Barankos kūdikiams: kada ir kokias rinktis?
Tinkama kūdikio mityba yra labai svarbi, norint užtikrinti jo gerą sveikatą ateityje.
Kūdikio mitybos pagrindai
Motinos pienas - pagrindinis ir tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas. Kūdikis turėtų būti maitinamas tik motinos pienu iki 4 mėn. (17 sav.), pageidautina iki 6 mėnesių. Mamos pienas, kaip pagrindinis maistas, kūdikiams yra iki 1 metų. Mamos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui.
Besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas. Šis maistas visuomet šiltas, paruoštas ir prieinamas. Mamos pienas yra nepakeičiamas dėl jo sudėtyje esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui. Jis saugo mažylį nuo įvairių ligų ir užtikrina gerą sveikatą ateityje. Motinos pieno negali pakeisti jokio kito žinduolio ar augalinės kilmės pienas, nes jų sudėtis neatitinka kūdikio poreikių.
Kūdikį žindyti reikia pagal jo poreikius, vidutiniškai 6 - 8 (naujagimį 8 - 12) kartus per parą. Kuo dažniau matysite, girdėsite, liesite ir žindysite savo mažylį, tuo daugiau pieno gaminsis. Žindanti mama privalo tinkamai maitintis ir gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus per dieną). Žindant kūdikį susidaro stiprus emocinis ryšys tarp motinos ir mažylio. Mažylis jaučiasi saugus, o mamos organizmas greičiau atsigauna po ilgo nėštumo ir varginančio gimdymo.
Jei mažylis patenkintas, linksmas ir gerai auga, vadinasi, jis gauna pakankamai maisto. Jei pieno neužtenka, kūdikis dažnai verkia, nustoja šlapintis ir tuštintis, neauga svoris. Prieš nutraukiant žindymą ar keičiant kūdikio mitybą, derėtų pasitarti su gydytoju arba slaugytoja.
Vitaminas D užtikrina tinkamą vaiko augimą, taisyklingą laikyseną, sveikus dantis. Jeigu mažylis žindomas (ir nėštumo, ir žindymo metu mama turi vartoti vitaminą D) vitamino D lašiukai 500 - 1000 TV/d skiriami nuo 3 savaičių iki 1,5 metų. Dėl tikslios vitamino D dozės būtina pasitarti su gydytoju. Jeigu kūdikis maitinamas dirbtinai, mišinyje esančio vitamino D turėtų pakakti, bet svarbiausiai stebėti, ar neatsiranda rachito simptomų. Dėl papildomo vitamino D skyrimo reikėtų pasitarti su gydytoju. Pertrauka daroma tik per saulėtus vasaros mėnesius, kai daug laiko praleidžiama lauke, arba per keliones į saulėtus kraštus. Kokį vitamino D preparatą rinktis, - patars jūsų gydytojas.
Kol mažylis tik žindomas, mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas. Žindimo pradžioje piene yra daugiau vandens, ir tai užtikrina reikalingą skysčių kiekį. Žindimo pabaigoje kūdikis gauna riebesnio pieno, kuris jį pasotina. Esant karštoms dienoms, arba jeigu kūdikis nori, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens. Įvedus papildomą maistą, po truputį reikėtų pratinti ir prie vandens gėrimo. Atsigerti duokite po valgio. Iki 6 mėn. patariama duoti virinto atvėsinto vandens, vyresniems kūdikiams vandens virinti nereikia. Prieš duodant gerti vandens iš čiaupo, rekomenduojama patikrinti vandens sudėtį ir kokybę. Tinkamiausias kūdikiams ir vaikams gėrimas yra švarus vanduo!
Sultys ir kiti saldinti gėrimai nerekomenduojami vaikams iki dvejų metų, o vyresniems yra ribojami. Jeigu jau duodamos sultys, tai ne daugiau nei stiklinė (240 ml) per savaitę. Vertėtų palaukti, kol vaikas išmoks gerti iš puodelio. Nei iš buteliukų, nei iš mokomųjų (su snapeliu ir kitokių) puodelių sulčių ir kitų saldintų gėrimų gerti nerekomenduojama. Jeigu nusprendėte sulčių duoti, jos turėtų būti spaustos namuose, o jeigu pagamintos pramoniniu būdu, tuomet turi būti skirtos tik kūdikiams. Taip pat rekomenduojama sultis (ir šviežiai spaustas) skiesti vandeniu - bent per pusę. Nevertėtų sulčių duoti prieš maitinimą, nes sultys mažina apetitą.
