Gražios šypsenos paslaptis - tai tinkama dantukų priežiūra nuo pat jų vystymosi pradžios. Norint užtikrinti sveiką pieninių dantukų augimą, būtina rūpintis kūdikio burnos higiena dar prieš išdygstant pirmiesiems dantukams. Burnos sveikatos problemos yra plačiai paplitusios vaikų tarpe. Todėl jau nuo mažens labai svarbu ugdyti taisyklingos burnos higienos įgūdžius. Tinkama burnos higiena padeda apsaugoti vaiko dantis nuo karieso ir užtikrinti sveikus dantukus ateityje. Siekiant formuoti taisyklingus burnos higienos įpročius bei motyvuoti vaikus valyti dantis, vaikams vyksta pamokėlės tema „Švarūs dantukai - sveiki dantukai“.
Specialistai rekomenduoja pirmą kartą apsilankyti pas odontologą išdygus pirmiesiems dantukams, paprastai tai įvyksta 5-9 mėnesių amžiaus. Pirmasis vizitas trunka 10-15 minučių ir jis yra skirtas susipažinimui su gydytoju bei aplinka, kad vaikas nejaustų baimės. Nuo pirmojo iki ketvirtojo gimtadienio pas odontologą reikėtų lankytis bent kartą per metus. Po ketverių metų amžiaus apsilankymų dažnį patartina didinti iki vieno vizito kas šešis mėnesius, jei dantys yra sveiki ir dygsta be problemų. Jei pastebėjote kokių nors dantų ar dantenų problemų, pas odontologą apsilankykite nelaukdami suplanuoto vizito.

Norint užtikrinti sveiką pieninių dantukų augimą, būtina rūpintis kūdikio burnos higiena dar prieš išdygstant pirmiesiems dantukams. Iš pradžių kūdikis gali jausti diskomfortą, kai bandysite valyti jo dantenas, tačiau atminkite, kad įpratinti vyresnį vaiką valyti dantis yra dar sudėtingiau. Jei nevalėte kūdikio dantų nuo ankstyvų dienų, nesijaudinkite - galite pamažu pradėti. Pirmiausia leiskite vaikui stebėti, kaip jūs valotės dantis, ir pasiūlykite jam pabandyti. Svarbiausia, kad dantų valymas vaikui būtų malonus procesas, o ne nemaloni pareiga. Paverskite šią procedūrą žaidimu: leiskite vaikui pasirinkti savo šepetėlį ir dantų pastą, valykite dantis kartu su jo mylimu žaislu ar net žaiskite grimasų žaidimą veidrodyje.
Vos tik išdygus pirmiesiems kandžiams, juos rekomenduojama valyti drėgna marle ar minkšto audinio skiaute. Apvyniokite savo pirštą audiniu ir švelniai perbraukite dantenas. Taip pat galite naudoti specialiai tam skirtus frotinius arba silikoninius antpirščius. Jei patogiau, galite pradėti naudoti ir dantų šepetėlį. Šiuo laikotarpiu dantų pasta nėra būtina, nes kūdikis dar nemoka jos išspjauti ir gali ją praryti.
Kai kūdikiui prasikala pirmieji krūminiai dantukai, dantų šepetėlis tampa būtinu įrankiu. Burnytę valykite bent du kartus per dieną - ryte po maitinimo ir vakare prieš miegą. Po kiekvieno maitinimo taip pat rekomenduojama nuvalyti dantenas ar dantukus. Dantukus valykite ryte po pusryčių ir vakare prieš miegą.
Pradėti naudoti dantų šepetėlį rekomenduojama, kai vaikui išdygsta pirmieji pieniniai krūminiai dantukai - maždaug 1-1,5 metų amžiaus. Dantų šepetėlis turėtų būti skirtas vaikams: su maža, suapvalinta galvute, minkštais šereliais ir pritaikytu dydžiu, atitinkančiu vaiko amžių bei rankos dydį. Šepetėlio amžiaus rekomendacijas dažniausiai pateikia gamintojas.
Valykite kiekvieną dantį mažais sukamaisiais (arba šluojamaisiais vertikalias) judesiais. Specialistė pataria, kad vaikus reikia nuo pat mažų dienų mokyti tinkamos burnos higienos įgūdžių, bei įpročių, o tam didelę įtaką turi tėvai ir tinkamas jų pavyzdys. Efektyviai šalinti dantų apnašas, tinkamai ir kokybiškai valant dantis.
