Kokie produktai nealergizuoja kūdikio?

Kai mažylei pirmąkart išbėrė nugarytę (tiksliau - išmėtė raudonomis, iškiliomis, sausomis dėmėmis), nieko nelaukdama skubėjau pas poliklinikos alergologus.

Jeigu bėrimą niežti, didelė tikimybė, kad tai atopinis dermatitas - lėtinė uždegiminė odos liga.

Tačiau nėra vienos priežasties, kodėl liga išsivysto.

Vieniems ja sergantiems žmonėms dėl genų mutacijos trūksta baltymo filagrino, todėl odoje nesulaikomas vanduo ir ji, vaizdžiai tariant, tampa kaip rėtis.

Tuomet aplinkoje esančios medžiagos patenka į gilesnius odos sluoksnius, kur įprastai neturėtų būti, ir taip nuolat dirgina imuninę sistemą, kuri stengiasi sunaikinti neprašytus svečius.

Kitiems trūksta tam tikro fermento, dėl to itin sumažėja keramidų (odos riebalų) kiekis.

Tai ir (tai ir) lemia vandens netekimą ir padidina neigiamų išorės veiksnių poveikį bei riziką susirgti atopiniu dermatitu.

Tretiems gali trūkti medžiagų, slopinančių fermentus, ardančius jungtis tarp epidermio ląstelių.

Įtakos turi ir emocinis stresas, odoje „gyvenantis“ auksinis stafilokokas, herpesas ir dar daug kitų veiksnių.

Pavyzdžiui, vienas didelis japonų tyrimas patikimai įrodė, kad motinoms, kurios nėštumo metu patyrė žymią emocinę įtampą, gerokai dažniau gimsta kūdikiai, sergantys šia liga.

Teorija, aiškinanti, kad pirmiausia išsivysto alergija ir tik paskui atopinis dermatitas - yra senesnė, ją patvirtina ne tiek daug duomenų, kaip aukščiau aprašytą.

Kitaip tariant, atopinis dermatitas apskritai gali būti nealerginės kilmės.

Todėl tirti dėl alergijos (pradedant odos testais ir baigiant eliminacine dieta) tokius vaikus reikia, tačiau nebūtinai rezultatai bus teigiami.

Čia svarbu pabrėžti, kad „netoleravimas“ ir „alergija“ yra dvi skirtingos sąvokos.

Alergija yra labai specifinis imuninės sistemos atsakas į tam tikros struktūros baltymą.

Toks atsakas būna ilgalaikis ir kartojasi kiekvieną kartą susidūrus su tuo baltymu, todėl galima nustatyti specifinius antikūnus ar ląsteles, kurios reaguoja į alergeną.

„Netoleravimas“ - platesnė sąvoka.

Pavyzdžiui, netoleruoti galima pieno fermento laktazės - tuomet viduriuojama, pučia pilvą ir pan.

Neretai tai priklauso nuo suvartojamo kiekio.

Jeigu vis dėlto kūdikiui nustatoma alergija, dažniausiausiai ji būna sukelta maisto produktų.

Įkvepiamiems alergenams (dulkėms, gyvūnams ir pan.) alergija vystosi vėliau - maždaug 2-3 metų amžiaus.

Tyrimai rodo, kad į motinos pieną patenka labai nežymus kiekis alergenų.

Be to, neaišku, ar tai daro neigiamą įtaką kūdikiui.

Priešingai, dabar kaip tik manoma, kad ankstyvas kontaktas su alergenais (esant 4-6 mėnesių amžiaus) sumažina alergijos vyresniame amžiuje tikimybę.

Tą jau parodė keli tyrimai.

Taigi hipoalerginė dieta toli gražu nėra panacėja.

Dietos žindančioms mamoms buvo plačiai skiriamos ankstesniais laikais, dabar po truputį to atsisakoma, ypač bendrų hipoalerginių dietų, kurios nualina organizmą.

Galbūt geriau yra kuriam laikui eliminuoti tik vieną produktų grupę, pavyzdžiui, pieno produktus, paskui kviečius (mažiausiai dviem savaitėms), stebint, kokia odos reakcija.

Tačiau tai labai individualu - jeigu gydytoja mato, kad vaikas labai išbertas, ir jau buvo taikyti kiti metodai, nedavę efekto, ji gali nuspręsti, kad tikslinga pabandyti išplėstinę hipoalerginę dietą.