Jeigu norite duoti mažyliui arbatos, ji turėtų būti skirta jūsų mažylio amžiui. Labai svarbu atkreipti dėmesį į arbatos sudėtį, kad nepakenktumėte vaiko sveikatai. Jei duosite naminių žolelių arbatos, neįmanoma nuspėti, kokia yra tiksli tokios arbatos sudėtis, ar veikliųjų medžiagų kiekis nebus per didelis kūdikiui. Nerekomenduojama sudėtinė dalis - pankolis! Estragolis, pagrindinis pankolio elementas, buvo identifikuotas kaip estrogenas ir galimas kancerogenas esant hormonų sutrikimui. Šis mišinys, jei vartojamas dideliais kiekiais, gali būti nesaugus ir suaugusiesiems, ir kūdikiams.
Kartais vietoje mamos pieno, kūdikiai maitinami mišiniais. Tokio maitinimo priežastys gali būti kelios: medicininės aplinkybės, kai mamos ar naujagimio sveikatos būklė neleidžia maitinti krūtimi, nepakankamas motinos pieno kiekis, mama negali nuolat būti su kūdikiu, o ištraukto pieno neužtenka arba jei pats vaikas atsisako maitintis krūtimi.
Pirkite mišinius specializuotose vaikiškų prekių parduotuvėse arba kitose patikimose prekybos vietose ir visuomet atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką ir pakuotės vientisumą. Atidarytą mišinio pakuotę laikykite vėsioje, sausoje vietoje, ne ilgiau kaip tris savaites. Būtinai nusiplaukite rankas prieš ruošiant mišinį ir maitinant kūdikį. Buteliukai naujagimiams turi būti sterilizuojami ir laikomi uždarose vietose, kad išvengti dulkių ir nešvarumų patekimo. Mišinį ruoškite tik prieš pat kūdikio maitinimą, vandens temperatūra turėtų būti maždaug 37-40 °C. Mišinys turi būti ruošiamas naudojant virintą arba filtruotą vandenį. Paruoštus mišinius šaldytuve reikia laikyti ne ilgiau kaip 12 valandų, kambario temperatūroje - ne ilgiau kaip 2 valandas. Maitinant kūdikį laikykite buteliuką 45 laipsnių kampu, buteliuko žindukas turi būti užpildytas mišiniu. Naudokite vienos rūšies mišinius - norint pereiti prie kito tipo mišinių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Papildykite kūdikio mitybą vandeniu, maždaug 80-100 ml per dieną. Geriausia duoti virintą arba filtruotą kambario temperatūros vandenį, maždaug 1-1,5 valandos po maitinimo. Jei po maitinimo buteliuke liko mišinuko, jį reikia išmesti ir nepalikti iki kito maitinimo.
Žindukas. Ant žinduko pakuotės dažniausiai nurodomas amžius, kuriam jis skirtas, tad išsirinkti tinkamą nebus labai sunku. Ką tik gimusiam kūdikiui reikia rinktis žinduką su maža skylute, kad valgydamas jis neužspringtų. Tačiau žinduko skylutė neturėtų būti per maža, kadangi mažyliui gali būti per sunku žįsti, jis greitai pavargs ir gali atsisakyti valgyti. Medžiaga. Čia tėvai turi dvi galimybes - pirkti žinduką, pagamintą iš latekso arba silikono. Latekso žindukai yra minkštesni, todėl puikiai tinka naujagimiams, tačiau neretai gali sukelti alerginę reakciją. O silikoninis yra elastingesnis, tačiau tai užtikrina jo tvirtumą ir neleidžia jam sulipti. Silikoniniai žindukai yra hipoalergiški, beskoniai ir bekvapiai. Silikoniniai žindukai tinka kūdikiams nuo 1 mėnesio amžiaus. Tėkmės greitis. Žindukai taip pat skiriasi pagal tėkmės greitį. Yra žindukai skirti naujagimiams - jie minkšti, lėto tekėjimo. Kiek vyresniems, 3 mėnesių kūdikiams tinka vidutinis tėkmės greitis, o vyresniems nei 6 mėnesių kūdikiams galima rinktis greitos tėkmės žinduką. Forma. Geriausias pasirinkimas yra anatominiai žindukai, kurie savo forma primena moters spenelį. Be to, toks žindukas verčia kūdikį kiek pasistengti, kad gautų pieno. Apsauga nuo dieglių. Kūdikiui valgant, kartu su pienu į skranduką patenka šiek tiek oro, todėl atsiranda pilvo diegliai. Žindukas su specialiu vožtuvu leidžia orui laisvai cirkuliuoti buteliuke ir taip padeda išvengti pilvo dieglių.