Tėvai turėtų stebėti, kaip vaikas valosi dantis, ir prireikus užbaigti valymą. Iki trejų metų dantis kokybiškai turėtų valyti tėvai, nes vaiko motoriniai įgūdžiai dar nėra pakankamai išvystyti. Šiame amžiuje vaikai jau gali valytis dantis savarankiškai, tačiau tėvams svarbu stebėti, ar jie tai daro tinkamai, ir prireikus užbaigti valymą. Vaikams dantų valymas tampa savarankiškesnis, tačiau tėvai turėtų patikrinti, ar dantys išvalyti kokybiškai.
Labai svarbu matyti, ką valote. Jei stovėsite priešais vaiką, gerai nematysite jo burnytės ir ką brūžinate šepetėliu. Geriausia, kai vaikas sėdi mamai ant kelių, yra į ją atrėmęs galvytę taip, kad šiek tiek pasilenkusi mama gerai įžiūri visus dantukus ir gali stebėti, kaip juda šepetėlis. Šepetuką reikia laikyti kaip pieštuką. Labai svarbu, kad ant išorinio ir vidinio danties paviršiaus jis gultų 45 laipsnių kampu, dalis šerelių siektų dantenų kraštelį, o kiti apgaubtų priekaklelinę danties sritį. Kramtomąjį paviršių valome priglaudę šepetėlio šerelius lygia greta paviršiui. Šepetuko nereikia spausti, apnašas puikiai nuvalome švelniais sukamaisiais ir šluojamaisiais judesiais.

Kai vaikas apsipranta su dantų valymu ir nebesipriešina, svarbu užtikrinti, kad valymas būtų kokybiškas. Naudokite sukamus, šluojamuosius judesius ir stebėkite, kad po valymo neliktų apnašų. Svarbu žinoti, jog mitas, kad nereikia gydyti pieninių dantų, yra neteisingas. Negydant pieninių dantų vaikas patirs didelį diskomfortą, nuolat kentės skausmą, jam bus sunku tinkamai sukramtyti maistą, o ankstyvas sugedusių dantukų rovimas gali sukelti sąkandžio problemų ateityje. Deja, anksti ištraukti sugedusius pieninius dantis kartais būna vienintelė išeitis, siekiant apsaugoti nuolatinius dantis.
Naudingiausios yra dantų pastos su fluoru - tai patvirtinta ilgamečiais tyrimais. Vaikiškose pastose fluoro yra mažiau nei skirtose suaugusiesiems ir jas naudoti yra visiškai saugu. Toks dantų pastos kiekis nėra pavojingas, tačiau labai svarbu mokyti vaiką išspjauti pastą ir tinkamai išskalauti burną. Fluoro koncentracija dantų pastose skiriasi, todėl prieš perkant būtinai perskaitykite etiketes. Dėl tinkamos fluoro koncentracijos pasitarkite su odontologu. Fluoras apsaugo dantis nuo ėduonies, tačiau per didelis jo kiekis gali būti kenksmingas.
Nors ir kokia dantų pasta - su fluoru ar befluorė, ji nėra maisto produktas, todėl visų jų likučius reikia nuvalyti su švariu drėgnu šepetėliu. Be to, jei dantų pastoje yra specialių veikliųjų medžiagų, jas nuskalauti ir išspjauti nebūtų labai protinga. Pirmą, ką turi žinoti tėvai, yra tai, kad dantų pastos ant vaikiško šepetėlio dedame labai mažai. Valydami pirmuosius dantukus, tik vos vos pamirkome šerelius pastoje, vėliau jau galime išspausti maždaug mažojo pirštelio dydžio pastos žirniuką. Kai išvalome dantukus, šepetėlį nuplauname po tekančiu vandeniu ir juo nuvalome pastos likučius nuo dantų paviršių. Nemokykime vaiko skalauti, kai jis to dar nesugeba daryti. Šis gebėjimas atsiranda tik apie ketvirtuosius gyvenimo metus. Skandinavijos šalyse nėra mados skalauti burnos vandeniu, ten yra mada nuvalyti likučius šepetėliu ir juos išspjauti.