Bet jos nereikia laikytis ilgai: po 2-3 savaičių turi būti pokyčių.

Manau, atlikti tyrimus verta, tik nėra prasmės verstis per galvą, visais įmanomais būdais ieškant alergijos.

Tyrimų vertė nėra abejotina, tiesiog kūdikiams gana greitai keičiasi rezultatai.

Kaip gydomi tokie kelių mėnesių mažyliai?

Kiekvienas atvejis skirtingas.

Juk alergijos nesukelia visi produktai.

Galų gale, kūdikio imuninė sistema nėra tokia brandi, kad taip specifiškai pradėtų reaguoti į skirtingus baltymus.

Paprastai svarbiausia būna alergija vienos rūšies baltymams.

Kūdikiams svarbiausi alergenai - kiaušiniai, pienas ir kviečiai, todėl ir mamos dieta (jeigu tokia skiriama) turi eliminuoti vienos ar dviejų rūšių maisto produktus.

Tačiau kaip jau minėjau, dabar daugiausiai palaikymo sulaukia teorija, kad atopinį dermatitą lemia odos pakitimai.

Deja, praktiškai kol kas negalima nustatyti, kas lemia alergiją, todėl ir taikomos įvairios priemonės - be dietos, būtina tepti odą emolientais (kremais, turinčiais ir riebalų, ir vandens) bei retkarčiais ir vaistais.

Vietiniai hormonų kremai ar tepalai yra patys efektyviausi šiuo metu žinomi vaistai atopiniam dermatitui gydyti.

Hormonų yra įvairaus stiprumo, todėl jie turi būti naudojami paskyrus gydytojui.

Dauguma jų tepami kartą per dieną.

Šių vaistų nereikia bijoti - aktyviosios medžiagės yra analogiškos mūsų pačių gaminamiems hormonams.

Jeigu laikomasi gydymo režimo, nepageidaujamus reiškinius - tokius, kaip odos suplonėjimas ir bėrimas pūlinukais, paviršinių kraujagyslių išsiplėtimas, - jie sukelia labai retai arba jie praeina nutraukus gydymą.

Dažniausiai nepageidaujamos reakcijos pasireiškia, kai ta pati vieta tepama gana ilgai.

Todėl jeigu per septynias dienas nebus jokio pagerėjimo, reikia pasakyti gydytojui.

Naujesni vaistai (takrolimuzas ir pimekrolimuzas) nepasižymi tokiu nepageidaujamu poveikiu, kaip hormoniniai kremai, tačiau jie pradeda veikti vėliau bei gali dirginti odą, todėl neskiriami ūmiu ligos periodu.

Tad ar gali būti, kad specialus mišinys alergiškam vaikui geriau už mamos pieną?

Bet kuriuo atveju pagrindinis (iki pusės metų - ir vienintelis) maistas kūdikiui - mamos pienas.

Nėra jokio dirbtinio pakaitalo, kuris jam prilygtų maistinėmis ir imunologinėmis savybėmis.

Neįmanoma, kad kūdikis būtų alergiškas motinos pienui - jis neišgyventų.

Juk mes visi esame logiškos gamtos dalis.

Jeigu gamta leido kūdikiui gimti, tai negali būti, kad jis būtų alergiškas vieninteliam jam prieinamam maistui.

Mamai galima patarti kreiptis į gydytoją, kuriuo ji visiškai galėtų pasitikėti, ir kartu kantriai ieškoti geriausio būdo padėti mažyliui.

Jei paskirta hipoalerginė dieta sekina mamą ir neduoda pastebimo efekto gana ilgai, akivaizdu, kad pasirinktas metodas nėra optimalus.

Žindymas neturi alinti.

Tai procesas, kuris yra nepaprastai naudingas abiem pusėms - ir mažyliui, ir mamai.

Alergija: kas tai?

Alergija (graikų k. allos - kitas + ergeia - veikimas) - tai padidėjusi organizmo imuninės sistemos reakcija į įvairias aplinkos medžiagas, kurios nėra pavojingos ir kurias nealergiški asmenys toleruoja gerai.

Organizmui vėl susidūrus su tuo pačiu alergenu, įvyksta alerginė reakcija.

