Hepatitas B - tai virusinė kepenų liga, kurią sukelia hepatito B virusas (HBV). Šis virusas, patekęs į organizmą, dauginasi kepenų ląstelėse, sukeldamas uždegimą, kuris ilgainiui gali pereiti į lėtinę formą ir sukelti rimtas komplikacijas - kepenų cirozę ar kepenų vėžį.
Pats efektyviausias būdas apsisaugoti nuo hepatito B yra vakcinacija. Hepatito B vakcina yra pagaminta iš neaktyvaus viruso paviršiaus baltymo (HBsAg), kuris negali sukelti ligos, tačiau stimuliuoja imuninę sistemą. Tyrimai rodo, kad apsauga gali trukti net kelis dešimtmečius, o daugeliu atvejų - visą gyvenimą.

Hepatito B virusas plinta per infekuoto žmogaus kūno skysčius, dažniausiai per kraują, lytinių santykių metu arba perinataliniu būdu - iš užsikrėtusios motinos naujagimiui gimdymo metu. Būtent perinatalinis perdavimas yra vienas dažniausių lėtinio hepatito B užsikrėtimo būdų pasaulyje.
Svarbu pabrėžti, kad hepatitu B neužsikrečiama per įprastą socialinį kontaktą, pavyzdžiui, čiaudint, kosint, sveikinantis, apsikabinant, valgant iš tų pačių indų ar naudojantis tuo pačiu tualetu. Daugeliui užsikrėtusių žmonių, ypač vaikams, nepasireiškia jokie klinikiniai požymiai, todėl liga gali tūnoti organizme daugelį metų, tyliai žalodama kepenis.
Pastaruoju metu diskusijos dėl universalaus naujagimių skiepijimo iškart po gimimo suaktyvėjo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Pavyzdžiui, Federalinis imunizacijos patariamasis komitetas JAV balsavo už ilgalaikės rekomendacijos keitimą ir nutarė, kad hepatito B vakcina nuo šiol nebebus universaliai rekomenduojama visiems naujagimiams iškart po gimimo.
Pagal naująją nuostatą gimdymo metu skiepą privalomai turėtų gauti tik tie kūdikiai, kurių motinos turi teigiamą hepatito B testą arba kurių statusas nežinomas. Kitais atvejais sprendimą priims tėvai kartu su gydytoju, o vakcinacijos serija rekomenduojama nuo dviejų mėnesių amžiaus. Lietuvoje taip pat planuojami pokyčiai: nuo 2027 m. rugpjūčio 1 d. nebebus remiamasi visuotine praktika skiepyti visus naujagimius per pirmąją parą po gimimo.
Šiuo metu Lietuvoje, pagal profilaktinių vaikų skiepijimų kalendorių, naujagimius rekomenduojama skiepyti pirmąja hepatito B vakcinos doze per 24 valandas po gimimo, o pakartotinės dozės įskiepijamos kūdikiui sulaukus 1 mėnesio ir 6 mėnesių amžiaus.
| Vakcina | Paskirtis | Pagrindinė dozavimo schema |
|---|---|---|
| Engerix-B | Tik nuo hepatito B | 0, 1, 6 mėn. |
| Infanrix Hexa | Kelių ligų (įskaitant Hep B) prevencija | 0, 2, 4 mėn. ir vėliau |
| Twinrix | Nuo hepatitų A ir B | 0, 1, 6 mėn. |
Gydytojas, atsižvelgęs į gimdyvės ir naujagimio sveikatos būklę, gali pasiūlyti alternatyvų skiepijimo grafiką. Jeigu nėščioji ar gimdyvė yra užsikrėtusi hepatitu B, gydytojas gali rekomenduoti tris skiepo dozes įskiepyti greičiau: iškart po gimimo, po 1 mėnesio ir 6 mėnesių. Tyrimų duomenimis, paskiepijus vaikus iki 6 mėn. amžiaus, imuninis atsakas išlieka mažiausiai 15-20 metų, kartais - visą gyvenimą.

Hepatito B vakcina yra laikoma viena saugiausių vakcinų. Dažniausiai po skiepo dūrio vieta patinsta, parausta, rečiau - sukietėja. Galimos nežymios nepageidaujamos reakcijos: skausmas, paraudimas, patinimas ar sukietėjimas dūrio vietoje, nežymus karščiavimas, irzlumas, nuovargis, galvos skausmas, pykinimas ar apetito stoka. Šios reakcijos paprastai būna lengvos ir praeina be gydymo per 1-3 dienas. Sunkios alerginės reakcijos pasitaiko itin retai.
Skiepyti kūdikio negalima, jeigu po ankstesnės dozės vaikui buvo bet kokių sveikatos sutrikimų, jei kūdikis yra jautrus bet kuriai sudėtinei vakcinos daliai, jei yra egzemos ar alergijos požymių, jei vaikas serga sunkia infekcine liga, pasireiškiančia aukšta (38°C ar aukštesne) temperatūra. Visais abejonių atvejais būtina konsultuotis su gydytoju.
tags: #hepb #vakcina #naujagimiui