Po ketvirtojo gimtadienio vaikučio burnos higienos ritualui galime pasitelkti tarpdančių siūlą. Tokios pagalbos labiausiai reikėtų po vieną tarpdantį žandikaulių abiejose pusėse. Jei vaikučio dantukai nėra susigrūdę, sąkandis geras, tai su siūlu reikia išvalyti krūminių dantukų tarpelį. Jei dantukai labiau susigrūdę, su siūlu rekomenduojama valyti visus tarpdančius. Valant tarpdančius, vaikams saugiau ir patogiau naudoti siūlą su laikikliu. Siūlas turi būti prigludęs prie danties ir švelniai traukiamas lengvai slysti dantuko paviršiumi. Rekomenduojama jį atsargiai įterpti ir tarp dantuko kaklelio bei dantenų, nes tame laisvame milimetre prisikaupia nemažai apnašų.
Skalavimo skysčių rekomenduojama nenaudoti iki šešerių metų, nebent odontologas nurodytų kitaip. Šiame amžiuje vaikai jau turėtų gebėti patys naudoti dantų siūlą, nes jų rankų judesiai tampa koordinuoti, o dantų valymas - tikslus.
Maždaug nuo 4-6 mėnesių, kai kūdikiui prasideda primaitinimas ir įvedami papildomi maisto produktai, tokie kaip sultys, arbatos ar mišiniai, padidėja cukraus suvartojimas, todėl ėduonies rizika didėja. Didžiausią neigiamą įtaką vaikų burnos sveikatai daro saldumynai, dažnas užkandžiavimas, limonadai, sultys ir lipnus maistas, kuris prilimpa prie dantų. Visiškai vaikams uždrausti šių skanėstų neįmanoma, reikia kuo dažniau jiems pasiūlyti vaisių bei daržovių, kuriuos kramtant natūraliai pašalinama dalis apnašų.
Saldumynai ir saldūs gėrimai: cukrus yra pagrindinis ėduonį sukeliančių bakterijų maisto šaltinis. Vaikai, kurie piktnaudžiauja saldumynais, dažniau kenčia nuo dantų ėduonies. Ribokite saldumynų, gazuotų gėrimų ir saldintų arbatų kiekį. Geriausias pasirinkimas atsigėrimui - paprastas vanduo, ypač prieš miegą.
Naktiniai maitinimai: kai kurie tyrimai rodo, kad mamos pienas mažiau kenkia dantims nei mišinukai, tačiau bet koks naktinis maitinimas didina ėduonies riziką. Buteliukas: pavojų kelia ne pats buteliukas, o saldinti skysčiai, pilami į jį. Ilgai buteliuku maitinami vaikai dažnai susiduria su ankstyvu dantų ėduoniu, vadinamu „buteliuko kariesu“. Dažnai vaikai užmiega su buteliuku burnoje, o tai ypač kenksminga: miegant seilių gamyba sulėtėja, burnos rūgštingumas padidėja, todėl emalis pradeda irti.
Vaistai ir vitaminai: daugelis vaikams skirtų vaistų ir vitaminų yra saldinti cukrumi, todėl jie gali pakenkti dantims. Maisto likučiai burnoje taip pat skatina ėduonį sukeliančių bakterijų dauginimąsi. Saldumynai yra ypač kenksmingi.
| Produktas | Poveikis |
|---|---|
| Saldumynai | Pagrindinis ėduonį sukeliančių bakterijų maisto šaltinis. |
| Saldūs gėrimai (limonadai, sultys, saldintos arbatos) | Didina cukraus suvartojimą, skatina ėduonies riziką. |
| Lipnus maistas | Lepa prie dantų, sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis. |
| Dažnas užkandžiavimas | Nuolat stimuliuoja rūgštingumo didėjimą burnoje. |
Kaip apsaugoti vaiko dantukus? Skatinkite sveikus įpročius nuo pat mažens: apribokite cukraus kiekį vaiko mityboje, įveskite reguliarų dantų valymą ir užtikrinkite tinkamą burnos higieną. Rekomenduojama kuo dažniau vaikams pasiūlyti vaisių bei daržovių, kuriuos kramtant natūraliai pašalinama dalis apnašų.

Abu valymai labai svarbūs, bet prieš miegą gerai išvalyti dantis yra ypač svarbu, nes naktį sumažėja seilių, kurios dieną natūraliai šiek tiek apiplauna dantis. Naktį nieko nevalgome, tačiau bakterijų vis tiek gaminasi. O jei prieš miegą pakramsnojame obuolio, atsikandame sausainio, atsigeriame arbatėlės ir pan., tai, vaizdžiai kalbant, ruošiame dantims uždelsto veikimo bombą. Dantų valymas turėtų būti paskutinė procedūra prieš užmiegant.