Jei vaiko bent vienas iš tėvų yra alergiškas, didesnė tikimybė, kad ir vaikas turės vienokią ar kitokią alergiją (bet ne būtinai tiems patiems alergenams).

Jeigu iki primaitinimo pradžios jokios alerginės reakcijos nepasireiškė, alergijų tikimybė yra nedidelė.

Jei mažyliui paragavus naujo produkto pasireiškia panašūs į alergiją požymiai, kurį laiką neduokite to maisto produkto, po kiek laiko vėl pabandykite.

Dažniausiai alergiją sukelia karvžių (taip pat ožkų) pieno produktai, kiaušiniai, kviečiai, žuvys, riešutai, sojos.

Kuo vėliau duokite ragauti ir kivių.

Įvairios žolelės taip pat gali sukelti alergiją, todėl žolelių arbatos vaikams siūlykite tik retkarčiais.

Į alergiją linkusiam mažyliui pablogėti gali ir nuo ramunėlių, čiobrelių ar kmynų arbatos.

Jeigu jūsų mažylis yra alergiškas kuriam nors maisto produktui, net jei alergija nėra ryški, alergologai pataria jį iš vaiko raciono visiškai išbraukti.

Alergijos maisto produktams

Alergija kviečiams

Siūlomi vartoti pakaitiniai produktai:grikiai, kukurūzai, linų sėmenys, ryžiai, ankštinės daržovės, burokėliai, gūžinės salotos, kopūstai, soros, riešutai, bulvės, bolivinės balandos (lot. ChenopodiumquinoaWilld.), sago kruopos (gaminamos iš palmių arba bulvių ir kukurūzų krakmolo), sorgų kruopos (lot.

Alergija gyvūninės kilmės (karvžių, ožkų, avių ir kt.) pieno baltymams

Siūlomi vartoti pakaitiniai produktai: ryžių pieno gėrimas, sojų pienas, avižų pienas, žemės riešutų arba migdolų pienas, bolivinių balandų pieno gėrimas, kokosų pienas, sojų, ryžių arba avižų grietinė, palmių, žemės riešutų arba kokosų sviestas, saulėgrąžų branduolių margarinas, sojų varškė (angl.

Alergija kiaušiniams

Alergija kakavai ir šokoladui

Alergija uogoms ir vaisiams

Kai kurie produktai, pvz., vaisiai ir uogos, mažiau alergizuoja, kai yra termiškai apdoroti.

Taigi, jei pastebėjote, kad jūsų mažyliui netiko, pavyzdžiui, obuolys, pabandykite jį iškepti.

Kryžminės reakcijos ir pseudoalergijos

Jeigu paaiškėja, kad jūsų mažylis yra alergiškas vienam ar kitam produktui, yra galimos ir kryžminės reakcijos.

Jei jis alergiškas karvės pienui, atsargiau reikėtų valgyti jautieną ir veršieną.

Jei netinka vienos rūšies riešutai, greičiausiai organizmui netiks ir kiti.

Beržų žiedadulkėms jautrūs vaikai gali būti alergiški obuoliams, morkoms, kiviams, persikams, abrikosams, kriaušėms, lazdynų riešutams, salierams.

Visuomet, kai įtariate, kad mažyliui netinka kurie nors maisto produktai, jų nebevartokite ir ieškokite produktų, kuriais galite juos pakeisti.

Dėl didelio kai kurių produktų kiekio vartojimo gali pasireikšti ir netikra alerginė reakcija - pseudoalergija.

Simptomai gali atsirasti, bet tyrimai alerginės reakcijos nerodys, o tai ypač dažnai pasireiškia padauginus citrusų, šokolado, kakavos, pomidorų, braškių.

Mitybos koregavimas: ką įtraukti ir ko vengti?

Pagrindinė taisyklė - griežtai vengti visų maisto produktų, kuriems nustatyta alergija ar netoleravimas, bei produktų, kurių sudėtyje yra šių ingredientų (net ir pėdsakų, jei alergija stipri).

Atidžiai skaitykite etiketes: Visada tikrinkite produktų sudėtį.

Gamintojai privalo aiškiai nurodyti pagrindinius alergenus.

Klauskite maitinimo įstaigose: Valgant ne namuose, visada informuokite personalą apie vaiko alergijas ir teiraukitės patiekalų sudėties.