Buteliuko forma ir dydis. Buteliuko formą rinktis reikia pagal patogumą. Verta atkreipti dėmesį į buteliukus su nuimamomis rankenėlėmis, jie puikiai tinka kūdikiams, kurie pradėjo rodyti savarankiškumą valgydami. Buteliuko tūris turi būti parenkamas pagal kūdikio amžių ir maisto kiekį, kurį jis gali suvalgyti vieno maitinimo metu. Naujagimiui vienam maitinimui reikia 90-120 ml mišinio, tad puikiai tinka 150ml tūrio Medela buteliukai, o nuo 3 mėnesių maisto kiekis gali būti nuo 120 iki 200 ml. Kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau maisto jam reikia, todėl su laiku reikia įsigyti vis didesnį buteliuką. Taip pat verta atkreipti dėmesį į buteliuko kaklelį. Buteliukai kūdikiams gali būti su plačiu arba siauru kakleliu. Buteliukams siauru kakleliu lengviau išsirinkti žinduką, tačiau į buteliuką su plačiu kakleliu daug patogiau pilti mišinuką, be to, jį lengviau išplauti. Apsauga nuo dieglių. Daugelis tėvų susiduria su kūdikių diegliais, kuomet mažylį kankina pilvo skausmai. Toks skausmas atsiranda dėl netyčia su maistu patekusio oro. Siekiant to išvengti, gaminami specialūs buteliukai kūdikiams su Anti-Colic sistema. Philips Avent buteliukai turi specialų vožtuvą, esantį ties žinduko apačia, tad valgant oras patenka į buteliuką, o ne į kūdikio pilvuką ir taip apsaugo nuo dieglių. Buteliuko medžiaga. Buteliukai kūdikiams gali būti stikliniai, plastikiniai arba silikoniniai. Stikliniai buteliukai naujagimiams laikomi ekologiškiausiais. Jie pagaminti iš karščiui atsparaus stiklo, todėl nereikės jaudintis, kad jie skils, jei skystis bus per karštas. Stiklinius buteliukus lengva valyti ir prižiūrėti. Tačiau yra ir trūkumų - jie yra sunkūs, sunkiai įšyla ir gali dužti. Plastikiniai buteliukai yra, ko gero, populiariausias pasirinkimas. Jie lengvi ir saugūs naudoti, buteliukuose, pagamintuose iš kokybiškų medžiagų, nėra bisfenolio A. Tokie buteliukai gali atlaikyti aukštą temperatūrą ir nesideformuoja, net jei į juos pilamas verdantis vanduo. O silikoniniai buteliukai yra populiarūs, nes yra lengvi ir gali būti naudojami tirštesniam maistui. Į silikoninius buteliukus galite dėti košę ar tyrelę.
Kada pradėti duoti barankų ir kokias rinktis?
Maždaug pusės metų kūdikis pasirengęs atrasti naujų skonių ir patirti naujų įspūdžių. Atėjo laikas imti į delniuką šaukštą ir ragauti naujo maisto. Deja, tai gali būti ne taip ir paprasta. Pieno skonis kūdikiui yra malonus ir pažįstamas, todėl naujovių vengiantis mažylis gali nenorėti nieko kito. Tėveliai turi būti atkaklūs - jei kūdikis pirmą kartą atsisakys ragauti naujo maisto, reikia vis tiek siūlyti jam paragauti, jei prireiks, net dešimt ar daugiau kartų.
ATMINKITE! Neverta pernelyg ilgai atidėlioti papildomo maisto įtraukimo į kūdikio valgiaraštį. 4 - 6 mėnesių mažyliai lengviau pripranta prie naujų skonių (papildomo maisto siūlykite ne anksčiau kaip 17 ir ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę). Tą patį galima pasakyti ir apie įvairios konsistencijos maistą.
Nėra griežtų rekomendacijų, nuo kokio maisto geriausia pradėti papildomą maitinimą. Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų (ypač geležies), kurių nebepatenkina mamos pienas. Todėl pirmieji rekomenduojami įvesti maisto produktai būtinai turi turėti daug geležies ir būti lengvai pasisavinami.
Jeigu papildomo maisto jūsų mažyliui tenka pradėti duoti žiemą, kai nebėra šviežių daržovių, vertingesnis pasirinkimas būtų kruopos: grikiai, avižos. Po mėnesio galima pasiūlyti rugių, kviečių ir miežių. Nerekomenduojama per anksti (iki 4 mėnesių) arba per vėlai (po 7 mėnesių) įtraukti gliuteno turinčių produktų (kviečių, rugių, ryžių).
Jeigu yra šviežių daržovių sezonas, tuomet bulvės ir morkos - tinkami pirmieji produktai, nes jie saldūs ir bus mieliau priimti. Iš pradžių produktai duodami skystos tyrelės pavidalu. Daržoves reikia nulupti, supjaustyti mažais gabaliukais ir išvirti nedideliame vandens kiekyje. Išvirtos arba garuose pagamintos daržovės nukošiamos ir sutrinamos trintuvu arba sumaigomos šaukštu per sietą. Kai daržovės jau tapo kasdieniu kūdikio maistu, galite jam duoti vaisių ir uogų.
