jau iš dalies nulemtas genetiškai.
Kaip padėti itin jautriam vaikui atskleisti savo potencialą?
Tai, ar vaikų jautrumas bus suvoktas kaip problema, ar kaip pranašumas, labai priklauso nuo tėvų požiūrio ir tėvystės įgūdžių. Labai jautrių vaikų pasitikėjimo savimi stiprinimas yra esminis jų emocinio ir socialinio vystymosi aspektas. Šie vaikai dažnai susiduria su iššūkiais, kuriuos sukelia didelis jautrumas dirgikliams. Jautrūs vaikai gali išsiugdyti atsparumą, sumažinti patiriamą jautrumą ir įgyti pasitikėjimo savimi. Atminkite, kad pasitikėjimo savimi ugdymas yra nuolatinis procesas, o kiekvienas vaikas yra unikalus.
- Jautrumą suvokime kaip dovaną. Jei vaikas dažnai verkia, būna nuošalyje ar vengia kokių nors situacijų, nė patys nepajuntame, kaip pradedame pykti ir susierziname. Daug naudingiau jautrų vaiką suvokti ne kaip ydingą, o kaip turintį ypatingą dovaną, galinčią padėti jam atsiskleisti kaip kūrybingam menininkui, išradėjui ar moraliniam visuomenės lyderiui ir pan.
- Priimkime vaiką tokį, koks jis yra. Tai padarę tėvai ne tik pajunta vidinį išsilaisvinimą, bet išsilaisvina ir vaikas, nes nebesijaučia spaudžiamas būti kitoks. Priešingai, bandydami pakeisti vaiką, padaryti jį ne tokį jautrų ar tokį kaip visi, laužome jo natūralią prigimtį.
- Taikykime švelnią discipliną. Net jei vaikas labai jautrus, tai dar nereiškia, kad reikia nuolaidžiauti. Jam taip pat reikia aiškių ribų, tačiau jos turi būti nustatomos švelniai, gerbiant vaiką ir jo poreikius. Pavyzdžiui, kai ateina Kornelijos laikas miegoti, o ji priešinasi, mama pagarbiai pasako: „Matau, kad žaidi įdomų žaidimą. Aš suprantu, kad norėtum tęsti, tačiau jau laikas ruoštis miegoti ir pailsėti. Esame sutarusios, kad 21 valandą jau gesinsime šviesą. Jei nori, kad iki tol dar paskaityčiau pasaką, dabar pats laikas praustis, valytis dantis ir susišukuoti. Ką renkiesi?“ Toks pavyzdys visada yra geriau už šaukimą ar vertimą miegoti.
- Bendradarbiaukime. Jautrūs vaikai ramiau reaguoja, kai yra prašomi ką nors padaryti ir į juos žiūrima kaip į partnerius. O griežti reikalavimai kaip tik gali paskatinti tokį vaiko elgesį, kokio stengiamės išvengti, pavyzdžiui, verkimo, šaukimo, užsisklendimo, pykčio proveržio ar kitokių emocijų nevaldymo ir pan.
- Padėkime atrasti ramybės oazę. Šiems vaikams svarbu pailsėti. Jiems reikalinga erdvė, kurios garsai, vaizdai, kvapai, spalvos, baldai, jų išdėstymas ir kitos detalės jų nedirgintų, o veiktų atpalaiduojamai bei raminamai. Pavyzdžiui, jautraus aštuonmečio Mato geriausia poilsio vieta - namelis medyje, kurį jis susikalė su tėčiu, o mama padėjo įsikurti.
- Priimkite vaiko emocijas: pripažinkite ir priimkite itin jautraus vaiko išgyvenamus jausmus, mokykite, kad visos emocijos yra reikšmingos ir jas reikia išgyventi.
- Daug dėmesio skirkite vaiko miego rutinai: itin jautriam vaikui dažnai reikia daugiau miego nei įprasta jo bendraamžiams.
- Mokykite kurti ribas ir pasakyti ,,Ne“: itin jautriam asmeniui labai sunku pasakyti žodį ,,Ne“. Mokykite vaiką vertinti savo emocinę ramybę.
- Pritaikyta mokymosi aplinka: sukurkite vaikui kuo palankesnę mokymosi aplinką.
Jautrūs vaikai yra drąsūs ir talentingi, svarbiausia nespręsti apie žuvį pagal jos mokėjimą važiuoti dviračiu. Savimi pasitikintis jautrus vaikas mokės išnaudoti savo jautrumą. Galbūt vieną dieną jis taps talentingu menininku ar mokslininku, bus atsakingas darbuotojas ar rūpestingas tėvas, turės išskirtinį vidinį pasaulį, atjaus žmones ir gyvūnus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