Saugi alternatyva: Daržovės ir vaisiai (tie, kuriems vaikas nėra alergiškas) yra puikus pasirinkimas, tačiau svarbu juos kruopščiai nuplauti.

Ribokite sultis ir glotnučius: Net ir 100% natūraliose sultyse yra labai daug cukraus (fruktozės) ir mažai skaidulų.

Per didelis jų kiekis gali kenkti dantims, mažinti apetitą kitam maistui.

Vaikams (ypač iki 3 metų) sultis reikėtų labai riboti arba visai jų atsisakyti, o vitaminus gauti valgant sveikus vaisius.

Jei duodate sulčių, geriausia jas spausti namuose ir skiesti vandeniu.

Maisto medžiagų kompensavimas

Viena dažniausių alergijų - karvės pienui.

Šiandien turime įvairių jo pakaitalų: sojų, ryžių, avižų, kokosų, riešutų gėrimų.

Šie gėrimai vaikui tinkami gerti, naudoti gaminimui, tačiau tai nėra atitikmuo pienui maistine prasme.

Pienas ir jo produktai yra baltymų, fosforo, kalcio, vitamino B12, vitaminų A ir D šaltinis, tad svarbu jį kompensuoti valgant mėsos produktus, žuvį, kepenėles, morkas, ankštines daržoves, viso grūdo produktus, kiaušinius (žinoma, jei vaikas nėra alergiškas šiems produktams).

Esant alergijai kiaušiniams svarbu užtikrinti įvairią vaiko mitybą, kad būtų kompensuojamos įvairios juose esančios medžiagos: baltymai, vitaminas B12, vitaminai A, D, E, folio rūgštis, biotinas.

Iš raciono eliminavus kiaušinį ir jo produktus vaikas turėtų vartoti mėsą, kepenėles, žuvį, žuvies taukus, pieno produktus, ankštines daržoves, riešutus ir įvairias sėklas bei jų aliejus, žalios spalvos daržoves, viso grūdo produktus.

Sergant alergija kviečiams reikia atsisakyti jų produktų: bulguro kruopų, javų ekstrakto, kuskuso, manų kruopų, speltos, seitano, kviečių sėlenų ir gemalų, kviečių gemalų aliejaus, kviečių daigų, taip pat atsisakyti gaminių, kuriuose kviečiai naudojami kaip sudedamoji dalis.

Įdėmiai skaitykite etiketes, nes yra gaminių, kuriuose kviečiai yra paslėptas alergenas (kvapiųjų medžiagų mišiniai, kepimo milteliai, dekstrinas, maltodekstrinas, krakmolas, modifikuotas krakmolas, gliukozės sirupas, avižos, sojos padažas.

Gera žinia, kad kviečiams pakaitalų yra daug: ryžiai, kukurūzai, grikiai, įvairios kitos kruopos bei įvairių rūšių miltai.

Jei yra alergija žuviai, svarbu vartoti produktus, kuriuose yra vitamino D, B12, baltymų ir omega-3 riebalų rūgščių.

Vitaminas D randamas kiaušinio trynyje, piene, sūryje, svieste, grybuose, o omega-3 riebalų rūgščių šaltiniai: linų sėmenys ir jų aliejus, rapsų aliejus, ispaninio šalavijo sėklos, graikiniai riešutai ir jų aliejus, pluoštinių kanapių sėklos ir jų aliejus.

Kaip pakeisti vaikų mėgstamus saldumynus?

Alergiškiems vaikams rasti tinkamų saldumynų gali būti iššūkis, nes daugelyje jų yra pieno, kiaušinių, kviečių ar riešutų.

Geriausios alternatyvos:

• Švieži ir džiovinti vaisiai bei uogos (tie, kuriems vaikas nealergiškas).
• Naminiai kepiniai iš vaikui tinkančių miltų (pvz., ryžių, grikių, kukurūzų), be kiaušinių ir pieno (naudojant pakaitalus).
• Vaisių tyrės, želė (be dirbtinių priedų).
• Juodasis šokoladas (be pieno priedų, jei tinka kakava).

Svarbiausia - saikas ir atidus etikečių skaitymas.

Ko vengti?

Visų pirma, patarčiau atsisakyti Lietuvoje neaugančių vaisių (ypač citrusinių), nebūtinos ir ryškiaspalvės uogos, atsargiai su morkomis ir moliūgais.