PATARIMAS! Mėsa - puikus baltymų ir geležies šaltinis, todėl ji būtina kūdikiui nuo 4 - 6 mėnesių. Net ir tuomet, kai kūdikiui užtenka mamos pieno, o svoris auga gerai, nuo 6 mėnesių vertėtų įvesti mėsą. Pirma kūdikio mėsytė galėtų būti triušiena ar veršiena (dėl puikiai pasisavinamos geležies). Taip pat tinka neriebi kiauliena, jautiena, kalakutiena ir aviena. Jei kūdikis nėra alergiškas vištienai ir žuviai, šie produktai puikiai tinka mitybos racionui paįvairinti. Puikus geležies šaltinis yra kepenys, kurias galima įtraukti į kūdikio racioną nuo 9 mėnesių. Gerai duoti kūdikiui kepenų kartu su daržovių tyre, po 1 - 2 šaukštus 1 - 2 kartus per mėnesį. Norint išvengti geležies trūkumo sukeltos anemijos, pakanka nedidelio mėsos kiekio per dieną. Užtenka vaiko delniuko dydžio mėsos gabaliuko (apie 50 g).
Žuvis - tai reikalingas produktas, puikus baltymų, nepakeičiamų riebalų rūgščių ir mineralinių medžiagų šaltinis. Jos galima duoti 1 - 2 kartus per savaitę, pakankamas kiekis - vaiko delniuko dydžio gabaliukas. Pradėti galima nuo liesos gėlavandenės žuvies, vėliau įtraukti kitas rūšis.
Kūdikio maistas turi būti be papildomai pridedamo cukraus ir druskos, taip mažylis jaus tikrą maisto skonį. Jei vengsite druskos ir cukraus, vaikas ateityje bus sveikesnis. Kūdikiui netinka saldinti gėrimai. Ryžių pienas netinka kūdikiams ir vaikams dėl jame galimai esančio arseno, kuris priskiriamas kancerogenams bei yra pavojingas sveikatai ir gyvybei.
Kūdikiui netinka įvairios dietos, liesi maisto produktai. Iki 2 metų riebalai vaikams neribojami, kadangi pagrindinę energiją jie gauna būtent iš jų.
Kiaušinio baltymas kūdikiui labai naudingas, bet gali sukelti ir alergiją. Kiaušinio trynio sudėtyje yra naudingų riebalų rūgščių, būtinų smegenų vystymuisi ir regėjimui. Pagal naujas rekomendacijas, kūdikiui gerai išvirto kiaušinio galima duoti ragauti 5 - 6 mėnesių. Kūdikiai, kuriems kiaušinis įvestas vėliau, dažniau susiduria su alergija kiaušiniui.
Pieno produktai, kaip papildomas maistas, tinka, kai kūdikis jau valgo mėsą ir žuvį, maždaug 9 mėnesį. Geriau pasisavinami ir virškinami rauginti ir fermentuoti pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtas, kefyras, rūgpienis, grietinė. Varškės pasiūlyti patartina pripratinus prie jogurto. Varškės sudėtyje yra labai daug baltymų, nederėtų jos duoti per daug - užtenka 20 - 50 gramų per parą. Karvės pienas netinkamas pakaitalas mamos pienui ar adaptuotam pieno mišiniui. Karvės piene yra per daug baltymų, riebalų, o geležies - per mažai. Per didelis baltymų kiekis kūdikio racione turi įtakos nutukimui ateityje. Vaikai, į kurių racioną karvės pienas buvo įtrauktas per anksti, linkę į anemiją, atsirandančią dėl geležies trūkumo. Jeigu kūdikis nėra alergiškas karvės pieno baltymams, nedideliu pieno kiekiu galima skaninti namie gaminamus patiekalus. Tačiau kaip pagrindinis gėrimas karvės pienas netinka iki 1 metų.
Nurodyti maisto kiekiai yra labai apytiksliai. Kūdikiai yra labai skirtingi ir patys pasirenka jiems reikiamą maisto kiekį kiekvieno valgymo metu.
Alergiją gali sukelti bet koks maisto produktas. Dažniausiai kūdikiams ir mažiems vaikams alergiją sukelia karvės pienas, kiaušiniai, soja, žuvis, žemės riešutai, riešutai, kviečiai. Jei alergijos maistui požymiai pasireiškia maitinant krūtimi, šiuo atveju alergiją gali sukelti alergenai, kurių vaikas gauna su motinos pienu. Tokiu atveju mamai reikia vengti produktų, sukeliančių kūdikiui alergiją. Svarbu žinoti, kad nėra reikalo atidėti šių produktų įvedimo į racioną. Tyrimai rodo, kad vėlyvas galimai alergiją sukeliančių produktų įvedimas į racioną alergijos rizikos nesumažina. Jeigu kūdikis yra alergiškas ar yra žinoma alergija šeimoje, alergeniškus produktus į racioną reikia įtraukti pasitarus su vaikų alergologu.
Jeigu pasirinkta vegetarinė, o ypač veganinė, mityba, kūdikiui ir mamai reikalinga akyla ir nuolatinė gydytojo priežiūra, kad netrūktų jokių būtinų maisto medžiagų. Vitamino B12 trūkumas neleidžia normaliai augti kūdikiui, trukdo vystytis smegenims ir gali baigtis mirtimi. Veganinės dietos nėra rekomenduojamos vaikams, ypač įvedant papildomą, naują maistą. Veganė nėščioji ir žindyvė privalo vartoti maisto papildų ir nuolatos stebėti vitaminų B12, B2, A ir D kiekius.
ESPGHAN rekomenduoja papildomą maitinimą pradėti ne anksčiau kaip 17 savaitę, bet ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę (ESPGHAN, 2017). Iš pradžių duoti tik vieną valgomąjį šaukštą (15 ml) naujo maisto. Svarbu stebėti, ar maistas tinka kūdikiui. Iš pradžių kūdikis valgo tik po kelis šaukštus papildomo maisto, todėl daug jo lieka. Likutį galima įdėti į šaldiklį. Atšildyti maistą reikėtų lėtai, šaldytuve. Antra kartą maisto užšaldyti negalima. Norėdami pašildyti maistą, įstatykite indą su maistu į dubenį ar puodą su šiltu vandeniu ir leiskite maistui sušilti. Norimą kiekį košės švariu šaukštu įdėkite į kūdikio lėkštę. Likusią stiklainyje košę sandariai uždarykite dangteliu ir dėkite į šaldytuvą, laikykite iki 2 jų parų. Maitinant tiesiai iš stiklainio, maisto likutį reikia išmesti, kadangi į jį pateko mažylio seilių.
Dabar apie barankas. Baranka barankai nelygu - tai yra kepinys, kuriame yra mielės, cukrus, kai kada dedami konservantai, kad jos ilgiau išliktų skanios ir šviežios. Kadangi suaugusiems tokie produktai yra ribojami, nes tai greitas ir nelabai naudingas angliavandenis. Šiaip viskas su saiku yra normalu, bet saikas kūdikiui yra kiek? viena? dvi? ar tiek jie nori? Taip pat klausimas, kokia nauda iš jų?
Daugelis tėvų duoda barankų kaip kramtuką. Kai kuriems vaikams jos patinka, jie jas čiulpia. Tačiau verta žinoti, kad nuo barankų vaikams gali kietėti viduriai. Jei renkatės tarp paprastos barankos ir, pavyzdžiui, varškės sūrelio, kurio sudėtyje mažai varškės ir daug kitų priedų, paprastesnė baranka gali būti geresnis pasirinkimas. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad tai nėra pats sveikiausias pasirinkimas.
Jei norite duoti vaikui kramtuką, galite pabandyti išdžiovinti juodą duoną. Taip pat galima rinktis nesaldintas kukurūzų lazdeles. Duoniukai nėra labai geras pasirinkimas, nes juose gausiai naudojamos sėlenos skatina greitą maisto judėjimą žarnynu ir mažylis gali nespėti pasisavinti visų reikalingų medžiagų (išimtimi galėtų būti kūdikiai, kuriems kietėja viduriai).
Nereikia jokių barankų, sausainių ir pan. nesamonių. Galima juoda duona padžiovinti ir puikus kramtukas gaunasi. Nuo 5 mėnesių amžiaus barankos netinka.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kūdikį iki 6 mėnesių tik žindyti, o pagal Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugijos (ESPGHAN) rekomendacijas kūdikį primaitinti reikia pradėti 17-26 savaitę. Kai primaitinti pradedama anksčiau arba vėliau, tai gali neigiamai veikti vaiko sveikatos būklę. Pernelyg ankstyvu primaitinimu laikomas primaitinimas, kai kūdikiui dar nėra keturių mėnesių.