Diagnostika: kaip nustatoma alergija?

Jei įtariate maisto alergiją, būtina kreiptis į gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą.

Jis, įvertinęs simptomus ir atlikęs reikiamus tyrimus, nustatys tikslią diagnozę.

Dažniausiai atliekami tyrimai:

• Odos dūrio mėginiai: Nedidelis kiekis įtariamo alergeno užlašinamas ant odos ir ji šiek tiek įduriama specialia adata.

Paraudimas ir patinimas rodo alerginę reakciją.

• Specifinių IgE antikūnų kraujyje tyrimas: Iš kraujo nustatomi antikūnai prieš konkrečius maisto produktus.
• Odos lopo testai: Naudojami lėto tipo alerginėms reakcijoms nustatyti (pleistrai su alergenais klijuojami ant nugaros).
• Eliminacinė dieta ir provokaciniai mėginiai: Kartais, prižiūrint gydytojui, taikoma dieta, kai iš raciono pašalinami įtariami produktai, o vėliau jie palaipsniui grąžinami, stebint reakciją.

Provokaciniai mėginiai atliekami tik gydymo įstaigoje.

• Maisto netoleravimo testai (pvz., IgG): Jų patikimumas ir klinikinė reikšmė yra diskutuotini, todėl dėl jų tikslingumo visada reikėtų tartis su gydytoju.

Pirmų mėnesių kūdikiams atlikti alerginius mėginius gana sudėtinga.

Be to, paprastesni odos mėginiai nėra informatyvūs (tikslumas - apie 60 proc.).

Ką daryti žindančioms mamoms?

Jei žindomas kūdikis yra alergiškas tam tikriems maisto produktams, maitinanti mama taip pat turėtų atsisakyti tų produktų savo mityboje, nes alergenai per pieną gali patekti kūdikiui.

Kartais rekomenduojama atlikti maisto netoleravimo testus ir pačiai mamai, ypač jei planuojamas kitas nėštumas ar šeimoje yra polinkis į alergijas.

Svarbu žinoti ir tai, kad alergijos maistui yra kintančios, tad svarbu stebėti, ar vaikas neišaugo alergijos, kad kuo trumpiau būtų tęsiama eliminacinė dieta, trikdoma jo mityba ir gyvenimo kokybė.

10 naudingų įpročių, auginant alergišką vaiką

• Susikaupimas ir įsiklausymas į profesionalus.
• Vieno kito palaikymas.
• Dienoraščio vedimas.
• Griežtas grafikas.
• Viso raciono susigrąžinimas palaipsniui.

Svarbu atminti

Net ir sveiko, nealergiško vaiko mamai rekomenduojama valgyti įprastinį, natūralų, be įvairių dažiklių ar priedų, lengvai virškinamą maistą.

Naujagimio virškinamasis traktas dar ne visai subrendęs ir baigia bręsti augant: keičiasi fermentų kiekis, sudėtis bei aktyvumas, stiprėja apsauginės imuninės funkcijos ir t.t.

Pastebėjus bėrimus pirmosiomis gyvenimo dienomis, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar tai tikrai alerginis bėrimas.

Fiziologinės praeinančios būklės, kai kurios infekcinės ir neinfekcinės ligos gali pasireikšti įvairios kilmės bėrimu.

Jeigu jūsų gydytojas, apžiūrėjęs vaikutį, nutars, kad bėrimo priežastis yra alerginės kilmės, tik tuomet rekomenduojama koreguoti mamos mitybą.

Alergija maistui yra ilgalaikis procesas.

Geriausia vaikelio stebėtoja ir pagalbininkė yra mama, o ne kartkartėmis aplankantis gydytojas.

Nerekomenduočiau apriboti mamos meniu savarankiškai, prieš tai nepasitarus su vaikelį prižiūrinčiu gydytoju.

Tikrai nėra tikslinga nevalgyti daugelio maisto produktų tik todėl, kad jie gali būti potencialūs alergenai.

tags: #kokie #produktai #maitinant #kudiki #nealergizuoja

• Priešmokyklinio ugdymo Antakalnyje ypatumai
• Atraskite lietuviškų knygų vaikams pasaulį
• Atsisveikinimo eilės darželiui
• Kaip gauti paramą darželiui?
• Suprasti, kodėl verkia kūdikis