Pirmasis produktų grupių, kurie rekomenduojami pradedant primaitinti sveikus kūdikius tuo atveju, jeigu vystymasis vyksta ir svoris didėja optimaliai, yra daržovės: moliūgai, brokoliai, žiediniai kopūstai, bulvės. Vilkinti. Kiekvienai daržovei reikia skirti nuo trijų iki penkių dienų, kad būtų galima tiksliai įvertinti kūdikio reakciją į naują produktą. Kai kūdikis jau primaitinamas trimis arba keturiomis daržovėmis, galima mėginti duoti vaisių. Garuose virto obuolio, slyvos, banano. Po vaisių galima duoti ir produktų iš grūdų. Viena iš pirmųjų, kuri rekomenduojama, yra ryžių, kukurūzų, grikių arba sorų košė. Ji yra be glitimo ir retais atvejais sukelia alergiją. Nuo 6 mėn., jei kūdikis jau gauna vaisių, daržovių ir produktų iš grūdų, rekomenduojama po truputį pridėti riebalinių medžiagų, pavyzdžiui, įlašinti kelis lašus alyvuogių aliejaus į daržovių tyrę. Po košių iš grūdų galima pradėti duoti mėsos. Pirmus kartus primaitinant mėsa, labiausiai tiktų veršiena, triušiena ar kalakutiena. Žinoma, vėliau mažylis po truputį galės pradėti valgyti ir vištieną, jautieną bei kiaulieną. Nuo 8 mėn. amžiaus rekomenduojama pradėti duoti žuvies, pavyzdžiui, menkės, cheko, ešerio, upėtakio, lašišos. Kiaušinio trynio rekomenduojama pradėti duoti nuo 6-7 mėn. amžiaus, pridedant jo į košę, kurios kūdikis jau yra ragavęs, tuomet kūdikis su maistu gaus riebaluose tirpių vitaminų. Pieno produktus į racioną galima įtraukti nuo 8-10 mėnesių, pradedant nuo tokių produktų kaip sviestas, kefyras, jogurtas be priedų arba varškė. Gryną karvės pieną galima mėginti duoti nuo vienerių metų amžiaus. Kai sueina vieneri metai, mažylį galima pradėti maitinti prie bendro stalo, žinoma, jeigu šeimoje laikomasi sveikos mitybos principų ir gaminami mažyliui tinkami patiekalai. Geriausia būtų, jeigu maistas būtų paruošiamas maitinimui kiekvieną kartą atskirai, bet jeigu tai neįmanoma, pavyzdžiui, išvykus į kelionę, galima paimti paruoštų tyrių.
Vaikučiui esant daugiau nei 1 m. Pasidalinusi augalinių gėrimų vaikams apžvalga sulaukiau daugybės klausimų, kada ir kokį pieną duoti kūdikiams ir mažiems vaikams. Nors šiandien informacijos turime labai daug, didžioji dalis patarimų yra apipinti mitais ir skiriasi kaip diena ir naktis. Todėl puikiai suprantu būsimų ir esamų naujų tėvelių pasimetimą ieškant patikimos informacijos. Norėdama išvengti sugedusio telefono efekto „kažkas kažkur sakė“ arba „bet mes tai taip darėm“ nusprendžiau peržiūrėti oficialias rekomendacijas, jas susisteminti ir sudėti į vieną praktišką ruošinuką būsimiems tėvams. Ne visi gėrimai tinka kūdikiams ir mažiems vaikams. Taigi, koks pienas ir kada, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos, JK sveikatos departamento (angl. Mano minėtos sveikatos organizacijos rekomenduoja išimtinį kūdikių žindymą pirmuosius 6 kūdikio gyvenimo mėnesius. Išimtiniu žindymu laikomas kūdikio maitinimas mamos pienu neduodant jokio kito papildomo maisto ar gėrimų. Nuo 6+ mėnesių rekomenduojamas primaitinimas, kai į kūdikio racioną įtraukiamas kietas maistinėmis medžiagomis turtingas maistas kartu su toliau tęsiamu žindymu. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kūdikių žindymą iki 2 metų ar ilgiau, su sąlyga, kad to abipusiai nori mama ir vaikas. Motinos pienas yra ne tik maistingas, bet taip pat unikaliai tinkantis žmogaus kūdikiui. Dalykai, kuriuos svarbu apsvarstyti. Nors medikų bendruomenė paprastai remia ir skatina žindymą, vis dėl to, visuomenė dažnai nesuteikia moterims tinkamos paramos. Kai moteris negali ar nenori žindyti rekomenduojamas pieno mišinys kūdikiams. Tai yra vienintelė tinkama motinos pieno alternatyva pirmuosius 12 kūdikio gyvenimo mėnesių. Kūdikių mišiniai, pagaminti iš modifikuoto karvės pieno, yra dažniausiai rinkoje randami mišiniai kūdikiams, tačiau ožkų pieno pagrindu pagaminti mišiniai taip pat yra tinkama alternatyva, kadangi jie gaminami pagal tuos pačius mitybos standartus, kaip ir karvės pieno mišiniai. Ožkos pieno mišiniai nėra tinkami kūdikiams, kurie yra alergiškiems karvės pieno baltymams, nes juose esantys baltymai yra labai panašūs į karvės pieno baltymus. Sojos pagrindu pagaminti kūdikių mišiniai nerekomenduojami vartoti jaunesniems nei 6 mėnesių kūdikiams. Vyresniems nei 6 mėnesių kūdikiams tokie mišiniai turėtų būti vartojami tik prižiūrinčio asmens sveikatos specialisto sprendimu. Karvės pienas nedideliais kiekiais gali būti naudojamas gaminant maistą arba maišomas su maistu (pvz., grūdų ar daržovių košėje, padažuose) nuo maždaug 6 mėnesių, tačiau jo negalima gerti kūdikiams iki 12 mėnesių amžiaus, kaip pagrindinio gėrimo, pakeičiant motinos pieną arba kūdikių mišinį. Ožkos ir avies pienas taip pat netinka vaikams iki 12 mėn. Svarbu. Skirtingų maisto produktų pašalinimas (priverstinis arba savanoriškas) iš vaiko raciono sukelia skirtingus iššūkius. Kai iš savo vaiko mitybos pašalinate maistą ar kelis maisto produktus svarbu užtikrinti, kad būtų patenkinti vaiko mitybiniai poreikiai. Ožkos ir avies pienas, jei pasterizuotas, gali būti duodamas vaikui nuo 12 mėn. Nuo 12 mėn. Liesas pienas (1 proc. Kūdikiams ir mažiems vaikams iki 5 metų negalima duoti ryžių gėrimų dėl juose esančio didelio arseno kiekio. Arsenas natūraliai randamas aplinkoje ir gali patekti į mūsų maistą ir vandenį. Mažiems vaikams negalima duoti nepasterizuoto pieno, nes yra didesnė apsinuodijimo maistu rizika.
Lietuvoje kūdikių tyrelės įprastai nėra gardinamos druska, cukrumi ir prieskoniais. Druska. Iki vienerių metų kūdikis gauna pakankamai druskos su motinos pienu ar mišinuku, primaitinimui skirtas maistas neturėtų būti papildomai sūdomas, nes kūdikio inkstukai negali efektyviai iš organizmo pašalinti druskos pertekliaus. Cukrus. Dauguma vaikų labai mėgsta cukrų ir jo paragavę visada nori saldumo. Tai nėra vertingas maisto produktas, todėl jį į vaiko mitybą reiktų įvesti kuo vėliau. Norint leisti vaikui pasmaližiauti, geriau rinktis nedidelius kiekius vaisių ar uogų (taip pat ir termiškai apdorotų). Aliejus, sviestas. Riebalai yra būtini vaiko vystymuisi (ypač smegenų), jie suteikia sotumo jausmą ir padeda įsisavinti svarbius vitaminus. Be to, iš tiesų pagardina maistą! Prieskoninės žolelės. Kaip ir aliejus, sviestas, prieskoninės žolelės net ir labai paprastiems patiekalams suteikia daugiau skonio. Pavyzdžiui, smulkiai pjaustytos petražolės puikiai pakeičia druską. Kiti prieskoniai. Vaikai retai kada mėgsta ryškius, pikantiškus prieskonius, pavyzdžiui, pipirus, aitriuosius pipirus ar kario prieskonius, tad tėvai retai kada juos įtraukia į kūdikių mitybą.
Parengė vaikų gyd. Šį kartą norėčiau pakalbėti apie sveikų vaikų iki vienerių metų amžiaus tinkamą maitinimą. Maistas svarbus kiekvienai gyvai būtybei. Tai organizmo išgyvenimo šaltinis. Ką tik gimęs kūdikėlis pirmiausiai paguldomas ant mamos krūtinės, kad išgirdęs jos širdies plakimą, nurimtų ir pradėtų žįsti krūtį, kad pirmą kartą pasisotintų. Juk ne veltui sakoma, kad mamos pienas yra geriausias, tinkamiausias ir nepakeičiamas dėl savo unikalių savybių. Ligi šiol nėra sukurto analogo motinos pienui. Idealu, kai mama turi pakankamai pieno savo kūdikiui ir gali visiškai patenkinti jo maistinių medžiagų bei energijos fiziologinius poreikius. Tokiu atveju kūdikiui iki 6 mėnesių amžiaus papildomai nereikėtų duoti jokio kito maisto. Su mamos pienu kūdikis gauna ne tik maisto, bet ir skysčių. Deja, mama ne visada turi pakankamai pieno. Jei kūdikis maitinamas mišiniu, iki 4 mėnesių amžiaus papildomai nieko neduodama, kaip ir iki 6 mėnesių amžiaus matinant motinos pienu. Jei maitinama mišriai: mamos pienu ir mišiniu, tai kiekvieno maitinimo metu pirmiausia duodama motinos pieno, o po to maitinama mišiniu, kiek dar reikia. Iki kokio amžiaus reikėtų kūdikį maitinti motinos pienu, jei jo yra pakankamai? Pirmiausia, tai tik mamos ir kūdikio reikalas. Tik mama gali nuspręsti, kada atjunkyti kūdikį nuo krūties. Mano manymu, vyresnių nei vienerių metų amžiaus vaiko žindyti nebereikėtų. Jis jau gali valgyti šeimos maistą, atitinkantį tokio amžiaus vaiko maistinių medžiagų ir energijos fiziologinius poreikius. Bendra taisyklė pradedant papildomai maitinti: vienu kartu pradedama duoti po vieną naują produktą mažais kiekiais, per 3 dienas pasiekiant pilną porciją pagal amžiaus grupę. Patiekalai turi būti šviežiai pagaminti. Kaip vaikas jaučiasi pradėjus papildomai maitinti, stebima iki 5 dienų. Jei vaikas maistą toleruoja gerai, nėra jokių pašalinių požymių, pradedama duoti kitą produktą. Jei Pasireiškus naujo produkto netoleravimui (atpylinėja, pykina, vemia, vduriuoja, parausta veidas ar kūnas, išberia ir kt.), reikia nedelsiant nustoti maitinti šiuo produktu ir daugiau jo nebeduoti. Papildomai maitinti pradedama 5-ą arba 6-ą mėnesį daržovių tyre. Rekomenduojama pradėti nuo vienos rūšies daržovių, o ne nuo kelių daržovių mišinio (dėl produkto toleravimo). Geriausiai tinka tos daržovės, kurios auga mūsų klimatinėje juostoje. Po kelių savaičių galima pradėti duoti šviežių vaisių ir uogų. 7-ą mėnesį galima duoti raudonos mėsos, - tai geležies šaltinis. 8-ą mėnesį pradedamos virti kruopų košės. 10-12-ą mėnesį pradedam duoti rūgščių pieno produktų: jogurto, kefyro, varškės, varškės sūrio. 10-12 mėnesį galima pradėti duoti žuvį. Tinkamiausia yra virta, šutinta, troškinta neriebi žuvis.
Vyresnis kaip vienerių metų vaikas maitinamas 5 kartus per dieną. Antraisiais gyvenimo metais vaikas gali valgyti beveik visus produktus.
Pradėjus primaitinimą, gali pasikeisti kūdikio išmatų konsistencija ir tuštinimosi dažnis. Dar svarbu paminėti, kad žindant primaitinimą rekomenduojama pradėti vaikui sulaukus 6 mėn. amžiaus, tačiau ši gairė - apytikslė. Dažniausiai kaip pirmosios primaitinimo daržovės Lietuvoje imami šakniavaisiai (bulvės, morkos, pastarnokai), nuo primaitinimo pradžios taip pat tinka sviestinis moliūgas ir šparaginės pupelės. Nors vaikai vaisius dažnai labai mėgsta dėl juose esančio cukraus ir iš esmės juos toleruoja gerai, vaisius rekomenduojama įvesti po daržovių ir labai ribotais kiekiais, nes kitaip vaiką bus sunku įkalbėti valgyti daržoves. Pradėti reiktų nuo švelnaus skonio vaisių, turinčių palyginti nedaug cukraus. Paskiausiai reiktų įvesti daug rūgšties turinčias ir linkusias alergizuoti uogas ir vaisius. Praktiškai visas grūdines kultūras kūdikiams galima įvesti pirmaisiais primaitinimo mėnesiais. Gliuteno turinčius grūdines kultūras ir iš jų gaminamas kruopas bei makaronus, galima įvesti bet kada nuo 4 iki 12 mėn. Nors mėsa Vakarų šalyse nėra rekomenduojamas kaip pirmas pasirinkimas primaitinimui, mėsos rekomenduojama pradėti duoti jau 6-8 mėn. kūdikiui. Dėl žuvies nuomonių ir teorijų yra įvairių, tačiau šalių, kuriose žuvies vartojama gausiai, praktika rodo, kad žuvis yra tinkamas maistas kūdikiams. Nėra jokių duomenų, kad reikėtų atidėti kiaušinių įvedimą į kūdikio mitybą (išskyrus atvejus, kai pasireiškia alergija kiaušiniui), tiesiog reiktų pasirinkti tinkamą kiaušinio konsistenciją: 6 mėn.
Kada kūdikis pradeda valgyti kietesnį maistą, t.y. barankas, sausainius, jam gali prireikti kramtuko. Tokiu atveju galima duoti paprastų, nesaldintų barankų, sausainių be priedų. Tačiau verta atsiminti, kad tai nėra pats sveikiausias variantas. Paprastai barankos ir panašūs kepiniai netinka vaikams iki 1 metų amžiaus.
Jei vis dėlto nuspręsite duoti baranką, rinkitės kuo paprastesnę, be papildomų saldiklių, dažiklių ar konservantų. Vaikams, kuriems kietėja viduriai, barankos gali dar labiau pabloginti situaciją.
Kūdikių primaitinimas. Pokalbis su dietologe Barbora Jarašūne | 1 dalis
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
